Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Lettered]

Kaunas ir yra toks kinda rygietiškas, tik jau paturbintas.
Naujamiestis praktiškai Lietuvos Ryga, tik gyvesnis ir labiau renovuotas, europinis toks.
Senamiestis tik susikeitęs biškį vietom su Rygos Naujamiesčiu, labiau neglected vietų yra.
Priemiesčiai toks mixed bag. Mikrorajonai tai man kažkas link Rygos, ypač Dainava, tik kas gerai, kad medžiuose tie namai pasislėpę, bet žiemą vis tiek liūdna. Eiguliai, Šilainiai geriau, tik gaila kad vis tik spėjo pradėt developint tuos Šilainius, geriau sustoję būtų su Eiguliais. Geriausias mikrorajoninis urbanizmas Kaune, kažkaip ir nėra baisu ten taip, o Šilainiai kažkokia nedadielka, tik fasadai čiut čiut geresni.

Iš kitos pusės, manau vis tiek labiau developed nemažai kur.

Mano svajonė, kad Kaunas labiau atitiktų Talino lygį ir jau eit link Vakarų Europos daugiau mažiau, tiesiog palikt tą sovietinį šleifą, ką aš čia slėpsiu Tai tiesiog gražesni Šančiai ir Žaliakalnis, daugiau konversijų aplink Centrą, nusimetimas to kažkokio rūstaus pramoninio šleifo iki galo.

Jeigu pasistatys tramvajų, tai tada tikrai niekuom nenusileis Talinui, jau ir dabar žymiai daugiau statybų, gyvybės nei Taline.

[PoDV]

Kaunas ir yra toks kinda rygietiškas, tik jau paturbintas.
Naujamiestis praktiškai Lietuvos Rygos centras, tik Naujamiestis ir dalis Senamiesčio yra gyvesnis ir labiau renovuotas, europinis toks.
Senamiestis vis tiek susikeitęs biškį vietom su Rygos Naujamiesčiu, labiau neglected vietų yra, ypač kur tos tranzitinės autostrados.
Priemiesčiai toks mixed bag. Mikrorajonai tai man kažkas link Rygos, ypač Dainava, tik kas gerai, kad medžiuose tie namai pasislėpę, bet žiemą vis tiek liūdna. Eiguliai, Šilainiai geriau, tik gaila kad vis tik spėjo pradėt developint tuos Šilainius, geriau sustoję būtų su Eiguliais. Geriausias mikrorajoninis urbanizmas Kaune, kažkaip ir nėra baisu ten taip, o Šilainiai kažkokia nedadielka, tik fasadai čiut čiut geresni.

Iš kitos pusės, manau vis tiek labiau developed nemažai kur.

Mano svajonė, kad Kaunas labiau atitiktų Talino lygį ir jau eit link Vakarų Europos daugiau mažiau, tiesiog palikt tą sovietinį šleifą, ką aš čia slėpsiu Tai tiesiog gražesni Šančiai ir Žaliakalnis, daugiau konversijų aplink Centrą, nusimetimas to kažkokio rūstaus pramoninio šleifo iki galo.

[digital]

Taip, jau senokai baigėsi laikai, kai Kaunas buvo trečias po Klaipėdos ar degalinė tarp Vilniaus ir Klaipėdos.

[Laure23]

Kaunas pirmasis raškys rezultatus pasibaigus Via Baltica modernizacijai iki Lenkijos sienos ir kada nors užbaigus modernizaciją iki Latvijos sienos - galimybė dar stiprinti logistiką ir įtvirtinti save kaip lyderį šioje srityje Baltijos šalyse. Tuo pačiu ir Rail Baltica bus visų pirma Kauno pergalė. Miesto tikrai laukia šviesi ateitis jeigu nebus pramiegota.

[digital]

Mauricas: jei ši tendencija išsilaikys, Kaunas gali tapti vienu iš lyderių Baltijos regione

Kauno regionas pastaraisiais metais demonstruoja vieną sparčiausių ekonomikos augimo tempų Baltijos šalyse, teigia „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak eksperto, 2024 metais Kauno regiono bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui buvo tik 15 proc. mažesnis nei Rygos regiono, o prieš dešimtmetį šis atotrūkis siekė net 45 proc.

