Lietuvos ekonomikos aktualijos

[PoDV]

Kurį laiką mąstau apie tą Estijos ekonomikos nuosmukį, tai kaip tik keliu prielaidą ar tai susiję su mokesčių surenkamumo gerinimu.
Ar nebus taip, kad Estijoje procesas iš tikrųjų yra kontroliuojamas? Pasididina mokesčius, BVP smukimo liūto dalį gali paaiškint pandemijom ar karu Ukrainoje, o šiaip mokosi gyvent be ES paramų. Truputį pasmunka ekonomika, bet kelių metų perspektyvoje viskas po truputį atsistoja į savo vėžes. Estija išlaiko savarankiškos tvarios šalies statusą. Gali tiek izraelizuotis, tiek kelius tvarkyt.
Ar nebus Lietuvoje procesas chaotiškesnis, kažko lauks, tipo gera reputacija, vartotojų lūkesčiai, ekonomika didės, bet paskui vis tiek reikės pereiti Estijos kelią su neaiškaus laikotarpio ekonomikos smukimu. Pergyvensim, kad esam visokie vargšai ir atsilikėliai.

[Stadionas]

Puiku, aš noriu būtent to, kad Lietuva būtų Airija, Šveicarija, JAV, JAE pagal mokesčių politiką ir verslo pritraukimą, o ne Belgija, Prancūzija ar Italija.

žiūrint koks destruktyvus jūsų požiūris į valstybė (meilė Tarandei, belarusam, dabar JAV ekonominiai santvarkai), aš siūlyčiau pagalvot apie emigraciją.

[John]

Puiku, aš noriu būtent to, kad Lietuva būtų Airija, Šveicarija, JAV, JAE pagal mokesčių politiką ir verslo pritraukimą, o ne Belgija, Prancūzija ar Italija.

Manau tiks ir jei būsim kaip Danija, Švedija ar Suomija.

[Lettered]

Tiek Šveicarija, tiek Airija, tiek kitos panašios vietos yra didelio masto pinigų plovimo ir mokesčių slėpimo biznyje. Lietuva (kaip ir beveik visos kitos ES šalys) tai kategorijai nepriklauso.

Puiku, aš noriu būtent to, kad Lietuva būtų Airija, Šveicarija, JAV, JAE pagal mokesčių politiką ir verslo pritraukimą, o ne Belgija, Prancūzija ar Italija.

[John]

Tiek Šveicarija, tiek Airija, tiek kitos panašios vietos yra didelio masto pinigų plovimo ir mokesčių slėpimo biznyje. Lietuva (kaip ir beveik visos kitos ES šalys) tai kategorijai nepriklauso.

[Stadionas]

Bet Šveicarijoje mokesčiai gerokai mažesni, o surinkimas nuo BVP panašus į mūsų, tai gal tikrai ne apie mokesčių didinimą reikia kalbėti, o apie šešėlio mažinimą ar investicijų pritraukimą?

kažkurie šešėlio mažinimo sprendimai būtų automatiškai ir didinimas (taip vadinamo gyvulių ūkio tvarkymas), o kai kuriais atvejais reiktu nustot melžt samdomus darbuotojus ir pabandyti pinigų gauti kažkur kitur.

[Lettered]

aš ten rašiau apie EU, tai Šveicarija kaip ofshoras yra panašiai kaip Airija. BVP devalvuotas rodiklis šiose šalyse

Bet Šveicarijoje mokesčiai gerokai mažesni, o surinkimas nuo BVP panašus į mūsų, tai gal tikrai ne apie mokesčių didinimą reikia kalbėti, o apie šešėlio mažinimą ar investicijų pritraukimą?

[Stadionas]

Šveicarija turi dar mažesnį, tik ten mokesčiai gerokai mažesni nei Lietuvoje, tai klausimas, kuom mes norim būti? Socializmo rojumi, ar konkurencinga ekonomkškai stipria ekonomika?

aš ten rašiau apie EU, tai Šveicarija kaip ofshoras yra panašiai kaip Airija. BVP devalvuotas rodiklis šiose šalyse

[Lettered]

na Lietuva (neskaitant ofshoro Airijos) turi mažiausia biudžeto BVP santyki, tai klausimas kiek dėl čia dėl surinkimo yra?

Šveicarija turi dar mažesnį, tik ten mokesčiai gerokai mažesni nei Lietuvoje, tai klausimas, kuom mes norim būti? Socializmo rojumi, ar konkurencinga ekonomkškai stipria ekonomika?

[Lettered]

Kokius mokesčius didino Estija?

