Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Sula
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Šiaip tai turi, tendencija tokia, kad kuo šalies produktyvumas didesnis tuo ir nelygybė joje mažesnė.
    Tai kad nėra tokios tiesioginės koreliacijos. Gal netgi atvirkštinę galima rasti.
    Palyginkime JAV ir Kubą.
    PAR su didžiausia nelygybe yra bene labiausiai išsivysčiusi Afrikoje.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Išduosiu paslaptį - pajamų nelygybė neturi jokios statistiškai reikšmingos koreliacijos su produktyvumu.
    Šiaip tai turi, tendencija tokia, kad kuo šalies produktyvumas didesnis tuo ir nelygybė joje mažesnė.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė manometras Rodyti pranešimą

    Manto priekaištai, dėl kurių čia tu to klausi, turi bendro su “nemokėsiu vietiniams daugiau, o atsivešiu naujų patenkintų maža alga ir patyčiomis iš kokios badaujančios Afrikos”, Tai tiems, kas nemokės daugiau, gal ir bus produktyvu nemokėt. Bet šaliai apskritai — ne faktas.
    Išduosiu paslaptį - pajamų nelygybė neturi jokios statistiškai reikšmingos koreliacijos su produktyvumu.

    Komentuoti:


  • manometras
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Ką tai turi bendro su produktyvumu?
    Manto priekaištai, dėl kurių čia tu to klausi, turi bendro su “nemokėsiu vietiniams daugiau, o atsivešiu naujų patenkintų maža alga ir patyčiomis iš kokios badaujančios Afrikos”, Tai tiems, kas nemokės daugiau, gal ir bus produktyvu nemokėt. Bet šaliai apskritai — ne faktas.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė manometras Rodyti pranešimą

    Didžiulė pajamų nelygybė lemia, kad dalis žmonių visiškai degraduoja, susvetimėja, nesivysto, gali pradėti net piktai kenkti visuomenei, užuot prasmingai pozityviai prisidėję prie jos gerovės.
    Tiesiog, jei kita šalis turi maždaug tokią pat statistiką kaip Lietuvos, bet GINI toje šalyje mažesnis, t. y.,, lygybė didesnė, matosi ir jaučiasi net turtingiems, kad šalis jaukesnė, labiau sutvarkyta, saugesnė visiems.
    Ką tai turi bendro su produktyvumu?

    Komentuoti:


  • PoDV
    replied
    Parašė manometras Rodyti pranešimą

    Didžiulė pajamų nelygybė lemia, kad dalis žmonių visiškai degraduoja, susvetimėja, nesivysto, gali pradėti net piktai kenkti visuomenei, užuot prasmingai pozityviai prisidėję prie jos gerovės.
    Tiesiog, jei kita šalis turi maždaug tokią pat statistiką kaip Lietuvos, bet GINI toje šalyje mažesnis, t. y.,, lygybė didesnė, matosi ir jaučiasi net turtingiems, kad šalis jaukesnė, labiau sutvarkyta, saugesnė visiems.
    Per daug chaoso buvo Nepriklausomybės pradžioje, mažesnį GINI turinti Vidurio Europa jo turėjo mažiau, aplamai turtingiau gyveno, nes nepriklausė SSRS (kažkiek Lenkija mažiau turtingai, bet vis tiek geriau nei SSRS).

    Lietuvą laikyčiau, kad jau į važiuojantį traukinį įlipo su Vakarų integracija, nes 1990s chaosas užtruko, o pasekmės iki šiandien ryškiai užsiliko už Vilniaus ribų, nes susiformavo didelė regioninė nelygybė. Taigi, jaučiasi, kad miestai kažkiek ar iš dalies gal ir bando kabintis į ES vidurkį, tai regionai labai sunkiai, daug populistinių rinkėjų, kurių klausimas ar procentaliai mažėja.

