Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Arunasx
    replied
    Lietuva pavėlavo perkelti europinę PVM direktyvą – nukentės verslas https://www.vz.lt/mano-verslas/2025/...kentes-verslas
    Pavėlavus į Lietuvos teisės aktus perkelti privalomos Europos Sąjungos (ES) direktyvos nuostatas, kurios turėjo įsigalioti nuo 2025 m. sausio 1 d., Finansų ministerija sako, kad ES teisės pažeidimo procedūra Lietuvai šiuo metu nėra pradėta, o specialistai – kad dėl laiku nepriimto įstatymo finansiškai nukentės Lietuvos verslininkai.
    Nuo 2025 m. sausio 1 d. Europos smulkieji verslininkai gali naudotis palankesne pridėtinės vertės mokesčio (PVM) schema, skirta būtent smulkiajam verslui. Nepasiekę 100.000 Eur apyvartos ES ir turintys savo šalies PVM numerį su žymeniu EX, jie laikomi smulkiaisiais verslininkais, taikančiais schemą, ir nėra apmokestinami PVM nuo pirmojo euro kiekvienoje šalyje, kur parduoda prekes ir paslaugas.
    Konkurencija bus tokia, kad jeigu lietuvis Vokietijoje parduoda savo prekes, turės mokėti nuo jų PVM, o lenkas nuo tų pačių parduotų prekių PVM nemokės
    PVM įstatymo projektas buvo pateiktas 2024 m. rugpjūtį, kai liko 4 mėnesiai iki privalomo termino įgyvendinti direktyvą – 2025 m. sausio 1 d.: suderinti projektą, pateikti Vyriausybei, Seimui. D. Čibirienė sako, kad reikėjo darbus pradėti bent 2023 m., o ne 2024 m. rudenį.
    „Finansų ministerija, žinodama, kad rudenį yra Seimo rinkimai, su šiuo projektu turėjo ateiti ne rudenį, o kai Vyriausybė būtų galėjusi jį patvirtinti. Tada Seimo komitetai projektą būtų galėję apsvarstyti ir pateikti balsuoti. Bet problema yra ta, kad Finansų ministerija tiesiog delsė ir buvo susikoncentravusi į kitus dalykus.
    PVM įstatymo projekte numatyta nauja pajamų, kai tampama PVM mokėtoju, skaičiavimo tvarka: dvylika mėnesių keičiama į kalendorinius metus, todėl, kaip pažymi D. Čibirienė, jis nėra „pritaikytas situacijai priimti jį metų viduryje, ne nuo sausio 1 d.
    „Pagal tai, kaip viskas vyksta, jeigu projektas nebus keičiamas, normaliai techniškai priimtas ir įgyvendintas, jeigu įsigalioja visos jo nuostatos, jis galėtų būti nuo 2026 m. sausio 1 d. Nebent būtų taikoma išimtis toms nuostatoms, kurios nedidina mokesčių naštos“

    Komentuoti:


  • gazebo
    replied
    Atnaujinti apskričių BVP duomenys. BVP per capita atotrūkis tarp Vilniaus apskrities ir likusios Lietuvos šiek tiek išaugo (2022 m. buvo 148,6 proc. Lietuvos vidurkio, 2023 m. - 152,1 proc.), joje 2023 m. sukurta 45,5 proc. viso Lietuvos BVP. Panašu, kad po kelių metų, išsilaikius dabartinėms gyventojų augimo tendencijoms, Vilniaus apskrity bus sukuriama daugiau nei pusė Lietuvos BVP.
    O Tauragės apskritis pirmą kartą nuo 2000 m., kai buvo pradėti teikti BVP duomenys apskrityse, nėra paskutinėje vietoje pagal BVP per capita, ir aplenkė iškart dvi apskritis - Utenos ir Alytaus.

    Oficialiosios statistikos portalas
    Paskutinis taisė gazebo; 2024.12.19, 16:17.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Vertingiausių Baltijos šalių bendrovių TOP 30 viršūnėje – Lietuvos įmonių trejybė, pasikeitė lyderė

    Į kasmet sudaromo vertingiausių Baltijos šalių įmonių TOP 30 („Baltic TOP 30“) viršūnę pirmą kartą užkopė Lietuvoje registruota finansų bendrovė UAB „Revolut Holdings Europe“. Apskritai pirmose trijose pozicijose išlieka Lietuvoje registruotos bendrovės, rašoma pranešime žiniasklaidai.

    Iš trečiosios į antrąją vietą „Baltic TOP 30“ užkopė viena didžiausių lietuviško kapitalo bendrovių Baltijos šalyse UAB „Vilniaus prekyba“, kurios vertė per metus kilo 19 proc. ir pasiekė 5,7 mlrd. EUR.

    Į trečiąją vietą iš pirmosios nusileido JAV kapitalo bendrovė UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, vertingiausių Baltijos šalių įmonių pirmoje pozicijoje išsilaikiusi du metus iš eilės. Bendrovės vertė per metus sumenko 13 proc. ir siekė 5,4 mlrd. EUR.
    Vienuolika šiemet į „Baltic TOP 30“ sąrašą įtrauktų įmonių registruotos Lietuvoje, devynios Estijoje, keturios Latvijoje, o šešios yra registravusios buveines keliose Baltijos šalyse.

    Komentuoti:


  • Ignalina
    replied
    Parašė dziugas99 Rodyti pranešimą
    Būtų daug įdomiau pamatyti duomenis, kurie nėra iškraipyti pritaikant perkamosios galios paritetą.
    Kad visais pjūviais lenkiam LV ir EE. Vienintelis logiškas paaiškinimas remiantis Jonelio logika - turbūt jų vietiniai konservatoriai dar labiau valstybes nuvarė, nei LT...

    Komentuoti:


  • dziugas99
    replied
    Būtų daug įdomiau pamatyti duomenis, kurie nėra iškraipyti pritaikant perkamosios galios paritetą.

    Komentuoti:


  • Stadionas
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Tas reitingas ne apie tai, šiaip jau.
    Pragyvenimo lygis Lietuvoje dar tikrai ne dešimtuke.
    tai jis čia ne skaityt ateina, o rašyt.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Lietuviai jau gyvena turtingai
    Skaidosi ir mitas, esą Lietuvos žmonės gyvena neturtingai, – kaip rašė VŽ, Eurostato duomenys rodo, kad lietuviai gyvena beveik taip pat gerai, kaip airiai, ir daug geriau nei graikai, estai, latviai ar vengrai. Lietuvos gyventojo faktinio individualaus vartojimo išlaidos 2023 m. sudarė 92% ES vidurkio, Estijoje faktinis individualus vartojimas pernai sudarė tik 77%, Latvijoje – 75% ES vidurkio, rodo Eurostato kasmet skelbiami valstybių narių gyventojų faktinio individualaus vartojimo rodikliai

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Visdarlietus Rodyti pranešimą

    Bet emigrantai iš Lietuvos vis tiek veržiasi į Šveicariją, Nyderlandus, Jungtines Valstijas, Vokietiją...
    Čia kaip SSRS buvo geriausia šalis pasaulyje gyventi, tik niekas į ją nesiveržė...
    Tas reitingas ne apie tai, šiaip jau.
    Pragyvenimo lygis Lietuvoje dar tikrai ne dešimtuke.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Parašė Visdarlietus Rodyti pranešimą
    Bet emigrantai iš Lietuvos vis tiek veržiasi į Šveicariją, Nyderlandus, Jungtines Valstijas, Vokietiją...
    Gal galima kažkokios statistikos?

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
    „The Economist“ reitingas: 2024 m. Lietuvai sekėsi geriau nei 29-ioms pasaulio turtingųjų klubo narėms https://www.vz.lt

    p.s. ble, kaip blogiausia vyriausybė anot John nuvarė Lietuvą.
    Teisybės dėlei reikėtų paminėti ir Lettered

    Komentuoti:


  • Visdarlietus
    replied
    Parašė gerietis Rodyti pranešimą
    Pamatys realybę ir sugrįš.
    Ar tie kur į Švediją pabėgo po 3 dienų Lietuvoje?

    Komentuoti:


  • gerietis
    replied
    Pamatys realybę ir sugrįš.

    Komentuoti:


  • Visdarlietus
    replied
    Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
    „The Economist“ reitingas: 2024 m. Lietuvai sekėsi geriau nei 29-ioms pasaulio turtingųjų klubo narėms https://www.vz.lt

    p.s. ble, kaip blogiausia vyriausybė anot John nuvarė Lietuvą.
    Bet emigrantai iš Lietuvos vis tiek veržiasi į Šveicariją, Nyderlandus, Jungtines Valstijas, Vokietiją...
    Čia kaip SSRS buvo geriausia šalis pasaulyje gyventi, tik niekas į ją nesiveržė...