„Sako, padidinsim mokesčius, išspręsim problemas, bet krenta į dar gilesnę duobę. Tai geras metas pasimokyti iš kitų klaidų ir nelipti ant to grėblio“, – sakė N. Mačiulis. Jis pridūrė, kad Estija mokesčius didino tam, kad sumažintų biudžeto deficitą, nors pati turi mažiausią skolą visoje ES. „Kai jau esi duobėje, bet bandai pakasti giliau vietoje to, kad ieškotum už ko užsikabinti ir išlipti <…> jei didinsi mokesčius, mažės vartojimas ir viskas keliaus žemyn. Rinkos dėsniai veikia greitai. Gali apsimesti, kad iš nieko gali greitai sukurti gerovę tik perskirstydamas iš vienos kišenės į kitą ir visi suklestės. Jeigu būtų taip paprasta, klestėtų visos pasaulio valstybės. Taip nėra“, – aiškino jis.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas...blio-120049328

[Stadionas]

Norint sumažinti šešėlį ir surinkti daugiau mokesčių, mokesčių tarifus reikia ne didinti, o mažinti, nes kitaip gausis kaip Estijai ar tai pačiai Lietuvai 2009. Šiaip tarifai ir taip nemaži yra, o surinkimas jau kitas klausimas.

na Lietuva (neskaitant ofshoro Airijos) turi mažiausia biudžeto BVP santyki, tai klausimas kiek dėl čia dėl surinkimo yra?

[John]

Norint sumažinti šešėlį ir surinkti daugiau mokesčių, mokesčių tarifus reikia ne didinti, o mažinti, nes kitaip gausis kaip Estijai ar tai pačiai Lietuvai 2009. Šiaip tarifai ir taip nemaži yra, o surinkimas jau kitas klausimas.

Kokius mokesčius didino Estija?

[mantasm]

Norint sumažinti šešėlį ir surinkti daugiau mokesčių, mokesčių tarifus reikia ne didinti, o mažinti, nes kitaip gausis kaip Estijai ar tai pačiai Lietuvai 2009. Šiaip tarifai ir taip nemaži yra, o surinkimas jau kitas klausimas.

Mažinti nebūtina nereikia, bet ties surinkimu reikia dirbti. Sumažinus be surinkimo gerinimo naudos gali ir nebūt.

[Lettered]

Armonaitė vakar per Panoramą leptelėjo kažką daugmaž "daugiau jokių mokesčių" ir "reikia baigti su mokesčių reformom". Čia gali būti aktualu tiems, kas vis dar svarstė, ar balsuoti už LP.

Aš tik priminsiu, kad Lietuva vis dar tebeturi vieną žemiausių mokesčių surinkimo bei valstybės išlaidų rodiklių ES, nors yra milžiniškas poreikis didinti finansavimą daugeliui srišių nuo gynybos iki kelių priežiūros, kur yra šimtamilijoninių skylių kiekvienais metais. Kalbėti, kad tokioje situacijoje nereikia didinti mokesčių surinkimo ir valstybės išlaidų, reikia būti arba visiškai durnam arba tyčia kenkti valstybei.

Norint sumažinti šešėlį ir surinkti daugiau mokesčių, mokesčių tarifus reikia ne didinti, o mažinti, nes kitaip gausis kaip Estijai ar tai pačiai Lietuvai 2009. Šiaip tarifai ir taip nemaži yra, o surinkimas jau kitas klausimas.

[Arunasx]

Mačiulis apie smunkančią Estijos ekonomiką: geras metas pasimokyti iš kitų klaidų ir nelipti ant grėblio https://www.delfi.lt

Jis tikino, kad, šiuo atveju, Estija yra geras blogo atvejo pavyzdys. „Sako, padidinsim mokesčius, išspręsim problemas, bet krenta į dar gilesnę duobę. Tai geras metas pasimokyti iš kitų klaidų ir nelipti ant to grėblio“, – sakė N. Mačiulis. Jis pridūrė, kad Estija mokesčius didino tam, kad sumažintų biudžeto deficitą, nors pati turi mažiausią skolą visoje ES.
„Kai jau esi duobėje, bet bandai pakasti giliau vietoje to, kad ieškotum už ko užsikabinti ir išlipti <…> jei didinsi mokesčius, mažės vartojimas ir viskas keliaus žemyn. Rinkos dėsniai veikia greitai. Gali apsimesti, kad iš nieko gali greitai sukurti gerovę tik perskirstydamas iš vienos kišenės į kitą ir visi suklestės. Jeigu būtų taip paprasta, klestėtų visos pasaulio valstybės. Taip nėra“, – aiškino jis.

[John]

Na bet, pvz., estai didino mokesčius, o jų BVP krenta. Lietuva nedidino, BVP kyla, mokesčių surenkama daugiau. Taip kad nėra čia viskas taip akivaizdu, kaip Jonelis mykia.