    Lietuva ir pati turi didžiulį mažų miestų ir miestelių regioną, ko pvz. neturi Estija ir gali iš Talino gan turtingai gyventi. Jo negebėta tinkamai integruoti, kad tas GINI būtų mažesnis. Pridaryta daug klaidų su mokesčių lengvatomis, dėl to viso 1990s-2000s chaoso per mažai pasitikėta valstybe, per didelis noras greitai užsidirbti (nes grėsė milžiniškas nepriteklius ir kultūrinės kilmės pažeminimas dėl žemo statuso).

    Dabar tik lieka klausimas, ar Lietuva sugebės čia perlipt per save, kad pagaliau taptų nuobodžia Vakarų Europos stiliaus valstybe (tokia nesame, kad ir kaip pažiūrėtume). Tokį perlipimą lyginčiau tai su kažkada daugmaž susidorotu atviru buku organizuotu nusikalstamumu, kur bijodavai kurioj nors kavinėj valgyti kurs nors regiono mieste. Daug abejojančių, neaišku kiek turime tam potencialo. Lieka viltis, kad nors lietuviai visada viskuo abejoja, bet kažkaip pavyksta per n metų.

    Suprantu, visada norėjome būti JAV, "kiekvienas savo gyvenimo kalvis". Mes Vakarų Europos gyvenimo modelio pilnai ir nesupratome, galbūt per daug priminė socializmą, nenorėjome tapti kažkokia Baltarusija su per didele lygybe. Tačiau ateina laikas suvokti, kad mūsų dydis ir įtaka negali bukai gyventi kaip JAV, kad mums su tuo nepavyks, mes per daug nežinomi, kad važiuotų iš visur talentai, kad reikės tapti eiline Vakarų Europos stiliaus maža valstybe, kur ir tautiškumas ne paskutinėje vietoje, kad ir kaip pažiūrėsi.

    Tiek, kad pati visuomenė mato, kad Lietuva negali turėti vokiškų kelių, vokiškos valst. įstaigų kokybės, nesuprantam, kodėl negeba tvarkingai nutiesti gatvių Vilniuje, nevyksta kokybiškos ir rezultatyvios VT studijos... ir matyt bus pasiektas kritinis taškas, kai jau bus pradėta galvoti kaip išgelbėti valst. sektorių, plius kai turime tokį kaimyną pašonėje, kuris nori pasinaudoti bet kokia proga mus parodydamas kaip failed state, kurią verta įtraukti atgal į buv. SSRS sienas.
    Paskutinis taisė PoDV; 2024.05.01, 08:24.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    2024 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos BVP išaugo 2,9% https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...-bvp-isaugo-29
    Indrė Genytė–Pikčienė, „Šiaulių banko“ vyriausioji ekonomistė, prognozuoja, kad dar reikšmingesnio atsigavimo proveržio sulauksime antroje metų pusėje, nes kol kas dar vis veikia ekonomikos augimui nepalanki aukštų palūkanų normų aplinka.

    Komentuoti:


  • CWave
    replied
    Parašė manometras Rodyti pranešimą

    Didžiulė pajamų nelygybė lemia, kad dalis žmonių visiškai degraduoja, susvetimėja, nesivysto, gali pradėti net piktai kenkti visuomenei, užuot prasmingai pozityviai prisidėję prie jos gerovės.
    Tiesiog, jei kita šalis turi maždaug tokią pat statistiką kaip Lietuvos, bet GINI toje šalyje mažesnis, t. y.,, lygybė didesnė, matosi ir jaučiasi net turtingiems, kad šalis jaukesnė, labiau sutvarkyta, saugesnė visiems.
    Čia tiktų JAV ir Danijos palyginimas. JAV ant popieriaus žymiai turtingesnė, bet turi iš žiaurios nelygybės išplaukiančias problemas - ankstyvos opioidinės mirtys, daugybė benamių, išsilavinimo stoka. Po to stebimės, kad JAV turi radikalus kurie blokuoja ir paramą Ukrainai ir dar patiems turtingiausiems mokesčius nori mažinti. Tik JAV atveju ta nelygybės problema jos ekonomikai nebus ant tiek skausminga, nes vis vien gali importuoti gabiausius žmonės iš viso pasaulio, kas nebūtinai galios Lietuvai.

