Lietuvos ekonomikos aktualijos

[justs]

Na kad ne, Vinted beveik visus darbuotojus, įskaitant ir IT turi kitose šalyse. Tuo tarpu Tessonet atveju yra paslaugos eksportas, o gaminta Lietuvoje.
...

Nu tai būtent kad ne. Vinted Lietuvoje turi ~1500 darbuotojų su vidutine €4k alga:
https://rekvizitai.vz.lt/imone/vinte...toju-skaicius/
https://unicorns.lt/lt/startuoliai?quarter=2024

[Romas]

Konteinerių krova Klaipėdos uoste skirtingai nuo kitų krovinių rūšių, pastaraisiais metais augo.
Tačiau šiemet konteinerių krova sumažėjo.

Atvira Klaipėda 2024.07.19
Klaipėdos uoste – ir iki tol nematyti pokyčiai

Per pirmą pusmetį uoste buvo perkrauta 16,35 mln. tonų krovinių – nežymiai daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, kai krova siekė 16,28 mln. tonų. Šiemetiniai rezultatai galėjo būti ir geresni jei ne suskystintųjų gamtinių dujų terminalo laiko „Independece“ remontas prieš jį perimant Lietuvai.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas V. Šileika vardijo, kad uoste auga medienos eksportas, statybinių medžiagų, ypač skaldos, metalo importas, ro-ro krova – apimtis didina abi keltų kompanijos.


Tuo metu konteinerių krovos apimtys mažėja, bet V. Šileika, vadovaujantis ir Klaipėdos konteinerių terminalui, tikisi, kad ir šiemet pavyks perlipti milijono TEU ribą. Asociacijos vadovas tokią tendenciją sieja ir su susitraukusiu Lietuvos pramonės eksportu bei importu, ir su pasaulinėmis tendencijomis.

„Mažėja ukrainietiškų tranzito konteinerių su naudotomis mašinomis iš Amerikos. Kai aktyviai pradėjo rusai pulti Sumus ir Charkivą, tai sumažino žmonių lūkesčius, sustojo pirkimai Ukrainoje. Į Baltarusiją irgi nebegalima vežti automobilių dėl naujų sankcijų, dalis jų yra užstrigę uoste. Išaugo labai ir transportavimo kaina, nors dar nepasiekė COVID-19 laikų. Dabar apie 9000 dolerių tenka mokėti už atgabenimą iš Kinijos didelio konteinerio. Tad dalis jau išėjo krovinių iš konteinerių ir keliauja įprastais laivais. Tęsiasi Raudosios jūros krizė (...)“, – dalinosi V. Šileika.

https://www.atviraklaipeda.lt/2024/0...tyti-pokyciai/

[Romas]

/\ Kodėl pasiemei tik vieną klestinčio Klaipėdos uosto įmonę? Pasidalink viso uosto statistika už paskutinius kelerius metus.

Kas link konteinerių krovos, tai pamiršai pasidomėti, kokią dalį sudarė baltarusių parplukdomi automobiliai apeinant sankcijas Rusijai. Dabar šią nišą perėmė Gruzijos Batumis ir Potis.

[Arunasx]

KKT šiemet kranų parką pasipildė 7 naujais kranais ir kita technika už 22 mln. Eur https://www.vz.lt/transportas-logist..

KKT per metus aptarnauja daugiau nei 1.200 įvairių laivų, pernai bendrovė perkrovė 6,27 mln. t krovinių – 7% daugiau nei 2022 metais. Konteinerių krova augo 15,5%, iki 494.000 TEU.. Pajėgumas iki 700'000 TEU

p.s. oi, be chuilostano ir jo pakaliko krovinių Klaipėdos uostas subankrutuos, Lietuvos ekonomika užsilenks ir t.t.
Visokie Žemaitaičiai ir koloradas voldemortas liepia atstatyti santykius su rytais. Romas su joneliu linksi galvelėmis dėliodami laikus.

[Arunasx]

Online tai tiesiog jokio aktyvumo nematys, kai nemuš kason..

Teisingai, tame ir esmė. Klientai atsiskaito, išeina, o operacijų online nėra. Viskas akivaizdu ir nusikalstamą veiklą galima nustatyti be didelių vargų. Reikia tik minimalių pastangų, o techninės galimybės bus šviesmečiu didesnės. Su tuom visus ir sveikinu!
Kai kas tikrai nesidžiaugs, cyps kaip žiurkės skestančiame laive.

