Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Vilniaus plėtra

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Armae
    replied
    Reikia plano - planas yra !

    Komentuoti:


  • spekas
    replied
    Patvirtintas Vilniaus istorinio centro valdymo planas

    2025-06-27

    https://vilnius.lt/naujienos/patvirt...valdymo-planas

    Kultūros ministro įsakymu patvirtintas Vilniaus istorinio centro – UNESCO pasaulio paveldo objekto – valdymo planas. Tai – strateginis dokumentas, privalomas kiekvienai į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytai vietovei ar objektui, kurį nustato UNESCO pasaulio paveldo konvencijos nuostatos. Valdymo plane apibrėžiami veiksmai, tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir vietos gyventojų įtrauktis, siekiant užtikrinti balansą tarp istorinio centro išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo ir patogaus, gyvo bei tvaraus miesto kūrimo.

    „Rengdami šį valdymo planą pirmą kartą sostinės istorijoje siekėme visapusiškai ir strategiškai pažvelgti į Vilniaus istorinio centro situaciją bei ateities viziją. Tai ilgalaikis dokumentas, kuriame numatyti konkretūs veiksmai, padėsiantys užtikrinti istorinio centro apsaugą, puoselėjimą ir darnų vystymą. Dabar, turėdami šį aiškų veiksmų planą, pagaliau galime pereiti nuo kalbų prie darbų ir sistemingai pasirūpinti tuo, kas Vilniui yra brangiausia – jo istoriniu centru,“ – teigia Vilniaus m. savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėja Jolita Noreikienė.

    Valdymo plane esantį veiksmų planą sudaro keturi sluoksniai, nusakantys Vilniaus senamiesčio valdymo viziją UNESCO Pasaulio paveldo aspektu: atsparumas, apsauga ir subalansuotas vystymas, bendruomenės, gyvybingumas. Remiantis šių sluoksnių hierarchija, veiksmų plano struktūra atspindi tvaraus vystymo prioritetus bei jų tarpusavio priklausomybę: išsaugoti urbanistinę, gamtinę ir kultūrinę aplinką, skatinti darnų urbanistinį vystymą, užtikrinti bendruomenės dalyvavimą paveldo išsaugojime ir skatinti miesto gyvybingumą.

    Vilniaus istorinio centro valdymo planas pradėtas rengti 2023 metais Vilniaus miesto savivaldybės ir Kultūros ministerijos iniciatyva. Šio darbo ėmėsi gausi ekspertų komanda, planas suderintas su UNESCO pasaulio paveldo komitetu bei Lietuvos Respublikos institucijomis. Vilniaus istorinio centro valdymo planą galite rasti čia.

    Kokios gražios deklaracijos, tik vystysim, darninsim ir visaip kaip. O kas tuo metu vyksta? Vyksta sovietinių šaligatvių puoselėjimas ir ištisinio asfalto liejimas senamiestyje... Abejoju ar šis planas ką nors teigiamo duos ir taip sakau tikrai neieškodamas preteksto kaip pabūti negatyviam. Bus labai gerai jei klysiu. Bet aš negaliu iš jų ko nors teigiamo tikėtis kuomet net patys paveldosaugininkai ne tik nesuvokia, kad didžioji dalis šaligatvių senamiestyje yra sovietinis darinys, bet ir nesiruošia to keisti, ištaisyti, pritaikyti. Ir ne, kad vienoje kitoje gatvėje jie paplatinami tai nėra sprendimas. Tai sovietmečio išplėtimas su maža nauda. Tai ko iš jų tikėtis?

    Pvz.
    Greitai atlikau paiešką kas numatoma šaligatviams tame dokumente. Tai ten nieko beveik nėra. Radinius dalinuosi Senamiesčio gatvių atnaujinimo temoje Infrastruktūros skyrelyje:

    Paskutinis taisė spekas; 2025.07.02, 22:36.

