Rail Baltica II atšaka Kaunas-Vilnius

[Palpatine]

Ministerija: „Rail Baltica“ atkarpos į sostinę statyba prasidės po 2030 metų

Susisiekimo ministerija ketvirtadienį pranešė, kad europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ plėtrą iki Vilniaus ketinama pradėti po penkerių metų – 2030-aisiais, baigus pagrindinės linijos statybas Lietuvoje.

„Pirmasis etapas užtikrina Lietuvos sujungimą su Vakarų Europa per Kauną, o antrajame numatyta europinės geležinkelio vėžės plėtra iki Vilniaus. Galiu patikinti, kad Vilnius yra neatsiejama „Rail Baltica“ dalis, tačiau ji bus įgyvendinta jau po 2030 metų, užbaigus pagrindinės linijos statybas“, – pranešime teigė susisiekimo ministras E. Sabutis.

Pasak ministro, „Rail Baltica“ taip pat yra svarbus karinio mobilumo projektas, kuriam siekiama užtikrinti Europos Sąjungos (ES) finansavimą po 2027-ųjų, pasibaigus dabartinei ES investicijų programai.

Lietuva jau yra užsitikrinusi 1,6 mlrd. eurų projektui „Rail Baltica“ įgyvendinti iki 2030 metų, papildomai bus siekiama gauti dar 4 mlrd. eurų finansavimą.

E. Sabučio teigimu, jau kalbamasi su Europos Komisija dėl finansavimo ir antrajam projekto etapui.

Atsižvelgiant į esamą geležinkelio infrastruktūrą tarp Vilniaus ir Kauno, svarstoma laikinai pasitelkti kintamos vėžės mechanizmą. Tokiu atveju Kaune traukinys nuo europinės vėžės pervažiuotų ant plačiosios ir, nekeičiant sąstato, pasiektų sostinę.

Šiuo metu statybos vyksta 46,3 km ruože tarp Kauno ir Panevėžio. Iki metų pabaigos numatoma darbus išplėsti iki 114 km.

Dėl projekto sudėtingumo ir siekio suderinti europiniam geležinkeliui keliamus techninius reikalavimus su vietos gyventojų lūkesčiais, toliau tikslinami Kauną ir Vilnių sujungsiančios atkarpos planavimo sprendiniai.

https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/...s-po-2030-metu

[mantasm]

O realybėje pinigų paskirti nebeliks užbaigus tiktai pagrindinę liniją ir liksi pakibęs su 90% nepanaudojamų geležinkelių ir atskirtomis viena nuo kitos rytine ir vakarine šalies bėgių dalimis. Tikrai, kas tokio blogo galėtų nutikti pradėjus nuo vienintelės jungiančiosios linijos?

Kitų atveju tada pinigai baigtųsi pastačius kelias naujos vėžės atkarpas ir išvis nepanaudojama būtų.

O jei rimtai tai pirma būtų galima pakeist esamą vėžę. O jau po to optimizuot jei pinigų liktų.

[bato_usai]

Kas šiaip yra logiška. Asmeniškai nuo pat pradžių nesupratau kam tiest dubliuojančią vėžę. Už mažą dalį kainos būtų galima išspręsti problemines vietas, kurios trukdo didinti greitį ir dar kokius Elektrėnus pajungt. Tuo pačiu būtų geras pasiteisinimas pasiųst velniop kacapų tranzitą. Jei nori - tegu važiuoja pagal susitarimus, bet teks nusipirkt keičiamo pločio vagonus

O realybėje pinigų paskirti nebeliks užbaigus tiktai pagrindinę liniją ir liksi pakibęs su 90% nepanaudojamų geležinkelių ir atskirtomis viena nuo kitos rytine ir vakarine šalies bėgių dalimis. Tikrai, kas tokio blogo galėtų nutikti pradėjus nuo vienintelės jungiančiosios linijos?

[mantasm]

Turiu jausmą, kad ES greičiau duos pinigų visų LT geležinkelių persiuvimui į standartinę vėžę nei naujos atkarpos nuo Kauno iki Vilniaus statybai.

Kas šiaip yra logiška. Asmeniškai nuo pat pradžių nesupratau kam tiest dubliuojančią vėžę. Už mažą dalį kainos būtų galima išspręsti problemines vietas, kurios trukdo didinti greitį ir dar kokius Elektrėnus pajungt. Tuo pačiu būtų geras pasiteisinimas pasiųst velniop kacapų tranzitą. Jei nori - tegu važiuoja pagal susitarimus, bet teks nusipirkt keičiamo pločio vagonus

[Romas]

TV3 žinioms susisiekimo ministras pripažino, kad atsisako planų artimiausiu metu tiesti geležinkelį į Vilnių.

