Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Sula]

Pirmas dvidešimtukas šalių pagal Gini koeficientą. Kas tarp jų bendro, ekonomikos taip pat? :

Faroe Islands	Northern Europe	Europe					22.71	2018
Slovakia	Eastern Europe	Europe	6.7	4.1	6.7	1996	24.1	2021
Slovenia	Southern Europe	Europe	5.9	3.7	5.9	1998	24.3	2021
Belarus	Eastern Europe	Europe	6.9	3.6	6.9	2002	24.4	2020
Ukraine	Eastern Europe	Europe	5.9	3.5	7.6	2006	25.6	2020
Moldova	Eastern Europe	Europe	8.2	3.6	8.3	2003	25.7	2021
Netherlands	Western Europe	Europe	9.2	4.2	9.2	1999	25.7	2021
United Arab Emirates	Western Asia	Asia					26.0	2018
Iceland	Northern Europe	Europe		4.0			26.1	2017
Czech Republic	Eastern Europe	Europe	5.2	3.7	5.2	1996	26.2	2021
Azerbaijan	Western Asia	Asia	9.7		9.5	2001	26.6	2005
Belgium	Western Europe	Europe	8.2	4.2	8.3	2000	26.6	2021
Syria	Western Asia	Asia					26.6	2022
Algeria	Northern Africa	Africa	9.6	4.0	9.6	1995	27.6	2011
Finland	Northern Europe	Europe	5.6	3.9	5.7	2000	27.7	2021
Norway	Northern Europe	Europe	6.1	4.1	6.0	2000	27.7	2019
Armenia	Western Asia	Asia	8.0	5.0	25.8	2004	27.9	2022
Denmark	Northern Europe	Europe	8.1	4.0	12.0	2000	28.3	2021
Bhutan	Southern Asia	Asia		6.6			28.5	2022
Poland	Eastern Europe	Europe	8.8	4.6	8.7	2002	28.5	2021

[mantasm]

Ne apie laimes gi čia diskutuojame.

Ne apie laimes ir sakau. PAR sėkmingai stagnuoja nuo kolonijinių laikų pabaigos. Savo laiku dėl to ir gyveno geriau, kad lygybės buvo sąlyginai daugiau nei pas kaimynus. O Kuboje lygybės irgi nėra.

[Sula]

Įdėjote žemėlapius, kurie tiesioginės koreliacijos nerodo.

Kubos lygybę kaip sovietyne, nebent ant popieriaus. PAR irgi pavyzdys kas gaunasi su didele nelygybe ir kaip tokiu būdu uždirbti turtai neatneša didelės laimės bei ilgainiui ir turtai iššvaistomi.

Ne apie laimes gi čia diskutuojame.

[PoDV]

Nelygybė turbūt labiau pasako apie ilgalaikę viešojo administravimo kokybės lygį, gebėjimą tvarkytis su struktūrinėmis problemomis, visokie ilgalaikiai skurdai, nedarbai ir pan. problemos.

Tai Lietuvoje prasčiau su regionų ekonomika ir soc. atskirties kamuojamų žmonių integracija. Aišku, čia matyt dar šviežias 1990s chaoso palikimas, nuo kurio neišsiblaivom, kai kažkokia grupė geba neblogai turtėti, bet kiti dėl įvairių priežasčių tarsi stovi vietoje arba situacija gerėja nežymiai ar bent nepakankamai gerai.

Produktyvumas, BVP tai visai kiti dalykai, parodantys visą šalį, tos šalies medianą arba vidurkį.

[mantasm]

Tai kad nėra tokios tiesioginės koreliacijos. Gal netgi atvirkštinę galima rasti.
Palyginkime JAV ir Kubą.
PAR su didžiausia nelygybe yra bene labiausiai išsivysčiusi Afrikoje.