Be to, vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ Kaune jau yra didesnis nei Latvijos sostinėje. Jei tendencija išsilaikys, po kelerių metų Kaunas gali tapti vienu iš lyderiaujančių miestų visame Baltijos regione, teigia ekonomistas.

„Kauno ekonominė trauka bei gyvenimo lygis auga kur kas sparčiau, nei daug kas galėjo tikėtis. Pastarąjį dešimtmetį Kauno regiono BVP augo bene sparčiausiai Baltijos šalyse, tik nežymiai nusileisdamas Vilniaus regionui. Šį rezultatą lėmė ne vien besiplečiantys gamybos sektoriaus pajėgumai, bet ir platus paslaugų sektoriaus augimas, ypač IT, logistikos ir aukštos pridėtinės vertės paslaugų srityse.

Kauno apylinkės, nuo Kėdainių iki Jonavos, taip pat prisideda prie šio šuolio. Regiono stiprybė – jo diversifikuota ekonominė struktūra: čia sėkmingai dera ir aukštųjų technologijų sektorius, ir apdirbamoji pramonė, ir logistikos tinklas“, – prežastis vardija Ž. Mauricas.

Žvelgiant į platesnį Baltijos šalių kontekstą, Kaunas yra vienas ryškiausių pavyzdžių kaip ne sostinė gali tapti realia ekonomine alternatyva pagrindiniam šalies miestui, teigia ekspertas.

„Latvijoje ir Estijoje tokių pavyzdžių beveik nėra – už Talino ir Rygos ribų ekonominis aktyvumas pastebimai mažesnis. Lietuva, iš kitos pusės, gali pasigirti „pusantro didmiesčio“ modeliu – Vilniumi ir Kaunu, kurie stiprina visos šalies atsparumą ir mažina priklausomybę nuo ekonominio sutelktumo viename taške“, – sako Ž. Mauricas.

[Tomas]

Kodėl geriausiai krizei pasiruošus šioje Eestijoje ekonomikos nuosmukis 2008-2009 metais buvo didesnis?

[PoDV]

Taigi pats sakei, kad Baltijos Moldova.

Gal iki 2000 m. galėjo į tą pusę judėt, pvz. tada atsirado tos nekultūringai įgarsinamos posovietiniams kraštams būdingos reklamos (kurios iki šiandien neišnyko), bet po 2004 m. nebebuvom jau Baltijos Moldova, blogiausiu atveju Baltijos Graikija dėl nepasiruošimo 2009 krizei, bet dabar nežinau net kas mes esame. Dėl manęs taip pat galim tokie New Nordic wannabe, t. y. net ne Nordic o New Nordic, čia kaip Naujoji Europa Nordic, aišku realistiniais terminais žiūrint, kažkada ateityje žinant kad neturime Rytuose Lake Belarus o Vakaruose Gulf of Koenigsberg Stebint kad yra besišaipančių iš to New Nordic, tai įtariu lipam kažkam ant nuospaudų (aišku kažkiek atsižadam ir savo Slavic heritage bet koks skirtumas šiais laikais Slavic ar ne Slavic, svarbu yra klimato zona ir socialinis modelis).

[Maalinauskas]

Problema yra ta, kad tu tas baltarusių IT kompanijas, kurios į Lietuvą persikėlė būtent protestuodamos prieš diktatorišką valdymą ir karą Ukrainoje, sulygini su rusų Būčos skerdikais. Aš jokiu būdu nesu už kažkokį laisvą rusų įsileidimą, aš jokiu būdu nesu už vatnikų įsileidimą (kad ir iš kurios šalies jie būtų, tame tarpe ir Ukrainos), bet baltarusių programuotojai nėra tas pats, kas Bučos skerdikai.

Aš tik priminsiu kad baltaruZZija dalyvauja nuo pat karo pradžios ruZZų pusėje ir jos piliečiai, mokėję jai mokesčius, yra už tai atsakingi. Juridiškai atsakingi, pagal jų konstituciją. Ir už Bučą (nes jei baltaruZZija neleistų naudoti savo teritorijos, ruZZai iki ten nebūtų daėję), ir už tai kad mano draugai Kijeve karo pradžioje turėjo slapstytis rūsiuose nuo ruZZų artilerijos, ir ką jau čia slėpti - už sukeltą migrantų krizę taip pat atsakingi. Apie tai kad jie yra rusiškos kultūros nešėjai (ir visada bus rizikos zonoje) jau taip pat esu kalbėjęs.

