Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Dundorfas]

Karas įsivaizduojamas, bet kai mūsų valdžios atstovai nuolat kalba, kad "skaičiuojam paskutines minutes" ir pan., tai nieko keisto, kad ir investuotojai į tai pradeda kreipt dėmesį. Pvz. investuotojų asociacijos prezidentas R.Valiūnas yra minėjęs, kad mažėja investuotojų susidomėjimas Lietuva dėl tokių kalbų, kiti irgi pan. kalba:



https://m.kauno.diena.lt/naujienos/v...izuoja-1166099

Taigi pirmi pradėjo Bild rods remdamiesi Vokietijos žvalgyba, apie Kremliau galimus planus Baltijos šalims ir daugiau šaltinių.
a) Buvo bandymas kažkiek pakelti mokesčius "tyliai', bet jis nepavyko ten dėl NT mokesčio ažiotažo
b) Reikia armijai, reikia švietimui/medicinai kapiekų, ruošiama dirva, žmonės taip geruoju mokesčių mokėti nenori, reikia stiprių argumentų.
c) Neišeina sėdėti "viskas gerai mano miela Markize", ty didelė dalis visuomenės taip norėtų.

[Arunasx]

Valdžios sektoriaus biudžeto deficitas pernai siekė 0,8% BVP, skola – 38,3% https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...bvp-skola--383

Centrinės valdžios deficitas 2023 metais siekė 1,675 mlrd. Eur, arba 2,3% BVP, vietos valdžios perteklius – 110,7 mln. Eur, arba 0,2% BVP, socialinės apsaugos fondų perteklius – 991,2 mln. Eur, arba 1,4% BVP.
Valdžios sektoriaus skola pernai augo 1,885 mlrd. Eur ir metų pabaigoje siekė 27,558 mlrd. Eur, arba 38,3% BVP – 9.500 Eur \vienam gyventojui.
2022 metais valdžios sektoriaus biudžeto deficitas buvo 397,5 mln. Eur ir sudarė 0,6% BVP.

[Lettered]

O gal tiesiog investuotojai nepasitiki čiūvu, subankrotinusiu vieną didžiausių statybos bendrovių?

Pastaruosius keletą metų nevykėliai viską ant covido nurašinėjo. Dabar, matai, įsivaizduojamas karas trukdo.

Karas įsivaizduojamas, bet kai mūsų valdžios atstovai nuolat kalba, kad "skaičiuojam paskutines minutes" ir pan., tai nieko keisto, kad ir investuotojai į tai pradeda kreipt dėmesį. Pvz. investuotojų asociacijos prezidentas R.Valiūnas yra minėjęs, kad mažėja investuotojų susidomėjimas Lietuva dėl tokių kalbų, kiti irgi pan. kalba:

Į tokius užsienio reikalų ministro pasisakymus vis jautriau reaguoja ne tik eiliniai piliečiai, bet ir verslas, kuris teigė, kad jau pajuto pasekmes.

„Kuo labiau Lietuvos politikai eskaluoja tą temą, aš jau nekalbu apie užsienio investuotojų atsitraukimą, bet vietiniai investuotojai jau irgi išsigąsta tų kalbų. Jie mato grėsmę, bet nemato tų realių veiksmų, kaip bus su ja tvarkomasi. – kalbėjo „Eika Asset Management“ valdybos narė Indrė Dargytė.

„Eika Asset Management“ atstovai skaičiuoja, kad didžioji dalis tiek smulkių, tiek stambių investuotojų – savo pinigų Lietuvoje investuoti nebenori.

Jie ne tik prašo, kad nekilnojamasis turtas (NT) būtų perkamas užsienyje kuo toliau nuo Baltijos šalių zonos, bet net prašo mūsų iškelti fondų jurisdikciją, kurie šiai dienai yra Lietuvoje“, – pasakojo I. Dargytė.

https://m.kauno.diena.lt/naujienos/v...izuoja-1166099

[Romas]

Gal kas žino, kokios jur glaima surasti dabar prisiimtų skolų aptarnavimo grafikus / prognozes.
Minimi 170 mln EUR - tik padidėjimas, daugiausia dėl palūkanų normų kilimo.

