Rail Baltica II atšaka Kaunas-Vilnius

[Romas]

Pranešimai apie lėktuvų susisiekimo privalumus, teroristus lėktuvuose bei Kinijos ekonomikos ir klimato atšilimo niuansus ištrinti / perkelti / nukopijuoti į labiau tinkamas temas.

[taccido]

Tai SWOT ar panašios analizės reikalas. Primenu kad per paskutinius 100 metų Vilnius plėtėsi į šiaurę ir į vakarus, apleisdamas rytinę ir pietinę kryptis.
Oro uostų miesto centre niekas kažkodėl nedaro (išskyrus Lonon City, bet ten kita istorija), nors jų įtaka miestui panaši kaip geležinkelio stoties.

Jau forume daug kartų rašyta, kodėl keleivinės stotys neturi būti už centro. Dabar miestai tiek nesiplečia kiek XIX ar XX a. Ir šiaip stengiamasi stotį kuo arčiau centro daryti, ar net po centru pasikasti. Vokietijos miestų pavyzdžiai puikiai iliustruoja naujas tendencijas. O oro uostai visai kas kita.

[Sula]

Ko gero didžioji dali Londono centro stočių. Prieš 150 metų

Tuomet "griauti kvartalus" buvo geresnės galimybės nei XXI a.
Bet tema ne apie tai.

[alga]

Gal ir nekoks planas, bet kodėl nauja stotis negali būti prie Gariūnų?

Pagal siūlomus planus galima nuspėti, kad iškelti reikalavimai, kad bent atšakos pasiektų intermodalinį terminalą Vaidotuose bei oro uostą, kas su terminalu Gariūnuose prastai rišasi. Na, ir stotis miesto centre yra vertybė, kuria būtų gaila nepasinaudoti.

[ejs-ejs]

Gal jau reikia vieną kartą išmesti iš galvos tą marazmą su stočių iškėlimu į miestų pakraščius ar už miestų. Visur, kur VT daromas dėl keleivių, o ne keleiviai egzistuoja dėl VT, dabar stengiasi stotis daryti netgi miesto centre.

Tai SWOT ar panašios analizės reikalas. Primenu kad per paskutinius 100 metų Vilnius plėtėsi į šiaurę ir į vakarus, apleisdamas rytinę ir pietinę kryptis.
Oro uostų miesto centre niekas kažkodėl nedaro (išskyrus Lonon City, bet ten kita istorija), nors jų įtaka miestui panaši kaip geležinkelio stoties.

Kur įrodymas, kad tai dėl žmogaus veiklos, o ne natūralus klimato kitimas? Pavyzdžių, kaip klimatas keitėsi ir gan staiga istoriniu periodu pakanka, tuo tarpu antropogeninė įtaka klimato kitimui iš piršto iščiulpta.

Tęskite kolega. Labai įdomu pamatyti šaltinius. Ypač kurie teigia "keitėsi staiga", kas turėtų tilpti į tarkim 1000 metų (nes datavimo paklaida).

[Al1]

Gal ir nekoks planas, bet kodėl nauja stotis negali būti prie Gariūnų?
Vietos kaip ir yra, linija eitų pro Grigiškes ir nedarytų tų bereikalingų kilpų. Belieka atvesti miesto VT. Manau Grigiškėse su trasa galima elgtis laisviau nei ant Tūkstantmečio g. viaduko. Arba ties Rykanatai keltis į kitą Neris pusę ir stotį numatyti prie Vilniaus Vakarinui aplinkkelio?
Trakų vokės pliusai: lieka toka pačioje Neries terasoje ir naudojama esama stotis. Minusas - reikia rekonstruoti Vilniaus mazgą. Įdomu būtų pamatyit trasos parinkimo kriterijų analizę.

Gal jau reikia vieną kartą išmesti iš galvos tą marazmą su stočių iškėlimu į miestų pakraščius ar už miestų. Visur, kur VT daromas dėl keleivių, o ne keleiviai egzistuoja dėl VT, dabar stengiasi stotis daryti netgi miesto centre.

Prieš 30 metų Lietuvoje buvo galima slidinėti.
Pernai praktiškai nebuvo žiemos.

Kur įrodymas, kad tai dėl žmogaus veiklos, o ne natūralus klimato kitimas? Pavyzdžių, kaip klimatas keitėsi ir gan staiga istoriniu periodu pakanka, tuo tarpu antropogeninė įtaka klimato kitimui iš piršto iščiulpta.

[Sula]

Kokios dar trys? RB viena.

alga paveiksliukuose keliais postais aukščiau aiškiai parodyta.

