Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Vilniaus plėtra

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • feex12
    replied
    Parašė Vištagalvis Rodyti pranešimą

    Bet triukšmo lauke šitie dalykai nekeičia. Žmonės būna ir lauke, balkonuose, terasose. Nevisi nori gyventi užsibarikadavę kaip bunkery.
    pagal higienos normas triukšmas skaičiuojamas viduje, o ne lauke. Apie tai aš ir kalbu.

    Komentuoti:


  • Vištagalvis
    replied
    Parašė feex12 Rodyti pranešimą

    daryk surenkamą gelžbetonį, dėk papildomai kokią tecsound stoge, sienose, dėl a akustinės klasės langus ir pan...blogiausiu atveju dėk dvigubą fasadą.
    Bet triukšmo lauke šitie dalykai nekeičia. Žmonės būna ir lauke, balkonuose, terasose. Nevisi nori gyventi užsibarikadavę kaip bunkery.

    Komentuoti:


  • feex12
    replied
    Parašė Nitro Rodyti pranešimą
    Šita dalis labai lengvai paaiškinama - nėra gyventojų, nėra problemų kėlėjų. Pirkėjui perkant yra svarbiau kaina, nei galimas nežinia kada nežinia kokio stiprumo triukšmas. O vat kai jau ateina laikas apsigyventi naujame pirkinyje ir paaiškėja, kad tas triukmas visgi trukdo - prasideda skundų rašymai ir kaltų ieškojimai. Argumentas "taigi matei kur sklypa perki" niekada neveikia.


    argumentas validus, bet ne šiuo atveju. Oro uostas yra nuo 1932 metų ir tik galbūt Vilniuje negyvenęs/ negyvenantis žmogus gali nežinoti jo įtakos tam tikruose rajonuose.

    Komentuoti:


  • feex12
    replied
    Parašė Vištagalvis Rodyti pranešimą

    Kokios triukšmo slopinimo priemonės sumažina triukšmą virš galvos?
    daryk surenkamą gelžbetonį, dėk papildomai kokią tecsound stoge, sienose, dėl a akustinės klasės langus ir pan...blogiausiu atveju dėk dvigubą fasadą.

    Komentuoti:


  • Vištagalvis
    replied
    Parašė feex12 Rodyti pranešimą

    Pvz apie tulikus ne į temą ir labai keista, kad yra kas nesupranta, kad tualetai niekur nedingo, o iš lauko persikelė į vidų. Ir dar keisčiau, kad nesupranta, jog šiais laikais yra labai efektyvių triukšmo slopinimo priemonių, kurių naudojimas eliminuotų oro uosto triukšmą. Bet pasirenkamas pats paprasčiausias būdas - drausti.
    Kokios triukšmo slopinimo priemonės sumažina triukšmą virš galvos?

    Komentuoti:


  • Nitro
    replied
    Šita dalis labai lengvai paaiškinama - nėra gyventojų, nėra problemų kėlėjų. Pirkėjui perkant yra svarbiau kaina, nei galimas nežinia kada nežinia kokio stiprumo triukšmas. O vat kai jau ateina laikas apsigyventi naujame pirkinyje ir paaiškėja, kad tas triukmas visgi trukdo - prasideda skundų rašymai ir kaltų ieškojimai. Argumentas "taigi matei kur sklypa perki" niekada neveikia.

    Parašė feex12 Rodyti pranešimą

    Dabar įregistravus SŽNS net tokios galimybės nelieka ir kas gali logiškai paaiškinti kodėl ir kam to reikėjo? Nesuprantu. Ar neturėtų pats gyventojas/ pirkėjas pats nuspręsti ir turėti pasirinkimą - tinka jam triukšmas, ar netinka ir pan?

    Komentuoti:


  • feex12
    replied
    Parašė John Rodyti pranešimą
    Kiek metų ir į medinius lauko tualetus eidavom, ir rankų nesiplaudavom, ir duše po kelias savaites nesiprausdavom. Laikai keičiasi, tampam labiau civilizuoti. Labai keista, kad yra, kas to nesupranta ir galvoja, kad viskas čia ok su tais lauko tualetais ir oro uosto triukšmu.
    Pvz apie tulikus ne į temą ir labai keista, kad yra kas nesupranta, kad tualetai niekur nedingo, o iš lauko persikelė į vidų. Ir dar keisčiau, kad nesupranta, jog šiais laikais yra labai efektyvių triukšmo slopinimo priemonių, kurių naudojimas eliminuotų oro uosto triukšmą. Bet pasirenkamas pats paprasčiausias būdas - drausti.

