Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Arunasx]

Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga su Žygimantu Mauricu
Baltijos šalys nuo 22:25
Tikrai yra kuo pasidžiaugti. Verta pasiklausyti.
Lietuvos BVP susilygino su LV+EE. Skaičiuojant nuo ES vidurkio Lietuvos vidurinė klasė sudaro jau 50%, kai 2005 metais buvo tik 2%.

[Arunasx]

Pasauliniame inovacijų indekse Lietuva šoktelėjo iš 35-os į 33-tą vietą https://www.lrt.lt

Pasauliniame inovacijų indekse Lietuva šiemet pakilo per dvi pozicijas į 33-tą vietą, antradienį pranešė Inovacijų agentūra. 2024 metais Lietuva buvo 35-ta, o 2023-aisiais – 34-ta.
„Užimta aukšta vieta yra dar reikšmingesnė, įvertinus pasaulyje vyraujantį ekonominį neapibrėžtumą ir nemažėjančius geopolitinius iššūkius, kurie reikšmingai veikia mūsų regiono investicinę aplinką“, – pranešime teigė laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
Lietuvos reitingą labiausiai kilstelėjo aukštas įvertinimas moterų su aukštuoju išsilavinimu užimtumo (trečia vieta pasaulyje), mobiliųjų programėlių kūrimo (aštunta vieta) kategorijose. Be to, Lietuva išlieka tarp lyderių pagal vienaragių vertę palyginti su ekonomikos dydžiu.
„Visgi yra sričių, kuriose Lietuvai svarbu pasitempti, jei norime išnaudoti visą savo potencialą. Pavyzdžiui, pagal tokius parametrus, kaip vietinio kreditavimo apimtys privačiam sektoriui, žemas jaunimo demografinis potencialas ar mokslininkų ir verslo bendradarbiavimas tarptautiniu mastu, atrodome silpniau“, – pranešime sakė Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė Kotryna Tamoševičienė.
Pirmoji indekse ir šiemet buvo Šveicarija, po jos sekė Švedija ir JAV. Tarp Baltijos šalių Lietuva liko antra – ją gerokai pralenkė Estija (16 vieta), o Latvija šiek tiek atsiliko (41 vieta). Lenkija reitinge užėmė 39-ą vietą.
Pasaulinį inovacijų indeksą kasmet sudaro ir skelbia Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija (WIPO). Indeksu siekiama pateikti kuo visapusiškesnį valstybių inovacijų sektorių paveikslą, pasitelkiant apie 80 aktualių indikatorių ir išryškinant kiekvienos valstybės inovacines stiprybes bei silpnybes.

[digital]

Vilnius nebėra vienintelis šalies ekonomikos variklis

Šiandien Lietuva demonstruoja įspūdingą ekonominį atsparumą ir spartų augimą, tačiau tai nėra vien tik Vilniaus sėkmės istorija. Augimą visoje šalyje stipriai skatina verslas regionuose, todėl tik apie 45 proc. viso šalies BVP sukuriama sostinėje. Palyginimui, Latvijos sostinė Ryga generuoja apie 66 proc. BVP, o Estijos sostinė Talinas – 62 proc. Tai rodo, kad Lietuva yra kur kas labiau diversifikuota ir turi ne vieną dominuojantį miestą, o kelis augimo centrus.

Išankstiniais 2025 m. „Eurostat“ duomenimis, Kauno regionas jau generuoja apie 17 mlrd. eurų BVP. Klaipėda stiprėja kaip uostas, pramonės ir logistikos centras, o Šiauliai ir Panevėžys taip pat žengia į priekį. Čia augantys verslai kuria darbo vietas, kelia atlyginimus ir skatina vietinį vartojimą, todėl Lietuvos miestai ir regionai tampa vis konkurencingesni, o augimo dinamika nebėra susitelkusi tik sostinėje.