[Gator]

Kaip sakė klasikas: Kisa, kam tau pinigai, tu gi vaizduotės neturi?
Jei bus on-line tai kavinėje sėdėdamas VMI inspektorius gal per savo mobilų trackina tos kavinės operacijas on-line? Easy.
Ir paprasčiau. Jei kurią nors dieną be jokių sutrikimų keletą valandų nemušė visai ar 1 per valandą?

Online tai tiesiog jokio aktyvumo nematys, kai nemuš kason.


Dėl įtartinų valandų be mušimo, juk įprastai nebūna taip, kad visad muša, o kokią dieną nemuša. Paprastai pastoviai nemuša panašiu tempu.

[Arunasx]

Bet kaip tai padės sumažinti nemušimą į kasą?

Kaip sakė klasikas: Kisa, kam tau pinigai, tu gi vaizduotės neturi?
Jei bus on-line tai kavinėje sėdėdamas VMI inspektorius gal per savo mobilų trackina tos kavinės operacijas on-line? Easy.
Ir paprasčiau. Jei kurią nors dieną be jokių sutrikimų keletą valandų nemušė visai ar 1 per valandą?

[Gator]

Panašiai kaip cypė auto perekūpai dėl SDK, bet niekas nesugriuvo, staiga pradėjo registruotis PVM mokėtojais ir VMI surenka dešimtis mln papildomai, taip čia smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) atstovai – SVV taryba, prašo terminą atidėti iki 2030-ųjų.
Realybė tokia, kad:

32.000 verslininkų laukia pareiga teikti kvitų duomenis į i.EKA: nori ne visi, dalis suskubo iki termino https://www.vz.lt
p.s. masiškai yra gudručiai, kurie nemuša į kasą. Net atsiskaitymas banko kortele nėra tiesiogiai susietas su mokestiniais reikalais VMI požiūriu.
Buvo laiko ir nėra ko čia cypti bei gasdinti, kad visas SVV verslas sustos. Rezultate atsiras daugiau sąžiningumo ir lėšų biudžete be papildomų mokesčių.

Bet kaip tai padės sumažinti nemušimą į kasą?

[Lettered]

Estai lyginasi: nėra nieko baisiau už tai, kad Lietuva mus aplenkė https://www.vz.lt/pramone/2024/09/26...va-mus-aplenke

p.s. įdomu kada jau čia LT buvo laikoma silpnesne už LV?

Iki 2008 m. krizės, taip pat trumpą laikotarpį iki 2014 įvykių Ukrainoje, kai prasidėjo sankcijos Rusijai ir nustojo plaukti pinigai iš ten į Latviją.

[Arunasx]

Panašiai kaip cypė auto perekūpai dėl SDK, bet niekas nesugriuvo, staiga pradėjo registruotis PVM mokėtojais ir VMI surenka dešimtis mln papildomai, taip čia smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) atstovai – SVV taryba, prašo terminą atidėti iki 2030-ųjų.
Realybė tokia, kad:

savanoriškai ir nelaukdami prievolės termino 2025 m. gegužės 1-osios, duomenis į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) i.EKA posistemį iš 1.700 kasos aparatų jau teikia apie 1.300 mokesčių mokėtojų. Tačiau liūto dalis – 32.000 – mokesčių mokėtojų tokią pareigą įgis nuo kitų metų gegužės.Paskutinis etapas, numatytas kitą pavasarį, turėtų užbaigti savotišką „kasos aparatų reformą“, kuri buvo pristatyta dar 2018 m. ir vykdoma etapais, pradedant nuo didesnių verslų. O į paskutinį – nuo kitų metų gegužės – patenka apie 44.000 kasos aparatų, kuriuos turi 32.000 mokesčių mokėtojų, VŽ nurodo Rolandas Puncevičius, VMI Operatyvios kontrolės departamento vadovas.
„Sprendimą dėl termino, kada atsiranda pareiga teikti atsiskaitymų duomenis iš kasos aparatų į i.EKA, 2021 m. priėmė Seimas“

32.000 verslininkų laukia pareiga teikti kvitų duomenis į i.EKA: nori ne visi, dalis suskubo iki termino https://www.vz.lt
p.s. masiškai yra gudručiai, kurie nemuša į kasą. Net atsiskaitymas banko kortele nėra tiesiogiai susietas su mokestiniais reikalais VMI požiūriu.
Buvo laiko ir nėra ko čia cypti bei gasdinti, kad visas SVV verslas sustos. Rezultate atsiras daugiau sąžiningumo ir lėšų biudžete be papildomų mokesčių.

