Vilniaus plėtra

[Lettered]

Plėtra šiaurės kryptimi lėtėja jau eilę metų. Pilaitė taip pat yra sulėtėjusi, ten yra smarkiai susitraukusi plotų daugiabučiams pasūla. .

Būtent, pažiūrėkite, kiek projektų į šiaurę nuo stoties ir kiek į pietus. Taip, dabar pašilaičiuose, fabuose plėtra gerokai sumažėjus, bet žirmūnai, šnipiškės, žvėrynas, visoriai tai ta pati šiaurinė miesto dalis. Pilaitė irgi dar nestabdo. Ir būtent potencialo ten gerokai daugiau.

https://citify.eu/lt/

[ifl]

Niekaip neįmanoma, Bukčių, Panerių miškų kažin, ar kas leis kirsti, oro uostas, rasų kapinės irgi niekur nedirbs, o visa pramonė iš Savanorių pr. ir Metalo g. irgi niekur nedings. Toje pačioje šiaurinėje miesto dalyje kaip matom ir į priekį, kiek jau suplanuota konversijų, tas pats autobusų parkas.

Oro uostą galima būtų mesti lauk (lygiai kaip Berlynas uždarė Tempelhof) pastačius RB, o pinigus skirti Kauno. Lietuvos centras visgi yra Kaunas, o ne Vilnius.

[ifl]

Ir kiek žmonių ten reiktų perkelti, norint populiacijos centrą priartinti prie stoties? Nekalbant jau apie traukos taškų ar darbo vietų skaičių.

Be to, Vilniaus tankios statybos zona (nuo stoties iki kokių Pašilaičių) ir taip jau tęsiasi 10km. Tai yra daug tokio dydžio miestui ir tokios zonos plėtimas reikštų getus - kur kas racionaliau miestui būtų tankinti komiblok-modernistinį audinį ir bandyti jį paversti į miestą.

Komi-blokai jau turi beveik viską, kas reikalinga (mokyklos, darželiai, prekybcentriai, poliklinikos), išskyrus darbo vietas. Čia visokie nekomiblokiniai Perkūnkiemiai ir panašūs neturi nieko. Kiek atsimenu, tai Šimašius ir sustabdė ofisų plėtrą rajonuose.

[Creatium]

Tai, kad plėtra vyksta pagrinde šiaurės - vakarų kryptimis, tiek gyvenamoji, tiek komercinė. Kad dabartinė stotis būtų realiame miesto viduryje, reiktų naujininkuose minimum Kauno dydžio miestą pastatyti.

Plėtra šiaurės kryptimi lėtėja jau eilę metų. Pilaitė taip pat yra sulėtėjusi, ten yra smarkiai susitraukusi plotų daugiabučiams pasūla. Didesnė koncentracija apimtimi bus Šnipiškės, Lazdynai, Naujamiestis, Žirmūnai. Tą rodo Citify duomenys. Tad didesnė plėtra arčiau miesto centro, tad jo svoris didės. Po Žirmūnų autobusų parko projekto, kitas rajonas eilėje bus Paneriai. Tad jeigu tą pavyks įgyvendinti, Paneriai gali smarkiai išaugti gyventojų tankumu. O verslų ten netrūksta.

Be abejo čia eina kalba ne apie 5 ir ne 15 metų. Tai strateginiai dalykai, koks būtų ir stoties perdislokavimo klausimas, jeigu tokį nagrinėt.

[Lettered]

Per 100 metų laisvai įmanoma norint (dabartinis Vilnius buvo suformuotas net per mažesnį laikotarpį). Ir niekur nieko griauti nereiktų. Pradžiai reiktų pradėti nuo geležinkelio stoties + autobusų stoties bloko komercializacijos (mixed-use stotis su pajamomis geležinkeliui).

