Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Visdarlietus
    replied
    Parašė gerietis Rodyti pranešimą
    Pamatys realybę ir sugrįš.
    Ar tie kur į Švediją pabėgo po 3 dienų Lietuvoje?

    Komentuoti:


  • gerietis
    replied
    Pamatys realybę ir sugrįš.

    Komentuoti:


  • Visdarlietus
    replied
    Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
    „The Economist“ reitingas: 2024 m. Lietuvai sekėsi geriau nei 29-ioms pasaulio turtingųjų klubo narėms https://www.vz.lt

    p.s. ble, kaip blogiausia vyriausybė anot John nuvarė Lietuvą.
    Bet emigrantai iš Lietuvos vis tiek veržiasi į Šveicariją, Nyderlandus, Jungtines Valstijas, Vokietiją...
    Čia kaip SSRS buvo geriausia šalis pasaulyje gyventi, tik niekas į ją nesiveržė...

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
    p.s. ble, kaip blogiausia vyriausybė anot John nuvarė Lietuvą.
    Gavosi PIŠ

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    „The Economist“ reitingas: 2024 m. Lietuvai sekėsi geriau nei 29-ioms pasaulio turtingųjų klubo narėms https://www.vz.lt
    Lietuva gali prisisegti dar vieną medalį. Naujausiame „The Economist“ reitinge, vertinančiame, kaip 2024-aisiais sekėsi pasaulio turtingiausioms – EBPO priklausančioms – valstybėms, Lietuva, aplenkusi beveik 30 šalių, užėmė 8-ą vietą. Estijai reitinge teko pati žemiausia vieta, o Latvijai – priešpaskutinė.Pirmajame šių metų reitingo dešimtuke, be Lietuvos, nėra nė vienos valstybės iš Rytų ir Centrinės Europos.
    Latvija ir Estija įrašytos pačioje reitingo apačioje, jos užima atitinkamai 36-ą ir 37-ą vietas. Jų rodikliai raudonuoja dėl susitraukusio BVP, didelės infliacijos, sumenkusios akcijų grąžos, didėjusio nedarbo (Estijoje), augusio deficito.
    Šiame kontekste Lietuva, kaip yra sakęs estų ekonomistas,„atrodo tarsi iš kitos planetos“.
    Reitinge Lietuva aplenkė Šveicariją, Pietų Korėją, Nyderlandus, Jungtines Valstijas, Vokietiją, Japoniją ir kitas didžiąsias ekonomikas.
    p.s. ble, kaip blogiausia vyriausybė anot John nuvarė Lietuvą.

    Komentuoti:


  • bato_usai
    replied
    It’s easier to deal with five or six investors than to have to appease a large shareholder base, CEO Thomas Plantenga said on Thursday. The Vilnius, Lithuania-based company reached a valuation of €5 billion ($5.29 billion) after completing a secondary share sale last month led by the private equity firm TPG.

    “We’re expanding into new countries and we’re expanding our categories. We’re taking a ton of risk,” Plantenga said in an interview at the Web Summit in Lisbon. “I want to play these bets out.”
    Vinted is postponing plans for an IPO as it focuses on expanding into new product categories and international markets.

    Komentuoti:


  • sauls
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Nereikia pirkt ir nebeveš
    Taip ir bus. Aš suprantu jei veža vyną ar alyvuoges dideliais atstumas, nes pas mus neauga ir tokio negalim pagaminti. Ir nevalgom jų kilogramais. Bet duona? Čia tas pats kas šviežias uogas lėktuvais iš Pietų Afrikos skraidinti. Gamtos teršimas.

    Komentuoti:


  • transpondster
    replied
    Gardėsio patalpos nekažką, tunelinių krosnių nerasta tai tosteriai/batonai jau senai iš Latvijos buvo jei neklystu. Spėju iškels duonos gamybą kuri ir taip smunkanti Lietuvoje.

