Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • mantasm
    replied
    Parašė PoDV Rodyti pranešimą

    Man sukilo klausimų kodėl taip smarkiai pradėjo stotelių stenduose reklamuotis Vinted, jeigu spėju vis tiek taiko į labiau pasaulinę rinką, o LT rinka nėra tokia didelė, kad sukurtų skirtumą.
    Jei reklamuojasi visur, tai reklamuojasi ir namų rinkoj. Kitas dalykas - po nesenų pakeitimų iš vaizdo Vinted pozicijos vietinėj rinkoj labai sudrebėjo. Prarast namų rinką visgi būtų skaudu.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Visdarlietus Rodyti pranešimą
    Pažiūrėjus į sąrašą dirbantys tik Vilniuje tai 3,5,14,16,20, 24, bet sukuriamas BVP tai turbūt 90% iš sąraše esančių priskiriamas Vilniuj ir tada štai žiūrėkite kaip vienas Vilnius beveik pusę BVP Lietuvoje sukuria
    Tas pats Vinted ir Kaune turi ofisą. Tik nežinau šiuo metu kokio dydžio lyginant su Vilnium.

    Komentuoti:


  • Visdarlietus
    replied
    Pažiūrėjus į sąrašą dirbantys tik Vilniuje tai 3,5,14,16,20, 24, bet sukuriamas BVP tai turbūt 90% iš sąraše esančių priskiriamas Vilniuj ir tada štai žiūrėkite kaip vienas Vilnius beveik pusę BVP Lietuvoje sukuria

    Komentuoti:


  • PoDV
    replied
    Parašė gerietis Rodyti pranešimą
    Įspūdingai atrodo toks virtualus darinys kaip Nr. 16.
    Man sukilo klausimų kodėl taip smarkiai pradėjo stotelių stenduose reklamuotis Vinted, jeigu spėju vis tiek taiko į labiau pasaulinę rinką, o LT rinka nėra tokia didelė, kad sukurtų skirtumą.

    Komentuoti:


  • gerietis
    replied
    Įspūdingai atrodo toks virtualus darinys kaip Nr. 16.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Kriptovaliutų keitėja „Bifinity“ grįžo į didžiausių Lietuvos mokesčių mokėtojų 5-uką https://www.vz.lt/finansai/2025/05/0...u-5-uka-567459
    Daugiausia mokesčių (be akcizų ir PVM) į VMI sąskaitą pervedusios Lietuvos įmonės 2025 m. I ketv., mln. Eur
    Per 4 metus 2021-2025 bendrai įmonių sumokėti mokesčiai padidėjo +60%. Kažin, kaip bus po lyderšypų kadencijos?

    Click image for larger version  Name:	Screenshot.jpg Views:	0 Size:	150,1 kB ID:	2199385

    Click image for larger version  Name:	Screenshot.jpg Views:	2 Size:	51,4 kB ID:	2199386
    Paskutinis taisė Arunasx; 2025.05.07, 08:30.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    https://www.vz.lt/finansai/2025/04/3...airijos-567195

    Click image for larger version

Name:	Screenshot.jpg
Views:	968
Size:	72,1 kB
ID:	2198395

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Eurostato press release kurs yra šaltinis šitam naudoja Realujį BVP, o ne PPP.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Eurostatas: metinis Lietuvos BVP augimas – vienas spartesnių ES https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...-spartesniu-es
    Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) metinis augimas pirmąjį šių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių iš 14 duomenis paskelbusių Europos Sąjungos (ES) valstybių.
    Lietuvos BVP per metus augo 3,2 proc., o spartesnis tarp 14 šalių augimas buvo tik Airijoje, kur siekė 10,9 proc., rodo Eurostato duomenys.
    Estijos ekonomika per metus augo1,2 proc., Latvija duomenų dar nepaskelbė, o visoje ES augimas vidutiniškai siekė 1,4 procento.
    Per ketvirtį – pirmąjį, palyginti su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu – Lietuvoje augimas siekė 0,6 proc., Estijoje – 0,1 proc., o vidutiniškai ES – 0,3 procento.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Realus BVP yra naudojamas vienos šalies ekonomikos augimui ar kritimui įvertinti. Bet lyginant skirtingas šalis, naudojami PPP rodikliai.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Šiaip tai ekonomistai naudoja "realų" BVP (chain linked) o ne PPP. PPP yra skirtas masėms visokiems gražiems parodymams. PPP iš vis yra toks estimate iš oro, kabantis ant prielaidų nes statistinės institucijos jo dažniausiai neskaičiuoja.

