Vilniaus plėtra

[Arunasx]

Jau seniai tai buvo, bet Vilniuje mane yra užuolę 2x: Naujamiestyje Algirdo g. einant nuo Geležinkelio g. kokią 23 val prieš 15 metų. Ir turbūt panašiu laiku ant pėsčiųjų tilto į stotį einant iš Naujanų pusės. Nakromanas kažkoks buvo.

Man kaip miegamųjų rajonų gyventojui viskas kas yra ~nuo Geležinkelio g., Sodų g. iki taboro vietos yra kažkas kitoje orbitoje. Out of scope.
Išnykęs taboras ir IKEA kažkiek keičia tos pusės įvaizdį. Netgi iki oro uosto įmanoma nuvažiuoti ne per D&G.

[R.D.]

Nesu užpultas niekur Vilniuje, nors gyvenu visą savo gyvenimą nuo gūdaus sovietmečio beveik per visus miegamuosius nuo koralų iki Jeruzalės. Vilniaus gatvėje tikrai lankausi alaus&+ pagerti
Esu matęs kaip žvirblis ant darželio tvoros razborkes tarp Koralų ir Lazdynų apie kurias Svaras pašnekesiuose pasakojo. Lankydavausi ir krasnūchoje ir Šeškinėje

Jau seniai tai buvo, bet Vilniuje mane yra užuolę 2x: Naujamiestyje Algirdo g. einant nuo Geležinkelio g. kokią 23 val prieš 15 metų. Ir turbūt panašiu laiku ant pėsčiųjų tilto į stotį einant iš Naujanų pusės. Nakromanas kažkoks buvo.

[spekas]

Tai miestui duoda sutaupymą vien iš to, kad nebereikia finansuoti šios gatvių infrastruktūros:
- Atkrenta Nemenčinės plento rekonstrukcija į 4 juostas,
- Atkrenta tilto per Nerį į Balsius statyba su visu gatvių tinklu,
- Atkrenta Galvės su Abiejų Tautų Respublikos gatvių rekonstrukcija (lieka tik mažytis Abiejų Tautų Respublikos gatvės rekonstrukcijos ruoželis),
- Atkrenta viadukų statymas Molėtų plente pradedant nuo Skersinės gatvės.
- Atkrenta likusių gatvelių remonto ir tvarkymo išlaidos.

[spekas]

Siūlyčiau miesto ribą pakoreguoti į maždaug tokias ribas:
- Pietryčiuose, pietuose, pietvakariuose riba eina ties geležinkeliu.
- Vakaruose ir šiaurės vakaruose apima tankesnes gyvenvietes.
- Šiaurėje eina palei Sudervės g, Šaulio g, Mokslininkų g, apima Santariškių kompleksą.
- Šiaurės rytuose eina palei Nerį ir užsibaigia ties Kairėnų g.
- Rytuose nuo Kairėnų g eina palei Dvarčanka upelį ir apimaa Naująją Vilnią.

[Arunasx]

Jau liūdniau nebūna. Nors tiesa sakant, per gyvenimą esu užpultas 3 kartus Vilniaus centre ir tik 2 kartus mikrorajonuose. (Materialiai nukentėjau tik užpuolus peiliu Vilniaus g.). Tuo tarpu, pasak tamstos, turbūt, narkomanai perka naujus butus čia: ↓

Nesu užpultas niekur Vilniuje, nors gyvenu visą savo gyvenimą nuo gūdaus sovietmečio beveik per visus miegamuosius nuo koralų iki Jeruzalės. Vilniaus gatvėje tikrai lankausi alaus&+ pagerti
Esu matęs kaip žvirblis ant darželio tvoros razborkes tarp Koralų ir Lazdynų apie kurias Svaras pašnekesiuose pasakojo. Lankydavausi ir krasnūchoje ir Šeškinėje

[dondc]

Tai, kad Pakalnio žemėlapyje matosi, kad daugumoje sovietinių rajonų gyventojų skaičius sumažėjo 10-33 proc. vien per paskutinius 10 metų. Tai tendencija labai aiškiai matosi, kad kas prasigyvena arba statosi namus priemiesčiuose arba perka butus centre. Pats tokių daug pažįstu. Sovietiniai rajonai ateityje virs getais kaip atitinkami kokio Paryžiaus ar Niujorko "betoniniai" rajonai, nes nėra patrauklūs gyventi geriau uždirbantiems.
Išimtis yra kvartalai šalia centro, ten irgi keliasi jaunos šeimos dėl lokacijos ir pats NT ne toks ir pigus, bet visokios justiniškės, šeškinės perspektyvų neturi, jau dabar ten liūdnas vaizdas:

https://www.tv3.lt/naujiena/video/vi...kstai-n1226778

Jau liūdniau nebūna. Nors tiesa sakant, per gyvenimą esu užpultas 3 kartus Vilniaus centre ir tik 2 kartus mikrorajonuose. (Materialiai nukentėjau tik užpuolus peiliu Vilniaus g.). Tuo tarpu, pasak tamstos, turbūt, narkomanai perka naujus butus čia: ↓