    Ir šiaip Kaune buvo 4 didesnės kepyklos, iš mažesnių jau lyg kelios buvo užsidarę ar ant konditerijos tik dirbo.
    Paskutinis taisė transpondster; 2024.10.29, 19:53.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė sauls Rodyti pranešimą

    Problema, kad ta pati nekokybiška duona dar bus vežama ne 100-200, bet 300-400 kilometrų iš kažkur Latvijos vidurio. CO2 footprint niekam nerūpi.
    Nereikia pirkt ir nebeveš

    Komentuoti:


  • PoDV
    replied
    Parašė sauls Rodyti pranešimą

    Problema, kad ta pati nekokybiška duona dar bus vežama ne 100-200, bet 300-400 kilometrų iš kažkur Latvijos vidurio. CO2 footprint niekam nerūpi.
    Gal Latvijoj mažiau kepyklėlių, gal jiems dar aktualus tas Gardėsis. Pas mus katalikiškus Baltijos prancūzus-italus, vietinė kepykėlė įgauna reikšmę.

    Komentuoti:


  • sauls
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Norfos savininkas yra minėjęs, kad duonos vartojimas kasmet mažėja jau daug metų, o daugėja visokių daržovių, vaisių, avokadų ir pan. Plius ir pačios duonos galima nusipirkti šviežios, sveikesnės ir skanesnės iš n naujų kepyklėlių, tai kad visokių šūdą kepančių gardėsių nebelieka ne tokia ir bloga naujiena.
    Problema, kad ta pati nekokybiška duona dar bus vežama ne 100-200, bet 300-400 kilometrų iš kažkur Latvijos vidurio. CO2 footprint niekam nerūpi.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Romas Rodyti pranešimą
    Užsienio kapitalo investicijos dėl mažėjančio vartojimo pavirto divesticijomis ir masiniais atleidimais.

    Diena.lt 2024.10.24
    Uždaroma „Gardėsio“ kepykla – darbo neteks apie 200 žmonių
    Norfos savininkas yra minėjęs, kad duonos vartojimas kasmet mažėja jau daug metų, o daugėja visokių daržovių, vaisių, avokadų ir pan. Plius ir pačios duonos galima nusipirkti šviežios, sveikesnės ir skanesnės iš n naujų kepyklėlių, tai kad visokių šūdą kepančių gardėsių nebelieka ne tokia ir bloga naujiena.

    Komentuoti:


  • PoDV
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Po darbo ar vėlesniu laiku išeiginėmis užeini į Norfą, Rimi, IKI, dabar jau ir Lidl - pagrindinės duonos lentynos nušluotos. Neparduoda - mažėja vartojimas. Įtariu, kad prekybos tinklams duonos ir konditerijos gaminiai tiesiog neaptogūs. Nors kainos ir didelės, daug kur Europoje jau pigiau.
    Maistas brangus Baltijos šalyse tai čia senas reoccuring theme, kas uždirba iki ~ 1,2k tai iš tikrųjų neteisybės jausmas, o apie pensininkus net nesinori galvot.

    Dar suprantu Palanga ar Nida brangu, Birštone SPA brangus, bala nematė, blogiausiu atveju gali išleist vaikus palakstyt prie artimesnio ežerėlio, bet maistas kita kalba. Čia mane labiausiai liūdinanti tema apie gyvenimą Lietuvoje mažiau uždirbančiam žmogui.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Romas Rodyti pranešimą
    Užsienio kapitalo investicijos dėl mažėjančio vartojimo pavirto divesticijomis ir masiniais atleidimais.
    Po darbo ar vėlesniu laiku išeiginėmis užeini į Norfą, Rimi, IKI, dabar jau ir Lidl - pagrindinės duonos lentynos nušluotos. Neparduoda - mažėja vartojimas. Įtariu, kad prekybos tinklams duonos ir konditerijos gaminiai tiesiog neaptogūs. Nors kainos ir didelės, daug kur Europoje jau pigiau.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Užsienio kapitalo investicijos dėl mažėjančio vartojimo pavirto divesticijomis ir masiniais atleidimais.

    Diena.lt 2024.10.24
    Uždaroma „Gardėsio“ kepykla – darbo neteks apie 200 žmonių
    Suomijos kepinių ir konditerijos gamybos grupė „Fazer“, Kaune turinti kepyklą „Gardėsis“, dar birželį pranešė atleidžianti 182 iš 218 darbuotojų ir perkelianti gamybą į Latvijos Uogrės miestą– visą gamybą Latvijoje planuojama sujungti į vieną kepyklą.
    Padalinį Kaune nusprendusi uždaryti „Fazer Bakery Baltic“ iš Lietuvoje registruotų juridinių asmenų buvo gavusi pasiūlymų parduoti „Gardėsį“. Pirkėjas planavo tęsti gamybą, jam buvo reikalingi visi darbuotojai ir įranga, tačiau savininkai nė nesileido į kalbas. „Fazer“ pasirinko geriau atleisti žmones ir pabandyti išlaikyti savo dalį Lietuvos rinkoje, ją aptarnaujant iš gamyklos Latvijoje. (...)

