Rail Baltica II

[VLR]

O ES nėra įsitikinusi, kad RB1 buvo pirmas etapas, o dabar vyksta antras ir kartu tai bus projekto užbaigimas. Ar nebus jiems siurprizas, kad nuo Kauno iki sienos išviiso nieko nėra pastatyta Rail Baltijos projekto rėmuose?

Ne - RB1 niekada neturėjo būti naudojamas tikrojoje Rail Baltica. Tas ruožas buvo finansuojamas kaip ES iniciatyvos gerinti egzistuojančius geležinkelius būsimosios Rail Baltica ruožuose dalis, paruošiant keleivius. Latviai tuos pinigus išleido Jelgava - Lietuvos siena modernizavimui, kas irgi buvo pinigų išmetimas iki traukinio Ryga - Vilnius paleidimo (Latvijoje geležinkeliečiai - irgi panašaus lygio). Lietuva už tuos pinigus nesunkiai galėjo modernizuoti pvz. Kaunas - Šiauliai geležinkelį jį elektrifikuojant ir praplečiant, ypač tarp Gaižiūnų ir Šiaulių. Vietoje to, buvo padaryta kažkokia nesąmonė, tiesiog išmesti pinigai į balą.

[liutass]

Bet dar net trasa neparinka tarp Kauno ir sienos?

[VLR]

Bet dar net trasa neparinka tarp Kauno ir sienos?

Su būsimąja trasa - viskas gerai manau, tik senoji buvo carinė ir didelėje dalyje nenaudotina greitam keleiviniam transportui.

[VLR]

Nebent kalbame apie tuos radiusus, kurie galėjo būti didesni keliose vietose. Bet tai - pirmojo pasaulio problemos žinant kontekstą.

Edit: perskaičiau trasa 'nepatinka', o ne 'neparinkta' Parinkta jau lyg, prieš Naujuosius lyg išsirinko vieną iš variantų.

[alga]

Bet dar net trasa neparinka tarp Kauno ir sienos?

Parinkta, teritorijų planavimas eina į pabaigą, vyksta projektavimo darbų konkursas ir žemės įsigyjimas. https://www.youtube.com/watch?v=1Jjx3y94hvM

https://www.railbaltica.org/lt/konkretizuojama-kur-drieksis-europinis-gelezinkelis-nuo-kauno-iki-lenkijos-sienos/

[DKL]

Kaip visada visos naujienos ir paaiškinimai apie stringantį Rail Baltica finansavimą ne Lietuvos spaudoje:

https://www.err.ee/1609348697/ule-15...eraraha-otsima

https://www.err.ee/1609349151/kaseme...atis-ja-leedus

[B.S.]

Idomiausios dalys, IMHO:

"The most difficult and expensive options have been connecting Riga, connecting Vilnius and the new railway from Klaipeda to Poland for some time."

"The negotiations with Lithuania have been difficult. Because Lithuania was of the opinion from the beginning of the project that Rail Baltic must still connect all the capitals. The Lithuanians also know that the unification of Vilnius is the number two priority. But on the condition that the 2030 perspective is not really taken away from them."

"RB Rail estimates the price of the Latvian section to be around 6.4 billion euros, the price of the Lithuanian section to 5.6 billion euros, and the price of the Estonian section 3 billion euros."


EDIT: tai, kad estai gauna pusė tiek kiek latviai tai logiška, bet kodėl lietuviai mažiau finansavimo nei latviai yra nesuprantama. Kaip minimum reikia pajungti Vilnių, kas yra papildomi 2,5 milijardo.

[sleader]

Čia kainos su Vilniaus prijungimu ar ne? Nes iš didesnės Latvių sumos, tai suprantu, kad čia su įgyvendinama "opcija" - Rygos prijungimu (įskaitant ir prabangias stotis). Tik kodėl tada LT kaina turėtų būti be opcijos į Vilnių.
Kitas dalykas, kad parašyta jog tai kainos. Iš to nelabai aišku ar gaunamas finansavimas visai kainai dengti, ar tiesiog kažkokią didesnę dalį LV turės dengtis patys.