    Komentuoti:


  • spekas
    replied
    Click image for larger version  Name:	Capture.JPG Views:	0 Size:	101,2 kB ID:	2205368

    Nuo šiol Vilnius gali drąsiai vadintis didžiausiu miestu Baltijos šalyse. Birželio 2-ąją Latvijos centrinė statistikos valdyba paskelbė, kad gyventojų skaičius Rygoje sumažėjo iki 592 tūkstančių. Tuo metu sparčiai auganti Lietuvos sostinė perkopė 607 tūkst. gyventojų ribą. Vilnius ne tik didžiausias, bet ir turtingiausias tarp Baltijos šalių miestų – jo bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį.
    https://vilnius.lt/naujienos/oficial...-saliu-miestas

    Vilniuj už augimą - valio! O tuo metu pagrindinio gatvių tinklo užbaigimo, VT galima palaukti ir iki 700k gyventojų. Tuomet bus galima nutiesti 100 m 1,5 m pločio šaligatvį ir viskas bus darnu, įtrauku, žalia, tolerantiška, sklandu, empatiška, progresyvu, toliaregiška, protinga, pasverta, apgalvota, numatyta, suplanuota, išvystyta, paskatinta ir visaip kaip puiku.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Būtų prašymas cituojamą tekstą įdėti tarp [ quote ] ir [/ quote]

    Komentuoti:


  • spekas
    replied
    Noriu pasidalinti architektų pranešimu iš Architektų grupės kas daroma su architektais. Gal tema ne visai tinkama, bet visgi liečia tiek Vilniaus plėtrą, tiek VMS, tiek tai gerai iliustruoja ką tenka patirti architektams iš politinio ir ypač biurokratinio aparato. Situaciją stebiu jau kelintus metus ir matau kaip vis daugiau ir daugiau architektams yra užkraunama biurokratizmo, kuris pasiekė tokias aukštumas, kad iš architektų net pradėta reikalauti tualetui insoliacijos... O architektai yra labai kantrūs žmonės ir jei jau jie pradeda viešumoje kalbėti tai žinokite reikalai pasiekė tokį lygį, kad maža nėra.

    nuoroda į pranešimą Facebook

    ,,KAS NORIT PAPILDYTI PUNTUS APIE REALIĄ SITUACIJĄ - laiškas apačioje
    SIŪLYČIAU SIŲSTI APLINKOS MINISTRUI, MŪSŲ GERBIAMIEMS RŪMAMS, VICEMINSITRAMS, ĮSTATYMĄ RUOŠUSIEMS KONSULTANTAMS
    KO MES PRAŠOM? ATŠAUKTI ĮSTATYMĄ, PERŽŪRĖTI TVARKĄ, DUOTI KONSULTACIJAS, SEMINARUS, SUPAPRASTINTI TVARKĄ?
    KO MES SIEKIAM?
    IŠSIŲSIU ŠITĄ LAIŠKĄ, O KAS TOLIAU? KAS EIS AIŠKINS, KAS KALBĖS PRISTATYS VISKĄ?
    AŠ ASMENIŠKAI DAR NEPRIĖJAU PRIE TVARKOS PO STATYBOS LEIDIMO GAVIMO TAD NEGALIU KOMENTUOTI ŠIAM MOMENTUI, BET JAU ARTĖJA TAS MOMENTAS.

    Aš asmeniškai turiu begalo daug darbo. NT rinka tikrai atsigauna, smulkieji vystytojai grįžta po beveik 2-3 metų pertraukos, bet mes elementariausiai nebesuprantam ką darom - ar mes projektuojam ar tik dokumentus tvarkom. Bemba 30 metų pradirbęs, o projekto pavadinimo pasirodo nebemoku parašyti, dieduko 60m prašau elektroniniu parašu pasirašyti, savivaldybės darbuotojui aiškinu kad tūlikui insoliacijos skaičiavimų nereikia atlikinėti......
    Kaip derinti visuomenei svarbius projektus? ..........
    Kaip pranešti apie statybų pradžią........

