Rail Baltica II atšaka Kaunas-Vilnius

[Sula]

2020 m. padėtis dar, švelniai tariant, kita buvo.
Berods dabar iš Kinijos konteineriniai traukiniai tiesiai į Lietuvą nebevažiuoja.
Iki tol net Minskas-Vilnius tiesioginis keleivinis sėkmingai kursavo.

[alga]

Ai, pamelavau, konteineriai kiniški ant LG platformų. Pandeminis 2020 rugsėjis, nebeegzistuojanti Lentvario pervaža.

[ejs-ejs]

Na, dabar aplink Lentvarį bilda vagonai su rusiškų įmonių pavadinimais, iki karo 80% būdavo vagonų su "Belaruskali", kartą net kiniškus hieroglifus mačiau ant vagonų. Visos tos logistikos grandinės nutrūks persiuvus Vilnius–Kaunas. Tada, matyt, visa tai bildės ne į Klaipėda, o į Liepoją ar Rygą. Klausimas, kokios grandinės atsiras vietoj jų, jei standartine vėže galima būtų pasiekti dar Vilnių, Kauną ir dabar galima.

Kinijoje naudojama standartinė vėžė. Jei vagonai su hieroglifais, tai arba kažkuriame pasienyje pakeisti vežimėliai, arba kinai užpirko rusizkos vėžės vagonų. Persiūti vien Vilnius - Kaunas nepavyks, nes rokadinė Vilnius - Daugpilis liktų be operatyvaus užmaitinimo viename gale.

Grįžtant prie Rail Baltica Ii konteksto: o kaip tarpukariu buvo organizuotas susisiekimas geležinkeliu tarp Lietuvos ir Latvijos? Buvo persėdama Metenėje?
Netikėtas atsakymas: anot 1930 metų žemėlapio iš Rygos geležinkelių muziejaus, Rygos mazge buvo europinė ir rusiška vėžė, europinė siekė Čierukalns (ar Jugla), Šķirotava ir uostą Pētersala rajone.

[alga]

Tiesiog jūsų parašymo supratau, kad 1520 m vėže žmonės ir kroviniai važiuoja, o jau 1435 mm vengs važiuoti kažkodėl.

Na, dabar aplink Lentvarį bilda vagonai su rusiškų įmonių pavadinimais, iki karo 80% būdavo vagonų su "Belaruskali", kartą net kiniškus hieroglifus mačiau ant vagonų. Visos tos logistikos grandinės nutrūks persiuvus Vilnius–Kaunas. Tada, matyt, visa tai bildės ne į Klaipėda, o į Liepoją ar Rygą. Klausimas, kokios grandinės atsiras vietoj jų, jei standartine vėže galima būtų pasiekti dar Vilnių, Kauną ir dabar galima.

[Sula]

Infrastruktūros standartai egzistuoja ne todėl, kad kažkas yra modernu arba kažkas kažkam nepatinka.
Suderinamumas.

Nesakau, kad nereiktų persiūti. Tačiau turim suprasti, kad kažkuriuo metu kažkurį nežinomą laiką mes turėsim išlaikyti dviejų standartų infrastruktūrą. Kad ir pvz lokomotyvų užpildymas smėliu. Atrodo menkniekis, bet dažniausiai stotyje yra vienintelis kelias, kuriame yra toks įrenginys.

Tai savaime suprantama.

Tiesiog jūsų parašymo supratau, kad 1520 m vėže žmonės ir kroviniai važiuoja, o jau 1435 mm vengs važiuoti kažkodėl.

[ejs-ejs]

Atleiskite, gal galite patikslinti, ką norėjote pasakyti?

Infrastruktūros standartai egzistuoja ne todėl, kad kažkas yra modernu arba kažkas kažkam nepatinka.
Suderinamumas.

Nesakau, kad nereiktų persiūti. Tačiau turim suprasti, kad kažkuriuo metu kažkurį nežinomą laiką mes turėsim išlaikyti dviejų standartų infrastruktūrą. Kad ir pvz lokomotyvų užpildymas smėliu. Atrodo menkniekis, bet dažniausiai stotyje yra vienintelis kelias, kuriame yra toks įrenginys.

[Sula]

Man pasakojo istoriją kai darbų vykdytojas bandė priduoti 1520 mm geležinkelio kelią. 1520 mm - tarp bėgių ašių. Kažkodėl nepriėmė.

Atleiskite, gal galite patikslinti, ką norėjote pasakyti?

[gerietis]

Persiųti visus bėgius, perkloti visus betoninius pabėgius, pakeisti visus riedmenis. Man skamba, kaip dešimtmečio trukmės projektas, kurio metu visur sumaištis, paralyžiuotas eismas, šimtamilijoninės investicijos ir abejotina grąža.

Estai paskaičiavo, kad reiktų dar vieną ar du nulius prirašyti.

https://www.err.ee/1608705319/euroop...iljardit-eurot

[ejs-ejs]

Tas, kas ir dabar

Man pasakojo istoriją kai darbų vykdytojas bandė priduoti 1520 mm geležinkelio kelią. 1520 mm - tarp bėgių ašių. Kažkodėl nepriėmė.

[ejs-ejs]

O tai nežinote kiek autobusų važiuoja į Rygą? Mano skaičiavimais apie 15 per dieną. Dar yra skrydžiai, tai irgi keleiviai. Na ir paskutinis dalykas tai tie kurie vairuoja mašinas. Nutiesus europinę vežę nuo Vilniaus iki Kauno, kur bus sujungta su pagrindine trasa kelionės laikas sumažės tiek, kad su juo nemanau, kad kažkas gali konkuruoti. Visgi pagrindinis dalykas, pagal kurį žmonės renkasi kaip keliauti tai trukmė, laiko patogumas.
Na gal kažkam dar pinigai, bet nemanau, kad bilietas kainuos daugiau negu skrydis. Čia ne UK.