    Komentuoti:


  • Ignalina
    replied
    Parašė Sklansky Rodyti pranešimą

    Bus kas čia norės gyventi, kai geras klimatas ir gera ekonomika. Bet kad nereikėtų didelės imigracijos (blogojo varianto), reikia pradėt lietuviam gerinti demografiją.
    Tai gerink, kas trukdo? Gal jau gana visas temas spaminti apie tą patį?

    Komentuoti:


  • Sklansky
    replied
    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą

    Aš irgi abejoju jų prognozėmis, tai turbūt daugiau pasako apie šiandieną, nei kad apie 2030. Ir visgi pagrindine grėsme aš laikau net ne Palucko vyriausybę, o Lietuvos demografinę situaciją ir iš to sekančias pasėkmes, t.y. visuomenės senėjimą, kai pesnininkai balsuos už populistus ir kai bus didelis nusiteikimas prieš bet kokią racionalią ekonomikos politiką (padėti verslui) ir imigraciją (čia ne apie Bolto vairuotojus).
    Bus kas čia norės gyventi, kai geras klimatas ir gera ekonomika. Bet kad nereikėtų didelės imigracijos (blogojo varianto), reikia pradėt lietuviam gerinti demografiją.

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied

    Aš irgi abejoju jų prognozėmis, tai turbūt daugiau pasako apie šiandieną, nei kad apie 2030. Ir visgi pagrindine grėsme aš laikau net ne Palucko vyriausybę, o Lietuvos demografinę situaciją ir iš to sekančias pasėkmes, t.y. visuomenės senėjimą, kai pesnininkai balsuos už populistus ir kai bus didelis nusiteikimas prieš bet kokią racionalią ekonomikos politiką (padėti verslui) ir imigraciją (čia ne apie Bolto vairuotojus).

    Komentuoti:


  • tajus2
    replied
    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
    Tarptautinis valiutos fondas paskelbė naujas ekonomikos prognozes iki 2030 metų. .
    IMF visada piešia tiesines prognozes. Ir jie čia neatsižvelgia, kad pas mus pasikeitė valdžia ir įgyvendinus Palucko mokesčių reformas ir ypatingai GPM drastišką pakėlimą gerai apmokamoms darb vietoms - tendencija gerokai pasikeis.

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied
    Tarptautinis valiutos fondas paskelbė naujas ekonomikos prognozes iki 2030 metų. Suprantu, kad turbūt bus komentarų 'BVP pagal perkamąją galią yra nesąmonė' ir pan., bet kadangi ekonomistai šį rodiklį naudoja turbūt net dažniau, nei nominalų, tai turbūt nebus didelės tragedijos, jei tuos duomenis ir čia paskelbsiu. O prognozės Lietuvai yra labai geros, tiesą sakant aš esu kiek pesimestiškesnis. Bet 2030 metams BVP (PPP) galvai prognozė atrodo taip (tūkstančiais USD):
    Latvija 43,6
    Slovakija 45,9
    Estija 46,9
    Portugalija 47
    Naujoji Zelandija 49,8
    Japonija 49,6
    Ispanija 50,4
    Kroatija 50,2
    Rumunija 51,1
    Izraelis 53,7
    Italija 53,4
    Lenkija 55,2
    Slovėnija 56
    Saudo Arabija 56,8
    Čekija 56,9
    UK 57
    Lietuva 57,1
    Prancūzija 58,8
    Suomija 60,8
    Naująsias rytinio bloko ES nares išskyriau mėlyna spalva, kad geriau vizualiai matytųsi kaip jos jau aplenkinėja civilizuoto pasaulio senbuves, o čempionė - Lietuva, kuri pagal prognozes ir UK turėtų aplenkti. Įdomiai atrodo ir tai, kad Estija prie autsaiderių, o Lietuva prie Suomijos. Aišku čia prognozės 2030, kurios neaišku ar išsipildys, o jei ir išsipildys, tai BVP (PPP) nereiškia vizualinio pokyčio 'per naktį', pakilus ekonomikai vizualiai dar trunka nemažai metų, kol šalis realizuoja 'vaisius' ir apsitvarko kad ir su ta pačia infrastruktūra.

    Komentuoti:


  • gerietis
    replied
    Įdomu kiek dešimčių milijonų kainavo šis projektas ir kiek dar reikės kad jis veiktų. Pabandžiau pasižiūrėti:

    Prašomas išteklius nerastas.

    https://osp.stat.gov.lt/klimato-krizes-stebesena


    Kitų labai svarbių atvertų duomenų net nežinau kaip surasti.