    Laba diena,
    Rašau jums Architektų bendruomenės vardu, nesu įpareigotas kalbėti visų narių vardu, bet labai daug kolegų mato beviltišką situaciją su paskutiniu teisės aktų pasikeitimu kuris įvyko 2024 11 01.
    Prašytumėm organizuoti kaip galima greičiau diskusiją ir sprendimų priėmimą dėl susiklosčiusios situacijos. Prašytumėm architektų rūmų pateikti, pristatyti esamą ir realią dirbančių, ir praktikuojančių projektavimo veiklą situaciją kaip sekasi išimti statybos leidmus ir pranešti apie statybų pradžia po 2024 11 01.
    Nežinau kaip yra su dideliais objektas, bet neypatingi statiniai prie kurių didžioji dauguma kolegų dirba mato nesuvokiamą situacija su pasikeitusia tvarka.
    Statyba leidžiantis dokumentas gal dar ir įkandamas reikalas, bet kas vyksta po statybos leidimo atsiprašant yra visiškas bardakas. Ar nereikėtų peržiūrėti visus pakeitimus ir atsižvelgti į mažųjų projektų (vienbučių, dvibučių, neypatingų negyvenamųjų pastatų) eigą. Praėjo dar tik 3 mėnesiai po pasikeitusio įstatymų paketo, ypatingi statininiai arba visuomenei svarbūs statiniai turbūt dar nepriėjo prie šios stadijos, bet mažieji projektukai gavo pirmuosius leidimus naujaja tvarka. Ir kas seka toliau......

    Prašome prisijungti prie feisbuk grupės Architektai (narių skaičius 12,8 tūkstančio) ir pasiskaityti apie situcija su dabartiniais pasikeitimais. Tikrai nėra dar daug tų situacijų, bet pradeda viskas aiškėti ir tai dar tik pradžia, tad kol nevėlu tvarkykim kas įmanoma tvarkykim ir tobulinkim arba paprastinkim, o ga grįžkim prie senosios tvarkos?

    Keletas nusiskundimų iš naujosios sistemos
    1. savivaldybės darbuotojai nesupranta kaip tikrinti projektus, priimti, registruoti prašymus.
    2. kiekvienas specialistas savaip interpretuoja visą tvarką ir skirtingai registruoja prašymus ir tuo labiau tikrina, nėra bendros tvarkos.
    3. pertekliniai reikalavimai dėl dokumentų pateikimo statybos leidimui gauti.
    4. turim ale pereinamajį laikotarpį, bet savivaldybės darbuotojai pasimetę nesupranta kokia tvarka priimti prašymus
    5. prašymus reikia tektis kiekvienai tikrinančiai istitucijai atskirai nors ji jau SLD (statybą leidžiantis dokumentas) tikrinimo metu žiūrėjo projektą, o tai yra 10 ir dar daugau prašymų.
    6. po SLD gavimo, pranešimams apie statybų pradžią specialistai neprijungti prie sitemos ir nesupranta kaip tikrinti
    7. sistema(infostatyba) neveikia, turi klaidų
    8. konsultacijos kaip dirbti su pakeista sistema nėra
    9. statybų inspekcijos atstovai nevisada kompetetingai konsultuoja kiekvienu atveju, o savivaldybės darbuotojai aplamai nieko pasakyti negali, ekspertai kurie turi kažką daryti irgi nesuprantą ką.

    Visa tai yra tik maža dalis viso haoso kuris prasidėjo po pirmų statybos leidimų gavimo.
    Supraskim visi, kad jei negalėsim pradėti statybų kokie nuostoliai laukia valstybės pradedant darbo jėga ir surenkamais mokesčiais......
    Tarpbankinės palūkanos krenta, NT rinka kaip ir atsigauna, o statybų pradėti negalima, nes viskas stoja dėl "biurokratinio aparato mažinomo reglamentų pasikeitimo paketo".''