Kubos lygybę kaip sovietyne, nebent ant popieriaus. PAR irgi pavyzdys kas gaunasi su didele nelygybe ir kaip tokiu būdu uždirbti turtai neatneša didelės laimės bei ilgainiui ir turtai iššvaistomi.

[Lettered]

Tai kad nėra tokios tiesioginės koreliacijos. Gal netgi atvirkštinę galima rasti.
Palyginkime JAV ir Kubą.
PAR su didžiausia nelygybe yra bene labiausiai išsivysčiusi Afrikoje.

[Sula]

Šiaip tai turi, tendencija tokia, kad kuo šalies produktyvumas didesnis tuo ir nelygybė joje mažesnė.

Tai kad nėra tokios tiesioginės koreliacijos. Gal netgi atvirkštinę galima rasti.
Palyginkime JAV ir Kubą.
PAR su didžiausia nelygybe yra bene labiausiai išsivysčiusi Afrikoje.

[Lettered]

Išduosiu paslaptį - pajamų nelygybė neturi jokios statistiškai reikšmingos koreliacijos su produktyvumu.

Šiaip tai turi, tendencija tokia, kad kuo šalies produktyvumas didesnis tuo ir nelygybė joje mažesnė.

[sankauskas]

Manto priekaištai, dėl kurių čia tu to klausi, turi bendro su “nemokėsiu vietiniams daugiau, o atsivešiu naujų patenkintų maža alga ir patyčiomis iš kokios badaujančios Afrikos”, Tai tiems, kas nemokės daugiau, gal ir bus produktyvu nemokėt. Bet šaliai apskritai — ne faktas.

Išduosiu paslaptį - pajamų nelygybė neturi jokios statistiškai reikšmingos koreliacijos su produktyvumu.

[manometras]

Ką tai turi bendro su produktyvumu?

Manto priekaištai, dėl kurių čia tu to klausi, turi bendro su “nemokėsiu vietiniams daugiau, o atsivešiu naujų patenkintų maža alga ir patyčiomis iš kokios badaujančios Afrikos”, Tai tiems, kas nemokės daugiau, gal ir bus produktyvu nemokėt. Bet šaliai apskritai — ne faktas.

[sankauskas]

Didžiulė pajamų nelygybė lemia, kad dalis žmonių visiškai degraduoja, susvetimėja, nesivysto, gali pradėti net piktai kenkti visuomenei, užuot prasmingai pozityviai prisidėję prie jos gerovės.
Tiesiog, jei kita šalis turi maždaug tokią pat statistiką kaip Lietuvos, bet GINI toje šalyje mažesnis, t. y.,, lygybė didesnė, matosi ir jaučiasi net turtingiems, kad šalis jaukesnė, labiau sutvarkyta, saugesnė visiems.

Ką tai turi bendro su produktyvumu?

[PoDV]

Didžiulė pajamų nelygybė lemia, kad dalis žmonių visiškai degraduoja, susvetimėja, nesivysto, gali pradėti net piktai kenkti visuomenei, užuot prasmingai pozityviai prisidėję prie jos gerovės.
Tiesiog, jei kita šalis turi maždaug tokią pat statistiką kaip Lietuvos, bet GINI toje šalyje mažesnis, t. y.,, lygybė didesnė, matosi ir jaučiasi net turtingiems, kad šalis jaukesnė, labiau sutvarkyta, saugesnė visiems.

Per daug chaoso buvo Nepriklausomybės pradžioje, mažesnį GINI turinti Vidurio Europa jo turėjo mažiau, aplamai turtingiau gyveno, nes nepriklausė SSRS (kažkiek Lenkija mažiau turtingai, bet vis tiek geriau nei SSRS).

Lietuvą laikyčiau, kad jau į važiuojantį traukinį įlipo su Vakarų integracija, nes 1990s chaosas užtruko, o pasekmės iki šiandien ryškiai užsiliko už Vilniaus ribų, nes susiformavo didelė regioninė nelygybė. Taigi, jaučiasi, kad miestai kažkiek ar iš dalies gal ir bando kabintis į ES vidurkį, tai regionai labai sunkiai, daug populistinių rinkėjų, kurių klausimas ar procentaliai mažėja.