[Maalinauskas]

Tai dvi įmones iš TOP30 svarbiausiųjų manau visai neperdedant galima vadinti labai svarbiu indėliu į mūsų šalies ekonomika.

Gal ir svarbiu (neturiu galimybės dabar patikrinti skaičius), bet ne lemiamu, kaip buvo bandoma teigti, kad viskas čia laikosi ant ruskijmir darbuotojų. O ir šiaip, reikėtų žiūrėti ne kelintoje vietoje tos įmonės yra, o kiek jos procentaliai sumoka. Ir tie skaičiai, sprendžianti iš visko, nebus labai dideli.

[Eidvis]

Aš niekur nepasisakiau prieš imigraciją, aš tik prieš imigraciją iš šalių, kurios neigia mūsų teisę į nepriklausymobę. Demografija atsilieps po dešimtmečio, o ruskijmir ruZZų tankus gali pasikviesti jau šį rudenį. Ir šiaip, ar buvo koks istorinis precedentas, kad kariaujančios (arba esančios ant karo slenksčio) šalys masiškai įsileidinėtų piliečius iš savo priešo? Ar Izraeilis dabar, bombarduodamas Iraną, masiškai leidžia jo piliečiams pas save kraustytis? Čia vien šalto proto klausimas, o yra ir emocinis - aš pvz, nenoriu gyventi toje pačioje šalyje su žmonėm, kurie prisidėjo prie Bučos skerdynių, Mariupolio sulyginimo su žeme ir su mano bičiulio nužudymu prie Bachmuto. Ir man nesvarbu kiek tai atsilieps mano gerbūviui, aš to tiesiog nenoriu. Šlykštu net pagalvoti apie tai būtų, matyt juos šalia savęs.

Problema yra ta, kad tu tas baltarusių IT kompanijas, kurios į Lietuvą persikėlė būtent protestuodamos prieš diktatorišką valdymą ir karą Ukrainoje, sulygini su rusų Būčos skerdikais. Aš jokiu būdu nesu už kažkokį laisvą rusų įsileidimą, aš jokiu būdu nesu už vatnikų įsileidimą (kad ir iš kurios šalies jie būtų, tame tarpe ir Ukrainos), bet baltarusių programuotojai nėra tas pats, kas Bučos skerdikai. Dar daugiau - jų kuriamos aukštros pridėtinės vertės darbo vietos kelia Lietuvos ekonomiką, o tai kartu leidžia ne tik mums didesnį gynybos biudžetą turėti, bet tuo pačiu ir tai pačiai Ukrainai skirti didesnę paramą. Ir tada kyla natūralus klausimas - kas Ukrainai geriau, kad tos baltarusių IT kompanijos keltų Baltarusijos ar jai padedančios Lietuvos ekonomiką.

[tajus2]

Geras pastebėjimas, bet tą ką noriu pasakyti tai nekeičia. Iš mano nuorodos tas pats Swedbank sumoka 180 mln per metus, o jokio akcizo jis nemoka. Bet kokiu atveju, lyginant kad per pusmetį mokesčių pas mus sumokama 8.3 mlrd eur (ta pati nuoroda), tie 25 yra kapeikos.

Bet bendrai, niekur nesakiau kad Wargaming mums neneša naudos. Tik oponuoju čia nekuriems sakiusiems kad mūsų ekonominis gerbūvis laikosi ant ruskijmir pabėgėlių ir kaip to pavyzdys buvo pateiktas Wargaming.

Na, su bankais irgi niuansas, kad šis sektorius yra itin pelningas Lietuvoje dėl mažos konkurencijos ir dėl to moka daug pelno mokesčio ir dar turi bankų solidarumo mokestį, todėl palyginimas vėl išeina nelabai teisingas. Taip pat didelis bankų pelningumas nėra vienareikšmiškai teigiamas ekonomikos rodiklis, o tuo tarpu didelis wargamingo pelningumas nekeltų jokių problemų, o tik naudą Lietuvos ekonomikai.