„Pastaraisiais metais stebimą reikšmingą Kauno proveržį bei kitų regionų augimą patvirtina ir paskolų statistika. Aktyviai finansuojame smulkias bei vidutines įmones regionuose, kurios yra ekonomikos augimo variklis. Ilgametė patirtis leidžia išgirsti vietos verslo poreikius, tad nenuostabu, kad banko duomenimis, nors ir stambus verslas ar jo buveinės yra koncentruotos Vilniuje, tačiau apytiksliai vos 35 proc. viso „Luminor“ smulkių ir vidutinių įmonių paskolų portfelio yra sutelkta Vilniaus regione. Apie 28 proc. portfelio yra Kaune, 24 proc. Klaipėdos bei iki 13 proc. Šiaulių bei Panevėžio regionuose“, – sako „Luminor“ banko Verslo klientų skyriaus vadovas Darius Tamašauskas.

Plėtros galimybės slypi regionuose

Kaip rodo naujausi Pasaulio verslumo stebėsenos tyrimo GEM duomenys, kas septintas naujas verslas gimsta už Vilniaus ribų. Anot eksperto, nors Vilnius išlieka pagrindiniu startuolių centru, verslumas jau tapo geografiškai įvairesnis. Sostinėje tebesukuriama apie trečdalį (29 proc.) naujų verslų, tačiau net 68 proc. pradedančiųjų verslininkų, tikinčių, kad jų verslas augs, yra įsikūrę regionuose.

[Tomas]

Vos kvėpuojančio investicijų į NT fondo Baltic Horizon valdymo bendrovę nupirko lietuvių Grinvest:
https://view.news.eu.nasdaq.com/view...=en&src=listed

[PoDV]

Jeigu pasistatys tramvajų, tai tada tikrai niekuom nenusileis Talinui, jau ir dabar žymiai daugiau statybų, gyvybės nei Taline.

Tame ir bajeris, kad tos autostradytės, kurios žudo Centrą, turėtų tapt kažkas kaip Talino centre gatvės, tik jaukesnės dėl upės artumo ir gerų rekreacijos sprendinių suradimo. Atsirastų medžiai, suoliukai, dviračių takai ir bėgiai per vidurį.

[Lettered]

Kaunas ir yra toks kinda rygietiškas, tik jau paturbintas.
Naujamiestis praktiškai Lietuvos Ryga, tik gyvesnis ir labiau renovuotas, europinis toks.
Senamiestis tik susikeitęs biškį vietom su Rygos Naujamiesčiu, labiau neglected vietų yra.
Priemiesčiai toks mixed bag. Mikrorajonai tai man kažkas link Rygos, ypač Dainava, tik kas gerai, kad medžiuose tie namai pasislėpę, bet žiemą vis tiek liūdna. Eiguliai, Šilainiai geriau, tik gaila kad vis tik spėjo pradėt developint tuos Šilainius, geriau sustoję būtų su Eiguliais. Geriausias mikrorajoninis urbanizmas Kaune, kažkaip ir nėra baisu ten taip, o Šilainiai kažkokia nedadielka, tik fasadai čiut čiut geresni.

Iš kitos pusės, manau vis tiek labiau developed nemažai kur.

Mano svajonė, kad Kaunas labiau atitiktų Talino lygį ir jau eit link Vakarų Europos daugiau mažiau, tiesiog palikt tą sovietinį šleifą, ką aš čia slėpsiu Tai tiesiog gražesni Šančiai ir Žaliakalnis, daugiau konversijų aplink Centrą, nusimetimas to kažkokio rūstaus pramoninio šleifo iki galo.

Jeigu pasistatys tramvajų, tai tada tikrai niekuom nenusileis Talinui, jau ir dabar žymiai daugiau statybų, gyvybės nei Taline.