[ejs-ejs]

Čia pirmam variante (S1) įdomiai galvoja pravingiuot pro Lentvario apylinkes. Pats netoliese gyvenu, tai pasidarė smalsu, ką čia konkrečiai griaus. Pabandžius užmesti ant žemėlapio išeina va kaip. Kabina keletą namų Mačiuliškių kaime, bei Amalvos gamyklos kampą, ten dabar lyg parkingą įrenginėja, ir „Kalvų terasų“ kvartaliuko kampą.

Gal ir nekoks planas, bet kodėl nauja stotis negali būti prie Gariūnų?
Vietos kaip ir yra, linija eitų pro Grigiškes ir nedarytų tų bereikalingų kilpų. Belieka atvesti miesto VT. Manau Grigiškėse su trasa galima elgtis laisviau nei ant Tūkstantmečio g. viaduko. Arba ties Rykanatai keltis į kitą Neris pusę ir stotį numatyti prie Vilniaus Vakarinui aplinkkelio?
Trakų vokės pliusai: lieka toka pačioje Neries terasoje ir naudojama esama stotis. Minusas - reikia rekonstruoti Vilniaus mazgą. Įdomu būtų pamatyit trasos parinkimo kriterijų analizę.

[alga]

Kokios dar trys? RB viena.

Kaip suprantu, kalba eina apie


Bet bijau, kad realybė padiktuos, kad 3 variantas neįmanomas (kerta Naujojo Lentvario botaninį draustinį, gyvenamuosius kvartalus, sukapoja daug kelių ir vietinių gatvių), o antras irgi nedidelė vertė už daug pinigų, tai pridės standartinę vėžę ant dabartinio pylimo ir tiek.

[Sula]

Čia pirmam variante (S1) įdomiai galvoja pravingiuot pro Lentvario apylinkes. Pats netoliese gyvenu, tai pasidarė smalsu, ką čia konkrečiai griaus. Pabandžius užmesti ant žemėlapio išeina va kaip. Kabina keletą namų Mačiuliškių kaime, bei Amalvos gamyklos kampą, ten dabar lyg parkingą įrenginėja, ir „Kalvų terasų“ kvartaliuko kampą.

Vėžės patiesinimas kilpoj pro Lentvarį prie Karijotiškių irgi vos ne per gyvenamuosius kvartalus nupieštas:

Kiek suprantu, tarp Grigiškių ir Lentvario išeis net trys geležinkelio trasos: senoji, regioninė greitoji ir tikroji Rail Baltica.
Tikrai turtingai gyvenam, nors pervažos Lentvaryje laukėme bene 30 metų.
Netikių, kad greitosiose linijose bus leistinos vieno lygio pervažos.

[Sklansky]

Gal išsisaugojai SPAV dokumentą ir galėtum kur nors padėt, nes Sweco linkas nebeveikia?

P.S. Ai, radau kirur: https://www.vrsa.lt/get_file.php?fil...JjbkElM0QlM0Q=

Labai idomu. Idomu, kodel nei vienas is variantu nesvarste prie linijos prijungti Elektrenus ar tuos pacius Ziezmarius, kur neina senoji linija. Ir Elektrenu populiacija didziausia visoje sioje atkarpoje.

[mantasm]

Čia pirmam variante (S1) įdomiai galvoja pravingiuot pro Lentvario apylinkes. Pats netoliese gyvenu, tai pasidarė smalsu, ką čia konkrečiai griaus. Pabandžius užmesti ant žemėlapio išeina va kaip. Kabina keletą namų Mačiuliškių kaime, bei Amalvos gamyklos kampą, ten dabar lyg parkingą įrenginėja, ir „Kalvų terasų“ kvartaliuko kampą.

Gamykla ir keli namai dar nieko palyginus su reljefu. Čia bent poros rimtų tiltų reiktų norint palaikyti normalų greitį.

[alga]

Čia pirmam variante (S1) įdomiai galvoja pravingiuot pro Lentvario apylinkes. Pats netoliese gyvenu, tai pasidarė smalsu, ką čia konkrečiai griaus. Pabandžius užmesti ant žemėlapio išeina va kaip. Kabina keletą namų Mačiuliškių kaime, bei Amalvos gamyklos kampą, ten dabar lyg parkingą įrenginėja, ir „Kalvų terasų“ kvartaliuko kampą.



