Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Tomas]

Ar tikrai ne ministerijos ir jų agentūros sprendė ką rems? Pamenu, netgi čia stebėjomės, kad, skirtingai nei kitos ES šalys, Lietuva tuo metu susigalvojo "investuoti" į EV infrą valstybės lygiu, o ne, pavyzdžiui, tarpmiestinę dviračių infrastruktūrą. Panašu, kad būtent LRV sprendė, kokioms sritims bus skirti tie pinigai.

Tarpmiestinės infrastruktūros ar tarkim naujų VT rūšių per vieną kadenciją neįdiegsi. O va nupirkti EV stotelių, pastatyti ir kažkiek pasifotkinti šalia - įmanoma.

[Rijikas]

John visiškai teisus - ne RRF liepia kam paskirti lėšas, o mūsų vyriausybė su ministerijomis planuojasi kur padėti pinigus. Europinių reglamentų yra n+k, pagal kuriuos nederinant atskiros valstybės pagalbos schemos būtų buvę galima panaudoti pinigus miestų viešajam transportui modernizuoti ir žalintis. O jei labai norėtų, tai susiderintų ir atskirą pagalbos schemą konkrečiam reikalui. Deja deja... ES reglamentų išmanymo stoka + fantazijos stoka ministerijose (+ nulis intereso iš savivaldos) manau buvo esminės kliūtys nueiti tinkama kryptimi.

Beje kiek tekę girdėti, tai RRF lėšas planuota suvalgyti didžiąja dalimi (kartu ir paprastai) padalinant dviems didžiausiems teršėjams - Achemai ir Mažeikių naftai - kad savo CO2 susimažintų. Bet kas įvyko:
- Mažeikių nafta GALIMAI artėja link savo veiklos pabaigos, dėl ko jokių papildomų investicijų nenori vidutinėje ir juo labiau ilgojoje perspektyvoje - elektromobiliai pastebimai mažina naftos produktų paklausą, dėl ko GALIMAI Orlen atsitrauks į Lenkiją ir iš ten duos tiek kuro, kiek reikės.
- Achema dėjo skersą ant pagalbos schemos, nes tiesiog dėjo
Na tokias versijas girdėjau. Gal jos ir klaidingos, reikėtų patikimesnio šaltinio nei kad man kažkas į ausį pakuždėjęs.
Kita vertus, man lyg paaiškina, kodėl lėšos taip stipriai nepanaudotos - dabar atitinkamos ministerijos ant smūgio ieško ir neranda būdo, kur tuos pinigus padėti, jau nekalbant kad nebėra laiko pradėti ir dar pabaigti įgyvendinimą.

[John]

Ministrai nerengia projektų, gali skatinti. Matome kaip su darnaus judumo planais, visi miestai juos daro, papiešia linijų ir dvirtakių ir tiek. Ministras pirštu nerodys kur kasti pamatus įkrovimo stotelėm ar troleibusų stulpam

Ar tikrai ne ministerijos ir jų agentūros sprendė ką rems? Pamenu, netgi čia stebėjomės, kad, skirtingai nei kitos ES šalys, Lietuva tuo metu susigalvojo "investuoti" į EV infrą valstybės lygiu, o ne, pavyzdžiui, tarpmiestinę dviračių infrastruktūrą. Panašu, kad būtent LRV sprendė, kokioms sritims bus skirti tie pinigai.

[Palpatine]

O tai kas nusprendė daryti būtent EV infrastruktūrą?

Ministrai nerengia projektų, gali skatinti. Matome kaip su darnaus judumo planais, visi miestai juos daro, papiešia linijų ir dvirtakių ir tiek. Ministras pirštu nerodys kur kasti pamatus įkrovimo stotelėm ar troleibusų stulpam

[John]

Ekonomikos ministras lieps miestam tramvajų statyti? Be to, tuoj Kaunas pradės statytis ir ištaškys bapkes, win-win

O tai kas nusprendė daryti būtent EV infrastruktūrą?