    "Gamybos konsolidavimas yra strateginis sprendimas, o mūsų siekis – augti Lietuvos rinkoje su stipriais prekių ženklais ir gerai žinomais produktais. Bendrovė nesvarsto ir nesvarstys parduoti dalį verslo“, –- apie „Fazer“ prekių ženklams galimą nepageidaujamą papildomą konkurenciją sakė „Fazer Bakery Baltic“ vadovė Anne Mere.

    Apie planuojamą atleidimą įspėti kepimo cecho darbininkai, duonos kepėjai – 84, pakavimo cecho darbininkai – 30, sandėlio darbininkai – 20, pamainos vadovai – 11, taip pat mechanikai, dispečeriai, sandėlininkai, buhalteriai ir kt. profesijų darbuotojai.

    https://m.diena.lt/naujienos/kaunas/...pesciu-1197176
    https://www.delfi.lt/verslas/verslas...oniu-120060144

    Komentuoti:


  • vytauc
    replied
    TVF išleido naujas GDP per capita PPP projekcijas, tai Lietuva sąraše įsikūrusi 35 vietoje - tarp Izraelio ir Japonijos

    https://en.wikipedia.org/wiki/List_o...PP)_per_capita

    Komentuoti:


  • PoDV
    replied
    Parašė Dundorfas Rodyti pranešimą

    Na apie ekonomiką , neparašyta temos pavadinime, kad čia turi trumpos, teigiamos, konkrečios naujienos tik būti.
    Bet nesutikčiau kad mes ten kažkur dugne, pagal nominalų BVP/gyventojui esame po Čekijos, Slovėnijos ir Estijos tik. ir veik šalia Portugalijos.
    Pagal mentalitetą...nežinau, galvojau yra geriau, bet jo dabar lenda Žemaitaičiai, Vaitkai ir tt.
    Aš pats kritiškai žiūriu į paišymą juodom spalvom, tai stengiuos rašyt labai pasvertai, kad pačiam gėda nebūtų, bet įdomu panagrinėt visuomenės dalį kuri linkusi piešt juodesnėm spalvom, ir ji nėra tokia maža, nuo jos neįmanoma pabėgt.

    Tai duotuoju momentu ir nesame dugne. Ypač dabar, kai biškį buksuoja estų augimas. Manau, kad artėjam link vidutinės Vidurio Europos valstybės, kas buvo toli mums kokiais 1995 m. GDP per capita iš tikrųjų neblogas pas mus. Nepatenkam į TOP10 skurdžiausių Europos šalių, o būdami šalia visokių skandinavų (bent jau kas liečia jų track record) man atrodo mes galbūt natūraliai būsim aukščiau. Psichologiniu požiūriu, esmė turbūt track record ir žmonių inertiškas pasaulio suvokimas. Netgi urbanistika yra rezultatas sprendimų prieš 5, 10, 15, 20+ metų.

    Dėl politikos (jeigu tiksliau populistų), iš esmės niekas nepasikeitę, tik karas Ukrainoje keičia kontekstą. Viskas spėju dėl demografijos specifikos, kad mažesniuose miesteliuose nesikeičia kartos, dėl visuomenės senėjimo neauga ekonomika, realiai turime seną problemą iš ankstyvų 2000-ųjų. Gera žinia didžiųjų miestų rinkėjams, kad ši grupė mažėja, nes ji gyvena neglect'o sąlygomis ir mažai žmonių taip nori gyvent, turėdami nuolatinį įtarų bet nekritišką požiūrį į likusį pasaulį už jų būsto/sklypo ribų.
    Paskutinis taisė PoDV; 2024.10.12, 19:18.

