Lietuvos ekonomikos aktualijos

[MedinisStrazdas]

Nelabai supratau tamstos nusišnekėjimo. Taip, pajamų jie daug gauna Prancūzijoje, nes ten jų didžiausia rinka, bet IT specialistų dauguma dirba (ir didžiausius atlyginimus gauna) Lietuvoje. Taip pat tai lietuvių įkurta įmonė.

Jų rinka taip pat ne Lietuvoje O ir cituoja:

Na kad ne, Vinted beveik visus darbuotojus, įskaitant ir IT turi kitose šalyse. Tuo tarpu Tessonet atveju yra paslaugos eksportas, o gaminta Lietuvoje.

Vėlgi, reikėtu cituoti Tessonet, o ne Nord Security, kuris yra registruotas ne Lietuvoje tam kad neriekėtu VPN logų kaupti (Lietuvoje pagal įstatymus privaloma, kas reikštų nulį VPN vartotojų). Panašu, kad straipsnio autorius nelabai gaudosi Lietuvos vienaragių virtuvėje.

[digital]

Tik va truputi toks faktorius, Vinted nors techniškai registruota Lietuvoje, beveik visas pajamas ir darbuotojus turi Prancūzijoje. Lietuvoje iš tų 5 milijardų yra koks 1%.

Nelabai supratau tamstos nusišnekėjimo. Taip, pajamų jie daug gauna Prancūzijoje, nes ten jų didžiausia rinka, bet IT specialistų dauguma dirba (ir didžiausius atlyginimus gauna) Lietuvoje. Taip pat tai lietuvių įkurta įmonė.

Geriau būtų citavę kokį Tessonet, Kuris tikrai Lietuvoje gyvena.

Jų rinka taip pat ne Lietuvoje O ir cituoja:

Dabar ši ekosistema sparčiai auga, o Lietuvos transformacija į IT paslaugas, produktus ir platformas eksportuojančią šalį yra įgavusi ryškius kontūrus. Legitimumo šiam sektoriui prideda ir tai, kad jo flagmanai vienaragiai – „Vinted“ ir „Nord Security“ – pagaliau paskelbė apie buhalteriškai pelningus metus. Tai dažnai būdavo viena didžiausių šio sektoriaus kritikų, esą verslas yra rimtas tik tada, kai neša pelną akcininkams, o tai, ką daro jie, yra labiau pinigus deginančių vaikų žaidimai. Toks mąstymas taip pat nebuvo unikalus lietuviams – kadaise iš Jeffo Bezoso ir „Amazon“ taip pat juoktasi, kai šis skelbdavo, jog metai su keliolikos milijonų USD nuostolių buvo „geriausi kompanijos istorijoje“.

[John]

Prie temos

Mačiulis: prisižaidėme su sparčiai augančiais atlyginimais - Delfi verslo požiūris x Karjera

Indeksavimas iki šiol pasiteisino – mažėjo absoliutinis skurdas, didėjo gyventojų perkamoji galia, o eksportuotojai (kol kas) neprarado eksporto rinkų. Tačiau jis užprogramuoja ir bent vieną tiksinčią problemą. Nors Lietuvoje minimalų atlyginimą uždirba mažiau nei 2,5 proc. pilną darbo dieną dirbančiųjų, jo pokytis paliečia daug didesnę dalį gyventojų. Pakilęs MMA verčia įmones išsaugoti atlyginimų diferenciaciją, todėl panašaus tempo atlyginimų augimas nuvilnija ir iki tų, kurie uždirba ir daug didesnį nei minimalų atlyginimą. Įsisuka sunkiai sustabdoma, nuo rinkos dėsnių atitrūkstanti, viena kitą įsukanti minimalaus ir vidutinio atlyginimo didėjimo karuselė.

[gerietis]

Prašau dar Estiją pridėti.