Kol kas TV3 puslapye nėra to reportažo.

BNS 2025.06.13
Susisiekimo ministras nežada siekti ES finansavimo „Rail Balticos“ atkarpai tarp Vilniaus ir Kauno

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutissako nesieksiantis europinio finansavimo „Rail Baltica“ geležinkelio atkarpai iki Vilniaus, nes Europos Sąjunga (ES) nėra pasiryžusi skirti lėšų šiai projekto daliai.
Ministras „TV3 žinioms“ ketvirtadienį teigė, kad reikalingų lėšų europinei vėžei įrengti tarp Kauno ir Vilniaus taip pat nėra valstybės biudžete

„Jeigu pilnesne apimtimi daryti, (atkarpos vertė – VŽ) galėtų priartėti ir prie 4 mlrd. Eur. Tai yra didžiulė suma, tai šiandien tokios sumos nei mes neturime, nei ES nėra pasiryžusi būtent šitam projektui išskirti“, – žinioms sakė E. Sabutis.
„Finansavimui iniciatyvą turime parodyti mes. Šiandieną aš tos iniciatyvos nenoriu rodyti, kadangi pagrindinė koncentracija visgi yra į susisiekimą nuo Talino iki Varšuvos“, – pažymėjo susisiekimo ministras.
Pasak jo, senoji geležinkelio vėžė tarp Kauno ir Vilniaus funkcionuoja gerai ir yra tinkama susisiekimui.
„Pakeisti ją į europinę vėžę anksčiau ar vėliau tikrai reikės, bet turbūt ne anksčiau. Atsakymas į šitą klausimą, kad tai bus vėliau“, – sakė E. Sabutis.

Valdas Benkunskas. Vilniaus meras, „TV3 žinioms“ tai vadino „didele išdavyste ir nusisukimu nuo Vilniaus“.
Kaip rašė BNS, gegužės pabaigoje Lietuvos, Latvijos ir Estijos susisiekimo ministrai pasirašė bendrą pareiškimą, pagal kurį Baltijos šalys kartu derėsis dėl ilgalaikio ES finansavimo ir papildomų lėšų šaltinių, kad „Rail Baltica“ statybos vyktų greičiau.

E. Sabutis anksčiau teigė, jog projektui svarstoma skolintis garantuojant, kad paskola būtų grąžinta iš būsimo ES finansavimo.
Šių metų vasarį įmonės „Rail Baltica statyba“ vadovas Arenijus JackusBNS buvo minėjęs, kad europinės vėžės atkarpa nuo Kauno iki Vilniaus nebus nuteista iki 2030-ųjų, kai Lietuvoje planuojama baigti pagrindinės linijos statybą. A. Jackus tuomet nurodė, kad šią projekto dalį pavyktų įgyvendinti greičiau, jei būtų susitarta dėl partnerystės su privačiu sektoriumi, taip pat galima būtų laikinai įrengti kintamos vėžės mechanizmą.

Baltijos šalių auditoriai pernai birželį paviešintoje bendroje ataskaitoje teigė, kad norint įgyvendinti planuojamus darbus trijose Baltijos šalyse gali prireikti dar 10–19 mlrd. Eur, o vien Lietuvoje – 8,7 mlrd. Eur. Premjeras Gintautas Paluckas, yra sakęs, kad šiuo metu visam „Rail Baltica“ projektui trūksta apie 11 mlrd. Eur.

https://www.vz.lt/statyba-ir-nt/2025...r-kauno-569331

[ignaloidas]

Europoje neįmanoma nusipirkti vagonų? Tai gal iš kitų šalių galima atsigabenti? Kinijos? Japonijos? Gal kokia Brazilija galėtų pagaminti? Nes vagonai, šiaip, išties technologiškai sudėtingi įrenginiai, kuriuos šties sudėtinga pagaminti, reikia daug R&D ir investicijų