[Arunasx]

Estai lyginasi: nėra nieko baisiau už tai, kad Lietuva mus aplenkė https://www.vz.lt/pramone/2024/09/26...va-mus-aplenke

Kai Realo, atliekų surinkimo ir perdirbimo įmonių grupės „Ragn-Sells“ vadovė, sako, kad konkurencija tarp Estijos ir Lietuvos persikėlė į naują realybę ir tai baugina. Jos manymu, Lietuvos ekonominei sėkmei įtakos turi ambicingi sprendimai ir tai, kad šalis priima iš Baltarusijos ir Rusijos pasitraukusius verslininkus.
Ji taip pat pažymėjo, kad Estijos verslininkams nesaugu pasikliauti eksportu daugiausia į tris šalis – Suomiją, Švediją ir Vokietiją.
„Tai, ko gero, ir yra pagrindinis skirtumas tarp mūsų ir lietuvių. Konkurencija tarp šalių įgavo visiškai naują dimensiją. Estams nėra nieko baisiau už tai, kad Lietuva, kuri ilgą laiką buvo laikoma silpniausia tarp Baltijos valstybių, mus aplenkė“, – dėstė „Radio Aripaev“ pašnekovė. Jos nuomone, lietuvių sėkmę lemia ir tai, kad mūsų šalies verslininkai turi daug platesnį šalių, į kurias gali eksportuoti, portfelį.
„Lietuviai labai ambicingi, tokia jų kultūra. Jie veikia greičiau, ne viską taip gerai apgalvoja, kaip įpratę estai. Dažnai iš pradžių suklysta, bet vėliau klaidą ištaiso. Esant krizei, toks elgesys pateisinamas – mes judame toliau, o ne diskutuojame, kas negerai ir kodėl nieko negalima padaryti“, – šalių verslo skirtumus apibūdino atliekų tvarkymo kompanijos „Ragn-Sells“ vadovė.
Tonu Mertsina, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, atsakydamas į „Aripaev“ klausimus apie Estijos ekonomiką, taip pat traukė palyginimus su Lietuva. Pasak jo, Lietuvos BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą yra didesnis nei Estijos, nors į rankas gaunami atlyginimai yra mažesni. Taip yra, nes Lietuvoje kainos mažesnės, o infliacija lėtėja sparčiau negu Estijoje.
„Kainų skirtumą lemia ir tai, kad pagrindinė Lietuvos partnerė yra Lenkija, kurioje kainos yra mažesnės. Pagrindinė Estijos partnerė yra Suomija, kur kainų lygis yra vienas didžiausių Europoje. Tai turi emocinį poveikį – mūsų vartotojai tikisi tokio paties pragyvenimo lygio ir tokių pačių kainų“, – svarsto ekspertas. Pasak Estijos banko analitikų, mokesčių didinimas sulėtins ir taip lėtą ekonomikos atsigavimą ir paspartins infliaciją, tačiau patobulintas biudžetas padės pagrindą augimui ateityje.

p.s. įdomu kada jau čia LT buvo laikoma silpnesne už LV?

[MedinisStrazdas]

Nelabai supratau tamstos nusišnekėjimo. Taip, pajamų jie daug gauna Prancūzijoje, nes ten jų didžiausia rinka, bet IT specialistų dauguma dirba (ir didžiausius atlyginimus gauna) Lietuvoje. Taip pat tai lietuvių įkurta įmonė.

Jų rinka taip pat ne Lietuvoje O ir cituoja:

Na kad ne, Vinted beveik visus darbuotojus, įskaitant ir IT turi kitose šalyse. Tuo tarpu Tessonet atveju yra paslaugos eksportas, o gaminta Lietuvoje.

Vėlgi, reikėtu cituoti Tessonet, o ne Nord Security, kuris yra registruotas ne Lietuvoje tam kad neriekėtu VPN logų kaupti (Lietuvoje pagal įstatymus privaloma, kas reikštų nulį VPN vartotojų). Panašu, kad straipsnio autorius nelabai gaudosi Lietuvos vienaragių virtuvėje.

[digital]

Tik va truputi toks faktorius, Vinted nors techniškai registruota Lietuvoje, beveik visas pajamas ir darbuotojus turi Prancūzijoje. Lietuvoje iš tų 5 milijardų yra koks 1%.

Nelabai supratau tamstos nusišnekėjimo. Taip, pajamų jie daug gauna Prancūzijoje, nes ten jų didžiausia rinka, bet IT specialistų dauguma dirba (ir didžiausius atlyginimus gauna) Lietuvoje. Taip pat tai lietuvių įkurta įmonė.