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Kiek metų ir į medinius lauko tualetus eidavom, ir rankų nesiplaudavom, ir duše po kelias savaites nesiprausdavom. Laikai keičiasi, tampam labiau civilizuoti. Labai keista, kad yra, kas to nesupranta ir galvoja, kad viskas čia ok su tais lauko tualetais ir oro uosto triukšmu.

    Komentuoti:


  • LBP
    replied
    Reikia kažkokiais būdais juk iškraustyti oro uostą iš miesto centro į tarpmiestį tarp Kauno - Vilniaus Step by step.

    Komentuoti:


  • feex12
    replied
    Parašė MarkWood Rodyti pranešimą
    Patvirtintos orouostų TAZ ( triukšmo apsaugos zonos), kuriose bus beveik visiškai apribota gyvenamųjų, poilsio, mokymo, ir kt. pastatų statyba, bei rekonstravimas. Vilniaus mieste patenka apie 10 kv.Kilometrų sklypų. Salininkai, Rasos, dalis Markučių.
    Grindžiama viešuoju interesu, bes iš principo apribojami vienbučių/ dvibučių sklypų savininkų interesai.

    https://www.ltou.lt/uploads/document...%97lapiai_.pdf

    ​​​​​

    Click image for larger version  Name:	Screenshot_20240422_154845.jpg Views:	319 Size:	355,3 kB ID:	2125702
    Truputį kosmosėlis...tiek metų niekam netrukdė triukšmas, dabar genijai sugalvojo, kad trukdo ir davai paverčiam 10 kvadratinių kilometrų miesto žemės dykyne, kurioje nebus nei naujos gyvenamos statybos, nei jau ten gyvenantiems naujos socialinės infrastruktūros (gydymo, ugdymo įstaigų), o turintiems ten turto (pvz nedidelį gyvenamą namą, nors sklypo rodikliai leistų pasitrigubinti plotą), numušam vertę per pusę ar dar daugiau...
    BP toje teritorijoje yra numatyta, kad jeigu turi planavimo dokumentą, gali statyti gyvenamą ar bet kokį kitokį daiktą, bet privalai įrengti triukšmo slopinimo priemones (pvz. aukštesnės triukšmo klasės langai, papildoma garso izoliacija ir pan.). Dabar įregistravus SŽNS net tokios galimybės nelieka ir kas gali logiškai paaiškinti kodėl ir kam to reikėjo? Nesuprantu. Ar neturėtų pats gyventojas/ pirkėjas pats nuspręsti ir turėti pasirinkimą - tinka jam triukšmas, ar netinka ir pan?
    Dar kas įdomiausia, kad komercinių daiktų statyba galima ir jiems nereikia jokių triukšmo slopinimo priemonių, nors realiam pasaulyje ofise/ darbe dažniausiai praleidi daugiau laiko nei namie. Ir, lėktuvų eismas šviesiu paros metu (t.y. tuo metu kai tu būni ofise) yra kartais intensyvesnis nei tamsiuoju paros metu (kai būni namie).
    Paskutinis taisė feex12; 2024.04.23, 13:59.

    Komentuoti:


  • MarkWood
    replied
    Patvirtintos orouostų TAZ ( triukšmo apsaugos zonos), kuriose bus beveik visiškai apribota gyvenamųjų, poilsio, mokymo, ir kt. pastatų statyba, bei rekonstravimas. Vilniaus mieste patenka apie 10 kv.Kilometrų sklypų. Salininkai, Rasos, dalis Markučių.
    Grindžiama viešuoju interesu, bes iš principo apribojami vienbučių/ dvibučių sklypų savininkų interesai.

    https://www.ltou.lt/uploads/document...%97lapiai_.pdf

    ​​​​​

    Click image for larger version

Name:	Screenshot_20240422_154845.jpg
Views:	818
Size:	355,3 kB
ID:	2125702

    Komentuoti:


  • spekas
    replied
    Gyventojų apklausa dėl Žaliojo miesto veiksmų krypčių ir tikslų

    https://vilnius.lt/lt/2024/04/10/gyv...ciu-ir-tikslu/

    Berods paskutiniame apklausos puslapyje, kur galima įrašyti ką nori, įrašiau (jei norite - kopijuokite):


    ,,Susisiekimo infrastruktūros esminis pertvarkymas:
    1. Neužbaigtas pagrindinių gatvių tinklas - M Lietuvio, Mokslininkų, Šiaurinės, Ozo iki VA nenutiesimas,
    2. Greito eismo gatvėse ne visur eismas vyksta dviem lygiais - Geležinio Vilko, Geležinio Vilko / Žalgirio / Ukmergės sankryža, Gariūnų viadukas, Tūkstantmečio / M Lietuvio tunelis.
    3, Dėl pagrindinių arterijų neužbaigimo nėra kaip užbaigti VT tinklą. Dėl VT tinklo disfunkcijos skatinamas automobilizmas. Dėl automobilizmo užsikemša miestas (beje, ir dėl to pačio gatvių tinklo neužbaigimo).
    4. LABAI BLOGA padėtis ir su šaligatvių tinklu - pilna mieste gatvių kur arba nėra šaligatvių, arba neremontuoti apie 40 metų, arba jie sovietiniai neatitinka šiuolaikinių reikalavimų.
    5. Gatvės remontuojamos paprastojo remonto būdu ir tai neiškelia reikalavimo jas atnaujinti pagal šiuolaikinius standartus ir tokiu būdu tik ,,įbetonuojamas sovietmetis''. Jei būtų rekonstruojamos - reikėtų parengti projektus, kurie atitiktų šiuolaikinius reikalavimus ir tada pasibaigtų gatvių sovietizacija.

    SENAMIESTIS

    Esmė (stebint metai iš metų daromas itin žalingas klaidas) yra sisteminių problemų nesprendimas platesniu (makro) lygiu. Senamiesčio gatvės visų pirma apskritai turėtų būti ne remontuojamas, o rekonstruojamos. Vieša paslaptis – remontui net projekto nereikia, todėl galima daryti bet ką ir belekaip.

    Antra, senamiesčio gatvės turėtų būti nerekonstruojamos neparengus viso senamiesčio gatvių atnaujinimo gairių.

    Trečia, senamiesčio gatvių atnaujinimo gairės turėtų būti ruošiamos kartu su senamiesčio eismo keitimo gairėmis, kai užduotis formuojama maždaug taip:
    1. Tranzitinio eismo iškėlimas.
    2. Radikalus senamiesčio gatvių, išskyrus senamiesčio žiediniam apvažiavimui skirtas gatves, išautomobilizavimas.

    Darbų eiga turėtų būti maždaug tokia:

    1. Suformuluojamos senamiesčio gatvių atnaujinimo gairės turėtų būti ruošiamos kartu su senamiesčio eismo keitimo gairėmis:
    - Tranzitinio eismo iškėlimas.
    - Kuo didesnis senamiesčio gatvių, išskyrus senamiesčio žiediniam apvažiavimui skirtas gatves, išautomobilizavimas.
    - Kuo didesnio gatvių kiekio prioretizavimas pėsčiųjų ir dviračių eismui. Auto eismas vyksta kartu su minėtais dalyviais. Pilies gatvė - geras pavyzdys, kuris turėtų būti taikomas beveik visam senamiesčiui.