    Komentuoti:


  • gerietis
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Vilniaus rajonas skundžiasi, kad gyventojai fiktyviai registruojasi mieste dėl darželių, mokyklų, gydymo įstaigų ir savivaldybė netenka pajamų, ...

    Nuo kada gydymo įstaiga pririšta prie gyvenamosios vietos?
    Kodėl tada žmogus registruotas Kauno r. sėkmingai lankosi Pylimo poliklinikoje Vilniuje?

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Stadionas Rodyti pranešimą

    realiai 2000 (ar panašiai) prijungta buvo daug kaimų gauti papildomo GPM (ir gal kai kurių žmonių žemes vertei padidinti), realiai gavom didelį infrastruktūros poreikių, o tą GPM neproporcingai reikiamai infrastruktūrai, reik atiduoti visokiems Rietavams.
    Vilniaus rajonas skundžiasi, kad gyventojai fiktyviai registruojasi mieste dėl darželių, mokyklų, gydymo įstaigų ir savivaldybė netenka pajamų, o miestas skundžiasi, kad mieste gyvenantys realiai registruoti yra kur nors Maišiagaloje.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Stadionas Rodyti pranešimą

    realiai 2000 (ar panašiai) prijungta buvo daug kaimų gauti papildomo GPM (ir gal kai kurių žmonių žemes vertei padidinti), realiai gavom didelį infrastruktūros poreikių, o tą GPM neproporcingai reikiamai infrastruktūrai, reik atiduoti visokiems Rietavams.
    Iš esmės nematai didelio skirtumo. Bet tai kitai temai diskusija. Dėl kažkokios išsigimusios miesto plėtros diskutuota jau ne kartą.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė MindesAcc Rodyti pranešimą
    Nesuprantu, Vilnius neturi jokiu kitu vietu kur plestis apart tik i siaure?
    Turi, kalnėnai, naujoji vilnia, vokė:

    https://maps.vilnius.lt/bendrasis-planas#layers

    Komentuoti:


  • MindesAcc
    replied
    Nesuprantu, Vilnius neturi jokiu kitu vietu kur plestis apart tik i siaure?

    Komentuoti:


  • Stadionas
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Tai aš ir turiu omenyje. Ten yra – miestas.
    realiai 2000 (ar panašiai) prijungta buvo daug kaimų gauti papildomo GPM (ir gal kai kurių žmonių žemes vertei padidinti), realiai gavom didelį infrastruktūros poreikių, o tą GPM neproporcingai reikiamai infrastruktūrai, reik atiduoti visokiems Rietavams.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    BP numatyta tiek mokykla, tiek darželis, kitas klausimas, ar savivaldybė pastatys ką nors, turbūt net gatvių neišasfaltuos, jei net centre to nesugeba padaryti.
    BP daug dalykų numatyta. Kai užaugs džipuose neasfaltuota Santariškių gatve atvežioti vaikai, gal jų vaikai ir eis į vietinę Gulbinų mokyklą.

    Komentuoti:


  • Alfas Vingys
    replied
    Čia statytojų straipsnis, Savivaldybės net nėra jokio komentaro Gali būti kaip spaudimo priemonė atvesti komunikacijas, nes užsiminta tekste

    Komentuoti:


  • Taj Mahal
    replied
    Parašė digital Rodyti pranešimą
    Vilniuje planuojamas naujas rajonas, kurį ekspertas lygina su Pilaite ir Rieše: štai kur jis iškils

    Remiantis 2021-aisiais patvirtintu bendruoju Vilniaus miesto planu, šiaurinėje sostinės dalyje turėtų iškilti daugumai vilniečių iki šiol mažai žinomas rajonas, talpinsiantis iki 20 tūkst. gyventojų – Gulbinai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

    Savivaldybės plane taip pat numatyta, kad ši erdvė taps vienu iš šešių periferinių miesto centrų. Ekspertai gyvenvietę jau dabar lygina su Pilaite ir Rieše, atskleidė daugiau detalių apie tai, kaip ji galėtų atrodyti.