Tinkamam palyginimui siūlyčiau imti mokesčius į Sodrą.Tokiu būdu tiksliausiai be pašalinio triukšmo matytume kiek įmonės yra įdarbinusios žmonių ir sumoka jiems atlyginimų ir tuo pačiu GPM ir sodra. Tai taip pat būtų rodiklis kurių įmonių darbuotojai išleidžia daugiausia PVM ir akcizų perkant įvairias prekes ir paslaugas Lietuvoje.

Imam šią lentelę: https://infogram.com/daugiausia-imok...hnq41okvxrgp23

Ir matome, kad EPAM pagal svarbą ekonomiškai Lietuvai yra netoli Telia, o Wargaming su 12,5 mln EUR vos nepateko į šį dvidešimtuką.

Tai dvi įmones iš TOP30 svarbiausiųjų manau visai neperdedant galima vadinti labai svarbiu indėliu į mūsų šalies ekonomika.

[Maalinauskas]

Aš irgi situaciją suprantu, kad absoliučiai visos išsivysčiusios valstybės be imigracijos neišgyventų. Lietuvos suverenitetui didžiausia grėsmė iškils, jei ji taps failed state, o nesprendžiant demografinių problemų, kurių mes turime kur kas didesnių nei kitos vakarų šalys, toks scenarijus yra labiau nei tikėtinas.

Aš niekur nepasisakiau prieš imigraciją, aš tik prieš imigraciją iš šalių, kurios neigia mūsų teisę į nepriklausymobę. Demografija atsilieps po dešimtmečio, o ruskijmir ruZZų tankus gali pasikviesti jau šį rudenį. Ir šiaip, ar buvo koks istorinis precedentas, kad kariaujančios (arba esančios ant karo slenksčio) šalys masiškai įsileidinėtų piliečius iš savo priešo? Ar Izraeilis dabar, bombarduodamas Iraną, masiškai leidžia jo piliečiams pas save kraustytis? Čia vien šalto proto klausimas, o yra ir emocinis - aš pvz, nenoriu gyventi toje pačioje šalyje su žmonėm, kurie prisidėjo prie Bučos skerdynių, Mariupolio sulyginimo su žeme ir su mano bičiulio nužudymu prie Bachmuto. Ir man nesvarbu kiek tai atsilieps mano gerbūviui, aš to tiesiog nenoriu. Šlykštu net pagalvoti apie tai būtų, matyt juos šalia savęs.

[Eidvis]

Aš tik duodu suprasti kad ruskijmir maštabai tiesiog ne tie ir pareiškimai apie tai kad Lietuvoje viskas laikosi ant jų yra nepagrįsti kliedesiai.

Šito, suprantama, forume niekas nėra teigęs.

O bet bendrai, situaciją puikiai suprantu - tai yra klasikinis suverniteto atidavimas mainais į ekonominį gerbūvį

Aš irgi situaciją suprantu, kad absoliučiai visos išsivysčiusios valstybės be imigracijos neišgyventų. Lietuvos suverenitetui didžiausia grėsmė iškils, jei ji taps failed state, o nesprendžiant demografinių problemų, kurių mes turime kur kas didesnių nei kitos vakarų šalys, toks scenarijus yra labiau nei tikėtinas. Neigti, kad tų persikėlusių baltarusių IT kompanijų indėlis į ekonomika yra labai menkas yra kaip minimum netiesa. Jis yra tikrai ne mažas, o prisidėdamos prie Lietuvos ekonomikos, jos kartu prisideda ir prie to pačio mūsų gynybos biudžeto, kuris yra vienas pagrindinių mūsų suvereniteto garantų.

Aš matau Gruzijos pavyzdį prieš akis, kuri prieš tai prisileido ruskijmir pabėgėlių, o dabar jau traukiasi iš Europos sąjungos orbitos.

Gruzijoje pro-rusiškos partijos valdžią uzupavo dešimtmečiu anksčiau nei kad ten kažkokių rusų privažiavo ir ją į valdžią išrinko patys gruzinai. Jie rinko populistus ir didžiausia problema čia yra kvaili rinkėjai. Didžiausia grėsmė Lietuvos suverenitetui taip pat yra visai ne baltarusių IT kompanijos, o panašus scenarijus kaip Gruzijos, kur į valdžią išrenkami populistai, o vėliau jie uzurpuoja valdžią ir paaiškėja, kad su Rusija nori draugauti. Dėl to didžiausia grėsmė yra kvaili rinkėjai ir jei atliksim kvailumo. atsparumo populizmui ir konspiracijoms, vatnikizmo ir panašius testus tarp tų IT profesionalų, pabėgusių iš Baltarusijos dėl diktatoriško valdymo, ir juos palyginsim su Lietuvos vidurkiu - net neabejoju, kad tų baltarusių IT kompanijų darbuotojų rezultatai bus kur kas geresni.