[alga]

Idomiausios dalys, IMHO:
"The most difficult and expensive options have been connecting Riga, connecting Vilnius and the new railway from Klaipeda to Poland for some time."

Painioja Kauną su Klaipėda estų žurnalistai. Tai kažkiek devalvuoja jų informacijos patikimumą.

"RB Rail estimates the price of the Latvian section to be around 6.4 billion euros, the price of the Lithuanian section to 5.6 billion euros, and the price of the Estonian section 3 billion euros."

EDIT: tai, kad estai gauna pusė tiek kiek latviai tai logiška, bet kodėl lietuviai mažiau finansavimo nei latviai yra nesuprantama. Kaip minimum reikia pajungti Vilnių, kas yra papildomi 2,5 milijardo.

Na, nuo Klaipėdos^H^H^H^H^H^HKauno iki Latvijos sienos 140 km, per Latviją nuo Lietuvos sienos iki Estijos sienos 180 km. Tai jei skaičiuosim tik "mainline" ir atmesim bereikalingą švaistymą į Vilnių ir į Lenkiją, tai kaip ir "checks out".

[DKL]

Painioja Kauną su Klaipėda estų žurnalistai. Tai kažkiek devalvuoja jų informacijos patikimumą.

Nebūčiau toks tikras. IMHO 1435 mm. jungtis nuo pagrindinės RailBaltica linijos daug daugiau reikalingesnė į Klaipėdą nei į Vilnių. Keleivių transportą skirtingomis vėžėmis, Ispanijos pavyzdžiu, nesunkiai galima išspręsti. Tuo tarpu su kroviniais viskas daug sunkiau. Negirdėjau apie jokią sėkmingą, kelioms vėžėms pritaikytą, krovininių vagonų sistemą.

[Bmweda]

Minimum koks 8-10 metų iki pirmų traukinių sakyčiau.

Čia daugumos tokia nuomonė? Ar yra koks oficialus grafikas?

[B.S.]

DKL Manyčiau alga teisus. Logiškai mąstant, dabar projektuojama Kaunas-Lenkija linija. Jei būtų turėję omeny Klaipėdą greičiausiai būtų sakę "Klaipėda-Kaunas" o ne "Klaipėda-Lenkijos siena."
Ir pagal kainą daug maž viskas sueina. Lenkija-Kaunas 2,5mlrd, Kaunas-Latvija 2,5mlrd. Va tau ir Lietuvai skirti 5mlrd. Kaunas-Vilnius dar 2.5mlrd. Kaunas-Klaipėda dar būtų mažiausiai 3mlrd.

Liūdni popieriai šiaip. Per Lietuvą 249kmh greičiausiai bus. Neaišku kaip iškarpys Latvijoje. Tačiau Estijoje tai išvis tragiška, greitis gali būti mažinamas iki 160kmh, plius vienas bėgis vietoj dviejų.

[John]

Čia daugumos tokia nuomonė? Ar yra koks oficialus grafikas?

Čia manau educated guess, su kuriuo visai sutikčiau. Net nepradėtos jokios procedūros dėl traukinių pirkimo. Kaip suprantu, net neaišku, kas tuos vežimus vykdys. Norėtųsi tikėti, kad 10 metų neprireiks, bet mažiau 8 irgi tikriausiai nebus.

[B.S.]

Čia daugumos tokia nuomonė? Ar yra koks oficialus grafikas?

Yra oficialus grafikas, iki 2030 pabaigos turėtų veikti, bet kaip bus realiai nėra aišku. Trūksta pinigų.