Kartoju klausimą: kas važiuos, pakeitus vėžės plotį? Trauka 1520 mm, kelio mašinos 1520 mm, vagonai 1520 mm, depai 1520 mm.
Turint lygiagrečius kelius, tokį pakeitimą padaryti įmanoma.
Neturint, nežinomam laikui įsiveli į darbą izoliuotų salų režimu.

Uostas - vienkelis, kaip ir Kaunas - Radviliškis. Kaip ir Radviliškis - Panevėžys.

Ištraukite pagaliau galvą iš keleivio perspektyvos. Ne jie veža grūdus į uostą.

[Vinecko]

Kas važiuos?

O tai nežinote kiek autobusų važiuoja į Rygą? Mano skaičiavimais apie 15 per dieną. Dar yra skrydžiai, tai irgi keleiviai. Na ir paskutinis dalykas tai tie kurie vairuoja mašinas. Nutiesus europinę vežę nuo Vilniaus iki Kauno, kur bus sujungta su pagrindine trasa kelionės laikas sumažės tiek, kad su juo nemanau, kad kažkas gali konkuruoti. Visgi pagrindinis dalykas, pagal kurį žmonės renkasi kaip keliauti tai trukmė, laiko patogumas.
Na gal kažkam dar pinigai, bet nemanau, kad bilietas kainuos daugiau negu skrydis. Čia ne UK.

[Sula]

Kas važiuos?

Tas, kas ir dabar

[ejs-ejs]

Pasijungus prie RailBaltica vėžės Ryga dar greičiau taptų pasiekiama. O šiaip reiktų vienu kartu persiūt visus bėgius. Netikiu, kad toks projektas sudėtingiau nei statyt dubliuojančią liniją.

Kas važiuos?

[mantasm]

Persiųti visus bėgius, perkloti visus betoninius pabėgius, pakeisti visus riedmenis. Man skamba, kaip dešimtmečio trukmės projektas, kurio metu visur sumaištis, paralyžiuotas eismas, šimtamilijoninės investicijos ir abejotina grąža.

Pastatyt dar vieną vėžę, žiūrint į RailBalticas, irgi ne mažiau nei dešimtmečio projektas.

Dėl grąžos tai turbūt pagrindinė grąža - karinė. Ir supaprastintas operavimas. Visgi europinė vėžė šiaip ar taip atsiras. Turėt dvi skirtingas vėžes su skirtingais riedmenim ilgainiui nebus efektyvu.

[alga]

Pasijungus prie RailBaltica vėžės Ryga dar greičiau taptų pasiekiama. O šiaip reiktų vienu kartu persiūt visus bėgius. Netikiu, kad toks projektas sudėtingiau nei statyt dubliuojančią liniją.

Persiųti visus bėgius, perkloti visus betoninius pabėgius, pakeisti visus riedmenis. Man skamba, kaip dešimtmečio trukmės projektas, kurio metu visur sumaištis, paralyžiuotas eismas, šimtamilijoninės investicijos ir abejotina grąža.

[Ignalina]

Kad sudėtingiau, tai ne, tačiau vis tiek - keisti reikėtų viską, išskyrus pylimus. Ne medinių pabėgių laikai, kad užtektų perkalti vieną bėgį.
O jei norėtumėm turėti didesnius greičius, reikėtų tiesinti kreives, tad tektų ir pylimą judinti.

[mantasm]

Ta prasme, atsisakyti susisiekimo tarp Vilniaus ir Šiaulių, Klaipėdos, Rygos?

Pasijungus prie RailBaltica vėžės Ryga dar greičiau taptų pasiekiama. O šiaip reiktų vienu kartu persiūt visus bėgius. Netikiu, kad toks projektas sudėtingiau nei statyt dubliuojančią liniją.

[alga]

O jei rimtai tai pirma būtų galima pakeist esamą vėžę. O jau po to optimizuot jei pinigų liktų.

Ta prasme, atsisakyti susisiekimo tarp Vilniaus ir Šiaulių, Klaipėdos, Rygos?

[sleader]

Tai ministras ir nežada siekti. Nustūmė tolyn, kai jau nebebus ministras, kad klausimus spręstų sekantis.

[Romas]

BNS 2025.06.13
Susisiekimo ministras nežada siekti ES finansavimo „Rail Balticos“ atkarpai tarp Vilniaus ir Kauno
https://www.vz.lt/statyba-ir-nt/2025...r-kauno-569331

Made in Vilnius 2025.06.19
Susisiekimo ministras persigalvojo: „Vilnius – neatsiejama „Rail Baltica“ projekto dalis“

„Projektas „Rail Baltica“ yra strateginis ir bus įgyvendinamas etapais. Pirmasis etapas užtikrina Lietuvos sujungimą su Vakarų Europa per Kauną, o antrajame numatyta europinės geležinkelio vėžės plėtra iki Vilniaus.
Galiu patikinti, kad Vilnius yra neatsiejama „Rail Baltica“ dalis, tačiau ji bus įgyvendinta jau po 2030 metų, užbaigus pagrindinės linijos statybas“, – sako susisiekimo ministras E. Sabutis.

https://madeinvilnius.lt/transportas...rojekto-dalis/