[PoDV]

Kaunas ir yra toks kinda rygietiškas, tik jau paturbintas.
Naujamiestis praktiškai Lietuvos Rygos centras, tik Naujamiestis ir dalis Senamiesčio yra gyvesnis ir labiau renovuotas, europinis toks.
Senamiestis vis tiek susikeitęs biškį vietom su Rygos Naujamiesčiu, labiau neglected vietų yra, ypač kur tos tranzitinės autostrados.
Priemiesčiai toks mixed bag. Mikrorajonai tai man kažkas link Rygos, ypač Dainava, tik kas gerai, kad medžiuose tie namai pasislėpę, bet žiemą vis tiek liūdna. Eiguliai, Šilainiai geriau, tik gaila kad vis tik spėjo pradėt developint tuos Šilainius, geriau sustoję būtų su Eiguliais. Geriausias mikrorajoninis urbanizmas Kaune, kažkaip ir nėra baisu ten taip, o Šilainiai kažkokia nedadielka, tik fasadai čiut čiut geresni.

Iš kitos pusės, manau vis tiek labiau developed nemažai kur.

Mano svajonė, kad Kaunas labiau atitiktų Talino lygį ir jau eit link Vakarų Europos daugiau mažiau, tiesiog palikt tą sovietinį šleifą, ką aš čia slėpsiu Tai tiesiog gražesni Šančiai ir Žaliakalnis, daugiau konversijų aplink Centrą, nusimetimas to kažkokio rūstaus pramoninio šleifo iki galo.

[digital]

Taip, jau senokai baigėsi laikai, kai Kaunas buvo trečias po Klaipėdos ar degalinė tarp Vilniaus ir Klaipėdos.

[Laure23]

Kaunas pirmasis raškys rezultatus pasibaigus Via Baltica modernizacijai iki Lenkijos sienos ir kada nors užbaigus modernizaciją iki Latvijos sienos - galimybė dar stiprinti logistiką ir įtvirtinti save kaip lyderį šioje srityje Baltijos šalyse. Tuo pačiu ir Rail Baltica bus visų pirma Kauno pergalė. Miesto tikrai laukia šviesi ateitis jeigu nebus pramiegota.

[digital]

Mauricas: jei ši tendencija išsilaikys, Kaunas gali tapti vienu iš lyderių Baltijos regione

Kauno regionas pastaraisiais metais demonstruoja vieną sparčiausių ekonomikos augimo tempų Baltijos šalyse, teigia „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak eksperto, 2024 metais Kauno regiono bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui buvo tik 15 proc. mažesnis nei Rygos regiono, o prieš dešimtmetį šis atotrūkis siekė net 45 proc.

Be to, vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ Kaune jau yra didesnis nei Latvijos sostinėje. Jei tendencija išsilaikys, po kelerių metų Kaunas gali tapti vienu iš lyderiaujančių miestų visame Baltijos regione, teigia ekonomistas.

„Kauno ekonominė trauka bei gyvenimo lygis auga kur kas sparčiau, nei daug kas galėjo tikėtis. Pastarąjį dešimtmetį Kauno regiono BVP augo bene sparčiausiai Baltijos šalyse, tik nežymiai nusileisdamas Vilniaus regionui. Šį rezultatą lėmė ne vien besiplečiantys gamybos sektoriaus pajėgumai, bet ir platus paslaugų sektoriaus augimas, ypač IT, logistikos ir aukštos pridėtinės vertės paslaugų srityse.

Kauno apylinkės, nuo Kėdainių iki Jonavos, taip pat prisideda prie šio šuolio. Regiono stiprybė – jo diversifikuota ekonominė struktūra: čia sėkmingai dera ir aukštųjų technologijų sektorius, ir apdirbamoji pramonė, ir logistikos tinklas“, – prežastis vardija Ž. Mauricas.

Žvelgiant į platesnį Baltijos šalių kontekstą, Kaunas yra vienas ryškiausių pavyzdžių kaip ne sostinė gali tapti realia ekonomine alternatyva pagrindiniam šalies miestui, teigia ekspertas.