Siūlau pačiam prisidėti https://ourworldindata.org/grapher/g...TU~EST~RUS~POL

[MedinisStrazdas]

Patinka jums tai ar ne – tampame „aityšnikų“ šalimi

Tik va truputi toks faktorius, Vinted nors techniškai registruota Lietuvoje, beveik visas pajamas ir darbuotojus turi Prancūzijoje. Lietuvoje iš tų 5 milijardų yra koks 1%.


Geriau būtų citavę kokį Tessonet, Kuris tikrai Lietuvoje gyvena.

[Tomas]

Prašau dar Estiją pridėti.

[gerietis]

Nepaaiškinami reiškiniai.

[digital]

Patinka jums tai ar ne – tampame „aityšnikų“ šalimi

Gediminas Šimkus, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas, praėjusią savaitę paskelbtoje periodinėje ekonomikos apžvalgoje pastebėjo naują tendenciją: šalies ūkį aukštyn traukia jau nebe pramonė ir jos eksportas, o paslaugų sektorius, arba tiksliau – informacinių technologijų ir ryšių sektorius.

Taigi, negrabiai verčiant anglišką posakį, stalai pagaliau apsisuko, ir Lietuva iš pramonininkų šalies virsta į aityšnikų ir sėdmaišininkų šalį, patinka jums tai ar ne. Tai – natūrali Lietuvos ūkio evoliucija, kaip kadaise buvo natūralu pereiti nuo žemės ūkio prie apdirbamosios gamybos.

Lietuvos startuolių sektorius atsparumą demonstruoja netgi ir pasibaigus pigių pinigų laikotarpiui – nors neigiamų naujienų neišvengta, apskritai didieji šalies startuoliai netgi aplinkoje, kurioje veikti yra sunkiau nei 2020–2021 m. laikotarpiu, sugeba pritraukti investicijų ir gauti didesnius įverčius.

Štai „Vinted“, kaip skelbė „Financial Times“, derasi dėl darbuotojų akcijų pardavimo, visą kompaniją įvertinant 5 mlrd. USD. Tai būtų reikšmingas įverčio prieaugis, palyginti su paskutiniu finansavimo raundu 2021 m., kai kompanija buvo įvertinta 3,5 mlrd. USD.

[mantasm]

Bus įdomu ar avuliai pargrįš iš estijos ar trauks dar kur nors.

[digital]

Lietuva įsitvirtino Baltijos šalių ekonomikos lyderės soste: nuo Estijos – solidus atotrūkis

Lietuvos ekonomika augs labiausiai iš visų Baltijos šalių, teigia „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, tam įtakos turės tam tikri kaimynų priimti mokestiniai pokyčiai.

„Lietuvos ekonomika atrodo daug geriau nei Latvijos ar Estijos“, – sakė ekonomistas.

„Luminor“ banko ekspertas prognozavo, kad Estijos ūkis šiemet smuks 1,0 proc., Latvijos – augs 0,5 proc., o Lietuvos – stiebsis 2,4 proc. Lietuvos BVP augimas 2025 m. paspartės iki 3,0 proc. ir tebebus sparčiausias Baltijos šalyse.

„Lietuvos lyderystė nėra atsitiktinė sėkmė, nes pastarąjį penkmetį tiek mažmeninės prekybos, tiek pramonės produkcijos, tiek aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksporto rodikliai Lietuvoje yra žymiai geresni nei Latvijoje ir Estijoje.

Pavyzdžiui, Lietuvoje mažmeninės prekybos apimtys per pastarąjį penkmetį išaugo 20 proc., Estijoje – 6 proc., o Latvijoje smuko 1 proc.. Lietuvos vartotojų pasitikėjimo rodiklis yra aukščiausias visoje Europos Sąjungoje, o Estijoje – antras pagal žemumą.

Apie mokesčius:

Estija, kaip buvo tikinta, įsivėlė į plataus masto mokesčių kėlimą, o Lietuva šioms pagundoms bent jau kol kas sugebėjo atsispirti. Estija 2024 metų pradžioje padidino PVM tarifą nuo 20 proc. iki 22 proc., o nuo 2025 metų liepos mėnesio planuoja jį dar kartą kelti iki 24 proc.

