Parašė VLR
Rodyti pranešimą
Primenu ką Pakalnis kalbėjo Urbanistikos forume. Ką jis kalbėjo prieš metus savo sienoje, deja, išsitrynė po to, kai užsiblokavo nuo manęs. Esu apie tai rašęs plačiau: https://www.facebook.com/Eduardas.Kr...D2B3GDAVfzUNyl
----
https://youtu.be/_-Pk0mUoYXg?t=17479
4:51:20 (E.K.): Šitas forumas vyksta jau keliolika metų. Kiek yra parengta tokių tvarių planų, kuriuose gyventų bent 5 tūkstančiai gyventojų, jie turėtų mokyklas, darželius, t.y. visą infrastruktūrą, kad nereikėtų jiems važinėti po miestą, kas lyg ir atspindėtų tvarumą.
Tokie, pvz. Nyderlandai turi pavyzdžių, gyvai padarytų, kur per 20 metų šalia Utrechto atsirado 100 000 gyventojų papildomas rajonas. 25 kvadratinių kilometrų. Išpirkęs 6000 namų ūkių, prisijungęs kitos savivaldybės žemes. Dabar net matosi Google žemėlapiuose, kad ten važinėjant VT, dviračiais, pėsčiomis visur yra skirtingos trasos. Akivaizdžiai matosi, kad tai buvo miesto planavimas.
Kiek mes tokių objektų turime Lietuvoje?
4:52:05 (geografė Dovilė Krupickaitė): Aš tiktai noriu paklausti: ar to reikia?
4:52:20 (E.K): Aš irgi tada noriu paklausti: gal tikrai to nereikia? Gal tikrai urvuose gyvenimas, toks savaime chaotiškas yra visai gerai? Ir to viešojo transporto nereikia? Patys urveliais žmonės išsivažinės. Gal tikrai tai gerai?
4:52:35 (Mindaugas Pakalnis): Dar jei aš galėčiau šiek tiek pratęsti... Reikia suprast, kad ten, kur viskas suplanuota ir planingai statoma, kaip jau sakiau, yra 30 kilometrų vat ta kryptim [rodo ranka]. Tai ten viskas planingai sudėliota, kaip numatyta, taip dažniausiai ir vyksta, jei nevyksta, tada... patraukia tuos, kurie nori, kad nevyktų.
Man atrodo, miestas yra procesas, jis yra pastovi kaita ir galimybių veikimui sudarymas. Ir, ta prasme, jeigu mes pastatėm gyvenamą rajoną ir jo centre padėjom mokyklą, tai nebūtinai žmonės eis iš to rajono į tą mokyklą, nes priklausys nuo direktoriaus ir mokytojų ir galbūt tėvai veš į kitą mokyklą. Mes negalim suprognozuot gyvenimo. Mes negalim suprogramuot gyvenimo. Tie, kas bandė gyvenimus suprogramuot, baigė labai blogai. Idealiai suprojektuotas Brazilijos miestas visiškai neveikia. Idealiai suprojektuota Astana yra totalus... pravalas (atsiprašau už rusišką žodį). Ta prasme, miestai yra žmonių veikimas tinkle ir mes galim tą tinklą įtakot, bet mes negalim parašyt idealaus scenarijaus. Tiek.
----
Tik priminsiu, kad kalbėjau apie vienoje liberaliausių ir demokratiškiausių pasaulio šalių (Nyderlanduose) realiai veikiantį Leidsche Rijn, t.y. Utrechto dalį, o ne apie Astaną, Braziliją ar Baltarusiją, į ką Pakalnis nukreipė savo repliką...
Leidsche Rijn buvo suplanuotas 1996-ais, kai Utrechtas planavo savo padidėjimą nuo 200 iki 300 tūkstančių gyventojų iki 2020. Dabar būtent taip ir yra, naujoji miesto dalis pilnai veikia. Joje jau yra mokyklos, parkai, darželiai, lokalus centras, važinėja VT ir t.t.
Yra daugiabučių, kotedžų, privačių namų kvartalai, tad pirkėjai gali rinktis kas jiems patinka.
Kaip tai atrodo galite pamatyti čia: https://www.google.com/.../data=!3m1!1e3!4m6!3m5...
Vėliau dar pasitikslinau.
----
https://youtu.be/_-Pk0mUoYXg?t=20271
5:37:53 (E.K): Klausimas pratęsiant. Ar mums apskritai reikalingas planavimas? Mindaugas Pakalnis, girdžiu, jau nebe pirmą kartą sako, kad pažiūrėkite 30 kilometrų į rytus, ten yra kažkoks baisus pavyzdys ir iš to reikėtų daryti išvadą, kad jokio planavimo lyg ir nebereikėtų vykdyti.
Tai ar tikrai yra taip, kad jeigu TEN yra baisus pavyzdys, tai planuoti nereikėtų? Ir nereikėtų žiūrėti net į vakarus, kur planavimas vis tiktai yra ir miestai yra vystomi tvariai.
Tai ar čia yra visų nuomonė, ar tik urbanistikos instituto (ar kaip ta nauja įstaiga vadinasi), vadovo nuomonė, kad planavimas yra atgyvenęs dalykas ir nereikia varžyti visuomenės?
