Lietuvos ekonomikos aktualijos

[mantasm]

Nelabai ten teigiama reforma. Vel bandoma daugiau pinigu skirti pinigus siurbianciam monstrui pavadinimu "Sodra". Zmones gyvenanacius is individualios veiklos bandoma prilygint samdomiem darbuotojam, kas yra tikrasis "gyvuliu ukis". Jei uzsiemi individualio veikla tavo pajamos priklauso nuo tavo darbo tiesiogiai, jei esi darbuotojas, gali daugiau muilint, bet vis tiek ta pacia alga gausi. Tai kaip cia tada gaunas?

Taip pat nera nei zodzio apie neapmokestinima reinvestuojamo pelno, kurio verslas praso ir kas pagerintu investicine aplinka Lietuvoj (Latviaia ir Estai ta seniausiai pasidare). Zodziu, eiline reforma uzdangstyti "Sodros" skyles, nesprendziant jokiu realiu problemu, tik atimant pinigus is realiai dirbanciuju.

Man labiausiai patiko nedarbo draudimas dirbant pagal individualią veiklą Bus įdomu pavartyt detales kaip bus galima gaut Mėnesį ar du neišrašai sąskaitų ir gali bedarbio pašalpą gaut? Gal ir nieko variantas pasidengt atostogas

Kitas geras, kad atseit 30% atmetimas reiškia, kad nuo Sodros ir PSD nemokamas GPM. Tai tada šiuo metu tie, kas deklaruoja išlaidas pagal faktą, tie moka nuo Sodros/PSD, o kas nerenka čekių ir atmeta 30% - ne?

Ups, pasirodo PSD ir VSD yra galima deklaruot kaip išlaidas. Keista kai mokesčius mokamus nuo pajamų galima atskaityti nuo pajamų mokant kitus mokesčius.

[sankauskas]

Truputi permečiau fb diskusijas, tai gyventojai susirūpinę, kad vėl didės maisto kainos, nes vyriausybė mažins gyvūlių ūkį.

Taip, viskas labai brangs, nes nereikės pradėti mokesčius, kaip ir visiems kitiems.

[Tomas]

Nuo kada leftistai pradėjo demonizuoti samdomą darbą?

[TrippleA]

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/202...kos-pasiulymus

Atrodo artėja rimtoka mokestinė reforma. Kol kas detalių (kur slepiasi velnias) mažai, bet panašu į žingsniu teigiama linkme.

Nelabai ten teigiama reforma. Vel bandoma daugiau pinigu skirti pinigus siurbianciam monstrui pavadinimu "Sodra". Zmones gyvenanacius is individualios veiklos bandoma prilygint samdomiem darbuotojam, kas yra tikrasis "gyvuliu ukis". Jei uzsiemi individualio veikla tavo pajamos priklauso nuo tavo darbo tiesiogiai, jei esi darbuotojas, gali daugiau muilint, bet vis tiek ta pacia alga gausi. Tai kaip cia tada gaunas?

Taip pat nera nei zodzio apie neapmokestinima reinvestuojamo pelno, kurio verslas praso ir kas pagerintu investicine aplinka Lietuvoj (Latviaia ir Estai ta seniausiai pasidare). Zodziu, eiline reforma uzdangstyti "Sodros" skyles, nesprendziant jokiu realiu problemu, tik atimant pinigus is realiai dirbanciuju.

[Galys]

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/202...kos-pasiulymus

Atrodo artėja rimtoka mokestinė reforma. Kol kas detalių (kur slepiasi velnias) mažai, bet panašu į žingsniu teigiama linkme.

Truputi permečiau fb diskusijas, tai gyventojai susirūpinę, kad vėl didės maisto kainos, nes vyriausybė mažins gyvūlių ūkį.

[digital]

Yra ir nepaywallinta nuoroda - https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=92855809

[sankauskas]

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/202...kos-pasiulymus

Atrodo artėja rimtoka mokestinė reforma. Kol kas detalių (kur slepiasi velnias) mažai, bet panašu į žingsniu teigiama linkme.

[R.D.]