    „Numatyta, jog Didieji ir Mažieji Gulbinai taps pilnaverčiu rajonu, iš vienos pusės ribojamu Molėtų plento, iš kitų – Riešės upės, Gulbino, Balsio, Also ir Sauso ežerų, esančių Verkių regioniniame parke. Pagal atstumą iki miesto centro bei kelionės trukmę, būsimą teritoriją tiksliausia būtų lyginti su Pilaite: daugiabučių namų kvartalai, tikėtina, bus vidutinės klasės, tuo tarpu vienbučių namų kvartalai jau šiandien plėtojami kaip Santariškių tęsinys – šiek tiek prabangesnės klasės.

    Eksperto teigimu, suplanuota, jog būsimas rajonas užims 525 ha teritoriją, iš kurių urbanizuota turėtų būti daugiau nei pusė – apie 320 ha, likusi Gulbinų teritorija išliks rekreacinė zona.

    Pasiūlą papildys iki 7 tūkst. butų

    Pasak LNTPA valdybos pirmininko, Gulbinuose sparčiai kuriasi gyvenvietės, tačiau dauguma jų – tik vienbučių namų, taip yra dėl jau beveik du dešimtmečius besitęsiančių diskusijų dėl miesto vandentiekio ir buitinių nuotekų infrastruktūros įrengimo.

    „Šiuo metu situacija jau yra pasiekusi finišo tiesiąją: daugiabučių kvartalų plėtrai trūksta tik miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų dėl kurių vyksta aktyvi diskusija tarp NT plėtotojų bendruomenės ir miesto savivaldybės“, – teigia V.Zabilius.

    Daugiabučių namų plėtra rajone, pasak jo, užtikrins ir naują infrastruktūrą: naujas asfaltuotas gatves, apšvietimo sprendimus, dviračių takus, viešojo transporto stoteles, kurių šiandien teritorijoje trūksta.

    Eksperto skaičiavimu, Gulbinai sostinės gyventojams bei naujakuriams galėtų pasiūlyti iki 7 tūkst. naujos statybos būstų, tai – 40 proc. daugiau, nei visa šiuo metu sostinėje egzistuojanti pasiūla (5300 būstų, iš kurių vidutinė klasė sudaro 33 proc.).

    Remiantis bendruoju miesto planu, maždaug du trečdalius urbanizuotos Gulbinų teritorijos turėtų sudaryti vienbučiai, trečdalį – daugiabučiai namai.


    Vilniaus miesto plotas toliau sparčiai augs.
    Neatrodo kad Vilniaus miesto savivaldybė ar miesto architektai apskritai supranta kad reikėtų stabdyti Vilniaus miesto urban sprawl ir tankinti jau esamą miestą.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė spekas Rodyti pranešimą
    VMS trūksta žmonių, o va kuo jie užsiima. Pasitaikius progai paminėsiu, kad pvz mūsų kiemo atnaujinimo projektui per Kaimynijų programą VMS buvo iškėlusi perteklinius reikalavimus, kurie buvo vos ne tokie patys kaip statyti dangoraižį (nejuokauju), o tuos perteklinius reikalavimus pažymėjo kaip perteklinius, jei gerai pamenu, Statybų Inspekcija - paskui VMS rinkosi komisija, kuri pripažino, kad taip reikalavimai mūsų kiemui visgi pertekliniai...

    Click image for larger version  Name:	Capture.JPG Views:	0 Size:	43,7 kB ID:	2165980
    https://madeinvilnius.lt/naujienos/m...o-igaliojimus/
    Didelė biurokratija ir perteklinis reguliavimas kuriamas, kad galėtų pasipelnyti kyšininkaujant, klasika.
    Paskutinis taisė Lettered; 2024.11.18, 12:42.

