Rail Baltica II atšaka Kaunas-Vilnius

[digital]

Supirks žemės sklypus tarp Vilniaus ir Kauno

Nuo Vilniaus iki Kauno gyvenantiems žmonėms netrukus tektų atsisveikinti su savo sklypais ar pastatais. O tam, kad nekilnojamojo turto (NT) objektai būtų išpirkti, valstybė žada išleisti milijonus eurų.

Be to, žadama pradėti projektuoti pagrindinę liniją, jungiančią Kauną, Vilnių bei regionines jungtis į Kaišiadoris, Vievį ir Lentvarį.

Ministerija skaičiuoja, kad visuomenės poreikiams iš viso bus paimta apie 2515 žemės sklypų, o jų plotas iš viso siekia 1702 ha.

„Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros prasidės Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus Nutarimo projektą ir numatoma, kad tęsis iki 2027 m.

Pirminiais duomenimis, įgyvendinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras pagal Specialiojo plano sprendinius preliminariai kainuos 100 mln. eurų (tiksli suma bus žinoma tik atlikus visuomenės poreikiams paimamo turto individualaus vertinimo procedūras)“, – teigia Susisiekimo ministerijos atstovai.

[ignaloidas]

Dėkui! Nemaniau, kad ten toks ilgas tunelis reikalingas. Vietos lygtais yra.

Manau dėl to kad nereikėtų papildomo viaduko Kirtimų g. ir kad nereikėtų pernelyg arti jos kapstytis išvažiuojant tiesiog tunelį ilgesnį nusprendė padaryt, nes ir kur dabar išlenda bus gana giliai žemėje įlindęs geležinkelis su aukštomis atraminėmis sienelėmis, šalia gatvės gana daug vargo būtų jas įrenginėti.

[ignaloidas]

kur žemėlapį galima rasti?

https://tiny.cc/rbaltica

[Sula]

Dėkui! Nemaniau, kad ten toks ilgas tunelis reikalingas. Vietos lygtais yra.

[ignaloidas]

Nelabai suprantu, kokioje vietoje ir kam VIT jungties tunelis. Tai bus rusiškos vėžės bėgiai?

Europiniai, tiesiog toje vietoje europiniai bėgiai yra kitoje pusėje rusiškų nuo VIT, ir iš aukščio perspektyvos tunelis lengviau gaunasi, nes toje vietoje gana daug kelio viadukų virš geležinkelio

VIT jungties tunelis pažymėtas mėlynai.

[Sula]

Nelabai suprantu, kokioje vietoje ir kam VIT jungties tunelis. Tai bus rusiškos vėžės bėgiai?

[ignaloidas]

Vilniuje ketinama įrengti dvi požemines geležinkelio atkarpas

Kažkaip sugebėjo užmiršti tunelį prie Aukštųjų Panerių šalia senojo, ir tunelį po Panerių geležinkelio stotimi tam kad pakeisti kuriame šone senosios trasos važiuojama.

Iš aiškinamojo rašto (VNO padalintas į 3 dalis nes keičiasi tunelio plotis skirtingose vietose):

[digital]

Vilniuje ketinama įrengti dvi požemines geležinkelio atkarpas

Vykdant „Rail Baltica“ projektą, Vilniuje planuojama atidaryti dvi požemines geležinkelio atkarpas. Viena būtų įrengta Vilniaus tarptautiniame oro uoste, kita – ties Aukštaisiais Paneriais.

„Rekonstruojant Vilniaus mazgą <...> traukinių eismui numatytos dvi vietos, kuriose geležinkelis tiesiamas po žeme. Pirmoji – dalyje jungties į Tarptautinį Vilniaus oro uostą su naujai įrengiama oro uosto požemine geležinkelio stotimi. Antroji – Vilniaus intermodalinio terminalo jungtis su Vilnius – Kaunas pagrindine geležinkelio linija ties Aukštaisiais Paneriais“, – pranešime cituojama „Rail Baltica“ projekto komunikacijos partnerė Gintarė Urniežė.

