Lietuvos ekonomikos aktualijos

[John]

Drakonas užtat nužudytas

[MedinisStrazdas]

Lietuviai stebina rezultatais – bet kam kitam Vakaruose jau būtų darę dirbtinį kvėpavimą www.lrytas.lt/verslas/rinkos...

WTF su TUI?

Nu mes neleidžiam rusu oligarcham plauti pinigų kaip Latvijoje ir neturim suomių kurie investuoja į pigią estų darbo jėgą.

[Arunasx]

Lietuviai stebina rezultatais – bet kam kitam Vakaruose jau būtų darę dirbtinį kvėpavimą www.lrytas.lt/verslas/rinkos...

LPK vadovas įvardijo dar vieną problemą: pernai tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje buvo triskart mažesnės nei Latvijoje, keturis kartus – nei Estijoje ir penkis kartus – nei Lenkijoje. „Tai nėra labai gerai. Turime kurti tokį investicinį klimatą, kad jis būtų patraukliausias kaip tik tuo metu, kai mums to labiausiai reikia“, – ragino V.Janulevičius.
Jis atkreipė dėmesį į kainą, kurią Lietuvoje tiek gyventojai, tiek verslas moka už paskolas. „Šiandien euro zonoje skolinimosi vidurkis – 4,3 proc., Lietuvoje – 6 proc. Atrodo, nedaug, bet padauginkime iki 12 mlrd. eurų paskolų gyventojams ir 10 mlrd. eurų verslui – per metus susidaro gana ženklus skaičius. Darykime išvadas. Jei sukūrėme puikią infrastruktūrą ir kainos ateityje euro zonoje turėtų pasiekti vienodą lygį, jei susitvarkėme su telekomunikacijų tiekėjais ir visose šalyse turime vienodą tarifą, gal ateitų laikas suvienodinti ir finansų sektorių, kad nesijaustume atitolę nuo Briuselio. Nuo to Lietuvos pramonė būtų tik konkurencingesnė“, – teigė LPK prezidentas.

WTF su TUI?

[MedinisStrazdas]

Senoka informacija. Dabar jau išmokom taupyti. Bent jau per koroną.
https://tradingeconomics.com/lithuania/personal-savings

Nu man LB patikimesnis šaltinis. Bet jo, per korona kai dauguma vietų kur žmonės išleidžia pinigus tiesiog neveikė, žmonės mažiau išleido.

[Tomas]

Taip, buvo sunkus laikotarpis dėl visiems žinomų priežasčių.
Bet mokslininkas daro cherry picking-ą ir pateikia laikiną rodiklį kaip kažkokį atradimą.
Įdomu, koks "vargo indeksas" bus II-ą pusmetį.

Lietuvos laisvos rinkos instituto "ekspertas" nėra mokslininkas. Tai yra PR specialistas, AKA propagandininkas.
Be to nereikia pamiršti, kad LLRI yra defliacinio, aukso standartu paremto ekonominio modelio (nesvarbu, kad jis niekur neveikia) šalininkai ir propaguotojai. Jiems vien padidintos infliacijos rodiklis jiems sukelia spazmus.

[Sula]

Spėju instituto analitikas padarė taip - atsidarė pradinį Eurostat puslapį, kuriame pirmi trys indikatoriai būtent ir nurodyti BVP augimas ketvirtyje, infliacijos lygis ir nedarbo lygis. Parsisiuntė visus šitus indikatorius, paėmė iš trijų vidurkį ir dar tada inputin'o rezultatus į chatgpt kad aprašytų turimus rezultatus. 15 minučių, ir tu esi visų tabloidinių puslapių coveryje ir dar gali užsimesti klyčkę 'mokslininkas'.

"Ekonomikos vargo indeksas yra skaičiuojamas imant tris svarbiausius ekonomikai rodiklius: BVP augimas, infliacija ir nedarbo lygis. Tai yra pagrindiniai rodikliai, kurie leidžia įvertinti ekonomikos sveikatos būklę."

Žiūrime ką turime.
Lietuvos 2023 1 pusm.
BVP -0.9% (II ketv. ir dabar fiksuojamas augimas)
Nedarbas 5.9% (bene mažiausiais istorinis)
Infliacija 7.4% (dabar jau turime defliaciją)

Taip, buvo sunkus laikotarpis dėl visiems žinomų priežasčių.
Bet mokslininkas daro cherry picking-ą ir pateikia laikiną rodiklį kaip kažkokį atradimą.
Įdomu, koks "vargo indeksas" bus II-ą pusmetį.

[Stadionas]

Senoka informacija. Dabar jau išmokom taupyti. Bent jau per koroną.
https://tradingeconomics.com/lithuania/personal-savings

čia labiau tikėtina kovido pasekme trumpam laikotarpyje, nei kažkas stabilaus ypač matant šita statistika apačioje

Švieži Eurostat duomenys vartojimo statistikoje - toliau artėjame prie EU vidurkio bei išlaikome absoliučią 'lyderystę' CEE regione.

[bim_bam]

Lietuvos namų ūkių taupymo norma sudaro –0,5 proc. p., kaimyninėje Latvijoje ji siekia 2,7 proc. p., o Estijoje – net 11,3 proc. p. Estijos gyventojai savo taupymu lenkia ir ES vidurkį (10,8).