    Komentuoti:


  • Dundorfas
    replied
    Parašė PoDV Rodyti pranešimą

    Lenkija irgi turėjo gana šūdiną istoriją po ATR padalinimų, bet išlošė, kad nebuvo pilnai inkorporuota į SSRS, kaip kompensacija gavo žemių 60 km iki Berlyno. Matyt faktoriai, kad lenkai užėmė prūsų žemes (arčiau europinio blue banana) gal paskatino sukurti rimtesnį ekonominį stebuklą. Rytų Lenkija truputį labiau apsnūdus.

    Baltijos šalys gavosi tokia tarpinė versija tarp giliosios buv. SSRS ir Vidurio Europos. Dėl kultūrinių ir istorinių priežasčių tas jautėsi dar būnant SSRS sudėtyje. Po Nepriklausomybės paskelbimo, reikėjo kurt visai naujas šalis labai neapibrėžtoje aplinkoje. Galėjo visaip pasisukti bent jau mums, pvz. kažkas arčiau Gruzijos scenarijaus (daug svajonių, bet daug nuotaikų dėl Rusijos).
    Toliau į rytus jokio rimtesnio stebuklo nėra, klostosi kažkoks uždelstas Jugoslavijos variantas, kuris net mums neaišku ką gali reikšti. Geriausia ką turi, nebent iškasenų ekonomika, kur ne viena buv. SSRS šalis keliasi savo ekonomiką.

    Dėl ES/NATO narystės vis tik esam arčiau Vidurio Europos, bet nemanau, kad esam pasiekę jų vidurkį pagal vidutines gyventojų nuotaikas ir bendrą aplinką, pvz. imant Vakarų Lenkijos miestus, Čekiją, Vakarų Slovakiją, Budapeštą. Manau, kad vejames kokią Slovakiją, Vengriją, aplenkėme ar bent jau aplenkinėjame jų skurdesnius rytinius regionus. Manau panašiai yra su Rumunija, kuri turėjo nuosavą šalį ir struktūras, bet dėl vieno griežščiausių režimų Europoje turėjo irgi pereiti ugnį ir vandenį, kad bent Transilvanija taip pat po truputį pasivytų kaimyninius Vengrijos ir Slovakijos regionus, gal net juos aplenktų. Transilvanija ir mes "can into Central Europe". Bulgarija, Baltarusija, didesnė Ukrainos dalis, deja per daug skirtingos, skiriasi religija ir geografija. Norisi galvot, kad ir Lenkiją vejames (GDP PPP neaktualus 70% lietuvių) su naryste ES, bet mus vis dar jautriai kerta krizės dėl ekonomikos mažumo ir atvirumo.

    Nesame blogiausi Europoje, nors apie 2010 m. ir anksčiau, tikrai galėdavai tą išgirst karts nuo karto dėl daugybės krizių po 1990 m. ir šovusios emigracijos.

    Įdomus šis youtube'inis tik tokas. Kas būtų jei Čekijai nebūtų sekęsi po 1993 m. ("what if everything went wrong for Czech Republic"), tai realiai viskas kas Lietuvoje buvo iki kokių gal 2013 metų anksčiausiai (vėliausiai kai pasikeitė migracijos saldo apie 2018 m.). Nelabai tvarkinga privatizacija ir gili ekonominikos krizė, sukūrusi politiniam lauke bardaką ir didelę emigraciją. Tiek gerai, kad parodė 2020-2023 m. krizė Lietuvoje, kad esam jau kiek kitoj situacijoj nei 2009 m. Covid ir Ukrainos krizė mums buvo tik ašaros palyginus krizę 2009 m. ar juolabiau kažkur 1993 m.
    https://www.youtube.com/shorts/HO2gytlqdpE
    Na apie ekonomiką , neparašyta temos pavadinime, kad čia turi trumpos, teigiamos, konkrečios naujienos tik būti.
    Bet nesutikčiau kad mes ten kažkur dugne, pagal nominalų BVP/gyventojui esame po Čekijos, Slovėnijos ir Estijos tik. ir veik šalia Portugalijos.
    Pagal mentalitetą...nežinau, galvojau yra geriau, bet jo dabar lenda Žemaitaičiai, Vaitkai ir tt.



    Click image for larger version  Name:	VORO_EuroGDP_Site2.jpg Views:	0 Size:	290,2 kB ID:	2158386

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Kuo čia susiję su tema?

