Rail Baltica II atšaka Kaunas-Vilnius

[bato_usai]

Manot, Baltarusijoj ar Ukrainoj būtų intereso tiesti standartinės vėžės geležinkelius? Kažkaip abejoju.

Manau ES finansuojant per Rytų partnerystę - atsirastų turėti mišrias vėžias, panašiai kaip ir mes čia kalbame, ir būti susijus su abiem poliais. Jeigu ta valstybė netaptų Sąjungine ir galėtų formuoti toliau tokią politiką, žinoma. Ekonomiškai beje irgi taip galvoju - pigiausią technologiją galinti tiekti Kinija, Europa naudoja ir tiekia irgi pagal standartą, tad ateityje bendrai modernizavimas būtų jiems konkurencingesnis ar sakykim naudingesnis. Bet nesu skaitinėjęs tech. dokumentų, kiek ten yra skirtumų elektrifikuojant, valdymo standartuose, kiek ta dalis netaptų nepriimtina?

[alga]

Pastovus srautas į Berlyną net iš Vilniaus realiai nėra komerciškai įmanomas konkuruojant kad ir su brangiais skrydžiais. Iš kaimynų net Talinas-Varšuva jau yra ribinis. Jeigu kažkada Gudija netaptų nedraugiška valstyve, RB3 atšaka per tenai į Kijevą atrodo vienintelis naujas tarptautinis variantas, o į Berlyną kažkur reikės derintis prie Vokiečių-Lenkų tinklelio.

Manot, Baltarusijoj ar Ukrainoj būtų intereso tiesti standartinės vėžės geležinkelius? Kažkaip abejoju.

[MedinisStrazdas]

Pastovus srautas į Berlyną net iš Vilniaus realiai nėra komerciškai įmanomas konkuruojant kad ir su brangiais skrydžiais. Iš kaimynų net Talinas-Varšuva jau yra ribinis. Jeigu kažkada Gudija netaptų nedraugiška valstyve, RB3 atšaka per tenai į Kijevą atrodo vienintelis naujas tarptautinis variantas, o į Berlyną kažkur reikės derintis prie Vokiečių-Lenkų tinklelio.

Na tai čia manau buvo spekuliacija kas būtų jeigu skrydžiai būtų apmokestinti pagal realią taršą - t.y. traukiniai būtų pigiau.

[bato_usai]

Na, žiūrėkim 30 metų į priekį. Jei ekologiniai sumetimai privers valdžią pakeist trumpus ir vidutinio nuotolio pigius skrydžius greitaisiais traukiniais, tas srautas į Berlyną gali pavirsti šimtais tūkstančių žmonių per metus. Man atrodo, link to einama.

Pastovus srautas į Berlyną net iš Vilniaus realiai nėra komerciškai įmanomas konkuruojant kad ir su brangiais skrydžiais. Iš kaimynų net Talinas-Varšuva jau yra ribinis. Jeigu kažkada Gudija netaptų nedraugiška valstyve, RB3 atšaka per tenai į Kijevą atrodo vienintelis naujas tarptautinis variantas, o į Berlyną kažkur reikės derintis prie Vokiečių-Lenkų tinklelio.

[gerietis]

Nauda Kaišiadorims ir kt.

https://youtu.be/CQXyJCo5er4

P.S. transliacija pasibaigė ir uždėjau laiko žymę

[B.S.]

Matom kur dabar yra didžiausi keleivių srautai ir iš kurio oro uosto daugiausia skraido avialinijos, manot, kad sutrumpinus kelionę traukinio tarp Kauno ir Vilniaus visokie SAS, Lulthansa, Turkish perkels savo skrydžius į KUN? Į Taivaną paklausa 0, o į JAV be problemų lėktuvai gali skristi ir iš VNO, pernai kažkiek skraidė net į karibus taip pat iš VNO, o ne geografinio centro KUN.

Sprendžiat apie rytojų pagal šiandien. Taip visada juk nebus. Bus greita vėžė į Panevėžį, Šiaulius, ir į Klaipėdą, miestus kurie dabar dažniau naudojasi RIX. Tai visiškai keičia balansą už 8 metų. VNO nebus pagrindinis oro uostas, nesvarbu jūsų ar mano norai. Tai užprogramuota. Ne be reikalo šnekama apie Žąslius ar KUN praplėtimą. Na bet toliau galit primygtinai tikėtis kad bus kitaip. Pašnekėsim po 8-10 metų

[Lettered]

Gator@Lettered
Kam taip kategoriškai? Juk tai yra natūrali raida. Žaslių nebus bent 20 metų. O Kaunas+Klaipėda+Šiauliai+Panevėžys yra daugiau gyventojų nei vien Vilnius. Tad jei bus pastatytas patogus terminalas ant RB2, KUN natūraliai tures didesnius srautus. Be to, mums reikia konkuruoti su RIX, nes kitaip liksim nekonkurencingu užkampiu. Vilniaus niekas neuždarytų, bet štai skraidyti į Taivaną, JAV, jau tektų iš Kauno.