BNS 2024.0.328
G.Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai

Pasak Gintarės Skaistės, 2025 metais skolai aptarnauti valstybės biudžete reikės papildomai apie 170 mln. eurų.
„Kitais metais, prognozuojama, kad reikės papildomai apie 170 mln. eurų tam, kad būtų galima aptarnauti dabar egzistuojančią skolą“, – ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime teigė G.Skaistė.(...)

Pasak jos, skolinamasis brangsta dėl Europos Centrinio Banko ilgą laiką didintų bazinių palūkanų normų. (...)
G.Skaistės teigimu, valstybės skola šiuo metu sudaro apie 38 proc. BVP.

https://www.15min.lt/verslas/naujien...ai-662-2215978

[Lettered]

Manau lietuviams istoriškai patyrusiems daug visokių negandu yra lengviau atlaikyti nei išlepusiems vakariečiams.
Lietuviai atsimena ženkliai blogesnius laikus

Kai Lietuva per 30 metų paveja tokias šalis kaip Italija, tai nieko keisto, kad ir optimizmas didesnis nei ten, ar kur stagnacija tuos pačius 30 metų.

[Arunasx]

Manau lietuviams istoriškai patyrusiems daug visokių negandu yra lengviau atlaikyti nei išlepusiems vakariečiams.
Lietuviai atsimena ženkliai blogesnius laikus

[digital]

Pesimistais buvę lietuviai virto didžiausiais optimistais Europoje: „Tai yra visiškai nauja tendencija“

Daugelį metų didžiausiais pesimistais dėl finansinės gerovės ir ateities buvę lietuviai dabar virto didžiausiais optimistais Europoje. Tą rodo sausio Eurostato duomenys. Lietuviai šviesiu rytojumi tiki labiau nei turtingieji švedai, danai, belgai, prancūzai, mat visose kitose Europos Sąjungos šalyse vartotojų pasitikėjimo rodiklis neigiamas.

Ekonomistai ir psichologai sako tokiomis geromis lietuvių nuotaikomis, nepaisant infliacijos bei nuolat kylančių palūkanų, nesistebi. Esą šalies ekonomika, BVP, nuo COVID laikų sparčiai auga, gyvenimo lygis gerėja. O kartu su tuo keičiasi ir mentalitetas, tautiečiai tampa vis atviresni, vis labiau kreipiasi į psichologus.

Viena pesimistiškiausių tautų Europoje daugelį metų buvę lietuviai, šio titulo atsikratė. Ir ne tik atsikratė – Lietuva šovė į Europos Sąjungos šalių Vartotojų pasitikėjimo rodiklio sąrašo viršų, tapdama pačia optimistiškiausia šalimi Europoje, pagal tai, kaip vertina savo finansinės padėties perspektyvas bei šalies ekonomiką.

[digital]

Nerijus Mačiulis FB:

Mums labai pasisekė, pirma dalis

Šį pavasarį švenčiame du jubiliejus – lygiai prieš 20 metų Lietuva tapo Europos Sąjungos (ES) ir NATO nare. Ką pavyko pasiekti per šiuos du dešimtmečius, kaip šis progresas atrodo kitų šalių kontekste ir ko galima tikėtis ateityje? Pirmoje dalyje apžvelkime gal ne tai kas svarbiausia, bet tai, ką lengviausia pamatuoti – pinigus.

Stojant į ES Lietuvos BVP tenkantis vienam gyventojui (atsižvelgus į kainų skirtumus) nesiekė 50 proc. ES vidurkio. Šiandien pagal šį rodiklį mes pasiekėme net 90 proc. ES vidurkio ir prie turtingiausių Vakarų valstybių artėjome sparčiau ir arčiau nei bet kuri kita prie ES 2004-aisiais prisijungusi valstybė, kurios tuomet buvo labai panašiose startinėse pozicijose.