„Latvijoje ir Estijoje tokių pavyzdžių beveik nėra – už Talino ir Rygos ribų ekonominis aktyvumas pastebimai mažesnis. Lietuva, iš kitos pusės, gali pasigirti „pusantro didmiesčio“ modeliu – Vilniumi ir Kaunu, kurie stiprina visos šalies atsparumą ir mažina priklausomybę nuo ekonominio sutelktumo viename taške“, – sako Ž. Mauricas.

[Tomas]

Kodėl geriausiai krizei pasiruošus šioje Eestijoje ekonomikos nuosmukis 2008-2009 metais buvo didesnis?

[PoDV]

Taigi pats sakei, kad Baltijos Moldova.

Gal iki 2000 m. galėjo į tą pusę judėt, pvz. tada atsirado tos nekultūringai įgarsinamos posovietiniams kraštams būdingos reklamos (kurios iki šiandien neišnyko), bet po 2004 m. nebebuvom jau Baltijos Moldova, blogiausiu atveju Baltijos Graikija dėl nepasiruošimo 2009 krizei, bet dabar nežinau net kas mes esame. Dėl manęs taip pat galim tokie New Nordic wannabe, t. y. net ne Nordic o New Nordic, čia kaip Naujoji Europa Nordic, aišku realistiniais terminais žiūrint, kažkada ateityje žinant kad neturime Rytuose Lake Belarus o Vakaruose Gulf of Koenigsberg Stebint kad yra besišaipančių iš to New Nordic, tai įtariu lipam kažkam ant nuospaudų (aišku kažkiek atsižadam ir savo Slavic heritage bet koks skirtumas šiais laikais Slavic ar ne Slavic, svarbu yra klimato zona ir socialinis modelis).

[Maalinauskas]

Problema yra ta, kad tu tas baltarusių IT kompanijas, kurios į Lietuvą persikėlė būtent protestuodamos prieš diktatorišką valdymą ir karą Ukrainoje, sulygini su rusų Būčos skerdikais. Aš jokiu būdu nesu už kažkokį laisvą rusų įsileidimą, aš jokiu būdu nesu už vatnikų įsileidimą (kad ir iš kurios šalies jie būtų, tame tarpe ir Ukrainos), bet baltarusių programuotojai nėra tas pats, kas Bučos skerdikai.

Aš tik priminsiu kad baltaruZZija dalyvauja nuo pat karo pradžios ruZZų pusėje ir jos piliečiai, mokėję jai mokesčius, yra už tai atsakingi. Juridiškai atsakingi, pagal jų konstituciją. Ir už Bučą (nes jei baltaruZZija neleistų naudoti savo teritorijos, ruZZai iki ten nebūtų daėję), ir už tai kad mano draugai Kijeve karo pradžioje turėjo slapstytis rūsiuose nuo ruZZų artilerijos, ir ką jau čia slėpti - už sukeltą migrantų krizę taip pat atsakingi. Apie tai kad jie yra rusiškos kultūros nešėjai (ir visada bus rizikos zonoje) jau taip pat esu kalbėjęs.

[Maalinauskas]

Tai dvi įmones iš TOP30 svarbiausiųjų manau visai neperdedant galima vadinti labai svarbiu indėliu į mūsų šalies ekonomika.

Gal ir svarbiu (neturiu galimybės dabar patikrinti skaičius), bet ne lemiamu, kaip buvo bandoma teigti, kad viskas čia laikosi ant ruskijmir darbuotojų. O ir šiaip, reikėtų žiūrėti ne kelintoje vietoje tos įmonės yra, o kiek jos procentaliai sumoka. Ir tie skaičiai, sprendžianti iš visko, nebus labai dideli.