5:38:35 (Daiva Matusevičė): Ir aš tą patį paminėjau, ką ir Mindaugas. Noriu pabrėžti, kad planavimas reikalingas, bet planavimo principai skiriasi nuo mūsų į rytus ir į vakarus. Labai norėtųsi matyti planavimo principus, kurie nuo mūsų į vakarus. t.y. girdinti, įsiklausanti, ištyrinėjanti urbanistika. Tai nepasakėme, kad planuoti nereikia. Planuoti reikia kitais principais, kad sukurtos urbanistinės struktūros būtų gyvybingos, tvarios ir naudingos, ir patogios. Ir tas pavyzdys, kurį kėlėte, kad trūksta socialinės infrastruktūros ir kitų dalykų, t.y. pasekmė mūsų to planavimo neišgirdus, nes bendrieji planai buvo parengti kažkokiai nerealiai vizijai kaip visi miestai plėsis. Bet po to mes ir kenčiame, kai padarome tuos sprendimus neįsiklausę, neįvertinę to verslo principų, gyventojų poreikių ir pan. Tai planavimo prieiga kitokia vakarietiškoj visuomenėj. Norėtųsi ją čia matyti.
5:39:51 (Laura Kairienė): Aš norėčiau gal šiek tiek dekonstruoti tą žodį. Planavimas tai vis tiek vizualia, brėžinių forma tai yra susitarimas. Mes tą planavimą turim turėti, kad žinotume kaip veikiame konkrečioje vietoje, kokiais principais, susitarimais mes vieni į kitus žiūrim, kai norim pasistatyt namą, aikštę ar dar kažką. Tai planavimas yra būtinas, tiktai klausimas, ar mes vienašališkai susitariam, ar susitariam kolegialiai. Tai planavimas būtinas.
5:40:23 (Mindaugas Pakalnis): Man atrodo, vėlgi, klausimas nėra toks visai korektiškas, nes nu nieks taip nesakė, kad planavimo nereikia. Ir čia gal tiesiog kaip mes skirtingai suvokiam planavimą. Vienam planavimas yra, kad „aš taip nusprendžiau ir jūs taip gyvensit“, kitam planavimas yra diskusija, radimas sprendimo ir padarymas taip, kad tu savo planu neužkirstum galimybių veikt įvairiapusiškai. Nes žmonių veikimas nėra toks, kaip sraigtelių, jie kiekvienas turi savo scenarijų. Tavo planas turėtų būti toks, kuris leidžia ir kitokius scenarijus. Ir, man atrodo, čia daugiau apie tai yra diskusija, o ne apie tai reikia planavimo ar nereikia.
----
https://youtu.be/_-Pk0mUoYXg?t=17479
4:51:20 (E.K.): Šitas forumas vyksta jau keliolika metų. Kiek yra parengta tokių tvarių planų, kuriuose gyventų bent 5 tūkstančiai gyventojų, jie turėtų mokyklas, darželius, t.y. visą infrastruktūrą, kad nereikėtų jiems važinėti po miestą, kas lyg ir atspindėtų tvarumą.
Tokie, pvz. Nyderlandai turi pavyzdžių, gyvai padarytų, kur per 20 metų šalia Utrechto atsirado 100 000 gyventojų papildomas rajonas. 25 kvadratinių kilometrų. Išpirkęs 6000 namų ūkių, prisijungęs kitos savivaldybės žemes. Dabar net matosi Google žemėlapiuose, kad ten važinėjant VT, dviračiais, pėsčiomis visur yra skirtingos trasos. Akivaizdžiai matosi, kad tai buvo miesto planavimas.
Kiek mes tokių objektų turime Lietuvoje?
4:52:05 (geografė Dovilė Krupickaitė): Aš tiktai noriu paklausti: ar to reikia?
4:52:20 (E.K): Aš irgi tada noriu paklausti: gal tikrai to nereikia? Gal tikrai urvuose gyvenimas, toks savaime chaotiškas yra visai gerai? Ir to viešojo transporto nereikia? Patys urveliais žmonės išsivažinės. Gal tikrai tai gerai?
4:52:35 (Mindaugas Pakalnis): Dar jei aš galėčiau šiek tiek pratęsti... Reikia suprast, kad ten, kur viskas suplanuota ir planingai statoma, kaip jau sakiau, yra 30 kilometrų vat ta kryptim [rodo ranka]. Tai ten viskas planingai sudėliota, kaip numatyta, taip dažniausiai ir vyksta, jei nevyksta, tada... patraukia tuos, kurie nori, kad nevyktų.