Planuojama, kad jungtyje tarp Vilniaus geležinkelio stoties ir oro uosto preliminarus požeminio geležinkelio su stotimi ilgis būtų apie 550 m. Tuo metu atkarpos tarp Vilniaus intermodalinio terminalo ir pagrindinės Vilnius – Kaunas požeminės geležinkelio linijos ilgis siektų apie 1,1 km.

Pranešama, kad statybos darbai bus pradėti tik po specialaus plano patvirtinimo, techninio projekto parengimo ir tinkamo finansavimo užtikrinimo.

[digital]

Neužsikimš ir netaps.

[Rimas_OK]

Tai panašu, kad eilnįsyk susišikom. Kai susisiekimo ministru buvo Rokas Masiulis, aiškiai pasakė - ateityje VNO neužteks, pradėkim kurt perspektyvinį planą jau dabar, kad 2030aisiais nebūtume "netikėtai" iškritę iš medžio. Taip prasidėjo vietos paieškos ir Žaslių projektas. Vidury laukų būtų tiesiog tobula be jokių vingių pravesti RB liniją, aptaurnaujančia ir Kauną ir Vilnių ir be jokių plėtros trikdžių. Ir ką turim dabar, praėjus 10 metų? Ieškom kaip priraizgyti naująjį geležinkelį į senus oro uostus, kurie kažkada vis tiek užsikimš ir taps per maži.

[VLR]

HSR linijos visur Europoje įprastai tiesiamos tik prie oro uostų su keliasdešimt milijoniniais keleivių srautais

Niekas Europoje netiesia HSR ir į Ramygalos dydžio miestelius, bet va stotelė Ramygaloje, panašu, vis dar yra planuojama. Tad reikia turėti omeny ir kontekstą: į dešinę nuo KUN turime vien laukus ir pievas, čia nereikia griauti kultūros paveldo pastatų ar didelių prekybos centrų, ką reikėjo daryti Rygoje. Norint pastatyti stotelę prie oro uosto tereikėjo minimaliai įjungti smegenis planuojant jo plėtrą ir RB trasą, o papildomai infrastruktūrai tiesti sąlygos ten yra visiškai idealios. Tiesiog Lietuvos transportininkai yra obliai ir kaušai - atitinkami ir rezultatai.

[B.S.]

KUN'o loop'as turėtų daugiau prasmės nebent atsiradus Kauno-Klaipėdos HSR'ui.

Tai mes apie tai ir šnekame!!!!!!!! Žiūrime 10-15-20 metų į priekį. O ne laukti kol viskas apsistatys, ir tuomet dejuoti kaip čia taip niekas net nepagalvojo kad bus problemų ateityje. Ir kad 2040-ais reikės griauti ne 3 trobas, bet 200 norint padaryti gerai.

Turbūt realistiškiausias variantas galimai KUN plėtrai ir jos pritaikymui prie Rail Balticos, bent jau dabartinėje situacijoje.

Nu tai valio. Iš pradžių terminalas, ir toliau projektuoti taip, kad ilgainiui, po 10-15-20 metų visas keleivinis oro uostas persikelia prie bėgių.

[Elis]

Tipiškas lietuviškas požiūris į transporto plėtrą iš serijos 'nėra srautų'. Reikia žiūrėti, kuo oro uostas gali būti, o ne kuo jis yra šiuo metu. KUN yra patogiausioje vietoje esantis oro uostas daugumai Lietuvos gyventojų ir vienintelis, kurio plėtros galimybės nėra smarkiai ribotos. Su kietu RB pajungimu ir geru traukinių dažniu, jį būtų galima pakelti į visiškai kitą lygį. Bet turėsim tą patį seną, gerą, lietuviškų transportininkų (t.y. visiškų oblių) sukurtą limbo: rimtesnį KUN pajungimą prie likusios šalies planuosim tada, kai atsiras didesni srautai, tačiau srautai neatsiras, nes jis nebus gerai pajungtas tad ir nebus patrauklus rimtesnėms avialinijoms.