[Eidvis]

Aš niekur nepasisakiau prieš imigraciją, aš tik prieš imigraciją iš šalių, kurios neigia mūsų teisę į nepriklausymobę. Demografija atsilieps po dešimtmečio, o ruskijmir ruZZų tankus gali pasikviesti jau šį rudenį. Ir šiaip, ar buvo koks istorinis precedentas, kad kariaujančios (arba esančios ant karo slenksčio) šalys masiškai įsileidinėtų piliečius iš savo priešo? Ar Izraeilis dabar, bombarduodamas Iraną, masiškai leidžia jo piliečiams pas save kraustytis? Čia vien šalto proto klausimas, o yra ir emocinis - aš pvz, nenoriu gyventi toje pačioje šalyje su žmonėm, kurie prisidėjo prie Bučos skerdynių, Mariupolio sulyginimo su žeme ir su mano bičiulio nužudymu prie Bachmuto. Ir man nesvarbu kiek tai atsilieps mano gerbūviui, aš to tiesiog nenoriu. Šlykštu net pagalvoti apie tai būtų, matyt juos šalia savęs.

Problema yra ta, kad tu tas baltarusių IT kompanijas, kurios į Lietuvą persikėlė būtent protestuodamos prieš diktatorišką valdymą ir karą Ukrainoje, sulygini su rusų Būčos skerdikais. Aš jokiu būdu nesu už kažkokį laisvą rusų įsileidimą, aš jokiu būdu nesu už vatnikų įsileidimą (kad ir iš kurios šalies jie būtų, tame tarpe ir Ukrainos), bet baltarusių programuotojai nėra tas pats, kas Bučos skerdikai. Dar daugiau - jų kuriamos aukštros pridėtinės vertės darbo vietos kelia Lietuvos ekonomiką, o tai kartu leidžia ne tik mums didesnį gynybos biudžetą turėti, bet tuo pačiu ir tai pačiai Ukrainai skirti didesnę paramą. Ir tada kyla natūralus klausimas - kas Ukrainai geriau, kad tos baltarusių IT kompanijos keltų Baltarusijos ar jai padedančios Lietuvos ekonomiką.

[tajus2]

Geras pastebėjimas, bet tą ką noriu pasakyti tai nekeičia. Iš mano nuorodos tas pats Swedbank sumoka 180 mln per metus, o jokio akcizo jis nemoka. Bet kokiu atveju, lyginant kad per pusmetį mokesčių pas mus sumokama 8.3 mlrd eur (ta pati nuoroda), tie 25 yra kapeikos.

Bet bendrai, niekur nesakiau kad Wargaming mums neneša naudos. Tik oponuoju čia nekuriems sakiusiems kad mūsų ekonominis gerbūvis laikosi ant ruskijmir pabėgėlių ir kaip to pavyzdys buvo pateiktas Wargaming.

Na, su bankais irgi niuansas, kad šis sektorius yra itin pelningas Lietuvoje dėl mažos konkurencijos ir dėl to moka daug pelno mokesčio ir dar turi bankų solidarumo mokestį, todėl palyginimas vėl išeina nelabai teisingas. Taip pat didelis bankų pelningumas nėra vienareikšmiškai teigiamas ekonomikos rodiklis, o tuo tarpu didelis wargamingo pelningumas nekeltų jokių problemų, o tik naudą Lietuvos ekonomikai.

Tinkamam palyginimui siūlyčiau imti mokesčius į Sodrą.Tokiu būdu tiksliausiai be pašalinio triukšmo matytume kiek įmonės yra įdarbinusios žmonių ir sumoka jiems atlyginimų ir tuo pačiu GPM ir sodra. Tai taip pat būtų rodiklis kurių įmonių darbuotojai išleidžia daugiausia PVM ir akcizų perkant įvairias prekes ir paslaugas Lietuvoje.

Imam šią lentelę: https://infogram.com/daugiausia-imok...hnq41okvxrgp23

Ir matome, kad EPAM pagal svarbą ekonomiškai Lietuvai yra netoli Telia, o Wargaming su 12,5 mln EUR vos nepateko į šį dvidešimtuką.