Skeptikai galėtų suabejoti, kad prie tokio ekonominio progreso labiausiai prisidėjo būtent Lietuvos narystė ES ir tampresnė integracija su Vakarų valstybėmis. Šį skepticizmą greitai užgesina žvilgsnis į Lietuvos ekonomikos augimo priežastis bei į kitas iš Sovietų Sąjungos ištrūkusios, bet Vakarų link nepasukusias valstybes. Pavyzdžiui, Baltarusijos BVP tenkantis vienam gyventojui yra tris kartus mažesnis nei Lietuvos.

Pagrindinis Lietuvos ekonomikos augimo variklis buvo eksportas, kuris per šį laikotarpį išaugo keturis kartus, o didžioji dalis lietuviškos kilmės prekių eksporto augimo buvo nukreipta būtent į Europos Sąjungą. Prieš du dešimtmečius visų prekių eksportas sudarė tik apie trečdalį Lietuvos BVP, dabar ši dalis yra beveik dvigubai didesnė.

Dar įspūdingiau atrodo Lietuvos paslaugų eksportas, išaugęs nuo 2 iki 17 milijardų eurų per metus. Prie to labai daug prisidėjo transporto sektorius, kuris sudaro pusę visų paslaugų eksporto. Bet labiausiai džiugina aukštesnės pridėtinės vertės – informacinių ir ryšių technologijų, finansinių ir kitų verslo paslaugų sektorių suklestėjimas. Šių paslaugų eksportas 2004-aisiais metais beveik neegzistavo, o šiuo metu sudaro apie 6 milijardus eurų per metus.

Žinoma, pasaulyje galima rasti pavyzdžių, kai daugelis gyventojų nejaučia eksporto ir BVP augimo, o visą naudą susižeria keli „išrinktieji“. Taip dažniausiai būna daug gamtinių išteklių turinčiose, nedemokratinėse, labai korumpuotose valstybėse. Lietuva šios smegduobės išvengė – per šį laikotarpį vidutinis darbo užmokestis po mokesčių padidėjo daugiau nei penkis kartus – nuo 256 iki 1304 eurų. Dar sparčiau augo vidutinė senatvės pensija, 2004-aisiais siekusi 109 eurus, o šiemet – jau 644 eurus.

Tai nereiškia, kad atlyginimai ar pensijos yra pakankamai dideli – tam tikra nepasitenkinimas status quo yra ir progreso variklis. Tačiau svarbu neignoruoti paprasto fakto – tokio pajamų augimo gali pavydėti ne tik rytuose likusios, bet ir visos kitos naujosios ES valstybės.

Gerai girdžiu ir skeptikų balsą – o kaip su kainomis? Vidutinės prekių kainos per du dešimtmečius padidėjo maždaug dvigubai, o paslaugų – du su puse karto. Taip, kai kurių prekių ir paslaugų kainų didėjimas buvo dar spartesnis. Tačiau net ir atsižvelgus į tai, matome, jog realus vidutinis darbo užmokestis po mokesčių – dirbančiųjų perkamoji galia – padidėjo du su puse karto, o pensininkų – beveik tris kartus.

Padidėjusią gyventojų perkamąją galią, finansines galimybes ir vartojimą rodo ir kitas „Eurostat“ skelbiamas rodiklis – faktinės individualios vartojimo išlaidos, kurios apima ne tik pačių gyventojų įsigytas, bet ir valstybės suteiktas nemokamas prekes ar paslaugas. Pagal šį rodiklį vartojimas Lietuvoje siekia apie 95 proc. ES vidurkio, yra didesnis nei visose kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse ir yra panašus kaip Airijoje ar Ispanijoje.