Šaltinis:https://www.lb.lt/lt/naujienos/l-gud...usiai-europoje

Senoka informacija. Dabar jau išmokom taupyti. Bent jau per koroną.
https://tradingeconomics.com/lithuania/personal-savings

[Laure23]

Paskutinis išvykstantis išjunkite šviesą. https://lnk.lt/straipsniai/visi/liet...ejetuke/215228

Lietuva pastaraisiais metais bene labiausiai ekonomiškai vargstanti valstybė, taip sako Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Tai rodo specialus ekonomikos vargo indeksas. Pagal jį, pirmąjį šių metų pusmetį, Lietuva užėmė 3 vietą Europos Sąjungoje (ES). Sunkiau nei lietuviams, šį pusmetį buvo tik ispanams ir graikams.

Spėju instituto analitikas padarė taip - atsidarė pradinį Eurostat puslapį, kuriame pirmi trys indikatoriai būtent ir nurodyti BVP augimas ketvirtyje, infliacijos lygis ir nedarbo lygis. Parsisiuntė visus šitus indikatorius, paėmė iš trijų vidurkį ir dar tada inputin'o rezultatus į chatgpt kad aprašytų turimus rezultatus. 15 minučių, ir tu esi visų tabloidinių puslapių coveryje ir dar gali užsimesti klyčkę 'mokslininkas'.

[MedinisStrazdas]

Nu jo, pas mane savings kokia 66,66% nuo mėnesio pajamų.
Nors nelabai aišku kaip vertinti, jei seivinau seivinau ir pyst nusipirkau butą. Arba motociklą. Tai čia buvo seivingas, needsai ar wantsai?

Tai čia lyginame valstybės lygiu o ne individualius išskirtinus atvejus.


Lietuvos namų ūkių taupymo norma sudaro –0,5 proc. p., kaimyninėje Latvijoje ji siekia 2,7 proc. p., o Estijoje – net 11,3 proc. p. Estijos gyventojai savo taupymu lenkia ir ES vidurkį (10,8).

Šaltinis:https://www.lb.lt/lt/naujienos/l-gud...usiai-europoje

Mokslo kokybė nėra gyvenimo kokybės dalis?

tik viena iš sudedamūjų.

[Sula]

Bet ne mokslo kokybę vertinam, o gyvenimo kokybę.

Mokslo kokybė nėra gyvenimo kokybės dalis?

[gerietis]

Na kad savings būtų 20% visuomenėje tai turbūt seniai nebuvo tokių reiškinių

Nu jo, pas mane savings kokia 66,66% nuo mėnesio pajamų.
Nors nelabai aišku kaip vertinti, jei seivinau seivinau ir pyst nusipirkau butą. Arba motociklą. Tai čia buvo seivingas, needsai ar wantsai?

[gerietis]

Price adjusted indeksas naudojamas tik panašaus išsivystymo šalių pajamų vertei nustatyti. Tai Kandaharą su Kaunu tikrai galima lyginti.

Kandaharo negalima lyginti su Kaunu, Kandaharo gyventojai daug mažiau išleidžia muziejams.

[Lettered]

Tai kitaip sakant kuo lengviau mokytis ir kuo mažiau galvą reikia laužyti - tuo gyvenimas geresnis

Mokslo kokybę sunku palyginti, galima palyginti nebent pajamas, kurias sugeneruoja baigę tuos mokslus.

[MedinisStrazdas]

Tai kitaip sakant kuo lengviau mokytis ir kuo mažiau galvą reikia laužyti - tuo gyvenimas geresnis

Jeigu pajamos didesnės ir be mokslo tai kodėl ne.

[tajus2]

Bet ne mokslo kokybę vertinam, o gyvenimo kokybę.

Tai kitaip sakant kuo lengviau mokytis ir kuo mažiau galvą reikia laužyti - tuo gyvenimas geresnis

[MedinisStrazdas]

Lygiai ta pati logika galios ir kitkam. AIC parodo tik kiek žmonės suvartoja. Nevertina nei santykinės kokybės, nei kiekybės dėl kainų lygio ar kultūrinių bei istorinių aspektų.

Tai tokio rodiklio kuris visa tai įvertins tarp šalių nelabai egzistuoja.

[mantasm]

Bet ne mokslo kokybę vertinam, o gyvenimo kokybę.

Lygiai ta pati logika galios ir kitkam. AIC parodo tik kiek žmonės suvartoja. Nevertina nei santykinės kokybės, nei kiekybės dėl kainų lygio ar kultūrinių bei istorinių aspektų.

[MedinisStrazdas]

Vartojimo skaičiavimas irgi nėra optimalu. Sakykim afganistanietis mokslui išleidžia 1 pinigą už 1 mokslo vienetą (pradinę), o suomis - 100 už 10 vienetų (mokykla + universitetas + kvalifikacijos kėlimas vėliau). Tada vartojimo indeksas nevertina nei mokslo kokybės, nei kiekybės.

Bet ne mokslo kokybę vertinam, o gyvenimo kokybę.

[mantasm]

Todėl reikia lyginti ne GDP, o Actual individual consumption (AIC). Deja tokį skaičiuoja beveik vien to europos šalys, nors gali pasiskaičiuoti pats jei netingi.

Vartojimo skaičiavimas irgi nėra optimalu. Sakykim afganistanietis mokslui išleidžia 1 pinigą už 1 mokslo vienetą (pradinę), o suomis - 100 už 10 vienetų (mokykla + universitetas + kvalifikacijos kėlimas vėliau). Tada vartojimo indeksas nevertina nei mokslo kokybės, nei kiekybės.