Surenkama daugiau, bet dalis nuo BVP kažin ar didėja. O ir poreikis auga. Pasižiūrėk, kas darosi su keliais. Reikia šimtų milijonų papildomo finansavimo gynybai KASMET. Čia kalba turėtų eiti apie NT mokesčio padarymą realiu ir visuotiniu mokesčiu, taršos mokesčius, individualios veiklos didesnį apmokestinimą t.y. iš esmės tai, ką ši Vyriausybė žadėjo daryti, bet nepadarė. Yra poreikis labai ženkliomis sumomis kasmet didinti valstybės išlaidas ir tolesnis to atidėliojimas tik blogins reikalus.

[digital]

Na bet, pvz., estai didino mokesčius, o jų BVP krenta. Lietuva nedidino, BVP kyla, mokesčių surenkama daugiau. Taip kad nėra čia viskas taip akivaizdu, kaip Jonelis mykia.

[John]

Armonaitė vakar per Panoramą leptelėjo kažką daugmaž "daugiau jokių mokesčių" ir "reikia baigti su mokesčių reformom". Čia gali būti aktualu tiems, kas vis dar svarstė, ar balsuoti už LP.

Aš tik priminsiu, kad Lietuva vis dar tebeturi vieną žemiausių mokesčių surinkimo bei valstybės išlaidų rodiklių ES, nors yra milžiniškas poreikis didinti finansavimą daugeliui srišių nuo gynybos iki kelių priežiūros, kur yra šimtamilijoninių skylių kiekvienais metais. Kalbėti, kad tokioje situacijoje nereikia didinti mokesčių surinkimo ir valstybės išlaidų, reikia būti arba visiškai durnam arba tyčia kenkti valstybei.

[digital]

Ekonomistas Mačiulis: Lietuvoje regime nematytą reiškinį

„Swedbank“ gerina šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę ir mano, kad BVP turėtų padidėti iki 2,2 procento, o kitų metų augimo prognozė nesikeičia – ekonomikos augimas turėtų paspartėti iki 2,8 procento. Ekonomistų vertinimu, ir šiemet, ir kitais metais Lietuvos ūkio augimas bus sparčiausias tarp Baltijos šalių.

Lietuvai sekasi gerai, bet yra vienas rizikos veiksnys

„Viena įdomiausių tendencijų – išliekantys skirtumai tarp įvairių šalių. Akivaizdžiausi skirtumai – Baltijos šalyse, kur Estija trečius metus recesijoje.

Mes keičiame Baltijos šalių ekonomikos prognozes į skirtingas puses: didiname Lietuvos šių metų BVP prognozę 0,4 proc. punkto iki 2,2 proc. Tai vienas sparčiausių augimų regione“, – sako N. Mačiulis.

Tuo metu Latvijos ir Estijos ūkio augimo prognozės mažinamos. Pasak ekonomisto, Estijoje mažėjo namų ūkių vartojimas, eksportas.

„Lietuva išlieka sparčiausiai auganti ekonomika iš Baltijos šalių“, – sako N. Mačiulis.

Jo teigimu, kol kas silpnoji grandis yra euro zonos pramonė. Vokietijoje ji yra žemiausio lygio nuo 2012 metų, sumažėjusi automobilių gamyba, pralaimima konkurencinė kova su Kinija. Pasak jo, užsitęsusi pramonės recesija pradeda atsispindėti bankrotų skaičiuje. Pavyzdžiui, Prancūzijoje jis didžiausias nuo 2009 metų.

„Labai svarbu, kaip sekasi euro zonos ekonomikai. Mes iš esmės nekeičiame kitų metų prognozės, panašiai sieks ir euro zonos bei JAV ekonomikų augimas – apie 1,5 proc. Vokietijos ekonomika kol kas neauga, prognozuojame, kad kitąmet galėtų paaugti 1 proc. Tai turėtų teigiamos įtakos Lietuvos pramonei“, - kalbėjo N. Mačiulis.

Ypač aukštą vartotojų pasitikėjimą aiškina dviem priežastimis

Pasak ekonomisto, kaip ir tikėtasi, šiemet matomas spartus gyventojų perkamosios galios augimas bei jau atsigaunanti mažmeninė prekyba Lietuvoje.

„Matome nematytą reiškinį: Lietuvos pasitikėjimo rodikliai aukščiausi Europos Sąjungoje. Lietuvos ir Lenkijos gyventojai teigiamai vertina asmenines finansines perspektyvas, latvių pasitikėjimas arti ES vidurkio, o estai ir graikai prasčiausiai vertina savo ekonomines perspektyvas“, – kalbėjo ekonomistas.

Anot jo, tokį lietuvių pasitikėjimą lemia žema infliacija ir sparčiai augantys atlyginimai.

Tačiau priešingai nei daugelyje kitų ES šalių, taip pat atsigauna ir Lietuvos pramonė, auga beveik visos jos šakos,“ – pranešime sako N. Mačiulis.

[Sklansky]

Tik kažkaip negirdėti apie Deutsche Bank tolimesnius planus Lietuvoje, lyg ir tai būtų buvęs tiesioginis nugriebimas nuo Maskvos ofiso.