Tai dvi įmones iš TOP30 svarbiausiųjų manau visai neperdedant galima vadinti labai svarbiu indėliu į mūsų šalies ekonomika.

[Maalinauskas]

Aš irgi situaciją suprantu, kad absoliučiai visos išsivysčiusios valstybės be imigracijos neišgyventų. Lietuvos suverenitetui didžiausia grėsmė iškils, jei ji taps failed state, o nesprendžiant demografinių problemų, kurių mes turime kur kas didesnių nei kitos vakarų šalys, toks scenarijus yra labiau nei tikėtinas.

Aš niekur nepasisakiau prieš imigraciją, aš tik prieš imigraciją iš šalių, kurios neigia mūsų teisę į nepriklausymobę. Demografija atsilieps po dešimtmečio, o ruskijmir ruZZų tankus gali pasikviesti jau šį rudenį. Ir šiaip, ar buvo koks istorinis precedentas, kad kariaujančios (arba esančios ant karo slenksčio) šalys masiškai įsileidinėtų piliečius iš savo priešo? Ar Izraeilis dabar, bombarduodamas Iraną, masiškai leidžia jo piliečiams pas save kraustytis? Čia vien šalto proto klausimas, o yra ir emocinis - aš pvz, nenoriu gyventi toje pačioje šalyje su žmonėm, kurie prisidėjo prie Bučos skerdynių, Mariupolio sulyginimo su žeme ir su mano bičiulio nužudymu prie Bachmuto. Ir man nesvarbu kiek tai atsilieps mano gerbūviui, aš to tiesiog nenoriu. Šlykštu net pagalvoti apie tai būtų, matyt juos šalia savęs.

[Eidvis]

Aš tik duodu suprasti kad ruskijmir maštabai tiesiog ne tie ir pareiškimai apie tai kad Lietuvoje viskas laikosi ant jų yra nepagrįsti kliedesiai.

Šito, suprantama, forume niekas nėra teigęs.

O bet bendrai, situaciją puikiai suprantu - tai yra klasikinis suverniteto atidavimas mainais į ekonominį gerbūvį

Aš irgi situaciją suprantu, kad absoliučiai visos išsivysčiusios valstybės be imigracijos neišgyventų. Lietuvos suverenitetui didžiausia grėsmė iškils, jei ji taps failed state, o nesprendžiant demografinių problemų, kurių mes turime kur kas didesnių nei kitos vakarų šalys, toks scenarijus yra labiau nei tikėtinas. Neigti, kad tų persikėlusių baltarusių IT kompanijų indėlis į ekonomika yra labai menkas yra kaip minimum netiesa. Jis yra tikrai ne mažas, o prisidėdamos prie Lietuvos ekonomikos, jos kartu prisideda ir prie to pačio mūsų gynybos biudžeto, kuris yra vienas pagrindinių mūsų suvereniteto garantų.

Aš matau Gruzijos pavyzdį prieš akis, kuri prieš tai prisileido ruskijmir pabėgėlių, o dabar jau traukiasi iš Europos sąjungos orbitos.

Gruzijoje pro-rusiškos partijos valdžią uzupavo dešimtmečiu anksčiau nei kad ten kažkokių rusų privažiavo ir ją į valdžią išrinko patys gruzinai. Jie rinko populistus ir didžiausia problema čia yra kvaili rinkėjai. Didžiausia grėsmė Lietuvos suverenitetui taip pat yra visai ne baltarusių IT kompanijos, o panašus scenarijus kaip Gruzijos, kur į valdžią išrenkami populistai, o vėliau jie uzurpuoja valdžią ir paaiškėja, kad su Rusija nori draugauti. Dėl to didžiausia grėsmė yra kvaili rinkėjai ir jei atliksim kvailumo. atsparumo populizmui ir konspiracijoms, vatnikizmo ir panašius testus tarp tų IT profesionalų, pabėgusių iš Baltarusijos dėl diktatoriško valdymo, ir juos palyginsim su Lietuvos vidurkiu - net neabejoju, kad tų baltarusių IT kompanijų darbuotojų rezultatai bus kur kas geresni.