    2. Parengiamos senamiesčio apvažiavimo ir kilpinio eismo schemos.

    3. Gatvės rekonstruojamos:
    - lietvamzdžiai pajungiami į lietaus / buitinės kanalizacijos vamzdynus. Kur reikia, tiesiami vamzdynai.
    - šalinamas asfaltas, vietoje jo klojamos trinkelės ar panaši danga (galima galvoti tiesti virš bruko, taip jį paliekant / išsaugant bei eismo juostų paviršių sulyginant su šaligatvių paviršiumi, kad nebūtų jokių kliuvinių – bortelių ir taip toliau).
    - ten, kur eismo juostų asfalto dangą keičiant į trinkeles reikia atlikti šaligatvių koregavimus (pločių keitimas ir taip toliau), - atliekami koregavimai, kad šaligatvių paviršius būtų viename lygyje su eismo juostomis.
    - visi atskiri dviračių takai, atskiri šaligatviai šalinami ir viskas apjungiama į vieną lygį. Visas eismas vyksta kartu.
    - g/b stulpai keičiami į estetiškus, statomi racionaliose vietose. Nuo namų fasadų, turinčių architektūrinę vertę, siekiama nuimti troleibusų kontaktinius laidus ir kabinti ant kontaktinio tinklo stulpų. Jei tokios galimybės nėra, arba tai daryti būtų neracionalu – ant pastatų kabinamiems kontaktiniams tinklams turi būti įrengta vibraciją nugesinančios priemonės.
    - per dideli ženklai keičiami į mažus, nevietoje stovintys stulpai perstatomi arba galvojama apie kitokius kabinimo būdus. Kur galima, gatvių šviestuvus bei ženklus kabinti ant fasadų, arba kelio ženklus įrengti ant stulpų, kurie būtų prie pat pastatų kokia 5-10 cm atstumu nuo jų.

    Jei pinigų neužtenka rekonstrukcijai - juos kaupti kol užteks. Jei tai privataus investuotojo lėšos – galioja tos pačios kaupimo gairės.''

    Komentuoti:


  • Bmweda
    replied
    4 stadijos vėžininkui kompresas irgi turbūt padeda, bendraja prasme.

    Į tavo klausimą atsako AI:

    Naujai suprojektuota gatvė gali nepalengvinti evakuacijos dėl kelių priežasčių:
    1. **Nepakankamas infrastruktūros pajėgumas:** Net jei yra naujai nutiestos gatvės, jei infrastruktūra (pvz., sankryžos, greitkeliai) yra ribota ar nepakankama, tai gali sukelti eismo spūstis ir užkirsti kelią greitai evakuoti.

    2. **Susidarys transporto kamščiai kitose vietose:** Nauja gatvė gali perkelti eismą iš vienos vietos į kitą, sukeldama kamščius ir susidariusi transporto problemas kitose vietose, ypač jei nebus atliktos visos su tuo susijusios infrastruktūros plėtros.

    3. **Galimi eismo judėjimo modeliai:** Netgi gerai suprojektuota gatvė gali sukelti nepageidaujamus eismo judėjimo modelius, pvz., intensyvesnį eismą arti gyvenamųjų rajonų ar kitų svarbių infrastruktūros objektų, kurių galėtų trukdyti gyventojams ar kitoms svarbioms veikloms.

    4. **Bendras planavimo trūkumas:** Kartais naujų gatvių ar kelių statyba vyksta izoliuotai nuo bendro transporto sistemos planavimo. Tai gali sukelti disfunkcijas ir nepageidaujamus poveikius esamoms eismo srautų ir evakuacijos trasoms.

    Todėl, nors naujai suprojektuota gatvė gali būti gerai suprojektuota ir pagerinti vietinį eismą, ji gali neturėti norimo poveikio evakuacijos proceso palengvinimui dėl kitų infrastruktūros, eismo modelių ir bendrų planavimo aspektų trūkumo.

    Komentuoti:


  • Kitas
    replied
    Parašė Bmweda Rodyti pranešimą
    Šiaurinė į aplinkkelį įvažiuoti tuo atveju nepadės, sėdėsit kamštyje savo kieme, nepaisant to, yra ar ne ta Šiaurinė.
    Kodėl naujai (gerai!) suprojektuota gatvė nepadės evakuacijai, bendraja prasme?

    Komentuoti:


  • Bmweda
    replied
    Parašė Skeptikas Rodyti pranešimą
    . Vilniuje susisiekimas rytų-vakarų kryptimis yra tragiškas kas labai stipriai apsunkintų evakuaciją karo ar astravo AE nelaimės atveju
    Šiaurinė į aplinkkelį įvažiuoti tuo atveju nepadės, sėdėsit kamštyje savo kieme, nepaisant to, yra ar ne ta Šiaurinė.