[DKL]

Na iki šiol kiek prisimenu iš EU CEF programos visai Rail Baltica'i kartu su nacionaliniu finansavimu buvo skirta apie 2mlrd EUR. Apkarpytas poreikis, be atšakos į Vilnių ir pilno prasukimo pro Rygą - 15 mlrd. EUR. Šioje perspektyvoje, iki 2027 m. manau negalima tikėtis daugiau nei dvigubai tiek, kiek jau buvo skirta - t.y. dar max 4 mlrd. EUR visoms baltijos šalims. Skirtumas - bent 9 mlrd. EUR, juos turėtume gauti jau naujojoje perspektyvoje. Dėl to turėsime derėtis, kokiomis sąlygomis juos gausimime: kaip iki šiol 85% grantus ar kaip EIB paskolas ar dar kitomis sąlygomis. Derybų metu žinoma iškils ir tolimesnės plėtros klausimas. Kaip ir rašiau ta tolimesnė plėtra, atrodo labiau ekonomiškai labiau pagrįsta link Klaipėdos, o ne Vilniaus. Todėl manau ir straipsnyje atsirado Klaipėdos paminėjimas ir žinoma, kadangi kalbame, šiame kontekste apie krovinius, tai kalbame ir apie maršrutą Lenkija-Klaipėda.

[B.S.]

DKL
Šiuo metu gi yra sprendžiama kaip nutiesti Lenkija - Kaunas - Ryga - Talinas. Kaip viena didžiausių problemų šiame etape yra paminėta Klaipėda - Lenkija vėžė. Niekas nesiginčija kad jos nereikia. Tačiau tai būtų 3-ios eilės prioritetas, kai net nėra aišku kaip kaip prijungti Rygą ir Estiją. Imho, klaida tekste. Na bet kažkada vasarą turėtume sužinoti.

[DKL]

B.S. Nelabai suprantu apie ką čia męs diskutuojame. Straipsnyje aiškiai Klaipėda - PL/LT siena jungtis paminėta tokiame kontekste kaip, kad vienas iš bendrą projekto apimtį plečiančių ruožų, greta Vilniaus ir Rygos jungčių, kurių galima atsisakyti pirmajame etape. Kaunas - PL/LT siena ruožas yra pagrindinėje trasoje ir tokiame kontekste apie jį negalime šnekėti.

Ką aš sužinojau iš šių straipsnių:
- EU reikalauja kad originali projekto apimtis būtų suskaidyta į etapus. I etapas turi būti užbaigtas 2030 m. Po jo užbaigimo turi būti veikiantis geležinkelis nuo PL/LT sienos iki Talino.
- Šalys turi ASAP susitarti dėl I etapo apimties ir jo finansavimo (kiek bus finansuojama iš šios finansinės EU perspektyvos, kiek realistiškai galima gauti ir įsisavinti iš 2028 m. startuojančios naujos perspektyvos ir kiek šalys finansuos imdamos paskolas ar per PPP). Kitaip EU netvirtins užklausų finansavimui. 23m. užklausos kaip tik turi būti patvirtintos šią vasarą, todėl būtina paskubėti.
- Susitarimas vis dar nėra pasiektas. Nors yra tarpinis sutarimas, kad Kaunas - PL/LT ruožas bus tiesiamas nauja suplanuota trasa ir bus dvikelis.
- Finansai atrodo taip:
- Bendra projekto vertė su pilnais Rygos ir Vilniaus pajungimais - pagal vieną šaltinį 25, pagal kitą 20 mlrd. EUR. Pastaroji suma, ko gero, arčiau tiesos;
- Sausio mėn. šalių pateikti pasiūlymai I etapui - 15 mlrd. EUR. Iš jų:
- Estija (visur vienkelis ir be regioninių stočių) - 3,3 mlrd. EUR.;
- Latvija (su užvažiavimu į Ryga tik iš vienos pusės) - 6,4 mlrd. EUR.;
- Lietuva (be Vilnius - Kaunas trasos) - 5,6 mlrd. EUR.
- Vilnius - Kaunas ir Kaunas - PL/LT siena, abu po 2,5 mlrd. EUR.
- Europos sąjunga I etapui gali skirti max 10 mlrd. EUR.
- Lietuva norėtų į projekto bendrą apimtį įtraukti jungtį į Klaipėdą.
- Latvijoje dabar diskutuojamas variantas daryti atšaką į Rygą iš pietinės pusės ne per oro uostą, o tik iki susikirtimo su Rygos - Jelgavos linija, o tada vieną iš šios linijos kelių link Rygos perdaryti į 1435 vėžę.