[Maalinauskas]

Tu toliau lyginini obuolius su apelsinais. Pagal tave Lietuvoje nebūtina vystyti nei pramonės, nei paslaugų eksporto, nes prikvietus dar vieną prekybcentrių tinklą jis gali sumokėti daugiau mokesčių. Problema yra ta, kad tie prekybcentriai, bankai, degalinės ir pan. mokesčių sumoka tiek, kiek stripti Lietuvos ekonomika ir kiek aukštas pragyvenimo lygis, o jis visų pirma priklauso nuo pramonės ir paslaugų eksporto. Be vieno nebūtų ir kito.
Ir ne 'ruskijmir pabėgeliai', o Baltarusių IT kompanijos, kuriose dirba protingi žmonės ir puikiai supranta kas yra kas, turbūt net geriau nei vidutinis lietuvis, kur kas trečias yra konspirologas ir į Lietuvą persikraustė būtent dėl to, kad jie supranta kas yra kas ir nebenorėjo savo verslo vystyti tame 'ruskijmir'.

Aš puikiai suprantu kas yra pinigų paėmimas iš Lietuvos gyventojų (ir iš jų sumokėjimas mokesčių) ir pridėtinės vertės Lietuvoje kūrimas (taip parduodant kažką užsieniui) ir mokesčių nuo to sumokėjimas Lietuvoje iš tų užsieniečių pinigų. Aš tik duodu suprasti kad ruskijmir maštabai tiesiog ne tie ir pareiškimai apie tai kad Lietuvoje viskas laikosi ant jų yra nepagrįsti kliedesiai. Neabejoju, kad jeigu nebūčiau dabar išvykęs ir turėčiau daugiau laiko, surasčiau ir daugiau ekonominių argumentų savo tezėms pagrįsti, bet diskusija jau ir taip užsitęsė ilgiau, nei norėjau.

O bet bendrai, situaciją puikiai suprantu - tai yra klasikinis suverniteto atidavimas mainais į ekonominį gerbūvį (ir mano nuomone, ne tokį ir didelį). Jums tai patinka, man ne. Nes aš matau Gruzijos pavyzdį prieš akis, kuri prieš tai prisileido ruskijmir pabėgėlių, o dabar jau traukiasi iš Europos sąjungos orbitos. Kaip jau esu rašęs, problema su ruskijmir ne tame, kad jie patys palaiko putiną (nors tokių yra nemažai, mano draugai savanoriai su tokiais kasdien susiduria), o tame kad jie gyvena ruZZiškoje informacinėje erdvėje ir visada potencialiai galės užsikabliuoti už eilinio diktatoriaus. Jie, arba ateityje jų šeimos.

Ties tuo iš diskusijos pasitraukiu, visiems geros dienos.

[Eidvis]

Tu toliau lyginini obuolius su apelsinais. Pagal tave Lietuvoje nebūtina vystyti nei pramonės, nei paslaugų eksporto, nes prikvietus dar vieną prekybcentrių tinklą jis gali sumokėti daugiau mokesčių. Problema yra ta, kad tie prekybcentriai, bankai, degalinės ir pan. mokesčių sumoka tiek, kiek stripti Lietuvos ekonomika ir kiek aukštas pragyvenimo lygis, o jis visų pirma priklauso nuo pramonės ir paslaugų eksporto. Be vieno nebūtų ir kito.
Ir ne 'ruskijmir pabėgeliai', o Baltarusių IT kompanijos, kuriose dirba protingi žmonės ir puikiai supranta kas yra kas, turbūt net geriau nei vidutinis lietuvis, kur kas trečias yra konspirologas ir į Lietuvą persikraustė būtent dėl to, kad jie supranta kas yra kas ir nebenorėjo savo verslo vystyti tame 'ruskijmir'.