Matom kur dabar yra didžiausi keleivių srautai ir iš kurio oro uosto daugiausia skraido avialinijos, manot, kad sutrumpinus kelionę traukinio tarp Kauno ir Vilniaus visokie SAS, Lulthansa, Turkish perkels savo skrydžius į KUN? Į Taivaną paklausa 0, o į JAV be problemų lėktuvai gali skristi ir iš VNO, pernai kažkiek skraidė net į karibus taip pat iš VNO, o ne geografinio centro KUN.

[Gator]

Tai, kad padarė Vilniaus susisiekimą su KUN nėra lygu KUN tapimu pagrindiniu oro uostu. Tai tiesiog pagerintas Vilniaus susisiekimas su KUN.

[ifl]

Nieks dar nepatvirtinta, bet iš to, kad pasirinko S5, tikėtina, kad KUN taps pagrindiniu oro uostu, o Vln - Pnvž. (o kartu ir Ryga) tiesioginio kelio nebus. Dėl pastarojo - apmaudu. Kažkada Baltarusijai tapus normaliai, tai būtų pagrindinis ir greičiausias kelias nuo Helsinkio iki Varšuvos.

[Gator]

Aš sakau, kad net nepatvirtimta, kad bus Klaipėda, o tu jau ir pabaigą po 8m. matai. Tai galvojau, kad kažką praleidau...

[B.S.]

Gator
Du iš trijų pasiūlymų eina per Šiaulius(ir NATO bazę). Trečias per laukus mažiausiai tikėtinas nes neprideda jokių papildomų srautų. Galutinis terminas nepaskelbtas, bet šneka buvo jog būtina pajungti iki 2030 metų.

@Lettered
Kam taip kategoriškai? Juk tai yra natūrali raida. Žaslių nebus bent 20 metų. O Kaunas+Klaipėda+Šiauliai+Panevėžys yra daugiau gyventojų nei vien Vilnius. Tad jei bus pastatytas patogus terminalas ant RB2, KUN natūraliai tures didesnius srautus. Be to, mums reikia konkuruoti su RIX, nes kitaip liksim nekonkurencingu užkampiu. Vilniaus niekas neuždarytų, bet štai skraidyti į Taivaną, JAV, jau tektų iš Kauno.

[Lettered]

S3 bus galima svarstyti kai/jeigu bus oro uostas prie Žaslių. Geriausiu atveju uz 20 metu, greiciausiai niekada. Tos dvi papildomos minutes tarp Vilniaus ir Kauno nieko nejaudina. Jei dabar galima bus nuvaziuoti per 38 min, tai jei pakeistu i 36 minutes, ar labai padaugetu keleiviu ir padidetu komfortas?
Dabar optimalus variantas butu vystyti KUN kaip pagrindini LT oro uosta su pagrindiniu teminalu ant RB2. Ypac atsizvelgiant i tai jog dar uz 8 metu bus pajungti Siauliai ir Klaipeda. Tokiu budu kokia 80% Lietuvos gyventoju tures greita prieiga prie oro uosto, oro uostas tures begales sustojimu, ir bus labai lengva konkuruoti su Ryga. Sakyciau prie to pacio KUN turetu tapti ir pagrindine Kauno gelezinkelio stotimi (su daznais reisais i centra).

KUN niekada netaps pagrindiniu oro uostu, nėra Europoje tokios sostinės, nuo kurios oro uostas nutolęs 100 km. Galiu lažintis, kad ir nutiesus RBII atšaką į Vilnių, į KUN gal tik pora maršrutų bus perkelti.

[Gator]

Jau patvirtino RB į Šiauliis ir Klaipėdą? Ir net terminas yra statybų pabaigos 8m. ?

[B.S.]

S3 bus galima svarstyti kai/jeigu bus oro uostas prie Žaslių. Geriausiu atveju uz 20 metu, greiciausiai niekada. Tos dvi papildomos minutes tarp Vilniaus ir Kauno nieko nejaudina. Jei dabar galima bus nuvaziuoti per 38 min, tai jei pakeistu i 36 minutes, ar labai padaugetu keleiviu ir padidetu komfortas?
Dabar optimalus variantas butu vystyti KUN kaip pagrindini LT oro uosta su pagrindiniu teminalu ant RB2. Ypac atsizvelgiant i tai jog dar uz 8 metu bus pajungti Siauliai ir Klaipeda. Tokiu budu kokia 80% Lietuvos gyventoju tures greita prieiga prie oro uosto, oro uostas tures begales sustojimu, ir bus labai lengva konkuruoti su Ryga. Sakyciau prie to pacio KUN turetu tapti ir pagrindine Kauno gelezinkelio stotimi (su daznais reisais i centra).