    Komentuoti:


  • gerietis
    replied
    Parašė manometras Rodyti pranešimą

    Didžiulė pajamų nelygybė lemia, kad dalis žmonių visiškai degraduoja, susvetimėja, nesivysto
    Nereikia statyti vežimo prieš arklį. Jei žmogus nuo mažens toks nesivystantis, tai ir turės atitinkamas pajamas.

    Komentuoti:


  • manometras
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Ką tai turi bendro su pajamų nelygybe?
    Didžiulė pajamų nelygybė lemia, kad dalis žmonių visiškai degraduoja, susvetimėja, nesivysto, gali pradėti net piktai kenkti visuomenei, užuot prasmingai pozityviai prisidėję prie jos gerovės.
    Tiesiog, jei kita šalis turi maždaug tokią pat statistiką kaip Lietuvos, bet GINI toje šalyje mažesnis, t. y.,, lygybė didesnė, matosi ir jaučiasi net turtingiems, kad šalis jaukesnė, labiau sutvarkyta, saugesnė visiems.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Daug pigios darbo jėgos reikia ir turtingoms valstybėms kaip Singapūras, Kataras ir pan. Robotai kol kas dar negali atlikti pagrindinių aplinkos tvarkymo, statybų, infrastruktūros priežiūros darbų. O tapti tokia šalimi, kur infrastruktūra brangi, bet nudrožta nesinorėtų.
    Aplinkos tvarkymui ir juodiems darbams statybose užtenka nedidelės dalies ir ji vis mažėja. Tuo tarpu išsilavinusių žmonių reikia kuo daugiau, kad kurtų BVP iš kurio būtų galima samdyti pagalbinius darbuotojus.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą
    Sankauskas matyt 90ųjų profilio verslinykas kur svarbiausia pigi darbo jėga (tiek verslui, tiek asmeniniams poreikiams). O investicijos į našumą tik trukdo dirPt.
    Daug pigios darbo jėgos reikia ir turtingoms valstybėms kaip Singapūras, Kataras ir pan. Robotai kol kas dar negali atlikti pagrindinių aplinkos tvarkymo, statybų, infrastruktūros priežiūros darbų. O tapti tokia šalimi, kur infrastruktūra brangi, bet nudrožta nesinorėtų.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą
    Sankauskas matyt 90ųjų profilio verslinykas kur svarbiausia pigi darbo jėga (tiek verslui, tiek asmeniniams poreikiams). O investicijos į našumą tik trukdo dirPt.
    Ką tai turi bendro su pajamų nelygybe?

    Komentuoti:


  • Dundorfas
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Kodėl tada taip ekonomika kyla ir pagal vartojimą lenkiau jau pietų/vidurio ES šalis, jau nekalbant apie rytus? Pensininkai plikomis rankomis aria dvigubai?
    IMHO pavėluotos FDI (dėl ivairių priežasčių) lėmė kad pas mus stovi ne automobiliu fabrikai (ar panašiai) ir palaikymas jųjų (ten reikia ir inžinierių ir programuotuojų ), bet daugiau programinė įranga palaimas/vystimas gal ten medicinos kažkokia pramonė dar kažkas ty naujesnės sritys, vis dar generuojančios daugiau pelno, nei "geležinės sritys", kurios turi konkuruoti su Kinija ir globaliais Pietumis, ty geriau pritaikytos pasauliniam technologiniam ciklui, bet jos irgi sens, gal prisitaikysime, gal nea.
    Bei biznio ciklas, kiba perėjome viršūnę, čiuožiame žemyn.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Kodėl tada taip ekonomika kyla ir pagal vartojimą lenkiam visas pietų/vidurio ES šalis, jau nekalbant apie rytus? Pensininkai plikomis rankomis aria dvigubai?
    Kyla, bet klausimas kada atsimušim į lubas kurios turėtų būti jau netoli. Toliau galima judėt nebent didinant pridėtinę vertę. Ką galima daryti tik su visokeriopai išsilavinusia visuomene.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Sankauskas matyt 90ųjų profilio verslinykas kur svarbiausia pigi darbo jėga (tiek verslui, tiek asmeniniams poreikiams). O investicijos į našumą tik trukdo dirPt.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Dundorfas Rodyti pranešimą