[Maalinauskas]

Matau kolega darote esminę klaidą skaičiavime. Visos paminėtos įmonės kaip Orlen, Okseta ir Circle K moka VMI akcizą už mūsų visų nupirktą kurą. Iš čia ir yra ta didelė mokesčių suma VMI. Atmetus akcizą kurui Wargamingas sumoka gerokai daugiau VMI negu visos šios paminėtos degalais prekiaujančios įmonės, išskyrus Orlen, kur sumos iš esmės sutampa. Taip kad iš esmės Wargaimngo svarba valstybės biudžetui yra panaši kaip Orlen su visa naftos perdirbimo gamykla.

Geras pastebėjimas, bet tą ką noriu pasakyti tai nekeičia. Iš mano nuorodos tas pats Swedbank sumoka 180 mln per metus, o jokio akcizo jis nemoka. Bet kokiu atveju, lyginant kad per pusmetį mokesčių pas mus sumokama 8.3 mlrd eur (ta pati nuoroda), tie 25 yra kapeikos.

Bet bendrai, niekur nesakiau kad Wargaming mums neneša naudos. Tik oponuoju čia nekuriems sakiusiems kad mūsų ekonominis gerbūvis laikosi ant ruskijmir pabėgėlių ir kaip to pavyzdys buvo pateiktas Wargaming.

[MedinisStrazdas]

Aš nieko tikrinti negaliu, bet pasitikiu institucijomis, juk leidimai gyventi nedalinami visiems iš eilės ir lygiai taip pat jie atimami, jei žmogus įstatymus pažeidinėja ar valstybei gali pakenkti.

Pasitikite tomis institucijomis kaip suagumo departamentu kuris rėkia kad patikrinti neįmanoma esamais resursais ir mes prisileidžiam šaliai pavojingų asmenų? Būtent problema ir yra kad leidimai dalinami visiems iš eilės.

[Eidvis]

Kitaip tariant, skaitinių argumentų nebus, tik tamstos įsitikinimas? Aš gi, skirtingai nei jūs, pažiūrėjau, kiek sumokėjo mokesčių tas pats Wargaming - 6.3 mln eur 2023 II ketvirtis. Tai lygiai 25 mln eur per metus, afigiet suma. Tas pats Orlen 2024-tas per pusmetį sumokėjo 286 mln eur, Okseta - 162 eur, o Circle K - 136 eur.

Šaltiniai: https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...-nord-security
https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...nimai-33286853

edit: kol rašiau paklodę, tajus2 iš esmės pasakė tą patį, tai gaunasi tik papildymas:

Toks skaičiavimas yra labai klaidingas, nes tęsiant tokią logiką, Lietuvos ekonomikai naudingiausia yra turėti alkoholio, tabako ir kuro pardavėjus, t.y. akcizus mokančias įmones, tik kažkodėl niekas nekelia tikslų, kad Lietuvos ekonomikos pakėlimui reikia pritraukti užsienio alkoholio prekybininkus. Mokesčiai mokesčiams nelygu ir tabako pardavėjo sumokami mokesčiai nėra tas pats, kas kokios vaistus gaminančios ir juos eksportuojančios įmonės sumoketi mokesčiai, lygiai taip pat klaidingas pasakymas būtų, kad Lietuvos ekonomiką labiausiai kelia Maxima, Lidl ir Senukai, sumokantys vienus didžiausių mokesčių. Lietuvos ekonomika yra maža, visiškai priklausoma nuo eksporto, dėl to pagrindiniai Lietuvos ekonomikos ramsčiai yra ne Maxima ir ne koks degalinių tinklas, o mūsų eksportuotojai, tiek gamybos, tiek paslaugų sektoriaus. Dėl to kai Wargaming fiksuoja ~100 mln. EUR pajamas - tai reiškia, kad iš esmės tai yra iš eksporto uždirbti pinigai ir absoliuti dauguma jų, per mokesčius, atlyginimus, paslaugų pirkimą ir t.t. įsisuks Lietuvos ekonomikoje. O kai jie įsisuka - jie daro ne vieną, o keleta ciklų, t.y iš į biudžetą sumokėtų pinigų mokami atlyginimai viešojo sektoriaus darbuotojams -> jie moka mokesčius (gyventojų pamajamų, Sodra, turto), vartoja alkoholį/tabaką/kurą (akcizai), apsiperka Maximoje (PVM) ir iš jų surinktų mokesčių vėl mokami nauji atlyginimai ir vėl daromas naujas ciklas, kol galiausiai tie pinigai užsibaigia daliai pinigų su lyg kiekvienu ciklu vis išeinant į užsienį perkant importines prekes/paslaugas. Esmė yra, kad į Lietuvą atvežti 100 mln. EUR ekonomikoje sukasi ne vieną ratą ir biudžetui tai gali reikšti ir 300 mln. EUR mokesčių. Dėl to absoliuti dauguma šalių (ypač tokių mažų, kaip Lietuva) supranta, kad jų ekonomika priklauso ne nuo Maximų ir tabako pardavėjų, o nuo gamybos įmonių ir paslaugų sektoriaus eksportuotojų. Dar daugiau - eksportuotojai yra tuo geresni ir ekonomikai tuo naudingesni, kuo aukštesnės vertės produktus/paslaugas jie kuria. Aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų kūrimas yra esmė šaliai norint tapti turtinga. Wargaming, EPAM ir kitos iš Baltarusijos pabėgusios įmonės yra būtent tokios. Norint sužinoti jų indėlį į Lietuvos ekonomiką jas reikia lyginti ne su su kokiais alkoholio pardavėjais, o žiūrėti kokia yra jų dalis bendrame Lietuvos eksporte. Vien Wargaming ir EPAM 2024 eksportavo beveik už 200 mln. EUR, kas buvo apie 0,7% Lietuvos eksporto, pridėjus ir kitas, galim gauti gal net kokius 2% Lietuvos eksporto. Išvarius juos - Lietuvos ekonomika neteks ne kažkokių 25 mln. Eur mokesčių, o žymiai žymiai daugiau ir tai jau net ne mokesčiais, o procentais nuo BVP galima bus skaičiuoti.