Šiaurinė Baltijos šalis taip pat didina gyventojų pajamų mokestį: nuo 20 proc. iki 22 proc. 2025 metais ir dar kartą iki 24 proc. 2026 metais.

„Prognozuojame, kad Estijos ekonomikos augimas 2025 ir 2026 metais bus lėtesnis nei Lietuvos, o infliacija – aukštesnė. Tad Lietuva ir toliau išliks ekonominio augimo lyderė Baltijos šalyse“, – teigė Ž. Mauricas.

„Tiek Lietuva, tiek Estija šiemet prognozavo vienodą biudžeto deficitą, bet mūsų deficitas bus mažesnis. Pas mus bus -1,4 proc., o Estijoje ir Latvijoje -3 proc.

Mums nėra poreikio didinti mokesčius, nes deficitas nedidelis“, – sakė ekonomistas.

„Atotrūkis tarp ekonomikų ir toliau didės“, – apibendrino jis bei pasikartojo, kad tai kaimynėse lems skirtinga fiskalinė politika.

[MedinisStrazdas]

Na ka didžiausios skolos šalys tame žemėlapyje nelabia žiba ekonominiu augimu. Italija, Japonija stagnuoja, Graikiją iš vis teko gelbėti. Sri Lanka išvis paskelbė vyriausybės žlugimą ir defaultina. JAV yra labai specifinis atvejis.

[Lettered]

Estijos valstybinė skolos dalis nuo BVP yra vos ne 15% mažesnė nei Lietuvos.

Todėl Estijos ekonomika ir smunka, beveik visų turtingiausių (todėl jos ir turtingos) valstybių skolos (kurių niekada niekas negrąžins) yra dar kelis kartus didesnės nei Lietuvos.

[VLR]

tai čia valstybės skola, jus juk žinot, kad valstybės, skolinasi per obligacijas, o ne iš bankų?

Obligacijas superka pagrinde finansinis sektorius, įskaitant privačius bankus.

[Stadionas]

Na, kad ir paskutinė pastraipa Nerijaus Mačiulio pranešime FB:



'Siauri ideologiniai rėmai', 'dogmatinis požiūris' ir tt. Prasiskolinimas (ypač iš Swedbank) ir pravalgymas yra nedogmatinis požiūris ir labai platus mastymas.

tai čia valstybės skola, jus juk žinot, kad valstybės, skolinasi per obligacijas, o ne iš bankų?

[VLR]

gal galima plačiau?

Na, kad ir paskutinė pastraipa Nerijaus Mačiulio pranešime FB:

Estija yra geras pavyzdys, kokie žalingi valstybės valdyme ir ekonominėje politikoje gali būti siauri ideologiniai rėmai. Dogmatinis požiūris į valstybės skolos valdymą yra jų pasididžiavimas, kuris dabar juos parklupdė.

'Siauri ideologiniai rėmai', 'dogmatinis požiūris' ir tt. Prasiskolinimas (ypač iš Swedbank) ir pravalgymas yra nedogmatinis požiūris ir labai platus mąstymas.

[Stadionas]

Estijos valstybinė skolos dalis nuo BVP yra vos ne 15% mažesnė nei Lietuvos. Turint omeny multiplier effect, jie galėtų dabar savo BVP užkelti keliasdešimčia procentų ir vis tiek turėti mažesnę skolą. Lengva prisiskolinti, pravalgyti ir tada lyginti išleistų pinigų skaičių. Mačiulis, kuris trimituoja apie tai daugiausia, dirba bankams, kurie gyvena iš to nuolatinio skolinimosi modelio, o jų lobistai estiškąjį taupymą vadina ekstremizmu. Žiūrėsim, kuo visa tai baigsis (greičiausiai tuo, kad Lietuva mokės bankams šimtus milijonų palūkanomis per metus, kurių estai nemokės), bet kol kas dar neskubėčiau skelbti triumfo prieš estus valandos.

gal galima plačiau?