Butų pardavimai Vilniuje toliau mažėja: populiariausias rajonas – Justiniškės
https://madeinvilnius.lt/verslas/nek...EzyicHxB8Pfpv0

Daugiausiai susitarimų (28) įsigyti naują būstą, kiek netikėtai, fiksavome Justiniškėse. Tačiau atidžiau pažvelgę, galime matyti, jog toks rezultatas dėsningas, kadangi būtent šiame mikrorajone didžioji dalis projektų jau pastatyti arba bus pastatyti šiais metais, kas būsto pirkėjams suteikia užtikrintumo jausmą bei galimybę realiai įsivertinti techninius sprendinius.

[digital]

Sumažėjo todėl, kad sovietmečiu nemažai atvejų viename bute gyvendavo po 3 kartas, t.y. seneliai, tėvai ir vaikai. Seneliai išmirė, vaikai užaugo ir įsigijo savo būstus. Sovietmečiu pastatytuose rajonuose dabar vyksta kartų kaita.

Būtent - kaimynų 4 kambarių bute gyveno 2 kaimynai ir 3 jų vaikai, dabar liko tik tie 2 kaimynai.

[Perfect]

Tai, kad Pakalnio žemėlapyje matosi, kad daugumoje sovietinių rajonų gyventojų skaičius sumažėjo 10-33 proc. vien per paskutinius 10 metų. Tai tendencija labai aiškiai matosi, kad kas prasigyvena arba statosi namus priemiesčiuose arba perka butus centre. Pats tokių daug pažįstu. Sovietiniai rajonai ateityje virs getais kaip atitinkami kokio Paryžiaus ar Niujorko "betoniniai" rajonai, nes nėra patrauklūs gyventi geriau uždirbantiems.
Išimtis yra kvartalai šalia centro, ten irgi keliasi jaunos šeimos dėl lokacijos ir pats NT ne toks ir pigus, bet visokios justiniškės, šeškinės perspektyvų neturi, jau dabar ten liūdnas vaizdas:

https://www.tv3.lt/naujiena/video/vi...kstai-n1226778

Sumažėjo todėl, kad sovietmečiu nemažai atvejų viename bute gyvendavo po 3 kartas, t.y. seneliai, tėvai ir vaikai. Seneliai išmirė, vaikai užaugo ir įsigijo savo būstus. Sovietmečiu pastatytuose rajonuose dabar vyksta kartų kaita.

[gerietis]

Tai, kad Pakalnio žemėlapyje matosi, kad daugumoje sovietinių rajonų gyventojų skaičius sumažėjo 10-33 proc. vien per paskutinius 10 metų.

Skaičus mažėja dėl natūralių priežasčių - niekas negyvena amžinai. Bet butai tušti nestovi, apsigyvena studentai, ukrainiečiai ar kt. nuomininkai. Realiai gal net padidėja skaičius - vietoje 1 bobutės apsigyvena pora ar keli studžiai.

[Lettered]

Čia gal Rygoj tokios tendencijos labiau matomos. Pas mus jei ir yra kažkoks gyventojų skaičiaus sumažėjimas sovietiniuose rajonuose, tai sakyčiau labai nežymus. O įskaitant naujų namų statybas, tai sumoje rajone gyventojų skaičius turbūt išlieka panašus.

Tai, kad Pakalnio žemėlapyje matosi, kad daugumoje sovietinių rajonų gyventojų skaičius sumažėjo 10-33 proc. vien per paskutinius 10 metų. Tai tendencija labai aiškiai matosi, kad kas prasigyvena arba statosi namus priemiesčiuose arba perka butus centre. Pats tokių daug pažįstu. Sovietiniai rajonai ateityje virs getais kaip atitinkami kokio Paryžiaus ar Niujorko "betoniniai" rajonai, nes nėra patrauklūs gyventi geriau uždirbantiems.
Išimtis yra kvartalai šalia centro, ten irgi keliasi jaunos šeimos dėl lokacijos ir pats NT ne toks ir pigus, bet visokios justiniškės, šeškinės perspektyvų neturi, jau dabar ten liūdnas vaizdas:

https://www.tv3.lt/naujiena/video/vi...kstai-n1226778

[digital]

Kalbam ne apie individualius atvejus, o tendencijas, kad iš sovietinių rajonų žmonės išsikelia, nes gyvenimo kokybė netenkina. Šiaip net Pilies g. ar valakampiuose yra dar neturtingų gyventojų.