[Palpatine]

O kas įpareigojo daryti būtent elektromobilius, o ne, pavyzdžiui, tramvajų, traukinių, pėsčiųjų ar dviračių infrą?

Ekonomikos ministras lieps miestam tramvajų statyti? Be to, tuoj Kaunas pradės statytis ir ištaškys bapkes, win-win

[John]

fooking ministrė neišpirko visų elektromobilių ir nepristatė privačių įkrovimo prieigų elektromobiliams, wtf?

O kas įpareigojo daryti būtent elektromobilius, o ne, pavyzdžiui, tramvajų, traukinių, pėsčiųjų ar dviračių infrą?

[gerietis]

fooking ministrė neišpirko visų elektromobilių ir nepristatė privačių įkrovimo prieigų elektromobiliams, wtf?

[John]

Pasistengs Jono ministrai ir viskas bus tvarkoje.

Čia ne mano ar tavo ministrų klausimas, o tai, kad nuėjusi vyriausybė neatliko savo darbo ir dėl to yra didelė tikimybė netekti milžiniškų sumų. Tave, kaip suprantu, tenkina toks paskutinės vyriausybės darbo rezultatas?

[luknas]

Pasistengs Jono ministrai ir viskas bus tvarkoje.

[John]

Besidžiaugiant Mačiulio pranešimais spaudai, pasirodo, nutiko ir tokių biškiuką liūdnesnių:

Valstybės kontrolė: Lietuva rizikuoja negauti visų RRF lėšų, neįvykdyti įsipareigojimų - LRT

Vėluodama įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (RRF) Lietuva rizikuoja gauti ne visas jai skirtas lėšas – 3,8 mlrd. eurų, taip pat neįvykdyti visų įsipareigojimų, ketvirtadienį skelbia Valstybės kontrolė (VK).

Pasak institucijos, Lietuva gali nepasiekti rodiklių, susijusių su netaršiais automobiliais, viešomis ir privačiomis elektromobilių įkrovimo prieigomis, startuolių ekosistemos plėtra, mokslo ir verslo skatinimu dalyvauti tarptautinėse mokslo ir inovacijų programose.

Pasak VK, iki pernai lapkričio pabaigos Lietuva vėlavo pasiekti 10 rodiklių (iš 98), iš jų dėl penkių vėluojama pateikti prašymą išmokėti 477,5 mln. eurų paramos.

Likus trečdaliui plano įgyvendinimo laiko sudarytos sutartys dėl 93 proc. investicijų, tačiau jų išlaidos nesiekia 30 proc. Lietuvai skirto finansavimo.

„Tai reiškia, kad per likusį plano įgyvendinimo laiką reikės investuoti ne mažiau kaip 2,8 mlrd. eurų, arba 74 proc. Lietuvai skirto plano finansavimo“, – skelbia Valstybės kontrolė.

Už tokius bajerius, kaip suprantu, pagrinde dėkojam jau nuėjusiai Ekonomikos ir inovacijų ministrei ir jos komandai. Well fookin done.

[digital]

N. Mačiulis: didžioji dalis lietuvių gyvena geriau nei žmonės kaimyninėse valstybėse

Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Lietuva nuo 1990 m. išsiskiria pagal visus ekonominius ir socialinius rodiklius bei, objektyviai pamatavus, didžioji dalis lietuvių gyvena geriau nei žmonės kaimyninėse valstybėse.

„Lietuvos išskirtinumas yra tai, kad nepriklausomai nuo laikotarpio – ar mes imsime 2024-uosius, ar pastarąjį penkmetį, ar dešimtmetį nuo tada, kai įsivedėme eurą, ar dvidešimt metų nuo tada, kai tapome Europos Sąjungos nariais, ar ketvirtį amžiaus nuo šio amžiaus pradžios – Lietuva regione išsiskyrė pagal visus rodiklius. BVP tenkantis vienam gyventojui, gyventojų perkamosios galios augimas, eksporto augimas, socialinės atskirties mažėjimas, skurdo mažėjimas. Ir ekonominiai, ir socialiniai rodikliai, kuriuos objektyviai galime pamatuoti, rodo, kad Lietuva ne tik augo, kad didžioji dalis lietuvių ne tik gyvena geriau, bet dar ir gyvena geriau nei kaimyninėse valstybėse“, – tinklalaidėje „politika.lt“ sakė N. Mačiulis.