    Komentuoti:


  • spekas
    replied
    VMS trūksta žmonių, o va kuo jie užsiima. Pasitaikius progai paminėsiu, kad pvz mūsų kiemo atnaujinimo projektui per Kaimynijų programą VMS buvo iškėlusi perteklinius reikalavimus, kurie buvo vos ne tokie patys kaip statyti dangoraižį (nejuokauju), o tuos perteklinius reikalavimus pažymėjo kaip perteklinius, jei gerai pamenu, Statybų Inspekcija - paskui VMS rinkosi komisija, kuri pripažino, kad taip reikalavimai mūsų kiemui visgi pertekliniai...

    Click image for larger version

Name:	Capture.JPG
Views:	1142
Size:	43,7 kB
ID:	2165980
    https://madeinvilnius.lt/naujienos/m...o-igaliojimus/

    Komentuoti:


  • Nikas
    replied
    Parašė Bluefox Rodyti pranešimą
    Tad norint pagerinti susisiekimo situaciją šioje miesto pusėje kuo mažesnėmis lėšomis, abosoliutus planas minimum galėtų būti:
    Būti galėtų bet kas, nors ir tramvajus. Bet bus eilinė automobilizuota suburbija, iš kurios net neis išsukti į Eišiškių plentą.

    Komentuoti:


  • felar
    replied
    Obviously suorganizuos greitą ir patogų susisiekimą. "Greitas ir patogus susisiekimas" pagal Vilnietiškas paniatkes iš Facebook'o NT marketingo perliukų - asociatyvinės foto perspektyva tiesiai iš kamščio.

    Click image for larger version

Name:	jorai.png
Views:	1916
Size:	1,26 MB
ID:	2141529

    Komentuoti:


  • feex12
    replied
    Parašė ttttt Rodyti pranešimą

    Tuoj ateis genijai iš Vingio Akropolio rajono temos ir pradės aiškint:

    "Taigi tik 500 metrų praeiti iki Eišiškių plento, ten kas valandą 78 ir 3, o 42 net du kartus per valandą! Nesuprantu kokios problemos, ko čia visi verkia dėl to VT..."
    Juokingiausia, kad nuo Paupio 3 etapo (grubiai Paupio vidurio) iki artimiausios stotelės Subačiaus g. yra lygiai 500 metrų, o iki Drujos ir Maironio gatvių stotelių >800 metrų.

    Komentuoti:


  • Bluefox
    replied
    Parašė miurdock
    Rimtas kvartalas tas Launagiai nusimato

    https://www.bustonaujienos.lt/launag...s-1-mlrd-euru/

    Jau paaiškėjo laimėtojai, kurių projektai patvirtinti pirmiesiems dviem naujojo rajono „Launagiai“ Vilniaus pietinėje dalyje etapams.

    Pirmosios vietos skirtos architektų studijoms „Aketuri architektai“, „Fragment architektai“ ir „Architektūros kūrybinė grupė“. Tarp prizininkų pateko dar 11 architektų studijų, kurios visos pasidalins beveik 200 tūkst. eurų siekiantį konkurso prizinį fondą.

    Konkursus organizavo NT plėtros bendrovė „Darnu Group“.

    Teko netoliese gyventi, kasdien važiuoti į miestą ir iki šiol tenka lankytis, iš tikro labai džiugu, kad planuojamas projektas su vizija, tikėkimės bent didesne dalimi bus ir įgyvendintas ir tai duos paskatą atsigavimui ir Salininkuose. Per tiek laiko ir minčių kilę įvairių, nors ir gana paprastų, kaip pakeisti situaciją, reikės pabandyti susisiekti su projekto vystytojais, gal perskaitys ir kils minčių atsižvelgti į tam tikrus aspektus planuojant projektą ir derinant su savivaldybe.

    Eismas Eišiškių pl. kiekvieną rytą yra viena eile kokių 8-12 km/h judantis automobilių kamštis, kuris kasmet darosi po truputį ilgesnis, nes palaipsniui vyksta plėtra šioje miesto pusėje, o iki šiol nėra jokio dviračių ar pėsčiųjų tako su miestu, VT neplečiamas, tad tiesiog atsiranda vis daugiau keleijančių automobiliu. Pilni autobusai važiuoja tame pačiame kamštyje.