Lietuva ir pati turi didžiulį mažų miestų ir miestelių regioną, ko pvz. neturi Estija ir gali iš Talino gan turtingai gyventi. Jo negebėta tinkamai integruoti, kad tas GINI būtų mažesnis. Pridaryta daug klaidų su mokesčių lengvatomis, dėl to viso 1990s-2000s chaoso per mažai pasitikėta valstybe, per didelis noras greitai užsidirbti (nes grėsė milžiniškas nepriteklius ir kultūrinės kilmės pažeminimas dėl žemo statuso).

Dabar tik lieka klausimas, ar Lietuva sugebės čia perlipt per save, kad pagaliau taptų nuobodžia Vakarų Europos stiliaus valstybe (tokia nesame, kad ir kaip pažiūrėtume). Tokį perlipimą lyginčiau tai su kažkada daugmaž susidorotu atviru buku organizuotu nusikalstamumu, kur bijodavai kurioj nors kavinėj valgyti kurs nors regiono mieste. Daug abejojančių, neaišku kiek turime tam potencialo. Lieka viltis, kad nors lietuviai visada viskuo abejoja, bet kažkaip pavyksta per n metų.

Suprantu, visada norėjome būti JAV, "kiekvienas savo gyvenimo kalvis". Mes Vakarų Europos gyvenimo modelio pilnai ir nesupratome, galbūt per daug priminė socializmą, nenorėjome tapti kažkokia Baltarusija su per didele lygybe. Tačiau ateina laikas suvokti, kad mūsų dydis ir įtaka negali bukai gyventi kaip JAV, kad mums su tuo nepavyks, mes per daug nežinomi, kad važiuotų iš visur talentai, kad reikės tapti eiline Vakarų Europos stiliaus maža valstybe, kur ir tautiškumas ne paskutinėje vietoje, kad ir kaip pažiūrėsi.

Tiek, kad pati visuomenė mato, kad Lietuva negali turėti vokiškų kelių, vokiškos valst. įstaigų kokybės, nesuprantam, kodėl negeba tvarkingai nutiesti gatvių Vilniuje, nevyksta kokybiškos ir rezultatyvios VT studijos... ir matyt bus pasiektas kritinis taškas, kai jau bus pradėta galvoti kaip išgelbėti valst. sektorių, plius kai turime tokį kaimyną pašonėje, kuris nori pasinaudoti bet kokia proga mus parodydamas kaip failed state, kurią verta įtraukti atgal į buv. SSRS sienas.

[Arunasx]

2024 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos BVP išaugo 2,9% https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...-bvp-isaugo-29

Indrė Genytė–Pikčienė, „Šiaulių banko“ vyriausioji ekonomistė, prognozuoja, kad dar reikšmingesnio atsigavimo proveržio sulauksime antroje metų pusėje, nes kol kas dar vis veikia ekonomikos augimui nepalanki aukštų palūkanų normų aplinka.

[CWave]

Didžiulė pajamų nelygybė lemia, kad dalis žmonių visiškai degraduoja, susvetimėja, nesivysto, gali pradėti net piktai kenkti visuomenei, užuot prasmingai pozityviai prisidėję prie jos gerovės.
Tiesiog, jei kita šalis turi maždaug tokią pat statistiką kaip Lietuvos, bet GINI toje šalyje mažesnis, t. y.,, lygybė didesnė, matosi ir jaučiasi net turtingiems, kad šalis jaukesnė, labiau sutvarkyta, saugesnė visiems.