Ekonomistas tvirtina, kad pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) tenkantį vienam gyventojui, Lietuva sparčiai artėja prie Europos Sąjungos (ES) vidurkio.

„Labai įdomu tai, kad mes pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, labai sparčiai priartėjome prie ES vidurkio, bet pagal individualias galimybes vartoti prie ES vidurkio priartėjome dar labiau. Praėjusių metų rodiklis siekia 91 proc. ES vidurkio, daugiau negu Ispanijos. Latvijos ir Estijos yra apie 75-80 proc., tai mes esame gerokai pralenkę, ne keliais procentiniais punktais. Šis rodiklis yra įdomus tuo, kad jis rodo ne tik tai, kiek gyventojai gauna pajamų iš visų šaltinių – atlyginimų, socialinių išmokų, pensijų, kapitalo pajamų ir emigrantų perlaidų, bet jis parodo ir kainų lygį, kiek kainuoja nusipirkti“, – kalbėjo jis.

Pavyzdžiui, jūsų paminėtas BVP apibrėžimas yra pelnas, mišrios pajamos ir atlyginimai – t. y. kokia dalis BVP tenka atlyginimams to meto kainomis ir tuomet palyginame su kitomis šalimis. Ir šioje vietoje Lietuva per pastarąjį penkmetį padarė milžinišką progresą.

– Kiek buvo ir kiek yra?

– Buvo apie 40 proc. ir tai buvo vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Tai reiškia, kad darbuotojai neturėjo derybinės galios, buvo aukštas nedarbo lygis, santykinai maži atlyginimai. Dabar, praėjusių metų pabaigoje, pakilo iki 52 proc.. Tai yra daugiau nei ES vidurkis, daugiau negu Švedijoje. Švedijoje ir ES vidurkis yra 48 proc. Tai šitoje vietoje Lietuva yra tarp pirmų penkių ES valstybių, kurios darbuotojai pasiima didžiausią BVP dalį. Taigi, čia pagal tokį universalų rodiklį.

– Tai labai svarbus skaičius, jis net atskleidžia tam tikrą santykį ekonomikoje, kur yra galios centras – ar pas savininką, ar pas darbuotoją.

– Visiškai teisingai. Kai kurie ekonomistai iš inercijos nuo praėjusio dešimtmečio vidurio sako, kad Lietuvoje darbuotojai yra išnaudojami, nes jie negauna tokių pajamų, kokių nusipelno pagal savo kuriamą pridėtinę vertę. Iš dalies tai buvo teisinga prieš 10-15 metų, bet nieko panašaus žiūrint į dabartinę statistiką. Kai aš bendrauju su švedais, jie man užduoda visai kitokį klausimą: „Ar jūs nematote problemos, kad pas jus atlyginimai kiekvienais metais sudaro vis didesnę BVP dalį?“ Arba, kitaip sakant, atlyginimai auga vis sparčiau negu produktyvumas ir tai pavirsta į spartesnį kainų augimą ir, kai kuriais atvejais, prarastas eksporto rinkas, ir, kai kuriais atvejais, į tai, ką matėme pernai – bankrotus, tekstilės įmonių bankrotų banga.

– Tiesiog atlyginimai yra didesni, nei sukuriama vertė.

– Kai kuriuose sektoriuose ir kai kuriose įmonėse – taip.

– Mes visą laiką mėgstame lygintis su Estija. Tiksliau mėgome. Kai mūsų rodikliai tapo geresni, pradėjome lygintis su Italija ar Ispanija. Kodėl Lietuvai pastaruoju metu sekasi daug geriau nei Estijai?