Galbūt ir galima galvoti apie rimtesnius srautus, bet tik jeigu, kaip buvo minėta, VNO pasieks savo maksimumą ir nustos augti. Kitaip net ir apie tos pačios Rygos keleivių srautus galėsime tik pasvajoti. Ir čia ne Lietuvos transportininkų išsigalvojimai, jau minėjau, kad HSR linijos visur Europoje įprastai tiesiamos tik prie oro uostų su keliasdešimt milijoniniais keleivių srautais, ir ta pati Ryga bus ganėtinai unikalus variantas. 50% didesnius srautus už Rygą turintis Krokuvos oro uostas išvis tik neseniai elektrifikavosi stub-end liniją kuria tik regioniniai/S-Bahn traukiniai važinėja. KUN'o loop'as turėtų daugiau prasmės nebent atsiradus Kauno-Klaipėdos HSR'ui.

Galiausiai, kodėl negalima statyti naujo terminalo ant suplanuotų bėgių?

Turbūt realistiškiausias variantas galimai KUN plėtrai ir jos pritaikymui prie Rail Balticos, bent jau dabartinėje situacijoje.

[VLR]

O ir šiaip, dėl tokio vietinės/regioninės reikšmės Kauno Oro Uosto

Tipiškas lietuviškas požiūris į transporto plėtrą iš serijos 'nėra srautų'. Reikia žiūrėti, kuo oro uostas gali būti, o ne kuo jis yra šiuo metu. KUN yra patogiausioje vietoje esantis oro uostas daugumai Lietuvos gyventojų ir vienintelis, kurio plėtros galimybės nėra smarkiai ribotos. Su kietu RB pajungimu ir geru traukinių dažniu, jį būtų galima pakelti į visiškai kitą lygį. Bet turėsim tą patį seną, gerą, lietuviškų transportininkų (t.y. visiškų oblių) sukurtą limbo: rimtesnį KUN pajungimą prie likusios šalies planuosim tada, kai atsiras didesni srautai, tačiau srautai neatsiras, nes jis nebus gerai pajungtas tad ir nebus patrauklus rimtesnėms avialinijoms.

[ejs-ejs]

Variantas #1
Trasa pagrinde eitų per mišką, virš/šalia suplanuotų kelių ir industrinės zonos. Pastatų ar privačių namų išvis nekliudo.
Variantas #2
Trumpas tunelis apie 1km, kasamas atviru būdu nuo Sergeičikų. Nieko nekliudo. Reiktų laikinai uždaryti oro uostą.
Variantas #3
Terminalinė stotis. Ne idealus variantas, bet geriau nei persedinėti į autobusą.
Variantas #4
Išvis jokių papildomų bėgių netiesti, nieko nekasti, namų negriauti, o paprasčiausiai naujus terminalus statyti prie bėgių.

Nematau jokios problemos 2 ar 4 variantą realizuoti KUN sąskaita. Gal kas galėtų paaiškinti kuo čia dėta RB ?

[B.S.]

Elis
Kas bus kai Vilnius pasieks savo maksimumą? Nes mums vis grasina kad per daug triukšmo, per mažai vietos plėtrai. Žaslių nebebus, vienintelė plėtra bus įmanoma KUN. Žemė aplink KUN per 20-30 metų bus užstatyta ir ką tada? Galiausiai, kodėl negalima statyti naujo terminalo ant suplanuotų bėgių?
Šnekant apie VNO, tai jis turėtų būti pajungtas ne per Vaidotus, o nauja vėže per Panerius. Tam kad nereikėtų važinėti ratais per retai apgyvendintas gyvenvietės. Tuomet visi iš šiaurės ir rytų atvažiuojantys traukiniai galėtų savo keliones baigti Lentvaryje, pravažiavus Vilnių, VNO, ir Panerius. Gautųsi ir neblogas priemiestinis maršrutas.