Čia tiktų JAV ir Danijos palyginimas. JAV ant popieriaus žymiai turtingesnė, bet turi iš žiaurios nelygybės išplaukiančias problemas - ankstyvos opioidinės mirtys, daugybė benamių, išsilavinimo stoka. Po to stebimės, kad JAV turi radikalus kurie blokuoja ir paramą Ukrainai ir dar patiems turtingiausiems mokesčius nori mažinti. Tik JAV atveju ta nelygybės problema jos ekonomikai nebus ant tiek skausminga, nes vis vien gali importuoti gabiausius žmonės iš viso pasaulio, kas nebūtinai galios Lietuvai.

[gerietis]

Didžiulė pajamų nelygybė lemia, kad dalis žmonių visiškai degraduoja, susvetimėja, nesivysto

Nereikia statyti vežimo prieš arklį. Jei žmogus nuo mažens toks nesivystantis, tai ir turės atitinkamas pajamas.

[manometras]

Ką tai turi bendro su pajamų nelygybe?

Didžiulė pajamų nelygybė lemia, kad dalis žmonių visiškai degraduoja, susvetimėja, nesivysto, gali pradėti net piktai kenkti visuomenei, užuot prasmingai pozityviai prisidėję prie jos gerovės.
Tiesiog, jei kita šalis turi maždaug tokią pat statistiką kaip Lietuvos, bet GINI toje šalyje mažesnis, t. y.,, lygybė didesnė, matosi ir jaučiasi net turtingiems, kad šalis jaukesnė, labiau sutvarkyta, saugesnė visiems.

[mantasm]

Daug pigios darbo jėgos reikia ir turtingoms valstybėms kaip Singapūras, Kataras ir pan. Robotai kol kas dar negali atlikti pagrindinių aplinkos tvarkymo, statybų, infrastruktūros priežiūros darbų. O tapti tokia šalimi, kur infrastruktūra brangi, bet nudrožta nesinorėtų.

Aplinkos tvarkymui ir juodiems darbams statybose užtenka nedidelės dalies ir ji vis mažėja. Tuo tarpu išsilavinusių žmonių reikia kuo daugiau, kad kurtų BVP iš kurio būtų galima samdyti pagalbinius darbuotojus.

[Lettered]

Sankauskas matyt 90ųjų profilio verslinykas kur svarbiausia pigi darbo jėga (tiek verslui, tiek asmeniniams poreikiams). O investicijos į našumą tik trukdo dirPt.

Daug pigios darbo jėgos reikia ir turtingoms valstybėms kaip Singapūras, Kataras ir pan. Robotai kol kas dar negali atlikti pagrindinių aplinkos tvarkymo, statybų, infrastruktūros priežiūros darbų. O tapti tokia šalimi, kur infrastruktūra brangi, bet nudrožta nesinorėtų.

[sankauskas]

Sankauskas matyt 90ųjų profilio verslinykas kur svarbiausia pigi darbo jėga (tiek verslui, tiek asmeniniams poreikiams). O investicijos į našumą tik trukdo dirPt.

Ką tai turi bendro su pajamų nelygybe?

[Dundorfas]

Kodėl tada taip ekonomika kyla ir pagal vartojimą lenkiau jau pietų/vidurio ES šalis, jau nekalbant apie rytus? Pensininkai plikomis rankomis aria dvigubai?

IMHO pavėluotos FDI (dėl ivairių priežasčių) lėmė kad pas mus stovi ne automobiliu fabrikai (ar panašiai) ir palaikymas jųjų (ten reikia ir inžinierių ir programuotuojų ), bet daugiau programinė įranga palaimas/vystimas gal ten medicinos kažkokia pramonė dar kažkas ty naujesnės sritys, vis dar generuojančios daugiau pelno, nei "geležinės sritys", kurios turi konkuruoti su Kinija ir globaliais Pietumis, ty geriau pritaikytos pasauliniam technologiniam ciklui, bet jos irgi sens, gal prisitaikysime, gal nea.
Bei biznio ciklas, kiba perėjome viršūnę, čiuožiame žemyn.