    Tai produktyvumą gali kelti investuodamas į darbo įrankius arba žmogiškajį kapitalą (na čia valtybės lygiu labiau), ty jei žmogiškasis kapitalas moka tik kasti su kastuvu, kad ir ekskavatoriumi, bet nemoka projektuoti ekskavatorių ar jų dalių, programuoti, RNR vakcinas daryti ir tt - nekažkas
    Neturtingi tikėtina nemoka projektuoti ekskavatorių ar jų dalių, nu nes todėl ir yra neturtingi, grynai libertarizmas
    Sakyčiau pas mus daug išvažiavo
    a) darbingo amžiaus žmonių, palikdami pensininkus (nemoka projektuoti ekskavatorių ir net kastuvu nelabai kasa).
    b) trūksta investicijų į darbo įrankius (FDI ar ir vietinis kapitalas)
    c) Ir bizniui per mažai kokybiško žmogiškojo kapitalo, labai kokybiškas gal turi tendecija ir pabėgti į plačiuosius riebesnius užusienius, maža šalis, demografija, ne tiek turtinga/patraukli, kad pritraukti kokybišką žmogiškajį kapitalą, švietimas toks gana vidutiniškas Europos mastu.
    Kodėl tada taip ekonomika kyla ir pagal vartojimą lenkiam visas pietų/vidurio ES šalis, jau nekalbant apie rytus? Pensininkai plikomis rankomis aria dvigubai?

    Komentuoti:


  • Dundorfas
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Paaiškinite man profanui, ką bendro turi turtinė nelygybė šalyje, ir tos produktyvumas?
    Tai produktyvumą gali kelti investuodamas į darbo įrankius arba žmogiškajį kapitalą (na čia valtybės lygiu labiau), ty jei žmogiškasis kapitalas moka tik kasti su kastuvu, kad ir ekskavatoriumi, bet nemoka projektuoti ekskavatorių ar jų dalių, programuoti, RNR vakcinas daryti ir tt - nekažkas
    Neturtingi tikėtina nemoka projektuoti ekskavatorių ar jų dalių, nu nes todėl ir yra neturtingi, grynai libertarizmas
    Sakyčiau pas mus daug išvažiavo
    a) darbingo amžiaus žmonių, palikdami pensininkus (nemoka projektuoti ekskavatorių ir net kastuvu nelabai kasa).
    b) trūksta investicijų į darbo įrankius (FDI ar ir vietinis kapitalas)
    c) Ir bizniui per mažai kokybiško žmogiškojo kapitalo, labai kokybiškas gal turi tendecija ir pabėgti į plačiuosius riebesnius užusienius, maža šalis, demografija, ne tiek turtinga/patraukli, kad pritraukti kokybišką žmogiškajį kapitalą, švietimas toks gana vidutiniškas Europos mastu.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Paaiškinite man profanui, ką bendro turi turtinė nelygybė šalyje, ir tos produktyvumas?

    Komentuoti:


  • Laure23
    replied
    Situacija tokia - Lietuvoje šiuo metu yra:
    Tiesa, dėl abiejų rodiklių dar ne visos šalys turi įverčius, bet esmės tai nekeičia - acigaunam.

    Komentuoti:

Working...
X