[alga]

Alternatyva s3 buvo atmesta jau pačioj pradžioj, dokumente nenagrinėjama.

Tai kriterijai buvo tie patys. Jei turėčiau spėt, skayčiau, kad S3 variantas pasirodė lėtesnis už S1 ir S5, nes vingiai apie Kaišiadoris ir prie Neveronių labai staigūs, gal net brangesnis, nes Kaišiadoryse reikia brangių sprendinių, o gal atmestas dėl to, kad mazgas prie Neveronių neapsieina be vieno lygio susikirtimų su magistralinėm 1520 mm linijom. Jau nekalbant apie tai, kad patekimas iš Vilniaus į KUN tampa sunkesnis.

[Sula]

Geras klausimas. Priklauso nuo KUN stoties projekto, bet manau įmanoma suprojektuoti taip, kad iš Vilniaus ir Panevūžio būtų galima važiuoti arba per KUN, arba pagrindine RB II trasa.

Tai taip gi ir numatyta. KUN geležinkelio stotis net gerokai, kokiu kilometru, nutolusi nuo pagrindinės trasos. Tiesa, dar neaišku, kaip i tiksliai atrodys. Yra planų, kad naujas terminalas bus netoliese.

[ejs-ejs]

O tai neišeitų pasiekt oro uosto pirma stojant Kaune (analogiškai Vln variantui)? Plius, nereiktų išpirkinėt žemių.

Geras klausimas. Priklauso nuo KUN stoties projekto, bet manau įmanoma suprojektuoti taip, kad iš Vilniaus ir Panevėžio būtų galima važiuoti arba per KUN, arba pagrindine RB II trasa.

[ifl]

Alternatyva s3 buvo atmesta jau pačioj pradžioj, dokumente nenagrinėjama.

[alga]

O tai neišeitų pasiekt oro uosto pirma stojant Kaune (analogiškai Vln variantui)? Plius, nereiktų išpirkinėt žemių.

Na, iš 16 nagrinėtų variantų vienas ėjo dabartine vėže tarp Kaišadorių ir Palemono. Jei rimtai domina, kokiais kriterijais buvo renkami prioritetiniai variantai, tai aprašyta čia: https://sumin.lrv.lt/uploads/sumin/d...s%20rastas.pdf

Po 2020 m. gegužės mėn. aptarimų, išnagrinėjus bandomuosius RB trasų alternatyvų vertinimo
rezultatus, RB alternatyvų skaičius sumažintas iki aštuonių (Pav. Nr. 4.2.). Šioms aštuonioms RB trasų
alternatyvoms – S1, S2, S4, S5, S7, P1, P2P5, P4P5 – atliktas Pirminis alternatyvų atrinkimas
panaudojant daugiakriterinę analizę ir vertinant žemiau nurodytus rodiklius:
• Keleivinių traukinių kelionės laikas;
• Krovininių stočių kelių išdėstymo funkcionalumas;
• Krovininių traukinių kelionės laikas;
• Keleivinių stočių kelių išdėstymo funkcionalumas;
• Regioninių stočių / pralankų kelių išdėstymo funkcionalumas;
• Kelių pralaidumas;
• Krovininių traukinių galios sunaudojimas kwh;
• Keleivinių traukinių galios sunaudojimas kwh;
• Koncepcinių alternatyvų sankirtos su apribojančiomis teritorijomis;
• Vietovės nelygumų indikatorius;
• Numatoma gyventojų populiacija nagrinėjamos alternatyvos poveikio zonoje (2010 m.
surašymo duomenys);
• Alternatyvų ilgis, km;
• Kelio dalis tiesiame ruože (proc.);
• Kreivių R <4000 dalis (proc.);
• Tiesioginis susisiekimas su naujuoju oro uostu;
• Tiesioginių jungčių su regioninėmis stotimis skaičius;
• Sankirtų su inžineriniais tinklais skaičius;
• Sankirtų su keliais skaičius.

[ifl]

Pagal mano grubų primetimą ant žemėlapio kelias pailgėja apie 4 km, kas yra 90 sekundžių 160 km/h greičiu. Neatrodo kaip didelė kaina už oro uosto pasiekiamumą geležinkeliu.

O tai neišeitų pasiekt oro uosto pirma stojant Kaune (analogiškai Vln variantui)? Plius, nereiktų išpirkinėt žemių.