Lrytas
Šešėlinėje ataskaitoje apie Lietuvą – kritika ir neguodžianti išvada
https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/...svada-26287947

Lietuva prie Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto prisijungė 1992 metais, bet iki šiol tik du kartus – 2004 ir 2014 metais atsiskaitinėjo, kaip sekasi jį įgyvendinti. Neatsitiktinai ataskaita vadinama šešėline ir ją rengia ne valdžios sektorius. Vargu ar šis dokumentas būtų toks kritiškas, jei jį rašytų už padėtį šalyje atsakantys politikai ir valstybės įstaigos. Žmogaus teisių pažanga Lietuvoje vertinama kaip vykstanti iš esmės vėžlio žingsniu.
Pirmiausia NO įvertina daugumai žmonių bene labiausiai rūpinčias ekonomines ir socialines teises. Išvada neguodžianti: remiantis 2021 m. duomenimis, su skurdo rizika susiduria kas penktas Lietuvos gyventojas. Skurdo rizikos riba – kai vienam asmeniui tenka mažiau nei 483 eurai pajamų, o du vaikus iki 14 metų turinti šeima gauna ne daugiau kaip 1015 eurų pajamų. Tai rodo, kad net ir dirbantys, bet minimalią algą uždirbantys asmenys atsiduria ties skurdo slenksčiu. Sunku kitaip vertinti padėtį, nes 2021 m. minimali alga buvo arti skurdo rizikos ribos, tiesa, dabar kiek kilstelėta, bet ir gyvenimo išlaidos smarkiai išaugo dėl seniai regėto dydžio infliacijos. Nemažos dalies žmonių menkos darbo pajamos – ne vienintelė aukštos skurdo rizikos priežastis. NO vertinimu, valstybės pagalba skurstančiai visuomenės daliai taip pat per kukli, nes dažnai nedarbo draudimo ir šalpos išmokos neleidžia peršokti skurdo slenksčio. Žinoma, kitaip atrodo verslo ir darbdavių atstovams – jų požiūriu, Lietuvoje socialinė parama net per daug dosni ir neskatinanti dirbti tų, kurie įprato būti išlaikytiniai. NO pripažino, kad nedideles pajamas gaunantiems žmonėms socialinis būstas pastaraisiais metais tapo kiek prieinamesnis, bet vis viena jo tenka laukti eilėje vidutiniškai trejus metus. Prastai vertinamos ir socialinės paslaugos, kurios esą nepadeda į darbo rinką grįžti bedarbiams. Daug dėmesio ataskaitoje skirta neįgaliesiems. Padėtis Lietuvoje ir šiuo požiūriu sulaukė prasto įvertinimo. Pirmiausia šios žmonių grupės užimtumas tesiekia 29 proc., o su skurdu ir socialine atskirtimi susiduria 43 proc. neįgaliųjų.
Beje, šios grupės moterys ir merginos dar dažniau patiria socialinę nelygybę – keturios iš dešimties. Tarp vyrų šis rodiklis – apie 27 proc. Negana to, vargsta ir šeimos, prižiūrinčios neįgalius artimuosius, – pusė jų teigia negaunančios jokių paslaugų iš valstybės, o trečdalis globėjų, dažniausiai moterys, dėl daug laiko atimančios priežiūros negali dirbti.

Pagerėjo:

Lietuva pagiriama, kad pagaliau ėmėsi seniai pribrendusios psichikos sveikatos reformos, po kurios sumažės stacionarių paslaugų ir bus plėtojama bendruomeninė pagalba, gerinama paramos kokybė, prieinamumas, tęstinumas, labiau atsižvelgiant į žmogaus teisių principus. Šiokią tokią pažangą NO įžvelgė įgyvendinant netradicinės lytinės orientacijos, romų bendruomenės atstovų teises, ugdant lytiškumo sampratą mokyklose, bet pokyčiai esą lėti ir silpni.

[Sula]

”Labai geros darbo sąlygos” (1) ir “algos stilium MMA + vokelis” (2) arba “užsirašyk verslininku, darbuotojau, ir iš savo namų man dirbsi” (2) yra vienas kitą paneigiantys dalykai. Ir toli gražu ne kiekvienam žmogui tai padeda rasti geresnių idėjų ir pasiųsti tokius darbdavius, bet likti savo šalyje.

Siūlau gerai apmokamą darbą. Patirtis ir kvalifikacija nesvarbūs. Darbo laikas ir vieta laisvai pasirenkami. Siūloma alga 3000 EUR "ant popieriaus" plius premijos už rezultatą.
Vienintėlis reikalavimas - kas mėnesį įnešti į įmonės kasą nuo 10000 EUR ar daugiau.

[mantasm]

Šiaip tokius darbdavius turėtų pasiųsti ne tiek darbuotojai, kiek visuomenė. Tiek neieškodami pigiausios paslaugos neatsižvelgdami į juodąją buhalteriją, tiek rinkdami atitinkamus atstovus į politines institucijas, kurie paspaustų VMI, Sodrą ir t.t. užkardyti tokius atvejus.

Kol, pavyzdžiui, veikia Boltas ir pas jį ateina klientai, tol vargu ar atsiras sąžiningai dirbanti taksiorų kontora. Pasakymas, kad norintys dirbt sąžiningai turėtų tiesiog keist profesiją vistiek palieka paskatą kažkam dirbti prastomis sąlygomis, nes paslaugos visuomenei šiaip ar taip reikia.

[manometras]

”Labai geros darbo sąlygos” (1) ir “algos stilium MMA + vokelis” (2) arba “užsirašyk verslininku, darbuotojau, ir iš savo namų man dirbsi” (2) yra vienas kitą paneigiantys dalykai. Ir toli gražu ne kiekvienam žmogui tai padeda rasti geresnių idėjų ir pasiųsti tokius darbdavius, bet likti savo šalyje.

[MedinisStrazdas]

Jei nebeliks, kas daro ta darba uz MMA, tures kelt atlyginimus ir moket virs MMA. Is kur tas suvokimas, kad valstybe vercia moket MMA, o ne daugiau?

Ne atlyginimus kels, o tiesiog duos pakankamai paskolų dėžutėse, kad prisivežti azijiečių kurie dirbs už MMA.

[sankauskas]

Rugseji ES, kurios nare yra Lietuva, prieme minimalios algos direktyva - ji tures buti bent 60proc atlygininu medianos ir bent 50proc vidutines algos. Direktyva isigalios nuo 2024 metu. Isimtis taikoma tik 6 salims, neturincioms minimalios algos ir ja reguliuojancioms kitais budais:

https://www.euractiv.com/section/eco...age-directive/

Kai ES švedams pradėjo aiškinti, kad tie šie privalės įsivest minimalią algą, tie trenkė durimis ir iš vis posėdžiuose nebedalyvavo panašiai ir danai su suomiais, kurie taip pat neturi MMA (kaip ir ES nepriklausantys norvegai ar islandai)

Na, bet kokiu atveju, čia tik directive o ne regulation, taip kad dar iki įsigaliojimo ES šalių nacionalinėse teisėse dar labai daug laiko ir teisinių ginčų.

[evil]

Netiesa - moksliskai irodyta, kad nebutina kad algos tarp didziausiu varguoliu ir turtingiausiu 10proc skirtusi simtais kartu, kad butu motyvacija stengtis didesne alga gauti. Jeigu tas skirtums yra 3-4 kartai, tai motyvacija stengtis gauti didesnes pajamas yra tokia pati, o skurdas ir socialines problemos sumazeja drastiskai

Turbūt iki 2015m Vokietijoje buvo baisus skurdas ir socialinės problemos, nes jie išvis neturėjo MMA. Ir labai priklauso kokius mokslinius tyrimus skaitai, nes yra teigiančių, kad ir basic income yra panacėja, o yra mokslinių tyrimų įrodančių atvirkščiai. Skirtumas tarp algos kartais nėra joks rodiklis, svarbu ką už ją gali įsigyti ir jei už MMA ar pašalpą gali gerai gyventi, tai nė 10% nė 10x didesnė alga nemotyvuos taip stipriai kaip MMA, kuri tiesiog pakankama išgyventi, bet ne daugiau.

[Zygis]

Netiesa - moksliskai irodyta, kad nebutina kad algos tarp didziausiu varguoliu ir turtingiausiu 10proc skirtusi simtais kartu, kad butu motyvacija stengtis didesne alga gauti. Jeigu tas skirtums yra 3-4 kartai, tai motyvacija stengtis gauti didesnes pajamas yra tokia pati, o skurdas ir socialines problemos sumazeja drastiskai

Gal galima nuoroda i ta “mokslini” tyrima?

[Lettered]

Netiesa - moksliskai irodyta, kad nebutina kad algos tarp didziausiu varguoliu ir turtingiausiu 10proc skirtusi simtais kartu, kad butu motyvacija stengtis didesne alga gauti. Jeigu tas skirtums yra 3-4 kartai, tai motyvacija stengtis gauti didesnes pajamas yra tokia pati, o skurdas ir socialines problemos sumazeja drastiskai

ES neokomunistai toliau siautėja...

[TIME]

Esu labai didelis laisvos rinkos šalininkas ir manau, kad minimalus atlyginimas neturėtų būti toks, kuris leistų komfortabiliai išgyventi. Nes jei gauni komfortabilų gyvenimą už MMA tai kam stengtis? Ir jei MMA atlyginimas yra pakankamai didelis, tai dar daugiau užsieniečių iš 5 kart vargingesnių šalių bus įdarbinama. Nes kam imti tinginį vietinį jei gali gauti dvigubai produktyvesnį užsienietį už tiek pat.
Asmeniškai dirbu nuo 18m ir niekad nedirbau už MMA, net neturėdamas išsilavinimo, iškart po mokykos, be patirties galėjau susirasi darbą už 2x-3x MMA. Ir ne valstybė privertė tiek mokėti, o rinka. Absoliuti dauguma dirbančių už MMA yra nemotyvuoti dirbti išvis, jei tik galėtų rinktųsi pašalpą vietoj darbo. Lietuvoje kiek matau naudos iš MMA padidėjimo, kad buvo daug kas iš šešėlio ištraukta, nes realiai niekas nedirbdavo už MMA, tiesiog gaudavo atlyginimus vokeliuose.

Netiesa - moksliskai irodyta, kad nebutina kad algos tarp didziausiu varguoliu ir turtingiausiu 10proc skirtusi simtais kartu, kad butu motyvacija stengtis didesne alga gauti. Jeigu tas skirtums yra 3-4 kartai, tai motyvacija stengtis gauti didesnes pajamas yra tokia pati, o skurdas ir socialines problemos sumazeja drastiskai

[TIME]

Rugseji ES, kurios nare yra Lietuva, prieme minimalios algos direktyva - ji tures buti bent 60proc atlygininu medianos ir bent 50proc vidutines algos. Direktyva isigalios nuo 2024 metu. Isimtis taikoma tik 6 salims, neturincioms minimalios algos ir ja reguliuojancioms kitais budais:

https://www.euractiv.com/section/eco...age-directive/

[evil]

Esu labai didelis laisvos rinkos šalininkas ir manau, kad minimalus atlyginimas neturėtų būti toks, kuris leistų komfortabiliai išgyventi. Nes jei gauni komfortabilų gyvenimą už MMA tai kam stengtis? Ir jei MMA atlyginimas yra pakankamai didelis, tai dar daugiau užsieniečių iš 5 kart vargingesnių šalių bus įdarbinama. Nes kam imti tinginį vietinį jei gali gauti dvigubai produktyvesnį užsienietį už tiek pat.
Asmeniškai dirbu nuo 18m ir niekad nedirbau už MMA, net neturėdamas išsilavinimo, iškart po mokykos, be patirties galėjau susirasi darbą už 2x-3x MMA. Ir ne valstybė privertė tiek mokėti, o rinka. Absoliuti dauguma dirbančių už MMA yra nemotyvuoti dirbti išvis, jei tik galėtų rinktųsi pašalpą vietoj darbo. Lietuvoje kiek matau naudos iš MMA padidėjimo, kad buvo daug kas iš šešėlio ištraukta, nes realiai niekas nedirbdavo už MMA, tiesiog gaudavo atlyginimus vokeliuose.

[manometras]

Jei nebeliks, kas daro ta darba uz MMA, tures kelt atlyginimus ir moket virs MMA. Is kur tas suvokimas, kad valstybe vercia moket MMA, o ne daugiau?

Valstybė = visuomenė, kitaip versti nemokanti, verčia mokėt tik MMA ar net tik ketvirtadalį MMA, bet vis tiek tu nepatenkintas, kad verčia valstybė, t. y., visuomenė, o ne kiekviena atskira pardavėja arba visos kartu.
Jau nebeliko, nes įdarbinami užsieniečiai iš 5-kart vargingesnių šalių.