Galima? Taip. Bet ar plėtra į rinką kur tu turi 0 patirties, ir kur yra daug žaidėjų kurie nesiplečia "dėl kažkokių priežasčių" yra geras sprendimas? Ne. Taip, norėti galima, bet realistiškai, LTG patiems organizuoti naktinius traukinius iš Lietuvos į vakarus yra penktaeilis reikalas. Yra daug svarbesnių reikalų į kuriuos reikia investuoti iš keleivių vežimo perspektyvos iki kol prieiti naktinius traukinius. Jūs kalbat tarsi jei norėtų, tai LTG galėtų prie visko vienu metu dirbti ir viską pagerinti, bet tiesiog nenori ir tiek. Paprastiems traukiniams reikia šimtus milijonų skolintis, ir tai kaip būtų gerai kad daugiau nusipirktų, o čia dar siūloma kurti iš viso naują verslą, vėžėje kurioje neturima keleivinių riedmenų, visiškai nuo 0? Reikia būti realistiškiems, čia nėra kažkas ką LTG gali realistiškai daryti artimiausiu metu, ir greičiau RB bus užbaigta nei LTG galės pradėti galvoti apie savus naktinius traukinius.

[John]

O tai iš kur gaus vagonus ir pan.? Europoje su naktiniais traukiniais viena didžiausių problemų yra būtent vagonų gavimas, nes mažai kas turi naujus vagonus (mano supratimu tik NightJet naujesnius vagonus turi, visi kiti skaičiuoja keletą dešimtmečių), o praktiškai visi senesni vagonai yra gana stipriai naudojami ir jiems gauti yra gana nemaža konkurencija. Yra pilna startup'ų kurie bando daryti daugiau naktinių traukinių Europoje, bet kol kas jie arba susirado ~50 metų senumo vagonus, arba nepaleido jokio traukinio ir užsidarė. Į šitą visą reikalą LTG bandyti lysti yra gana per didelė rizika - realiai čia reikia pritraukti kažkurį iš Europoje jau dirbančių naktinių traukinių operatorių kad jie tai vykdytu, ir gal būt kažkiek iš SuMin'o pusės tai subsidijuoti - kol kas kalbos tik iš Gepard Express apie tai, ir klausimas kiek realistiška kad tai įvyks.

Europoje neįmanoma nusipirkti vagonų? Tai gal iš kitų šalių galima atsigabenti? Kinijos? Japonijos? Gal kokia Brazilija galėtų pagaminti? Nes vagonai, šiaip, išties technologiškai sudėtingi įrenginiai, kuriuos šties sudėtinga pagaminti, reikia daug R&D ir investicijų

[John]

John
Kam pilti tulžį ir kartoti nesusijusius dalykus? Lyg čia būtų politikų kaltė. Juk nėra taip jog "ES duos pinigų tiek kiek reikia". Reikės laukti kol patvirtins papildomą finansavimą. Kiek Lietuva besiplėšytų ir norėtų vėžės į Vilnių, nėra pinigų.

O kodėl Estijoje yra? Arba Lenkijoje?

[ignaloidas]

Gaila, kad iš LTG vyksta 0 diskusijų apie naktinius traukinius. Naktinis traukinys tarp Kauno ir Varšuvos, su suderintais traukiniais iš Vilniaus, galėtu būti visai gera jungtis tarp šių sostinių.

O tai iš kur gaus vagonus ir pan.? Europoje su naktiniais traukiniais viena didžiausių problemų yra būtent vagonų gavimas, nes mažai kas turi naujus vagonus (mano supratimu tik NightJet naujesnius vagonus turi, visi kiti skaičiuoja keletą dešimtmečių), o praktiškai visi senesni vagonai yra gana stipriai naudojami ir jiems gauti yra gana nemaža konkurencija. Yra pilna startup'ų kurie bando daryti daugiau naktinių traukinių Europoje, bet kol kas jie arba susirado ~50 metų senumo vagonus, arba nepaleido jokio traukinio ir užsidarė. Į šitą visą reikalą LTG bandyti lysti yra gana per didelė rizika - realiai čia reikia pritraukti kažkurį iš Europoje jau dirbančių naktinių traukinių operatorių kad jie tai vykdytu, ir gal būt kažkiek iš SuMin'o pusės tai subsidijuoti - kol kas kalbos tik iš Gepard Express apie tai, ir klausimas kiek realistiška kad tai įvyks.

[Vinecko]

Čia strateginis klausimas.
Abiejų vėžių gabaritus galima suderinti.
Dabartinė stotis nors ir susitraukė keleiviams, kažkaip vis dar neužsikemša. Galvojant apie artimiausius 10 metų, jos užteks.

Ar jos užteks po 10 metų - jau kitas klausimas. Net jei ir standartinės vėžės stotyje neturėsim, ji gali užsikišti.