Vėžės patiesinimas kilpoj pro Lentvarį prie Karijotiškių irgi vos ne per gyvenamuosius kvartalus nupieštas:

[alga]

Parengtas projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentas

Dokumente detaliai nagrinėjamos ir vizualiai įvairiuose kontekstuote pateikiamos 4 pagrindiniių koncepcinių sprendinių alternatyvos (galimos trasos).

Gal išsisaugojai SPAV dokumentą ir galėtum kur nors padėt, nes Sweco linkas nebeveikia?

P.S. Ai, radau kirur: https://www.vrsa.lt/get_file.php?fil...JjbkElM0QlM0Q=

[ejs-ejs]

Realiai tai net ir tarybiniais laikais tiesioginis traukinys Vilnius - Talinas buvo tik vienas - Talinas - Minskas per Rygą, Vilnių. Čia jau prieš TSRS pabaigą, 80-ųjų pabaiga, 90-ųjų pradžia. Jis važiuodavo tarp Vilniaus ir Talino apie 11,5 val. su 20 tarpinių sustojimų. Rygoje ilgiausias - apie 15 min. Dieninis traukinys.

Esus važiavęs naktiniu, maždaug 1994 metais. Tallinne buvo apie 06:00 ryte.

[Al1]

O kokia geležinkelio būklė tarp Rygos ir Talino?

Estijoje gera. Talinas - Valga apie 3 val 15 min su virš 15 tarpinių sustojimų. Apie 270 km. Tarptautiniam pakaktų sustojimo tik Tartu ir Valgoje. Latvijoje kur kas prasčiau. 2,5 val su 10 tarpinių sustojimų, tik apie 170 km.
Vilnius - Ryga apie 340 km per 3,5 val. įmanoma. Ryga - Talinas apie 440 km įmanomas per 4 val. 50 min., jei bus apie 7-8 tarpiniai sustojimai. Lietuvoje irgi 3,5 val jei tik su sustojimu Šiauliuose. Bet realiai komerciškai naudinga būtų sustoti dar ir Jonavoje, Kėdainiuose ir Joniškyje. Tai išeitų kažkur per 3 val. 50 min. nuvažiuoti. Žodžiu, Vilnius - Talinas įmanoma per 9 val. jei ne tiesioginis, o su suderintu persėdimu Rygoje, kuriam būtų skirta 20 min.
Realiai tai net ir tarybiniais laikais tiesioginis traukinys Vilnius - Talinas buvo tik vienas - Talinas - Minskas per Rygą, Vilnių. Čia jau prieš TSRS pabaigą, 80-ųjų pabaiga, 90-ųjų pradžia. Jis važiuodavo tarp Vilniaus ir Talino apie 11,5 val. su 20 tarpinių sustojimų. Rygoje ilgiausias - apie 15 min. Dieninis traukinys.

[mantasm]

O kokia geležinkelio būklė tarp Rygos ir Talino?

Rodos iš abiejų pusių važiuoja iki Valkos/Valgos. Ar šiuo metu yra be persėdimo reiktų žiūrėt.

[index]

3,5 val. būtų, jei būtų sutvarkytas ruožas Šiauliai - siena su Latvija, nes greitis ten 60-80 km/h. Jei dar ir latviai savo ruožą pasitvarkytų iki 120 (dabar 80-100 km/h), tai būtų 3,5 val. laisvai. Nieko nedarant išeitų tik per 4 val.



Siūlau atsiversti žemėlapį ir neskleisti nesąmonių.

Aišku. Matyt jokio keleivinio eismo ten nebuvimas ir sudarė man įspūdį, kad ten nieko nėra.

[John]

3,5 val. būtų, jei būtų sutvarkytas ruožas Šiauliai - siena su Latvija, nes greitis ten 60-80 km/h. Jei dar ir latviai savo ruožą pasitvarkytų iki 120 (dabar 80-100 km/h), tai būtų 3,5 val. laisvai. Nieko nedarant išeitų tik per 4 val.



Siūlau atsiversti žemėlapį ir neskleisti nesąmonių.

O kokia geležinkelio būklė tarp Rygos ir Talino?

[Al1]

3,5 val. būtų, jei būtų sutvarkytas ruožas Šiauliai - siena su Latvija, nes greitis ten 60-80 km/h. Jei dar ir latviai savo ruožą pasitvarkytų iki 120 (dabar 80-100 km/h), tai būtų 3,5 val. laisvai. Nieko nedarant išeitų tik per 4 val.

Nėra jokio esamo geležinkelio į Rygą ir Taliną. Visi geležinkeliai Baltijos šalyse iki šiol veda į Maskvą.

Siūlau atsiversti žemėlapį ir neskleisti nesąmonių.