    Komentuoti:


  • Skeptikas
    replied
    Dabartiniame geopolitiniame kontekste Šiaurinė gatvė įgija visiškai naują prasmę, kalba jau nėra vien apie susiekimą, čia jau ir saugumo klausimas. Vilniuje susisiekimas rytų-vakarų kryptimis yra tragiškas kas labai stipriai apsunkintų evakuaciją karo ar astravo AE nelaimės atveju ir t.t. Keista, kad nėra jokių diskusijų iš šios perspektyvos, kai apie visokius bunkerius po stadionu ar t.t. kiek oro privirpinta. Ukrainos karas puikiai parodo, kokią didžiulę įtaką kare turi infrastruktūra, kaip vieno ar kito kelio kontolė nulemia visą mūšio mieste eigą. Ne veltui ne vienas karo ekspertas pabrėžia Rail Baltic, Via Baltica ir t.t. reikšmę ir į visą tai reikia žiūrėti ir iš gynybos prizmės. Investicijos į gynyba nėra tik ginkluotės pirkimas, ir jei kalbos pradeda eiti apie 3-4% nuo BVP ar pan. Reikia į tai traukti ir infrastruktūrinius projektus ir kelti jų prioritetą ir iš gynybos prizmės.
    Kalbant apie Šiaurinę g. tai nereiškia, kad reikia dabar daryti asfalto jūras, į tai reikia žiūrėti ir pagal miesto poreikius, bet matome kaip Valdelio eroje sekasi su niuansais. Galima pasvajoti apie A juostas viduryje (ar bent išvis A juostas), įsivaizduoti kaip atrodytų tramvajus, manau jei kažką bedarys, tai bus Ukmergės g. 2.0. Pseudogreikelis su užmiestiniu parkofstanu.

    Komentuoti:


  • abruo
    replied
    Jei Šiaurinė g. būtų su išskirtomis atskirtomis VT juostomis gatvės viduryje, tai būtų labai geras variantas. Deja, tai mažai tikėtina.

    Komentuoti:


  • Kecal
    replied
    Parašė spekas Rodyti pranešimą

    Tai čia būtų gerai. Manau apie tramvajų neverta svajoti bent kol kas, bet bent jau galėtų užbaigti pagrindinių gatvių tinklą, kad tuomet viso miesto mastu būtų galima optimizuoti maršrutus, perkelinėti stoteles viena šalia kitos ties sankryžomis, nutiesti vientisą A juostų tinklą ir panašiai.
    Jei kalba eina apie Šiaurinę gatvę pirmiausia, aš esu skeptiškai nusiteikęs. Gal ne kategoriškai prieš, bet skeptiškai. Gatvių tinklo plėtros darbų turėjome tiek ir tiek, galutinis rezultatas buvo tik dar didesnė automobilizacija. Tuo metu VT tinklui iš esmės nieko pozityvaus nepadaryta, centrinėje miesto dalyje net gana stipriai regresavome (dingo VT eismas Gedimino prospektu, taip pat troleibusas iki Paupio, kas dabar labai praverstų, troleibusas Naugarduko gatvėje, ir pan.). Kiek galima lipti ant to paties grėblio, pirmenybę teikiant automobilių eismo lengvinimui?

    Komentuoti:


  • spekas
    replied
    Parašė Kecal Rodyti pranešimą
    Tai nauja VT rūšis – labai gerai. Svarbiausia, kad tai nebūtų elektrobusas, o kažkas rimtesnio (pvz., tramvajus).
    Tai čia būtų gerai. Manau apie tramvajų neverta svajoti bent kol kas, bet bent jau galėtų užbaigti pagrindinių gatvių tinklą, kad tuomet viso miesto mastu būtų galima optimizuoti maršrutus, perkelinėti stoteles viena šalia kitos ties sankryžomis, nutiesti vientisą A juostų tinklą ir panašiai.

    Komentuoti:


  • Kecal
    replied
    Tai nauja VT rūšis – labai gerai. Svarbiausia, kad tai nebūtų elektrobusas, o kažkas rimtesnio (pvz., tramvajus).

    Komentuoti:

Working...
X