    Click image for larger version  Name:	atverti_490001891_1103108595179745_61309860594155488_n.jpg Views:	0 Size:	27,3 kB ID:	2195499

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Valstybės informaciniai ištekliai pildo duomenų ežerą https://www.vz.lt/valstybe-40/2025/0...u-ezera-566400
    Valstybės duomenų agentūra, įgyvendinanti projektą „Valstybės informacinių išteklių integravimas į duomenų ežerą“, teigia, kad 2025-ųjų pirmojo ketvirčio rezultatai patvirtino didžiulės pažangos faktą.
    Tai, kas projekto pradžioje, 2022-aisiais, atrodė sunkiai įveikiama, pavirto apčiuopiamais rezultatais. Jau šiemet sausį buvo pasiektas užsibrėžtas viso projekto tikslas, rezultatas – atvertos 323 informacinės sistemos, nors projekto pabaiga – 2026 m. birželis. Nuo projekto pradžios Valstybės duomenų agentūra bendradarbiauja su daugiau kaip 500 įstaigų, atvėrė daugiau nei 400 informacinių sistemų ir 591 duomenų rinkinį. Buvo sukurta 700 jungčių ir parengti 1 074 metaduomenų aprašai. Galima teigti, kad stebimų projekto rodiklių reikšmės kelis kartus viršija planuotąsias. Agentūra dar 2024 m. pirmaisiais mėnesiais džiaugėsi pasiektais rezultatais, tačiau praėjusių metų pabaigos ir 2025 m. pradžios skaičiai pranoko visus lūkesčius.

    „Visa tai įrodo, kad projektas ne tik įsibėgėjo, bet ir pasiekė spurto tempą. Projekto komanda, kurią sudaro 76 žmonės, džiaugiasi glaudžiu bendradarbiavimu su daugeliu valstybės institucijų, o pastarosios vis labiau supranta šių pastangų tikslą – joms tampa lengviau centralizuotai matyti, suprasti ir tvarkyti savo duomenis, taip pat priimti duomenimis grįstus sprendimus. Mūsų specialistai išties atliko milžinišką darbą, tai padėjo pasiekti dabartinius rezultatus, kurti naują duomenų valdymo kultūrą“, – pažymi projekto vadovas Laurynas Truncė.
    Projekto pradžioje daug laiko skirta teisiniam išaiškinimui – institucijoms reikėjo suprantamai paaiškinti, kad teikti duomenis agentūrai įpareigoja Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymas, juos atverti – Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas. Abu įstatymai veikia kartu, taip siekiama sutelkti valstybės duomenis į Valstybės duomenų valdysenos informacinę sistemą ir vėliau juos atverti Lietuvos atvirų duomenų portale.
    p.s. Manau Lietuva turėtų ženkliai pakilti visokiuose reitinguose, kur analizuojama valstybės informacijos, duomenų atvirumas.
    Kartu tai suteiks papildomų galimybių ir verslui.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Parašė John Rodyti pranešimą
    Janulevičius tieisog stengiasi, kad nebūtų liečiamas pelno mokestis jo atstovaujamam sektoriui t.y. stambioms (ir vidutinėms?) įmonėms. Jis yra lobstas, kuriam yra mokami pinigai už tai, kad jis skleistų naratyvus, padedančius maksimizuoti pelną ir minimizuoti išlaidas jo atsovaujamiems verslo sektoriams. Aš iš principo sutinku, kad pelno mokestis nėra tai, ką reiktų lengva ranka didinti, ypač kai neturim normalaus turto ir praktiškai jokio privataus transporto taršos apmokestinimo, bet naudoti vienos srities suinteresuoto ir apmokamo lobisto aiškinimus kaip argumentą dėl visos valstybės ekonomikos perspektyvų yra tiesiog prastas pasirinkimas.
    Estų ekonomistas įspėja Lietuvos valdininkus dėl mokesčių reformos: nedarykite mūsų klaidų

    Lietuvoje šiuo metu aktyviai diskutuojama dėl reikšmingų mokestinių pakeitimų – nuo pelno ar lengvatinio pridėtinio vertės mokesčio (PVM) tarifo didinimo iki dalies verslo formų naikinimo ar netgi cukraus mokesčio. Mokestinių pokyčių diskusijų etapą dar vos prieš kelis metus praėjo Estija, todėl įvertinti pasiūlymus dabar yra lengviau.

    Pakeitimai turi būti konkretūs ir apgalvoti

    Mokesčių kėlimas – ganėtinai skaudi tema. Net jeigu akivaizdu, kad reikia didinti gynybos biudžetą dėl galimų grėsmių, įskaitant ir galimus prekybos karus su JAV – mokesčių didinimas niekada nebus populiarus sprendimas.

    Štai, pavyzdžiui, pelno mokesčio kėlimas 2 procentiniais punktais savaime nėra blogas pasiūlymas. Visgi, verslai skųsis. Didinti pelno mokestį visada yra nemalonu, nes mažėja įmonių konkurencingumas, gali išaugti šešėlis.

    Komentuoti:

Working...
X