– Tai dar vienas rodiklis, kai tikrai turime pasidžiaugti tuo, kad Lietuvai pastaraisiais metais, pastarąjį penkmetį tikrai labai gerai sekėsi. Pavyzdžiui, realus darbo užmokestis, kaip jis pasikeitė atsižvelgiant į infliaciją. Nuo dešimtmečio pradžios, nepaisant to, kad mes turėjome didelę infliaciją 2022-2023 m., Lietuvoje vidutinio darbuotojo realus darbo užmokestis padidėjo 20 proc. Taip atsitiko dėl to, kad sparčiai didėjo minimalus atlyginimas, neapmokestinamas pajamų dydis, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Per tą patį laikotarpį Estijoje realus darbo užmokestis 5 proc. sumažėjo. Vidutinis estas dabar gali vartoti tiek, kiek galėjo 2018 metais. Tai yra didelis sukrėtimas. Tai yra pasekmės. 3 metus mažėja BVP, tų priežasčių yra labai daug, buvo mažiau diversifikuota pramonė. Visų pirma, Estija patiria didelį pramonės nuosmukį. Ji irgi yra nukritusi į 2019 metų lygį. Lietuvos pramonės apimtys per tą patį laikotarpį nuo 2019 m. išaugo daugiau negu trečdaliu.

Toliau dar kalba nemažai apoie Estiją ir jos klaidas.

[digital]

Nerijus Mačiulis apie Lietuvai gresiantį Estijos nuosmukio scenarijų: einame tuo pačiu keliu

Kaip teigia ekonomistas N. Mačiulis, Lietuvos ekonomikos augimas pastarąjį penkmetį buvo vienas sparčiausių tarp euro zonos valstybių. Žiūrint pastarąjį dešimtmetį, Lietuvoje buvo sparčiausias eksporto ir didžiausias darbo užmokesčio augimas.

Dėl to pašnekovas nemano, kad dabartinių valdančiųjų siūlymas kelti mokesčius gyventojams, norint perskirstyti biudžetą ir daugiau pinigų skirti viešajam sektoriui ir gynybai, yra teisingas. Ekonomistas primena kaimyninės Estijos pavyzdį – šalyje buvo padidinti mokesčių tarifai, prislopintos investicijos ir darbo užmokesčio augimas. Tada sumažėjo verslo ir gyventojų lūkesčiai – gyventojų perkamoji galia yra nukritusi į 2018 m. lygį, ekonomika yra susitraukusi.

„Ar mes bandome lygiuotis į tokį scenarijų? Labai svarbu suprasti, kad mes esame labai geroje ekonominėje pusiausvyroje. Estija, padidindama mokesčių tarifus, nepadidino paskirstymo per biudžetą tiek, kiek tikėjosi, – komentuoja N. Mačiulis. – Su visa pagarba norams spręsti socialines problemas, finansuoti krašto apsaugą, reikia suprasti, kad kartais persistengimas su mokesčių tarifų didinimais pavirsta į blogesnį rezultatą“.

Pasak N. Mačiulio, viena iš priežasčių, kodėl Lietuvos neištiko toks pat likimas kaip Estijos, yra nedidėjantys mokesčiai. O pagrindinė priežastis – Lietuvos eksportuotojų konkurencingumas.

„Mes turime labiau diversifikuotą gamybą. Mes nesam priklausomi vien tik nuo Švedijos ir Suomijos eksporto rinkų. Turime bent penkias: Vokietijos, Lenkijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų. Kai turi skirtingas rinkas ir daug skirtingų produktų, tai net ir pasaulinės prekybos nuosmukis nepaveikia taip skaudžiai“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ sako N. Mačiulis ir prideda, kad kita svarbi priežastis – spartus paslaugų eksporto augimas, kuriuo negali pasigirti nei Latvija, nei Estija.

Visgi, jei eisime mokesčių didinimo keliu, mūsų gali laukti panašus likimas kaip Estijos.

[bato_usai]

Labai įdomu kas įvyko Tauragės apskrityje per 2023 metus, nes augimas 12%, sparčiausias Lietuvoje. Gal ten kokia rimta pramonės įmonė įsikūrė? Greitas google searchas kaip ir nedavė atsakymų.

Tauragėje daug užsienio investicijų prisirinko, o bent jau į Utenos apskritį pinigai susitraukinėja, tikėtina dėl demografijos.

[PoDV]

Gaila Kaunas atsiliko nuo Lietuvos vidurkio tarp 2022 m. ir 2023 m., bet gal dėl Matijošaičio gamyklos Sovietske skandalo, kur liūto dalį ekonomikos augimo dėl geresnės reputacijos pasiėmė Vilnius.

Rašau ne dėl to, kad būčiau rimtas Kauno patriotas, bet dėl tolygaus šalies išsivystymo. Rimtą dalį šalies ekonomikos vystymosi turi perimti Kaunas ir pajūris. Vienas Vilnius neišlaikys visos Lietuvos.

[Visdarlietus]

Šiaip jau įdomu būtų pamatyti pagal įmonių sukuriamus BVP, o ne pagal tai kokiam regionui jie po to prirašomi.

[acetonas]

Labai įdomu kas įvyko Tauragės apskrityje per 2023 metus, nes augimas 12%, sparčiausias Lietuvoje. Gal ten kokia rimta pramonės įmonė įsikūrė? Greitas google searchas kaip ir nedavė atsakymų.

Kartais nebuvo planuojama statyti naują poligoną prie Tauragės?

Pasirodo Tauragėje veikia didelė vėjo elektrinių gamykla „Jupiter Bach Lietuva“.
https://www.delfi.lt/verslas/energet...kinus-90790883

[tajus2]

O Tauragės apskritis pirmą kartą nuo 2000 m., kai buvo pradėti teikti BVP duomenys apskrityse, nėra paskutinėje vietoje pagal BVP per capita, ir aplenkė iškart dvi apskritis - Utenos ir Alytaus.

Oficialiosios statistikos portalas

Labai įdomu kas įvyko Tauragės apskrityje per 2023 metus, nes augimas 12%, sparčiausias Lietuvoje. Gal ten kokia rimta pramonės įmonė įsikūrė? Greitas google searchas kaip ir nedavė atsakymų.

[MedinisStrazdas]

Įdomu kaip paskirsto geležinkelių sukuriamą BVP? Ar visą prirašo Vilniaus apskričiai nors krovinys važiuoja iš Kėdainių į Klaipėdą? Greičiausiai kur buhalterija ten ir pripašomas.

Yra filialai pagal rajonus išskirstyti, bet kur LTGCargo buhalterija priskiria čia jau jų reikia klausti.

[Visdarlietus]

Atnaujinti apskričių BVP duomenys. BVP per capita atotrūkis tarp Vilniaus apskrities ir likusios Lietuvos šiek tiek išaugo (2022 m. buvo 148,6 proc. Lietuvos vidurkio, 2023 m. - 152,1 proc.), joje 2023 m. sukurta 45,5 proc. viso Lietuvos BVP. Panašu, kad po kelių metų, išsilaikius dabartinėms gyventojų augimo tendencijoms, Vilniaus apskrity bus sukuriama daugiau nei pusė Lietuvos BVP.
O Tauragės apskritis pirmą kartą nuo 2000 m., kai buvo pradėti teikti BVP duomenys apskrityse, nėra paskutinėje vietoje pagal BVP per capita, ir aplenkė iškart dvi apskritis - Utenos ir Alytaus.

Oficialiosios statistikos portalas

Įdomu kaip paskirsto geležinkelių sukuriamą BVP? Ar visą prirašo Vilniaus apskričiai nors krovinys važiuoja iš Kėdainių į Klaipėdą? Greičiausiai kur buhalterija ten ir pripašomas.