Niekaip neįmanoma, Bukčių, Panerių miškų kažin, ar kas leis kirsti, oro uostas, rasų kapinės irgi niekur nedings, visa pramonė iš Savanorių pr. ir Metalo g. irgi niekur neišsikels. Toje pačioje šiaurinėje miesto dalyje kaip matom ir į priekį, kiek jau suplanuota konversijų, tas pats autobusų parkas, Molėtų pl. Pvz. vystytojams žymiai patraukliau dabar vietoje komercijos sandėlių statyti daugiabučius kur nors aplink Kareivių g., kur šalia šiaurės miestelis su visa išvystyta infrastruktūra nei kur nors nusipirkti gamyklą viduryje Savanorių pr. ar Metalo g. Taip pat ir sklypas su trobomis šnipiškėse daug vertingesnis nei atitinkamai naujininkuose, nors stotis ten daug arčiau.

[ifl]

Tai, kad plėtra vyksta pagrinde šiaurės - vakarų kryptimis, tiek gyvenamoji, tiek komercinė. Kad dabartinė stotis būtų realiame miesto viduryje, reiktų naujininkuose minimum Kauno dydžio miestą pastatyti.

Per 100 metų laisvai įmanoma norint (dabartinis Vilnius buvo suformuotas net per mažesnį laikotarpį). Ir niekur nieko griauti nereiktų. Pradžiai reiktų pradėti nuo geležinkelio stoties + autobusų stoties bloko komercializacijos (mixed-use stotis su pajamomis geležinkeliui).

[Lettered]

Bet miesto jau kurį laiką deklaruojamas prioritetas yra pietinė miesto dalis ir plėtra į ją. Tad gal ir logiška stotį turėti ten, kur ji yra dabar, jeigu miestas prioretizuos plėtrą pietų kryptimi.

Tai, kad plėtra vyksta pagrinde šiaurės - vakarų kryptimis, tiek gyvenamoji, tiek komercinė. Kad dabartinė stotis būtų realiame miesto viduryje, reiktų naujininkuose minimum Kauno dydžio miestą pastatyti.

[VLR]

Bet miesto jau kurį laiką deklaruojamas prioritetas yra pietinė miesto dalis ir plėtra į ją. Tad gal ir logiška stotį turėti ten, kur ji yra dabar, jeigu miestas prioretizuos plėtrą pietų kryptimi.

Ir kiek žmonių ten reiktų perkelti, norint populiacijos centrą priartinti prie stoties? Nekalbant jau apie traukos taškų ar darbo vietų skaičių.

Be to, Vilniaus tankios statybos zona (nuo stoties iki kokių Pašilaičių) ir taip jau tęsiasi 10km. Tai yra daug tokio dydžio miestui ir tokios zonos plėtimas reikštų getus - kur kas racionaliau miestui būtų tankinti komiblok-modernistinį audinį ir bandyti jį paversti į miestą.

[Creatium]

Bet miesto jau kurį laiką deklaruojamas prioritetas yra pietinė miesto dalis ir plėtra į ją. Tad gal ir logiška stotį turėti ten, kur ji yra dabar, jeigu miestas prioretizuos plėtrą pietų kryptimi.

[Gator]

Žinau apie tankį, bet dalykas kaip priemiestis tai nebent kokie žemieji paneriia jau priemiestis gal. Vadinti senamiesčio kraštą priemiesčiu...

[VLR]

Vilniaus stotim atvykęs praktiškai į senamiestį atvyksti. "Priemiestinė" stotis, geras juokelis.

Senamiesčio kraštas ir yra Vilniaus priemiestis (žr. miesto tankio žemėlapius). Vilnius centruojasi ties upe, už 3km nuo stoties, o tai yra didžiulis atstumas tokio dydžio mieste.

[Gator]

. Bet tai negalioja tokiais atvejais kaip Vilniaus, kur abi stotys yra de facto priemiestinės.

Vilniaus stotim atvykęs praktiškai į senamiestį atvyksti. "Priemiestinė" stotis, geras juokelis.

[VLR]

Visi miestai, kuriuose autobusų stotis yra nutolusi nuo traukinių yra labai blogo planavimo pavyzdys. Idealiu atveju net per gatvę nereikia (tikiuosi naujame projekte numatytas tiesioginis perėjimas su stogu ir elevatoriaus juosta keleiviams ir daiktams), bet Vilniaus yra geriausia situacija iš visų Lietuvos miestų.