Man atrodo, miestas yra procesas, jis yra pastovi kaita ir galimybių veikimui sudarymas. Ir, ta prasme, jeigu mes pastatėm gyvenamą rajoną ir jo centre padėjom mokyklą, tai nebūtinai žmonės eis iš to rajono į tą mokyklą, nes priklausys nuo direktoriaus ir mokytojų ir galbūt tėvai veš į kitą mokyklą. Mes negalim suprognozuot gyvenimo. Mes negalim suprogramuot gyvenimo. Tie, kas bandė gyvenimus suprogramuot, baigė labai blogai. Idealiai suprojektuotas Brazilijos miestas visiškai neveikia. Idealiai suprojektuota Astana yra totalus... pravalas (atsiprašau už rusišką žodį). Ta prasme, miestai yra žmonių veikimas tinkle ir mes galim tą tinklą įtakot, bet mes negalim parašyt idealaus scenarijaus. Tiek.
----
Tik priminsiu, kad kalbėjau apie vienoje liberaliausių ir demokratiškiausių pasaulio šalių (Nyderlanduose) realiai veikiantį Leidsche Rijn, t.y. Utrechto dalį, o ne apie Astaną, Braziliją ar Baltarusiją, į ką Pakalnis nukreipė savo repliką...
Leidsche Rijn buvo suplanuotas 1996-ais, kai Utrechtas planavo savo padidėjimą nuo 200 iki 300 tūkstančių gyventojų iki 2020. Dabar būtent taip ir yra, naujoji miesto dalis pilnai veikia. Joje jau yra mokyklos, parkai, darželiai, lokalus centras, važinėja VT ir t.t.
Yra daugiabučių, kotedžų, privačių namų kvartalai, tad pirkėjai gali rinktis kas jiems patinka.
Kaip tai atrodo galite pamatyti čia: https://www.google.com/.../data=!3m1!1e3!4m6!3m5...
Vėliau dar pasitikslinau.
----
https://youtu.be/_-Pk0mUoYXg?t=20271
5:37:53 (E.K): Klausimas pratęsiant. Ar mums apskritai reikalingas planavimas? Mindaugas Pakalnis, girdžiu, jau nebe pirmą kartą sako, kad pažiūrėkite 30 kilometrų į rytus, ten yra kažkoks baisus pavyzdys ir iš to reikėtų daryti išvadą, kad jokio planavimo lyg ir nebereikėtų vykdyti.
Tai ar tikrai yra taip, kad jeigu TEN yra baisus pavyzdys, tai planuoti nereikėtų? Ir nereikėtų žiūrėti net į vakarus, kur planavimas vis tiktai yra ir miestai yra vystomi tvariai.
Tai ar čia yra visų nuomonė, ar tik urbanistikos instituto (ar kaip ta nauja įstaiga vadinasi), vadovo nuomonė, kad planavimas yra atgyvenęs dalykas ir nereikia varžyti visuomenės?
5:38:35 (Daiva Matusevičė): Ir aš tą patį paminėjau, ką ir Mindaugas. Noriu pabrėžti, kad planavimas reikalingas, bet planavimo principai skiriasi nuo mūsų į rytus ir į vakarus. Labai norėtųsi matyti planavimo principus, kurie nuo mūsų į vakarus. t.y. girdinti, įsiklausanti, ištyrinėjanti urbanistika. Tai nepasakėme, kad planuoti nereikia. Planuoti reikia kitais principais, kad sukurtos urbanistinės struktūros būtų gyvybingos, tvarios ir naudingos, ir patogios. Ir tas pavyzdys, kurį kėlėte, kad trūksta socialinės infrastruktūros ir kitų dalykų, t.y. pasekmė mūsų to planavimo neišgirdus, nes bendrieji planai buvo parengti kažkokiai nerealiai vizijai kaip visi miestai plėsis. Bet po to mes ir kenčiame, kai padarome tuos sprendimus neįsiklausę, neįvertinę to verslo principų, gyventojų poreikių ir pan. Tai planavimo prieiga kitokia vakarietiškoj visuomenėj. Norėtųsi ją čia matyti.
5:39:51 (Laura Kairienė): Aš norėčiau gal šiek tiek dekonstruoti tą žodį. Planavimas tai vis tiek vizualia, brėžinių forma tai yra susitarimas. Mes tą planavimą turim turėti, kad žinotume kaip veikiame konkrečioje vietoje, kokiais principais, susitarimais mes vieni į kitus žiūrim, kai norim pasistatyt namą, aikštę ar dar kažką. Tai planavimas yra būtinas, tiktai klausimas, ar mes vienašališkai susitariam, ar susitariam kolegialiai. Tai planavimas būtinas.
5:40:23 (Mindaugas Pakalnis): Man atrodo, vėlgi, klausimas nėra toks visai korektiškas, nes nu nieks taip nesakė, kad planavimo nereikia. Ir čia gal tiesiog kaip mes skirtingai suvokiam planavimą. Vienam planavimas yra, kad „aš taip nusprendžiau ir jūs taip gyvensit“, kitam planavimas yra diskusija, radimas sprendimo ir padarymas taip, kad tu savo planu neužkirstum galimybių veikt įvairiapusiškai. Nes žmonių veikimas nėra toks, kaip sraigtelių, jie kiekvienas turi savo scenarijų. Tavo planas turėtų būti toks, kuris leidžia ir kitokius scenarijus. Ir, man atrodo, čia daugiau apie tai yra diskusija, o ne apie tai reikia planavimo ar nereikia.
----
Komentuoti: