Lietuvos ekonomikos aktualijos

[tajus2]

O tai ICA lygiai taip pat nesitraukia iš Lietuvos?

Jei jau sakom, kad ICA pasitraukė, tai tada reikia švęsti ir kad Salling pritraukėm. Tiesiog savininkų pasikeitimas ir tiek, nuolatinis perku/parduodu šiuose versluose nėra nieko naujo. Nematau nei geros, nei blogos žinios čia šitame.

Aišku, jeigu vietoje ICA visą Rimi Baltijos šalyse būtų nusipirkęs koks nors Abramovičius tai tada jau būtų liūdna žinia.

p.s. Pardavimo kaina (1.3. mlrd EUR) irgi rodo, kad čia buvo normalus (pakankamai sėkmingas) verslo sandoris, o ne kažkieno bėgimas iš skęstančio laivo.

[John]

O tai ICA lygiai taip pat nesitraukia iš Lietuvos?

[Ignalina]

Čia jau kokio VLR reikėtų paklausti. Jis turėtų argumentų, kad pas latvius viskas gerai, o mes esam dugne.

[Šprotai aliejuje]

Turbūt nėra forume tokios temos kaip “Latvijos ekonomikos aktualijos”, todėl dedu čia. O naujienos gana grėsmingos, iš Latvijos traukiasi dideli investuotojai. Kodėl? Taip ir neradau šaltiniuose atsakymo. Mano versija - didėjanti geopolitinė rizika. Jei turit kitų argumentų, išskyrus “myžnius”, “verksnys”, na ir toliau pagal sąrašą, bũtų įdomu išgirsti.

https://www.delfi.lt/verslo-poziuris...tiko-120094195

[bato_usai]

https://www.traders.lt/page.php?id=38783
Remiantis šiandien paviešintais naujausiais Eurostat duomenimis, Lietuvoje buvo užfiksuotas didžiausias pramonės produkcijos apimčių augimas visoje Europos sąjungoje.

seniai man klausimas buvo kodel iki siol lietuvos lazeriu pramone nedalyvauja siuose reikaluose arba bent jau kurime? Atetyje dronai su AI ir ju optiniai davikliai su kameromis labai gerai nusimusinetu su lazeriu (arba bent jau sugadintu optika) .

Turbūt todėl, kad tiktai dabar (pora metų atgal) įsijungė pakankami pajėgumai, su naujų gamyklų atidarymais, masinei gamybai ir sudirbta su užsakymais per tą laiką. Jeigu pažiūrėsim į tai kiek yra paskutinių prieinamų statistinių duomenų, tai būtent Elektronikos ir optikos daiktų gamyba yra apskitai sparčiausiai auganti Lietuvos ūkio dalis ir šokdinanti visą pramonės sektorių link didesnio efektyvumo ir aukštesnės pridėtinės vertės gamybos. Beje beveik paraleliais procentais išsprogo ir R&D skirtų finansų skaičius, tai nesunki hipotezė, kad būtent šitas sektorius taip sakant augina.

Jeigu nebūtų statistikos atsilikimo susistemizuojant duomenis ir būtų kokia Čekijos statistų kokybė, tai labai, labai įdomu būtų pamatyti kokius dar sektorius realiu laiku aplenkė, jau nekalbant apie lubas su visa Teltonikos plėtra, etc.

[Arunasx]

https://www.traders.lt/page.php?id=38783

Remiantis šiandien paviešintais naujausiais Eurostat duomenimis, Lietuvoje buvo užfiksuotas didžiausias pramonės produkcijos apimčių augimas visoje Europos sąjungoje.
Sausį lyginant su ankstesniu mėnesiu, pramonė mūsų šalyje augo net 4,6 procento, kai gruodį - 2,2 procento. Euro zonoje šis rodiklis pakilo 0,8 procento (laukta 0,5 procento augimo), o Europos sąjungoje - 0,3 procento, kai mėnesį prieš tai smuko atitinkamai 0,4 bei 0,2 procento.
Bendroje valiutos zonoje per pirmąjį šių metų mėnesį tarpinių prekių gamyba augo 1,6 procento, kapitalo prekių - 0,5 procento, tuo tarpu energijos krito 1,2 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0,2 procento, o kasdieninio vartojimo prekių gamyba traukėsi 3,1 procento. Europos sąjungoje tarpinių prekių gamyba kilo 1,5 procento, kapitalo prekių - 0,1 procento, kai energijos krito dviem procentais, ilgalaikio vartojimo prekių - 0,3 procento, o kasdieninio vartojimo prekių sumažėjo 4,1 procento.
Be Lietuvos sausį sparčiausiai pramonės veiklos apimtys ūgtelėjo Portugalijoje (3,7 procento) bei Austrijoje (3,3 procento). Tuo tarpu daugiausiai šis rodiklis smuko Maltoje (12,6 procento) ir Danijoje, kur krito 10,6 procento.
Lyginant šių metų pirmąjį mėnesį su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, mūsų šalyje pramonė paaugo net 9,8 procento (gruodį prieaugis siekė 7,6 procento), kas yra vienas didžiausių prieaugių visoje Europos sąjungoje, kur šis rodiklis smuko 0,2 procento, o euro zonoje nepakito, kai mėnesį prieš tai metinis kritimas siekė atitinkamai 1,1 bei 1,5 procento.
Valiutos sąjungoje per metus ilgalaikio vartojimo prekių gamyba augo 0,9 procento, o kasdieninio vartojimo - net 6,7 procento, kai tarpinių prekių smuko 0,8 procento, energijos - 1,6 procento, o kapitalo prekių sumažėjo 2,7 procento. Europos sąjungoje ilgalaikio vartojimo prekių buvo pagaminta 1,3 procento daugiau, kasdienio vartojimo prekių - 5,5 procento daugiau, kai tarpinių prekių gamyba traukėsi 0,3 procento, energijos - 2,1 procento, kapitalo prekių - 2,8 procento.
Lyginant su 2024 metų sausiu, labiausiai pramonės veiklos apimtys susitraukė Slovakijoje (5,1 procento) ir Danijoje (4,4 procento), o daugiausiai augo Airijoje (10,4 procento) bei mūsų šalyje

Turbūt sausį taip augo, nes lyderšypų koalicija išėjo kalėdinių atostogų ir nieko nespėjo prigaidinti dar?
Galiojo esminis dėsnis privačiame versle - kad tik valdžia netrukdytų ir nekaitaliotų įstatymų.

[digital]

Žygimantas Mauricas: Lietuva pasivijo Europą ir pagal atlyginimus

Per pastaruosius 35-erius nepriklausomybės metus Lietuva iš skurdžios posovietinės valstybės transformavosi į stiprią Europos vidutiniokę. Nors atlyginimai vis dar atsilieka nuo turtingiausių Europos šalių, šalies ekonominė pažanga yra akivaizdi, teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Lietuva per 35-erius nepriklausomybės metus iš skurdžios posovietinės valstybės tapo stipria Europos vidutinioke. Ir nors atlyginimų dydžiu vis dar atsiliekame nuo turtingiausių Europos valstybių – Lietuvos progresas yra akivaizdus“, – socialiniame tinkle rašo Žygimantas Mauricas.

Atlyginimų šuolis per tris dešimtmečius

1994 metais Lietuvoje vidutinis atlyginimas siekė vos 251 litą (63 JAV doleriai) ir buvo net 25 kartus mažesnis nei Vokietijoje (1142 doleriai).

„Kitaip tariant, vokietis per dvi savaites uždirbdavo daugiau nei lietuvis per visus metus“, – pastebi Mauricas.

2004-aisiais, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, atlyginimų skirtumas sumažėjo iki penkių kartų: Lietuvoje vidutinis atlyginimas siekė 836 litus (242 eurus), o Vokietijoje – 1562 eurus.

2009–2012 m. finansinės krizės laikotarpiu atlyginimai Lietuvoje beveik neaugo, tačiau nuo 2014 m. iki 2024 m. vidutinis darbo užmokestis šalyje pakilo net 2,6 karto – nuo 527 iki 1365 eurų.

„Šiuo metu atlyginimų skirtumas tarp Vokietijos (2697 €) ir Lietuvos (1365 €) susitraukė iki mažiau nei 2 kartų“, – skaičiuoja Ž. Mauricas.

Be to, šalyje sumažėjo atotrūkis tarp didžiausius ir mažiausius atlyginimus gaunančių darbuotojų – nuo 6,6 karto 2014 m. iki 4,4 karto 2024 m.

Lietuva lenkia daugelį regiono valstybių

Baltijos ir Centrinės Europos regione tik trys šalys – Slovėnija, Estija ir Čekija – gali pasigirti didesniais atlyginimais nei Lietuva. Latvijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Kroatijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis nei Lietuvoje. Be to, Lietuva aplenkė Graikiją ir Portugaliją bei sparčiai vejasi Ispaniją ir Italiją.

„Be to, Lietuvoje atlyginimų dydžiai yra keliais kartais didesni nei Rusijoje ir Baltarusijoje“, – priduria ekonomistas.

[Lettered]

[DeSadas]

trolina John konservatoriai forume . Zemaitaicio 50 tukstanciu neivykusi i USA kelione irgi i LT bvp isiskaiciuos?

[Ignalina]

Nebetampykim gal jau Šimonytės politinio lavono. Nebeįdomi ji niekam.

Kaip galima nebetampyt, kai taip stipriai šalį nuvarė? Turi atsakyti už tai.

[John]

https://www.traders.lt/page.php?id=38749

p.s. Šimonytė nusmukdė Lietuvą anot jonelio. Juk pati blogiausia vyriausybė ever.

Nebetampykim gal jau Šimonytės politinio lavono. Nebeįdomi ji niekam.

[Sula]

https://www.traders.lt/page.php?id=38749

p.s. Šimonytė nusmukdė Lietuvą anot jonelio. Juk pati blogiausia vyriausybė ever.

Tai skyrocketino gi IV ketvirtyje, kai jau Žemaitaitis buvo valdžioje.

[Arunasx]

kas iš mandro aparato kai tiesiog neveda tavo pirkinio į jį?

Atsiras galimybė online stebėti įmušamas sumas. O tada kavinėje sėdintis inspektorius galėtų matyti savo mobiliake šios įmonės online vaizdelį. Arba analizuoti istorinius duomenis kada įmonė dirbo/nedirbo ir kada buvo įmušta. reikia tik vaizduotės minimaliai. Kaip sakė klasikas - Kisa kam tau pinigai, tu juk vaizduotės neturi.

[Arunasx]

https://www.traders.lt/page.php?id=38749

Estija paskutinė iš Baltijos šalių paskelbė išsamius 2024 metų ketvirto ketvirčio BVP rezultatu. Yra ženklų, jog BVP Estijoje atsigauna: ketvirtinis BVP pokytis buvo pakankamai nemažai teigiamas, o metinis pokytis išlipo į teigiamą pusę ir buvo +1,2 procento. Tiesa, visų 2024 metų realus BVP pokytis dar buvo neigiamas (-0,3 proc.). Priminsime, kad Latvija stagnavo paskutinį ketvirtį, metinis pokytis buvo neigiamas. Galutiniai Lietuvos duomenys, skelbti penktadienį rodo, kad paskutinį ketvirtį Lietuvos metinis realus BVP pokytis buvo net 3,8 proc., o visų metų BVP pokytis buvo 2,7 procento.

p.s. Šimonytė nusmukdė Lietuvą anot jonelio. Juk pati blogiausia vyriausybė ever.

[Savitarnos kasa]

Elementarus pavyzdys, kai surenkama daugiau į biudžetą neprikuriant naujų mokesčių, bet sutvarkant kontrolę:
https://www.vz.lt/verslo-pokalbiai/2...ktorius-564146
Tikiuosi dar geriau tai pasijaus, kai pilna apimtimi pradės veikti elektroniniai on-line kasos aparatai.

kas iš mandro aparato kai tiesiog neveda tavo pirkinio į jį?

[Arunasx]

Elementarus pavyzdys, kai surenkama daugiau į biudžetą neprikuriant naujų mokesčių, bet sutvarkant kontrolę:

„Prieš trejus metus atsiradusi pareiga į Lietuvą įvežus automobilį įgyti deklaravimo kodą ( SDK ) davė puikius rezultatus: automobilių prekybos sektoriaus sumokami mokesčiai per trejus metus išaugo nuo 178 mln. iki 496 mln. eurų“,

https://www.vz.lt/verslo-pokalbiai/2...ktorius-564146
Tikiuosi dar geriau tai pasijaus, kai pilna apimtimi pradės veikti elektroniniai on-line kasos aparatai.

[Chiuvakas]

Gal galima būtų gerbiant kolegas kažką jiems siūlant ir aprašyt trumpai, kas gi siūloma? Ne tiesiog numesti linką

[bato_usai]

Iki 26:40 kokių.

[MedinisStrazdas]

Seniau brutto neapimdavo Sodros mokesčių, todėl tą kilimą reikia vertinti kritiškai

Mokesčių vaizdavimas pakeistas nuo 2019 metų. tai paskutinės dvi kadencijos turėtu neturėti tos įtakos.

[Arunasx]

Kadencija ir alga eurais (brutto)

Seniau brutto neapimdavo Sodros mokesčių, todėl tą kilimą reikia vertinti kritiškai