[tajus2]

Kitaip tariant, skaitinių argumentų nebus, tik tamstos įsitikinimas? Aš gi, skirtingai nei jūs, pažiūrėjau, kiek sumokėjo mokesčių tas pats Wargaming - 6.3 mln eur 2023 II ketvirtis. Tai lygiai 25 mln eur per metus, afigiet suma. Tas pats Orlen 2024-tas per pusmetį sumokėjo 286 mln eur, Okseta - 162 eur, o Circle K - 136 eur.

Šaltiniai: https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...-nord-security
https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...nimai-33286853

Matau kolega darote esminę klaidą skaičiavime. Visos paminėtos įmonės kaip Orlen, Okseta ir Circle K moka VMI akcizą už mūsų visų nupirktą kurą. Iš čia ir yra ta didelė mokesčių suma VMI. Atmetus akcizą kurui Wargamingas sumoka gerokai daugiau VMI negu visos šios paminėtos degalais prekiaujančios įmonės, išskyrus Orlen, kur sumos iš esmės sutampa. Taip kad iš esmės Wargaimngo svarba valstybės biudžetui yra panaši kaip Orlen su visa naftos perdirbimo gamykla.

Nes turbūt visi sutiksime, kad akcizą sumoka kuro vartotojai - vairuotojai, o tai jau ne įmonės nuopelnas? Nes turbūt nebūtų logiška, kad labiausiai Lietuvai naudingiausios įmonės yra kuro prekyba, alkoholio ir tabako gaminių gamybą, kur ir reikia koncentruotis?

Beje, tas pats ir su Sodra, 2024 m Wargaming sumokėta Sodra 13,4 mln EUR, Orlen 14,2 mln EUR, Circle K - 4,5 mln EUR.

Tai tiek konteksto, kad įsivertintumėte svarbą tiksliau.

[DeSadas]

Ką norėjau pasakyti aiškiai pasakiau praeituose komentaruose - šios ruskijmir įmonės nesudaro reikšmingo indėlio mūsų BVP. Naudingi, bet tiesiog ne tas maštabas. Jeigu klystu - prašome man skaičiais tą argumentuoti, o ne bendrinėm frazėm iš serijos "moka mokesčius".

pamineta tik viena imone.. sudejus visas ...keli ar 10 orlenu pasidarytu, o startupu ekosistemai ir Vilniaus ekonomikai (tarp kitko vilnius laaabai daug mokesciu sunesa pensijoms) isvis neismatuojamas pinigais dalykas .