[Elis]

Variantas #1
Trasa pagrinde eitų per mišką, virš/šalia suplanuotų kelių ir industrinės zonos. Pastatų ar privačių namų išvis nekliudo.
Variantas #2
Trumpas tunelis apie 1km, kasamas atviru būdu nuo Sergeičikų. Nieko nekliudo. Reiktų laikinai uždaryti oro uostą.
Variantas #3
Terminalinė stotis. Ne idealus variantas, bet geriau nei persedinėti į autobusą.
Variantas #4
Išvis jokių papildomų bėgių netiesti, nieko nekasti, namų negriauti, o paprasčiausiai naujus terminalus statyti prie bėgių.

Su pirmu variantu vėl būtų problemų su posūkių spinduliais. Jei gerai skaičiuoju, Neveronių kreivės spindulys išvis kilometro nesiekia, Ramučių kreivė irgi vos virš kilometro, kas HSR'ui visiškai netinka.

O ir šiaip, dėl tokio vietinės/regioninės reikšmės Kauno Oro Uosto natūraliai kyla klausimas ar išvis yra poreikis Rail Balticos statybas taikyti prie jo. KUN su kokia Ryga ir taip nekonkuruoja, o Rail Baltica į KUN atvykstančių skaičius tikriausiai būtų minimalus žinant, kad ta pačia Rail Baltica bus galima lengvai pasiekti tuos pačius Rygos, Vilniaus ir gal ateityje Lenkijos CPK oro uostus. Nežinau Europoje atvejų, kur HSR'as būtų taikomas prie tokių regioninės reikšmės oro uostų, HSR paprastai tiesiogiai aptarnauja didelės tarptautinės reikšmės oro uostus, e.g. Frankfurtas, Amsterdamas ar Paris Charles de Gaulle. Su savo keleivių numeriais net Ryga šiame sąraše bus ryškus outlier'is kaip mažiausiai keleivių aptarnaujantis oro uostas su HSR stotimi.

KUN'ui prioritetas išvis turėtų būti normalus susisiekimas su pačiu Kauno miestu, kurio dabar yra minimumas. Geriausia būtų daryti S-Bahn'o tipo stub end atšaką nuo Kauno, o jeigu jau kas norėtų į KUN'ą su Rail Baltica atkeliauti iš kokios Marijampolės, tai galima padaryti papildomą RB sustojimą Palemone kur ir būtų galima persėsti.

Dėl VNO tai tereikia padaryti normalų 1435mm loop'ą per Vaidotus. Elektrifikavus tą liniją jau ir dabar vertėtų pagalvoti apie kai kurių Vilnius-Kaunas ar Vilnius-Klaipėda reisų nukreipimą per VNO.

[B.S.]

Variantas #1
Trasa pagrinde eitų per mišką, virš/šalia suplanuotų kelių ir industrinės zonos. Pastatų ar privačių namų išvis nekliudo.
Variantas #2
Trumpas tunelis apie 1km, kasamas atviru būdu nuo Sergeičikų. Nieko nekliudo. Reiktų laikinai uždaryti oro uostą.
Variantas #3
Terminalinė stotis. Ne idealus variantas, bet geriau nei persedinėti į autobusą.
Variantas #4
Išvis jokių papildomų bėgių netiesti, nieko nekasti, namų negriauti, o paprasčiausiai naujus terminalus statyti prie bėgių.

[B.S.]

Tai geriau nesipešti su visuomene, turėti pusiau luptą pusiau skustą oro uosto integraciją su geležinkeliu, ir pralaimėti regioninio oro uosto kovą su Ryga. Retai apgyvendintoje Lietuvoje viskas yra neįmanoma.

[ignaloidas]

Tai kame problema? Arba išperki kažkiek namų, arba statai ant estakadų virš namų.

Matant kiek pykčių ir problemų dėl ~20 namų Panevėžyje buvo, net nenoriu galvoti kiek problemų būtų Kaune kur reikėtų gerokai daugiau pastatų paminėti. Estakados statymas šiuo klausimu nelabai padėtų irgi.