Galiausiai skeptikai atkreips dėmesį į su vidurkiu susijusias problemas bei primins visus jau klasika tapusius juokelius – vieni valgo bulves, kiti mėsą, o vidutiniškai gaunasi cepelinai; vidutinis Neries gylis tik maždaug metras, bet perbristi nepavyktų; vieni ligoniai karščiuoja, kiti jau atvėsę, bet vidutinė ligoninės temperatūra yra normali ir t.t.

Iš tiesų, pajamų nelygybė – ją matuojant pagal tai, kokia dalis gyventojų negauna bent 60 proc. šalies pajamų medianos – Lietuvoje per du dešimtmečius beveik nepasikeitė ir išlieka didesnė nei ES vidurkis (bet mažesnė nei Latvijoje ir Estijoje). Tačiau turbūt svarbiau yra paminėti tai, kaip per šį laikotarpį pasikeitė giliame materialiniame nepritekliuje gyvenančių žmonių skaičius. „Eurostat“ duomenimis, stojant į ES Lietuvoje tokių buvo daugiau nei milijonas, maždaug kas trečias gyventojas. Šiandien – tik maždaug vienas iš dvidešimties.

Narystė NATO nebuvo ekonominis sprendimas, bet turėjo ir turės netiesioginės įtakos ekonomikai – padėjo pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, kurios padidėjo nuo 5 iki 33 milijardų eurų. Beje, įdomu tai, kad lyginant su BVP Lietuva pritraukė mažiau tiesioginių užsienio investicijų nei Latvija ar Estija, bet pagal ekonominę konvergenciją pralenkė kitas Baltijos šalis. Kokia šios sėkmės priežastis?

Lietuvių kalboje žodis sėkmė turi dvi reikšmes. Pirmoji – sėkmė yra tai, kas atsitiko netyčia, atsitiktinai (tai, kas anglų kalboje vadinama „luck“). Tačiau kalbėdamas apie Lietuvos ekonominę sėkmę čia omenyje turiu antrąją šio žodžio reikšmę – tai yra rezultatas, kuris yra pasiekiamas kryptingų pastangų dėka (anglų kalba tai vadinama „success“).

Vienas pagrindinių šios sėkmės veiksnių – Lietuvos žmogiškasis kapitalas. Apie besikeičiantį gyventojų skaičių, požiūrius ir savijautą, emigraciją pavirtusią į imigraciją, lyderystę laimės indeksuose, pasitenkinimą gyvenimo kokybe, išsilavinimą ir kitus išskirtinumus – antroje dalyje, kitą savaitę. Trečioje šios trilogijos dalyje aptarsiu kitus Lietuvos sėkmės veiksnius, neišspręstas problemas ir ką reikia padaryti, norint užtikrinti tolimesnį progresą.

[Arunasx]

Mus Estija vėl aplenkė - šiemet padidino PVM iki 22%

[R.D.]

Siūloma prie Vilniaus pajėgų prisijungiantiems pareigūnams mokėti iki 10 tūkst. eurų
https://madeinvilnius.lt/naujienos/l...10-tukst-euru/

Kadangi politikai yra beveik kaip maži vaikai (švelniai tariant), o kodėl negalima tiesiog pareigūnams mokėti tokias algas, kad konkurencija vyktų, norint pateikti į tokią darbo vietą? Socdemai mėgsta tas vienkartines išmokas nors tu ką, pašapinių mentalitetas.

[DJ+]

Siūloma prie Vilniaus pajėgų prisijungiantiems pareigūnams mokėti iki 10 tūkst. eurų
https://madeinvilnius.lt/naujienos/l...10-tukst-euru/

[Tomizmas]

Pasikeitė gynybos strategija Baltijos šalims, bet tai nėra karo prognozavimas.

Oi ne, čia yra baisi agresija, fašizmas ir karo kurstymas. Visi žino - nuo komentarų rašinėtojo Respublikoje, iki paties putino.