Užtat džiugina tai, kad VMS pasiryžę atlikti stoties prieigų keitimą bet kokiu atveju, net jei ir LTG neįvykdys savo dalies.

[Perfect]

Turiu jausmą, kad ES greičiau duos pinigų visų LT geležinkelių persiuvimui į standartinę vėžę nei naujos atkarpos nuo Kauno iki Vilniaus statybai.

[ejs-ejs]

Šitas atsisakymas, panašu, palies ir Vilnius Connect projektą iš LTG pusės.

Čia strateginis klausimas.
Abiejų vėžių gabaritus galima suderinti.
Dabartinė stotis nors ir susitraukė keleiviams, kažkaip vis dar neužsikemša. Galvojant apie artimiausius 10 metų, jos užteks.

Ar jos užteks po 10 metų - jau kitas klausimas. Net jei ir standartinės vėžės stotyje neturėsim, ji gali užsikišti.

[B.S.]

John
Kam pilti tulžį ir kartoti nesusijusius dalykus? Lyg čia būtų politikų kaltė. Juk nėra taip jog "ES duos pinigų tiek kiek reikia". Reikės laukti kol patvirtins papildomą finansavimą. Kiek Lietuva besiplėšytų ir norėtų vėžės į Vilnių, nėra pinigų.

[ne robotas]

Gaila, kad iš LTG vyksta 0 diskusijų apie naktinius traukinius. Naktinis traukinys tarp Kauno ir Varšuvos, su suderintais traukiniais iš Vilniaus, galėtu būti visai gera jungtis tarp šių sostinių.

[Vinecko]

Šitas atsisakymas, panašu, palies ir Vilnius Connect projektą iš LTG pusės.

Na LTG pusė tai vienas dalykas, kitas dalykas, kad bent pats Vilnius savo projekto dalį vykdys bet kokiu atveju.

[Creatium]

Šitas atsisakymas, panašu, palies ir Vilnius Connect projektą iš LTG pusės.

[John]

Kaunas-Vilnius kainuotų, grubiai imant, apie 2,5 mlrd. Eur. Tai gana dideli pinigai, ir su dabartiniu požiūriu, kai apie RB projektą per rinkimų kampaniją neužsimena nė vienas politikas (o ir žurnalistas), turbūt dar labai labai ilgai niekas rimtai nesvarstys tos linijos tiesti ir leusti tam pinigų.

Duok dieve, kad per lėtąją RB1, įrengus signalizaciją ir galbūt elekteifikavus, galėtų bent 120 km/h važiuoti traukiniai. Lenkai susitvarkys savo dalį ir galėtų gautis kažkoks bent iš tolo padorus Vilnius-Varšuva kelionės laikas su persėdimu Kaune. Dėl bet ko daugiau neturėčiau daug vilčių.

[Sula]

Kad "artimiausiu metu" (tai yra IMHO 10 metų periodas) nebus, tai buvo ir arkliui aišku.
Tačiau gal yra planų, kada bus? Ir ar yra planas, kad nebus iš viso "neartimiausiu metu"?

[John]

Oooh no shit, kas galėjo pagalvoti. Nes juk tai nebuvo visiškai akivaizdu nuo pat pradžių. Dabar laukiam tolesnių netikėtų pareiškimų, kad RB projektas yra nudardėjęs nuo bėgių ir jau kurį laiką guli griovyje.

[eigh]

TV3 žinioms susisiekimo ministras pripažino, kad atsisako planų artimiausiu metu tiesti geležinkelį į Vilnių. Esą jis anksčiau ar vėliau atsiras, bet greičiausiai vėliau. Kaip pranešama reportaže, visą dėmesį planuojama skirti pagrindinei atšakai.

Juokingai atrodo reportaže apie nuskriaustą Vilnių kalbantis Benkunskas. Prie jo prisidėjo ir Kasčiūnas, esą būtų lengviau permesti karius į Vilnių europiniu geležinkeliu. Abu jie yra teisūs, bet juokinga tas, kad konservatoriai 4 metus buvo valdžioje ir, panašu, nelabai ką padarė, kad tas geležinkelis atsirastų.

Ir dar - ar apskritai buvo kažkokie planai, kurių atsisakyta? Aš suprantu, planas "į Vilnių turi būti nutiesta RB atšaka" yra, bet ar buvo kažkokie terminai ar pradėti darbai? Nes jeigu ne, apie kokį atšaukimą apskritai kalbame?