Ką aš manau apie tai:
- Dar yra galimybių mažinti I etapo apimtį Lietuvoje ir Latvijoje (vienkelis šiauriau Kauno, pigesni Rygos pasiekimo variantai). Taip ko gero galima sutaupyti dar kokius 2 mlrd. EUR;
- Vis tiek lieka 3 mlrd. EUR kuriuos šalys turės finansuoti paskolomis arba per PPP;
- Atsižvelgiant į tai kad Lietuvoje rinkimai už kelių mėnesių, kitoms šalims bus žiauriai sunku gauti Lietuvos parašą, kad ji apsiima savo lėšomis finansuoti pagrindinę Rail Baltica trasą.

[sleader]

Jeigu skaičiuojant pagal EE pateiktą kainą (3,3 mlrd. Eur), kuri apima optimizacijas (vienkelis, be regioninių stočių) ir viską dalinant proporcingai pagal linijos ilgius šalyse, tai I etapui Latvijai (atsisakant papildomų apvažiavimų aplink Rygą ir jungiant tik trasą per Rygą), turėtų tekti ~3,5 mlrd., o Lietuvai (atmetus VLN - KNS) ~4,5 mlrd. Eur. Tokioje proporcijoje akivaizdu, kad daugiausiai "susiprastinti" reikėtų Latvijai, kuri nori gauti neproporcingai daug, kur didžiąją dalį turbūt sukišo į šiame forume šlovintas savo stotis ir Rygos mazgus.

[TrippleA]

B.S.
Ką aš manau apie tai:
- Dar yra galimybių mažinti I etapo apimtį Lietuvoje ir Latvijoje (vienkelis šiauriau Kauno, pigesni Rygos pasiekimo variantai). Taip ko gero galima sutaupyti dar kokius 2 mlrd. EUR;
- Vis tiek lieka 3 mlrd. EUR kuriuos šalys turės finansuoti paskolomis arba per PPP;
- Atsižvelgiant į tai kad Lietuvoje rinkimai už kelių mėnesių, kitoms šalims bus žiauriai sunku gauti Lietuvos parašą, kad ji apsiima savo lėšomis finansuoti pagrindinę Rail Baltica trasą.

Jei jau darysim vienkeli siauriau kauno, tai gal geriau nedarom visai naujos linijos ir konvertuojam esama per Siaulius i europini dvikeli, nes vienkelis tokiam marutui yra visiskai nesamone ir bus tike istaskyti pinigai i bala. I esmes taupyt nera kur, nes projektas tada tampa visikai be rysio ir nebeatitinka savo paskirties. realiai dvi iseitys yra: 1) einam ir issimusam finansasvima, sakydami, kad nelaikas cia taupuolius vaizduot, nes projektas svarbus ir kariniam mobilumui, 2) imam ir pasiskolinam/susirenkam per moekscius situos pinigus, nes pagaliau metas nustot vaizuot kazkokius pusbomzius gyvenancius is parameles ir negalincius nieko pasistatyt, nes "per brangu, pinigu nera". Abu variantai yra galimi ir vienas kita papildantys.

[sleader]

Kaip suprantu išsakyta mintis tokia, kad vienkelis I etapui būtų tik viršutinėje dangos konstrukcijoje (bėgiai + elektrifikacija), nes sankasos jau formuojamos, tiltai, viadukai statomi, bei suprojektuoti likusiuose ruožuose dvikeliui. Kitaip apkarpyti nėra nei logikos nei prasmės. Jeigu tolimesnėje perspektyvoje, po pirmo etapo pabaigos, būtų finansavimas likusiai daliai, tai laikinai atsisakyti antrojo kelio viršutinės konstrukcijos kaip ir nėra didelė žala.