[Maalinauskas]

Tu toliau lyginini obuolius su apelsinais. Pagal tave Lietuvoje nebūtina vystyti nei pramonės, nei paslaugų eksporto, nes prikvietus dar vieną prekybcentrių tinklą jis gali sumokėti daugiau mokesčių. Problema yra ta, kad tie prekybcentriai, bankai, degalinės ir pan. mokesčių sumoka tiek, kiek stripti Lietuvos ekonomika ir kiek aukštas pragyvenimo lygis, o jis visų pirma priklauso nuo pramonės ir paslaugų eksporto. Be vieno nebūtų ir kito.
Ir ne 'ruskijmir pabėgeliai', o Baltarusių IT kompanijos, kuriose dirba protingi žmonės ir puikiai supranta kas yra kas, turbūt net geriau nei vidutinis lietuvis, kur kas trečias yra konspirologas ir į Lietuvą persikraustė būtent dėl to, kad jie supranta kas yra kas ir nebenorėjo savo verslo vystyti tame 'ruskijmir'.

Aš puikiai suprantu kas yra pinigų paėmimas iš Lietuvos gyventojų (ir iš jų sumokėjimas mokesčių) ir pridėtinės vertės Lietuvoje kūrimas (taip parduodant kažką užsieniui) ir mokesčių nuo to sumokėjimas Lietuvoje iš tų užsieniečių pinigų. Aš tik duodu suprasti kad ruskijmir maštabai tiesiog ne tie ir pareiškimai apie tai kad Lietuvoje viskas laikosi ant jų yra nepagrįsti kliedesiai. Neabejoju, kad jeigu nebūčiau dabar išvykęs ir turėčiau daugiau laiko, surasčiau ir daugiau ekonominių argumentų savo tezėms pagrįsti, bet diskusija jau ir taip užsitęsė ilgiau, nei norėjau.

O bet bendrai, situaciją puikiai suprantu - tai yra klasikinis suverniteto atidavimas mainais į ekonominį gerbūvį (ir mano nuomone, ne tokį ir didelį). Jums tai patinka, man ne. Nes aš matau Gruzijos pavyzdį prieš akis, kuri prieš tai prisileido ruskijmir pabėgėlių, o dabar jau traukiasi iš Europos sąjungos orbitos. Kaip jau esu rašęs, problema su ruskijmir ne tame, kad jie patys palaiko putiną (nors tokių yra nemažai, mano draugai savanoriai su tokiais kasdien susiduria), o tame kad jie gyvena ruZZiškoje informacinėje erdvėje ir visada potencialiai galės užsikabliuoti už eilinio diktatoriaus. Jie, arba ateityje jų šeimos.

Ties tuo iš diskusijos pasitraukiu, visiems geros dienos.

[Eidvis]

Tu toliau lyginini obuolius su apelsinais. Pagal tave Lietuvoje nebūtina vystyti nei pramonės, nei paslaugų eksporto, nes prikvietus dar vieną prekybcentrių tinklą jis gali sumokėti daugiau mokesčių. Problema yra ta, kad tie prekybcentriai, bankai, degalinės ir pan. mokesčių sumoka tiek, kiek stripti Lietuvos ekonomika ir kiek aukštas pragyvenimo lygis, o jis visų pirma priklauso nuo pramonės ir paslaugų eksporto. Be vieno nebūtų ir kito.
Ir ne 'ruskijmir pabėgeliai', o Baltarusių IT kompanijos, kuriose dirba protingi žmonės ir puikiai supranta kas yra kas, turbūt net geriau nei vidutinis lietuvis, kur kas trečias yra konspirologas ir į Lietuvą persikraustė būtent dėl to, kad jie supranta kas yra kas ir nebenorėjo savo verslo vystyti tame 'ruskijmir'.