Geriau būtų citavę kokį Tessonet, Kuris tikrai Lietuvoje gyvena.

Jų rinka taip pat ne Lietuvoje O ir cituoja:

Dabar ši ekosistema sparčiai auga, o Lietuvos transformacija į IT paslaugas, produktus ir platformas eksportuojančią šalį yra įgavusi ryškius kontūrus. Legitimumo šiam sektoriui prideda ir tai, kad jo flagmanai vienaragiai – „Vinted“ ir „Nord Security“ – pagaliau paskelbė apie buhalteriškai pelningus metus. Tai dažnai būdavo viena didžiausių šio sektoriaus kritikų, esą verslas yra rimtas tik tada, kai neša pelną akcininkams, o tai, ką daro jie, yra labiau pinigus deginančių vaikų žaidimai. Toks mąstymas taip pat nebuvo unikalus lietuviams – kadaise iš Jeffo Bezoso ir „Amazon“ taip pat juoktasi, kai šis skelbdavo, jog metai su keliolikos milijonų USD nuostolių buvo „geriausi kompanijos istorijoje“.

[John]

Prie temos

Mačiulis: prisižaidėme su sparčiai augančiais atlyginimais - Delfi verslo požiūris x Karjera

Indeksavimas iki šiol pasiteisino – mažėjo absoliutinis skurdas, didėjo gyventojų perkamoji galia, o eksportuotojai (kol kas) neprarado eksporto rinkų. Tačiau jis užprogramuoja ir bent vieną tiksinčią problemą. Nors Lietuvoje minimalų atlyginimą uždirba mažiau nei 2,5 proc. pilną darbo dieną dirbančiųjų, jo pokytis paliečia daug didesnę dalį gyventojų. Pakilęs MMA verčia įmones išsaugoti atlyginimų diferenciaciją, todėl panašaus tempo atlyginimų augimas nuvilnija ir iki tų, kurie uždirba ir daug didesnį nei minimalų atlyginimą. Įsisuka sunkiai sustabdoma, nuo rinkos dėsnių atitrūkstanti, viena kitą įsukanti minimalaus ir vidutinio atlyginimo didėjimo karuselė.

[gerietis]

Prašau dar Estiją pridėti.

Siūlau pačiam prisidėti https://ourworldindata.org/grapher/g...TU~EST~RUS~POL

[MedinisStrazdas]

Patinka jums tai ar ne – tampame „aityšnikų“ šalimi

Tik va truputi toks faktorius, Vinted nors techniškai registruota Lietuvoje, beveik visas pajamas ir darbuotojus turi Prancūzijoje. Lietuvoje iš tų 5 milijardų yra koks 1%.


Geriau būtų citavę kokį Tessonet, Kuris tikrai Lietuvoje gyvena.

[Tomas]

Prašau dar Estiją pridėti.

[gerietis]

Nepaaiškinami reiškiniai.

[digital]

Patinka jums tai ar ne – tampame „aityšnikų“ šalimi

Gediminas Šimkus, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas, praėjusią savaitę paskelbtoje periodinėje ekonomikos apžvalgoje pastebėjo naują tendenciją: šalies ūkį aukštyn traukia jau nebe pramonė ir jos eksportas, o paslaugų sektorius, arba tiksliau – informacinių technologijų ir ryšių sektorius.

Taigi, negrabiai verčiant anglišką posakį, stalai pagaliau apsisuko, ir Lietuva iš pramonininkų šalies virsta į aityšnikų ir sėdmaišininkų šalį, patinka jums tai ar ne. Tai – natūrali Lietuvos ūkio evoliucija, kaip kadaise buvo natūralu pereiti nuo žemės ūkio prie apdirbamosios gamybos.

Lietuvos startuolių sektorius atsparumą demonstruoja netgi ir pasibaigus pigių pinigų laikotarpiui – nors neigiamų naujienų neišvengta, apskritai didieji šalies startuoliai netgi aplinkoje, kurioje veikti yra sunkiau nei 2020–2021 m. laikotarpiu, sugeba pritraukti investicijų ir gauti didesnius įverčius.

Štai „Vinted“, kaip skelbė „Financial Times“, derasi dėl darbuotojų akcijų pardavimo, visą kompaniją įvertinant 5 mlrd. USD. Tai būtų reikšmingas įverčio prieaugis, palyginti su paskutiniu finansavimo raundu 2021 m., kai kompanija buvo įvertinta 3,5 mlrd. USD.

[mantasm]

Bus įdomu ar avuliai pargrįš iš estijos ar trauks dar kur nors.