Kas liečia ekonomiką - prasidėjus šiam karui, mes deja tapome neypatingai saugia periferija... Matyt Estijos situacija irgi yra to pasekmė.

[Galys]

NATO pratybos senai vyksta reguliariai, net kai karo su Rusija nebuvo jokiuose planuose. Pasikeitė gynybos strategija Baltijos šalims, bet tai nėra karo prognozavimas.

Na aš apie tokias pratybas, kai bandoma kuo greičiau permesti dalinius, tarkime į Lietuvą iš Vokietijos.

[Sula]

Kas čia taip prognozuoja?

Rusijos caras.

[Lettered]

Jei gerai pamenu kažkoks estų saugumietis. Bet čia nereikia didelių prognozių, kai nesunku matyti didesnį paveikslą: NATO pratybas, Suomijos ir Švedijos norą įstoti į NATO, sukeltus gynybos biudžetus ir t.t.

NATO pratybos senai vyksta reguliariai, net kai karo su Rusija nebuvo jokiuose planuose. Pasikeitė gynybos strategija Baltijos šalims, bet tai nėra karo prognozavimas.

[Galys]

Kas čia taip prognozuoja?

Jei gerai pamenu kažkoks estų saugumietis. Bet čia nereikia didelių prognozių, kai nesunku matyti didesnį paveikslą: NATO pratybas, Suomijos ir Švedijos norą įstoti į NATO, sukeltus gynybos biudžetus ir t.t.

[sankauskas]

Na, reikia tikėtis kad Estija netaps antąja Latvija, o susikaups ir bandys neatsilikti nuo Lietuvos.

[Lettered]

Mums kaip lietuviams turėtų būti džiugu, kad ekonomistų prognozuojamas estų ekonomikos atsigavimas numatomas vidutiniajame ir ilgajame laikotarpyje, t.y. tuo pačiu laikotarpiu kaip ir prognozuojamas rusų karas prieš NATO Baltijos šalyse.

Kas čia taip prognozuoja?

[Galys]

Estijos ekonomikai gresia treti nuosmukio metai, bet ekspertai įspėja: Lietuva lyderės pozicijų ilgai neišlaikys

Mums kaip lietuviams turėtų būti džiugu, kad ekonomistų prognozuojamas estų ekonomikos atsigavimas numatomas vidutiniajame ir ilgajame laikotarpyje, t.y. tuo pačiu laikotarpiu kaip ir prognozuojamas rusų karas prieš NATO Baltijos šalyse.

[digital]

Estijos ekonomikai gresia treti nuosmukio metai, bet ekspertai įspėja: Lietuva lyderės pozicijų ilgai neišlaikys

Prognozuojama, kad Estijos ekonomika 2023 trauksis antrus metus iš eilės, o bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis sieks 3,5 proc. Be to, ekonomika nuokalnėn riedės ir šiais metais – Estijos banko manymu, 2024-aisiais šalies BPV, palyginti sumažės dar 0,4 procento. Recesija tęsiasi dar nuo 2022 m., kai ekonomika smuko 0,5 proc.

Šie rodikliai žymiai prastesni nei fiksuojami Lietuvoje. Tą pačią dieną paskelbtoje Lietuvos banko prognozėje numatoma, kad mūsų šalies BVP 2023 m. susitrauks 0,2 proc., tačiau šiemet matysime 1,8 proc. augimą.

Geresnė nei Estijos ir Latvijos ekonomikos būklė. Šios šalies centrinis bankas prognozuoja, kad 2023 m. Latvijos BVP trauksis 0,4 proc., šiais – augs 2 procentais.

Delfi kalbinti ekonomistai sako, kad priežasčių, kodėl Estija išgyvena ekonomikos nuosmukį, yra ne viena, tačiau ši tendencija neturėtų ilgai išsilaikyti, o vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu estai vėl turėtų tapti Baltijos šalių lyderiais.