    Komentuoti:


  • PoDV
    replied
    Parašė tajus2 Rodyti pranešimą
    Pamenu kaip teko pirmą kartą 1992 metais kirsti sieną į Lenkiją. Buvo tikrai rimtas kosmosas pamatyti naktį apšviestas vitrinas, ir švarias parduotuves, ir net vaikus vaikštančius su helio pripildytais balionais. Atrodė, kad Lenkiją labai ilgai ir nuobodžiai reikės vytis.

    Jau nekalbu apie pavydo jausmą pamačius Marioto dangoraižį Varšuvoje.
    Lenkija irgi turėjo gana šūdiną istoriją po ATR padalinimų, bet išlošė, kad nebuvo pilnai inkorporuota į SSRS, kaip kompensacija gavo žemių 60 km iki Berlyno. Matyt faktoriai, kad lenkai užėmė prūsų žemes (arčiau europinio blue banana) gal paskatino sukurti rimtesnį ekonominį stebuklą. Rytų Lenkija truputį labiau apsnūdus.

    Baltijos šalys gavosi tokia tarpinė versija tarp giliosios buv. SSRS ir Vidurio Europos. Dėl kultūrinių ir istorinių priežasčių tas jautėsi dar būnant SSRS sudėtyje. Po Nepriklausomybės paskelbimo, reikėjo kurt visai naujas šalis labai neapibrėžtoje aplinkoje. Galėjo visaip pasisukti bent jau mums, pvz. kažkas arčiau Gruzijos scenarijaus (daug svajonių, bet daug nuotaikų dėl Rusijos).
    Toliau į rytus jokio rimtesnio stebuklo nėra, klostosi kažkoks uždelstas Jugoslavijos variantas, kuris net mums neaišku ką gali reikšti. Geriausia ką turi, nebent iškasenų ekonomika, kur ne viena buv. SSRS šalis keliasi savo ekonomiką.

    Dėl ES/NATO narystės vis tik esam arčiau Vidurio Europos, bet nemanau, kad esam pasiekę jų vidurkį pagal vidutines gyventojų nuotaikas ir bendrą aplinką, pvz. imant Vakarų Lenkijos miestus, Čekiją, Vakarų Slovakiją, Budapeštą. Manau, kad vejames kokią Slovakiją, Vengriją, aplenkėme ar bent jau aplenkinėjame jų skurdesnius rytinius regionus. Manau panašiai yra su Rumunija, kuri turėjo nuosavą šalį ir struktūras, bet dėl vieno griežščiausių režimų Europoje turėjo irgi pereiti ugnį ir vandenį, kad bent Transilvanija taip pat po truputį pasivytų kaimyninius Vengrijos ir Slovakijos regionus, gal net juos aplenktų. Transilvanija ir mes "can into Central Europe". Bulgarija, Baltarusija, didesnė Ukrainos dalis, deja per daug skirtingos, skiriasi religija ir geografija. Norisi galvot, kad ir Lenkiją vejames (GDP PPP neaktualus 70% lietuvių) su naryste ES, bet mus vis dar jautriai kerta krizės dėl ekonomikos mažumo ir atvirumo.

    Nesame blogiausi Europoje, nors apie 2010 m. ir anksčiau, tikrai galėdavai tą išgirst karts nuo karto dėl daugybės krizių po 1990 m. ir šovusios emigracijos.

    Įdomus šis youtube'inis tik tokas. Kas būtų jei Čekijai nebūtų sekęsi po 1993 m. ("what if everything went wrong for Czech Republic"), tai realiai viskas kas Lietuvoje buvo iki kokių gal 2013 metų anksčiausiai (vėliausiai kai pasikeitė migracijos saldo apie 2018 m.). Nelabai tvarkinga privatizacija ir gili ekonominikos krizė, sukūrusi politiniam lauke bardaką ir didelę emigraciją. Tiek gerai, kad parodė 2020-2023 m. krizė Lietuvoje, kad esam jau kiek kitoj situacijoj nei 2009 m. Covid ir Ukrainos krizė mums buvo tik ašaros palyginus krizę 2009 m. ar juolabiau kažkur 1993 m.
    https://www.youtube.com/shorts/HO2gytlqdpE
    Paskutinis taisė PoDV; 2024.10.12, 14:12.

    Komentuoti:

Working...
X