[VLR]

Kam tai rūpi, jei Estijos ekonomika 4 metus smunka, o Lietuvos auga ir gyventojų pajamos per paskutinius kelis metus augo netgi sparčiausiai ES?

Estijos valstybinė skolos dalis nuo BVP yra vos ne 15% mažesnė nei Lietuvos. Turint omeny multiplier effect, jie galėtų dabar savo BVP užkelti keliasdešimčia procentų ir vis tiek turėti mažesnę skolą. Lengva prisiskolinti, pravalgyti ir tada lyginti išleistų pinigų skaičių. Mačiulis, kuris trimituoja apie tai daugiausia, dirba bankams, kurie gyvena iš to nuolatinio skolinimosi modelio, o jų lobistai estiškąjį taupymą vadina ekstremizmu. Žiūrėsim, kuo visa tai baigsis (greičiausiai tuo, kad Lietuva mokės bankams šimtus milijonų palūkanomis per metus, kurių estai nemokės), bet kol kas dar neskubėčiau skelbti triumfo prieš estus valandos.

[Arunasx]

M. Mikuckas: kai kurie investuotojai pasakė – jūsų regionas yra per aukštos rizikos https://www.vz.lt/inovacijos/2024/09...ukstos-rizikos

Mantas Mikuckas, vienaragio „Vinted“ bendraįkūrėjis bei startuolių investuotojas, teigia, kad dėl Rusijos karo prieš Ukrainą Lietuva atsidūrė egzistencinėje krizėje, todėl būtina didinti nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos reikmėms skirti bent 4%. „Mes tiesiai šviesiai iš kai kurių (investuotojų – VŽ) išgirdome – žiūrėkite, dabar jūsų regionas mums yra aukštos rizikos ir mes valdybos lygyje nusprendėme į jūsų regioną kurį laiką neinvestuoti. Čia kalbame apie milijardinius fondus“, – teigia M. Mikuckas.
Jis teigia, kad Lietuva turi daugiau nei pakankamą buferį gynybai skolintis, tačiau, „Vinted“ buvusio vieno iš vadovų teigimu, dalis politikų „Mastrichto kriterijaus bijo labiau nei Bučos“.

[PoDV]

Dėl 1990s klaidų Lietuvoje ir Latvijoje (turbūt ir likusioje ex SSRS) atkeliu į tinkamesnę temą.

Ką reikėjo daryti kitaip?

Gal truputį sklandesnę privatizaciją įvykdyt, kažkas arčiau kaip Čekijoje ar Slovakijoje. Suprantu, kad nebuvo lengva, situacija beprecendentė (perėjimas į kapitalizmą).
Kitas klausimas kiek tam galėjo būt prielaidų dėl mūsų situacijos (nauja šalis, atstumas nuo Vakarų Europos, demografiniai klausimai, etc.)

[Sula]

Tas tiesa. Bet prisiminkime kokie sovietinėje sistemoje buvo inžinierių ir pvz. tekintojų atlyginimai, kiek uždirbdavo mūrininkas ir darbų vykdytojas Ir t.t. Jei kas nežino: dažnai apie dvigubai daugiau uždirbdavo tie vadinami darbininkiškų profesijų žmonės.

Pradėjau dirbti gamykloje jaunu inžinieriumi su 120 rub. atlyginimu (tiesa, turėjo kilti iki ~180, maždaug po metų kitų). Draugai, baigę proftechus, iš karto gaudavo mažiausiai 150 rub., o jei autoservise, tai dar dvigubai tiek galėdavo "pasidaryti".
Šiais laikais yra kažkas panašaus, bet šiaip darbo rinka visai kitokia, žymiai labiau "diversifikuota". Juolab dabar yra verslai, tuomet to nebuvo, arba buvo pogrindyje, išskyrus porą paskutinių metų.