Čia gal Rygoj tokios tendencijos labiau matomos. Pas mus jei ir yra kažkoks gyventojų skaičiaus sumažėjimas sovietiniuose rajonuose, tai sakyčiau labai nežymus. O įskaitant naujų namų statybas, tai sumoje rajone gyventojų skaičius turbūt išlieka panašus.

[Skid Row]

Kalbam ne apie individualius atvejus, o tendencijas, kad iš sovietinių rajonų žmonės išsikelia, nes gyvenimo kokybė netenkina. Šiaip net Pilies g. ar valakampiuose yra dar neturtingų gyventojų.

O aš matau tendencijas, kad atsikrausto nemažai jaunų žmonių ir šeimų. Taip kad tikrai nesuprantu, kodėl čia bandomas piešti toks baisus vaizdas.
Žinoma, renovacijos (kvartalinės) trūksta, gerai, kad apie tai vis daugiau kalbama.

[Kecal]

Man atrodo svarbu, kad skaičiuojant tankumą, menkai atsižvelgiama į nuomininkus. Sovietiniuose komiblokuose labai didelę dalį gyventojų sudaro visai arba iš dalies „nematomi žmonės“, registruoti kitose savivaldybėse ar kituose (pvz., centro) rajonuose. Pats toks neseniai buvau. Ir labai gali būti, kad paklausa tokiems rajonams „netoli centro“ dar labai ilgai išliks, tuo pačiu ir krūviai keliams, VT, darželiams, ir t.t.

Kur tikrai yra problema – kad nuomininkams gerokai mažiau paskatų rūpintis savo namo, kiemo, gatvės, kvartalo aplinka. Vieną dieną čia, kitą dieną kažkur kitur. O ir savininkai, neretai, matyt, nesusimąsto apie tai, kiek aplinka kelia jų turto vertę. Be reikalo.

[Lettered]

Nesu nei pensininkas, nei pašalpinis, nei juodadarbis ar studentas, bet gyvenu sename sovietiniame rajone ir važinėju VT. Taip pat ir mano nemažai pažįstamų.

Kalbam ne apie individualius atvejus, o tendencijas, kad iš sovietinių rajonų žmonės išsikelia, nes gyvenimo kokybė netenkina. Šiaip net Pilies g. ar valakampiuose yra dar neturtingų gyventojų.

[digital]

Jei rimtai, tai šitas žemėlapis rodo, kad ne tik tramvajaus neturėsim, bet apskritai VT liks tik "vargšų" transportu, nes priemiesčių gyventojai toliau važinės savo suv'ais, nes VT ir nepatogu ir lėta, gyvenantiems centre VT apskritai nelabai reikalingas, o VT naudosis tik senų sovietinių rajonų gyventojai, t.y. visokie pensininkai, pašalpiniai, juodadarbiai, studentai ir pan.

Nesu nei pensininkas, nei pašalpinis, nei juodadarbis ar studentas, bet gyvenu sename sovietiniame rajone ir važinėju VT. Taip pat ir mano nemažai pažįstamų.

[Kecal]

Jeigu miestą skaidom į daugiau savivaldybių tai jokių problemų savaime nesprendžia, tik dar labiau išaugs rietenos, kam skirti pilaitės, balsių, valakampių gyventojų GPM, kas turėtų VT, gatves finansuoti jiems ir t.t. Pats Vilniaus miestas tik su centru ir didžiuliais komiblokų rajonais, kur gyventojų ypač daugiau uždirbančių vis mažėja, tada visai niekam nebeturės pinigų.

Dabartinėje situacijoje dirbtinai kuriamos paskatos miesto plėtrai į išorę, kartais net abejotinomis priemonėmis. (Jei gerai pamenu, bent Grigiškės pusiau neteisėtai „pasiimtos“.) „Sudurtiniame“ mieste viena savivaldybė ant stalo dėtų turtingą centrą su dalimi neturtingų komiblokų, kita/-os – dalį neturtingų komiblokų su turtingais priemiesčiais, ir turėtų ieškoti kompromisų. Kaip atgabenti priemiestinius iki centro, ar kaip normaliomis mokyklomis jų vaikus aprūpinti, gal nebebūtų vien centro rūpestis. Dabar priemiesčiai tarsi tampomi tarp dviejų polių, bet realios naudos kažin ar daug gauna tiek patekę į miestą, tiek ir nepatekę.