    Nujaučiu, kad vienas pirmųjų išlįs viešumon planas konvertuoti Eišiškių pl. į 2+2 eismo juostų gatvę be jokių dedikuotų A juostų, tačiau srautas atsirems į tą pačią Dariaus ir Girėno gatvę kaip ir dabar, tad tai jokio esminio pokyčio nepadarys (išskyrus tvarkingesnį/saugesnį eismą ties sankryžomis), ar automobiliai važiuos viena ar dviem juostum iki sankryžos, kurioje jie stringa ir dabar. Jau jau bus rekonstruojama gatvė, norėtųsi bent kažko panašaus, kaip Žirnių g. projektas, kur 2+2 ir A juosta. Eišiškių pl. ideali vieta padaryti nepertraukiamą eismo juostą viešajam transportui, kuria VT galėtų važiuoti visuomet vienodai gretai, nepriklausimai nuo to bendro srauto intensyvumo, kas kardinaliai didintų VT patrauklumą, nes tai jau taptų greitesnis kelionės būdas, bent į tas kryptis, kur veža maršrutai.

    Turbūt taip pat atsiras dviračių/pėsčiųjų tako jungtis iki miesto, kas tiesiog būtina.

    Užusienis (kalbant apie visą rajoną, ne tik naujai planuojamą teritoriją) savo plotu panašus į Lazdynus, žinoma, mažiau gyventojų, reikia tikėtis, kad kvartalo viduje bus sukurtas adekvatus autobusų trasų tinklas, kuris bus orientuotas ne tik Centro kryptimi, bet ir jungsis su Salininkais leidžiant patogiai judėti tarp šių rajonų ir išnaudoti vienas kito infrastruktūrą. Kalbant apie esamus maršrutus, tas pats 41 galėtų būti pratęstas iki Salininkų ar 19 iki Užusienio. Gaila, kad jau dabar nėra bent 1-2 stotelelėmis giliau į Užusienio g. pratęsiama 41-o trasa, kur jau dabar yra daug naujai atsiradusių namų, o galutinis taškas taip ir liko ten, kur matyt buvo padarytas prieš daug metų.

    Ties Mechanikų g./Eišiškių pl. sankržya (prieš pat naują kvartalą) galėtų atsirasti P+R aikštelė, kuri surinktų dalį iš toliau atvykstančio automobilių srauto ir nuo kurios eitų mano jau minėta A juosta į Centrą, tai reikštų ir greitesnes keliones naujojo rajono gyventojams dėl mažesnio automobilių eismo.

    Nors ir įrengus traukinių stotelę Salininkuose ši būtų nutolusi nuo naujojo rajono per 3 km, kas būtų turbūt per toli, vis dėl to sukūrus traukinių maršrutą per Salininkus (taip pat numačius naują stotelę ties Nordika ir galbūt ties. Panerių g.), neabojotinai dalis Salininkų gyventojų persėstų į traukinį ir tai taip pat šiek tiek mažintų eismo srautą Eišiškių pl.

    Tad norint pagerinti susisiekimo situaciją šioje miesto pusėje kuo mažesnėmis lėšomis, abosoliutus planas minimum galėtų būti:
    • Nutiesti papildomus 3.5 m asfalto Eišiškių pl. ir padaryti A juostą nuo Mechnikų g. iki Dariaus ir Girėno g. (3.9 km), ypač paprasta būtų atkarpoje iki Metalo g., kur nėra bortų ir nereikia perkelinėti jokių stulpų (3 km)
    • Nemenčinės plento lygio asfaltuotas bendras pėsčiųjų-dviračių takas
    • Traukinių stotelė Salininkuose
    Tai jau reikštų didžiulį pagerinimą gyvenantiems šioje miesto pusėje, o kainuoti turėtų palyginus nedaug. Kas bus matysim, bet bent šiais aspektais labai daug nesitikiu.

    Komentuoti:

Working...
X