Taip, paprastai kuo centrinės autobusų ir traukinių stotys yra arčiau viena kitos, tuo yra geriau, nes yra formuojamas mazgas. Bet tai negalioja tokiais atvejais kaip Vilniaus, kur abi stotys yra de facto priemiestinės. Vilniui pavyzdys galėtų būti Bratislava, kurios ‘centrinė’ geležinkelio stotis irgi yra ne centre (nors ir arčiau centro nei Vilniaus). Ten buvo pastatyta nauja požeminė autobusų stotis NMC atitikmenyje. Taip, nebėra mazgo, bet autobusų maršrutai tampa gerokai konkurencingesni, pavyzdžiui kur kas labiau naudotini važinėjimui į darbą iš netolimais esančių miestelių ar kitų miestų. Taip pat ten yra lengviau formuoti mazgą su vietiniu transportu, o tai yra svarbiau ir reikalingiau.

[Carpenter]

Nežinau į kurią temą dėti - jeigu moderatoriai ras tinkamesnę, perkels.

Telecentras sumokėjo „Darnu group“ beveik 7,95 mln. Eur už nutrauktą sandorį

<>
Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovei „Darnu Group“ sumokėjo visą beveik 7,95 mln. Eur teismo priteistą sumą už nutrauktą prieš aštuonerius metus sudarytą sklypo sostinės Viršuliškėse sandorį, patvirtino įmonės.
<...>

Plačiau: https://www.vz.lt/nekilnojamasis-tur...#ixzz8Otkq5rox

[spekas]

Sostinė nebeformuos sklypų restitucijai: procesas užbaigtas

https://vilnius.lt/lt/2024/01/10/sos...sas-uzbaigtas/

,,Pradedant naujus metus Vilniaus miesto savivaldybė padėjo tašką dešimtmečiais trukusiame procese: užbaigtas grąžintinų žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisių atkūrimui, projektavimas ir perdavimas Nacionalinei žemės tarnybai. Šio nuo 1991 m. vykdomo proceso užbaigimas leis sklandžiau planuoti miesto plėtrą ir užtikrinti gyventojų poreikiams reikalingą infrastruktūrą.

„Ieškant sklypo naujai mokyklai, darželiui, baseinui, dažnai susidurdavome su restitucijos procesu – pirmiau reikėjo grąžinti gyventojams jų senelių, tėvų turėtą žemę. Pagaliau grąžintinų sklypų projektavimą baigėme ir nauji sklypai grąžinimui nebebus formuojami, todėl turėsime daugiau laisvės planuojant gyventojams būtiną infrastruktūrą“, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės meras Valdas Benkunskas.

Vilniaus miesto savivaldybė vien nuo 2018 metų Nacionalinei žemės tarnybai perdavė 1521 naują valstybinės žemės sklypą, iš jų 1378 skirti individualiai gyvenamajai statybai ir 143 –169,46 ha bendro ploto komercinei, gamybinei ar pramoninei veiklai. Tiek užtektų atkurti žemės nuosavybę 2790 gyventojų. Tai yra beveik 2,5 karto daugiau sklypų nei yra laukiančiųjų eilėje, todėl žmonės galės pasirinkti.

Nauji valstybinės žemės sklypai suprojektuoti įvairiose Vilniaus miesto teritorijos dalyse, individualiai gyvenamajai statybai suformuoti toliau nuo centro esančiuose rajonuose – Naujojoje Vilnioje, komercinės ar pramoninės paskirties sklypai – Naujininkuose.

Sudėtingas žemės nuosavybės atkūrimo procesas vyko iki nacionalizacijos buvusiuose rėžiniuose kaimuose, kurie šiuo metu jau seniai tapę miesto dalimi. Juose žemė gyventojams buvo padalinta įvairaus dydžio rėžiais ir nebuvo suformuota atskirų sklypų, todėl grąžinimas buvo komplikuotas. Tačiau pagaliau ir šiose vietovėse sklypų projektavimas taip pat baigtas. Buvusiems savininkams ar paveldėtojams rėžiniuose kaimuose buvo grąžinta natūra apie 910 ha žemės.

Gyventojai, kurių pageidaujama susigrąžinti žemė teisės aktų nustatyta tvarka priskirta valstybės išperkamai žemei ir negali būti grąžinta natūra, gali kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą ir prašyti kompensuoti už tokią žemę mišku. Jei ir to pretendentai nepadarys, Nacionalinė žemės tarnyba priims sprendimą išmokėti kompensaciją pinigais.

Daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji valstybinės žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra.

Užbaigti restitucijos procesą Savivaldybei buvo itin svarbu, nes pasikeitus įstatymui nuo šių metų sausio 1 d. miestų ir miestelių teritorijose valstybinės žemės patikėtiniais tampa nebe Nacionalinė žemės tarnyba, o pačios savivaldybės.

Vilniaus miesto savivaldybei užbaigus sklypų projektavimą, tolimesnes nuosavybės teisių atkūrimo procedūras toliau vykdo Nacionalinė žemės tarnyba.''

[DJ+]

Šiaip, Kinijos augimo modelis investuojant daug į infrastruktūrą yra protingas ir labai gerai veikia.
Jeigu Lietuvos valdyme būtų šiek tiek kiaušinių, tas gerai veiktų ir Lietuvoje.

Čia tyčia oversimplified ir daug aspektų praignoruota, bet tiesos daug:

1. Paimk 10 km ruožą Vilniuje, kuris tiktų metro

2. Perdaryk miesto planą teritorijai einančiai pakeliui metro.
Pusę km į abi puses nuo metro linijos leidžiamas tik tankus daugiaaukštis užstatymas.
Skatink dabartinio ten esančio užstatymo tankinimą. Pvz. uždėk NT mokestį tiems kas žemiau tam tikro tankumo.

3. Pradėk metro statybas

Pažiūrėjau kiek 10 km dengtų, tai daug:
Nuo praktiškai Baltupių, Kalvarijų gatve žemyn.
Pro Technopolį, Ozo parką.
Pro Kalvarijų/Kareivių sankryžą
Pro Kalvarijų/Žalgirio sankryžą
Iki Konstitucijos pr.
Pro VCUP ir visą NMC
Pro Panoramą
Pro visą Narbuto gatvę
Kerta Laisvės pr (tarp Viršuliškių ir Karoliniškių)
Pro Viršuliškių skersgatvį
Pro Vilnius Outlet
Iki Pilaitės centro

Toks dalykas labai suaktyvintų statybas ir stipriai prisidėtų prie Vilniaus generuojamo BVP augimo.
Ir ne vienerius metus augintų BVP.
Apsimoka labai stipriai. Kad tai nėra daroma ar išvis bandoma yra mūsų valstybinio aparato neįgalumo požymis.

---

[DJ+]

Gavau įspėjimą kad ne toj temoj rašau.
Manau kad pati žinutė vertinga, tai iš Kinijos temos atkeliu čia:

[Carpenter]

Šiek tiek susiję su miesto plėtra:

SAVIVALDYBĖMS PLANUOJAMA PERDUOTI BEVEIK 110 TŪKST. HEKTARŲ VALSTYBINĖS ŽEMĖS
https://www.nzt.lt/go.php/lit/Saviva...stybines-zemes

Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūloma nuo 2024 m. sausio 1 d. perduoti savivaldybėms valdyti patikėjimo teise jų miestų ir miestelių teritorijose esančius valstybinės žemės sklypus ar jų dalis ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotus.

Savivaldybėms planuojama perduoti 109 554 ha valstybinės žemės. Perduodami 46 089 žemės sklypai ar jų dalys užima 41 784 ha ploto, taip pat perduodama 67 770 ha nesuformuotos valstybinės žemės plotų.

Didžiausias valstybinės žemės sklypas (184 ha) perduodamas Kėdainių r. savivaldybei. Daugiausiai valstybinės žemės sklypų ar jų dalių perduodama Vilniaus miesto savivaldybei (5 430 sklypų) ir Kauno miesto savivaldybei (3 911 sklypų). Mažiausiai sklypų perduodama Rietavo savivaldybei (147 sklypai) ir Kazlų Rūdos savivaldybei (154 sklypai).





Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybinės žemės sklypų (jų dalių) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų perdavimo savivaldybėms valdyti patikėjimo teise“ projekto:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legal...b-75f25d5a4eaa

[spekas]

Kai VMS sako, kad mes arba negalime išpirkti, arba panašiai atsikalbinėja, dabar turime įrodymą, kad kai reikia tai išperka.

Vyriausybė skyrė 0,7 mln. eurų atsiimti Sporto gatvėje sklypą iš „Maximos“

https://madeinvilnius.lt/verslas/nek...pa-is-maximos/


Tokių išpirkimų reikia pvz

Subačiaus / Kaukysos



Mileišiškių / Viršupio



Ateities / Ukmergės

Kažkada vyko diskusija ,,kodėl savivaldybė turėtų išpirkinėti sklypus?''. Noriu pasidalinti nauju pranešimu apie, kaip suprantu, naują atsakomybę savivaldybei išpirkti miškus patenkančius į miesto ribas:

Į miestų teritorijas pateksiantys privatūs miškai bus išperkami už savivaldybių lėšas

https://am.lrv.lt/lt/naujienos/i-mie...aldybiu-lesas/

,,Ketvirtadienį Seimas priėmė Miškų įstatymo pataisas, numatančias kad nuo šiol miestų savivaldybių teritorijose atsidūrę miškai turės būti išperkami savivaldybių lėšomis.

Tokias įstatymo pataisas pateikė Seimo nariai Simonas Gentvilas ir Aistė Gedvilienė.

„Plečiantis miestams susiduriama su problema, kuomet prie miestų teritorijų prijungiant kaimus paaiškėja, kad juose yra nemažai privačių miškų, kuriuos valstybė iš savininkų privalo išpirkti. Šiems tikslams naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Nuo šiol pinigus turės mokėti savivaldybės“, – sako vienas Miškų įstatymo pataisų iniciatorių Simonas Gentvilas.

Šiuo metu žemės sklypai ar jų dalys, kuriuose yra Nekilnojamojo turto registre registruoti miškų plotai, esantys po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje savivaldybės teritorijoje, dėl kurios priskyrimo Vyriausybės nutarimas priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, visuomenės poreikiams paimami Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu be valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymo valstybės lėšomis.

Įsigaliojus Miškų įstatymo pataisoms, nuo 2024 m. sausio 1 d. privatūs miškai, patenkantys į miestų plėtros teritorijas, dėl kurių priskyrimo miesto savivaldybės teritorijai Vyriausybė priima sprendimą, Žemės įstatymo nustatyta tvarka paimami visuomenės poreikiams savivaldybės prašymu ir šios institucijos lėšomis.

Į miestų savivaldybių teritorijas patekusiems privatiems miškams taikoma daug ūkinės veiklos apribojimų, todėl tikslingiausia tokius miškus išpirkti.''



Tai geras pavyzdys kodėl savivaldybė turėtų išpirkinėti viską ką reikia išpirkti siekiant sklandaus miesto planavimo ir vystymo. Reikia ne vieną sklypą išpirkti, performuoti, suformuoti norint tiesti gerai funkcionuojančią infrastruktūrą. Keli to pavyzdžiai komentare, kurį cituoju.

[VLR]

Manlabaigaila, tačiau matau, kad nieko nesupratote. Pristatymas buvo ne apie praėjimus, o apie miestų planavimą. Praėjimai – tik viena to planavimo dalis.

Primenu ką Pakalnis kalbėjo Urbanistikos forume. Ką jis kalbėjo prieš metus savo sienoje, deja, išsitrynė po to, kai užsiblokavo nuo manęs. Esu apie tai rašęs plačiau: https://www.facebook.com/Eduardas.Kr...D2B3GDAVfzUNyl

Aš kalbėjau konkrečiai apie praėjimus, erdves ir 'perimetrinį' planavimą. Būtent toje dalyje ir jaučiasi tas 'vienas rajonas užsienyje taip daro, šachas ir matas, eik į pensiją' tonas. Be tos dalies prezentacija yra gera.