[TIME]

Beje, miesto išskaidymas administraciškai į mažesnius vienetus sukuria ir daug praktinių problemų. Pvz., Paryžiuje kur tik miesto centras yra oficialiai miestas, o 85proc paryžiečių oficialiai už miesto ribų gyvena, visos tos Pilaitės ir Karoliniškės, kur oficialiai atskiri miestai, turi tuos pačius gatvių pavadinimus, tai reikiant pavažiuoti vieną stotelę už oficialaus "miesto" ribų reikia labai atsargiai į Google Maps adresą įvesti, nes dažnu atveju kitus Lazdynus pasiūlo (įsivaizduokote - "Vytauto", "Kauno", "Mindaugo", "Basanavičiaus" ir t.t. gatvės būtų tiek Vileikoje, tiek Kalnėnuose, tiek Pilaitėje, tiek Santariškėse, tiek Kairėnuose, tiek Pašilaičiuose, tiek Justiniškėse). Briuselyje, kur oficialiai Briuselis yra tik Pilies gatvės ir Katedros aikštės atitikmuo, o 5 metrai nuo centro oficialiai yra kiti miestai, tarnyboms labai sunku tarpusavyje bendradarbiauti, tai padėjo 2016m. net teroristams pasislėpti, kiekvienas iš kvartalų turi skirtingą šiūkšlių išvežimo, dviračių takų, automobilių parkavimo tvarką ir t.t.

[TIME]

Jeigu miestą skaidom į daugiau savivaldybių tai jokių problemų savaime nesprendžia, tik dar labiau išaugs rietenos, kam skirti pilaitės, balsių, valakampių gyventojų GPM, kas turėtų VT, gatves finansuoti jiems ir t.t. Pats Vilniaus miestas tik su centru ir didžiuliais komiblokų rajonais, kur gyventojų ypač daugiau uždirbančių vis mažėja, tada visai niekam nebeturės pinigų.

Taip, Pakalnio žemėlapiai iliustruoja kodėl niekada priemiesčiai nebus atskirti - per daug sotus kąsnis atsisakyti, didesnė tikimybė, kad bus bandoma atimti kažką turtingo iš LLRI/socdemų ir prijungti prie Vilniaus, taip "ant popieriaus" tankumą dar labiau sumažinti

[Lettered]

Tai ir yra esmė, kam didmiesčiui rūpintis miškais ir kaimais? Jis pats iš savęs turi pakankamai rūpesčių. Grigiškės turi būti visiškai atskiras miestas (gal ir savivaldybė), Naujoji Vilnia – atskiras miestas (galbūt galėtų būti savivaldybės centru viskam, kas į pietus iki Šalčinininkų). Tada šiauriniai miškai priskirti Nemenčinės savivaldybei.

Lietuvoje savivaldybė pati savaime yra ydinga, nes turi tik vieną, palyginus labai stambų, lygmenį. Kitur dažnai būna ir trys. Jei sistema būtų išties lanksti, galėtume turėti mažesnę Vilniaus (branduolio) savivaldybę su grynai miestietiškomis problemomis, ir didesnį Vilniaus miestą (galbūt visiškai atskirą juridinį vienetą, įkurtą, pvz., Sostinės įstatymu) su gretimų savivaldybių seniūnijomis, kas leistų spręsti kitokio lygmens problemas. Jei miesto ribos neapsiribotų viena savivaldybe, galima būtų dalintis (pvz., pagal „įnašo“ dydį) ir naudą, ir pareigas, efektyviau organizuoti VT, ir pan. Vilnius tuo pat metu būtų ir mažesnis (ypač plotu), nei dabar, ir gerokai didesnis, nes apimtų visus priemiesčius, o ne tik dalį, kaip dabar.

PS.: Tarp kitko, aišku, suprantu, kad čia pateikiu dvi viena kitai prieštaraujančias vizijas. Nei viena nebus įgyvendinta. Bet gal pirmą šiek tiek lengviau padaryti. O štai dėl antros reiktų turbūt ir mąstymą rimčiau keisti.

Jeigu miestą skaidom į daugiau savivaldybių tai jokių problemų savaime nesprendžia, tik dar labiau išaugs rietenos, kam skirti pilaitės, balsių, valakampių gyventojų GPM, kas turėtų VT, gatves finansuoti jiems ir t.t. Pats Vilniaus miestas tik su centru ir didžiuliais komiblokų rajonais, kur gyventojų ypač daugiau uždirbančių vis mažėja, tada visai niekam nebeturės pinigų.

[gerietis]

Vienoje irgi pilna miškų: Lainzer Tiergarten, Danube-Auen National Park, Augustinerwald, Krapfenwaldlbad, Pötzleinsdorfer Schlosspark, Schwarzenbergpark. Problema ne miškuose.