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
    p.s. ble, kaip blogiausia vyriausybė anot John nuvarė Lietuvą.
    Gavosi PIŠ

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    „The Economist“ reitingas: 2024 m. Lietuvai sekėsi geriau nei 29-ioms pasaulio turtingųjų klubo narėms https://www.vz.lt
    Lietuva gali prisisegti dar vieną medalį. Naujausiame „The Economist“ reitinge, vertinančiame, kaip 2024-aisiais sekėsi pasaulio turtingiausioms – EBPO priklausančioms – valstybėms, Lietuva, aplenkusi beveik 30 šalių, užėmė 8-ą vietą. Estijai reitinge teko pati žemiausia vieta, o Latvijai – priešpaskutinė.Pirmajame šių metų reitingo dešimtuke, be Lietuvos, nėra nė vienos valstybės iš Rytų ir Centrinės Europos.
    Latvija ir Estija įrašytos pačioje reitingo apačioje, jos užima atitinkamai 36-ą ir 37-ą vietas. Jų rodikliai raudonuoja dėl susitraukusio BVP, didelės infliacijos, sumenkusios akcijų grąžos, didėjusio nedarbo (Estijoje), augusio deficito.
    Šiame kontekste Lietuva, kaip yra sakęs estų ekonomistas,„atrodo tarsi iš kitos planetos“.
    Reitinge Lietuva aplenkė Šveicariją, Pietų Korėją, Nyderlandus, Jungtines Valstijas, Vokietiją, Japoniją ir kitas didžiąsias ekonomikas.
    p.s. ble, kaip blogiausia vyriausybė anot John nuvarė Lietuvą.

    Komentuoti:


  • bato_usai
    replied
    It’s easier to deal with five or six investors than to have to appease a large shareholder base, CEO Thomas Plantenga said on Thursday. The Vilnius, Lithuania-based company reached a valuation of €5 billion ($5.29 billion) after completing a secondary share sale last month led by the private equity firm TPG.

    “We’re expanding into new countries and we’re expanding our categories. We’re taking a ton of risk,” Plantenga said in an interview at the Web Summit in Lisbon. “I want to play these bets out.”
    Vinted is postponing plans for an IPO as it focuses on expanding into new product categories and international markets.

    Komentuoti:


  • sauls
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Nereikia pirkt ir nebeveš
    Taip ir bus. Aš suprantu jei veža vyną ar alyvuoges dideliais atstumas, nes pas mus neauga ir tokio negalim pagaminti. Ir nevalgom jų kilogramais. Bet duona? Čia tas pats kas šviežias uogas lėktuvais iš Pietų Afrikos skraidinti. Gamtos teršimas.

    Komentuoti:


  • transpondster
    replied
    Gardėsio patalpos nekažką, tunelinių krosnių nerasta tai tosteriai/batonai jau senai iš Latvijos buvo jei neklystu. Spėju iškels duonos gamybą kuri ir taip smunkanti Lietuvoje.

    Ir šiaip Kaune buvo 4 didesnės kepyklos, iš mažesnių jau lyg kelios buvo užsidarę ar ant konditerijos tik dirbo.
    Paskutinis taisė transpondster; 2024.10.29, 19:53.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė sauls Rodyti pranešimą

    Problema, kad ta pati nekokybiška duona dar bus vežama ne 100-200, bet 300-400 kilometrų iš kažkur Latvijos vidurio. CO2 footprint niekam nerūpi.
    Nereikia pirkt ir nebeveš

    Komentuoti:


  • PoDV
    replied
    Parašė sauls Rodyti pranešimą

    Problema, kad ta pati nekokybiška duona dar bus vežama ne 100-200, bet 300-400 kilometrų iš kažkur Latvijos vidurio. CO2 footprint niekam nerūpi.
    Gal Latvijoj mažiau kepyklėlių, gal jiems dar aktualus tas Gardėsis. Pas mus katalikiškus Baltijos prancūzus-italus, vietinė kepykėlė įgauna reikšmę.

    Komentuoti:

Working...
X