Žinoma kad sovietmetis čia ne prie ko. Daugiau dėl to, kad nebuvo jokio planavimo sodų bendrijose ar už jų ribų paskutinius 30 metų. Valstybė turbūt neturi sklypų, negali planuot infrastruktūros. Iš kitos pusės, niekas nevertė kraustytis į priemiesčius, į negreideriuojamas gatveles. Tegu moka mokesčius, atitinkančius realią infrastruktūros sutvarkymo kainą.
P.S. kandidatęs poziciją, kai ji buvo AAD vadovė, gerbiau, bet kadangi politikoje reikia stengtis visiems įtikti, pradėjo grynai briedus rašinėt,
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Diskusijos apie Vilniaus miesto užstatymo tankinimą ir aukštingumą
Collapse
X
-
Kartais ne daugiau nei dabar, jeigu žiūrėt proporcionaliai? Dar gal nepamirškime to, kad didelė dalis tokių verksnių gyvena buvusiose sodų bendrijose, kurios kai jas statė sovietmečiu nebuvo planuotos kaip nuolatinio gyvenimo vietos, todėl ir vadinosi sodų bendrijos. Net nežinau... gal todėl nuo jų iki artimiausios mokyklos ir yra po keliolika kilometrų, hm?Lygiai tokia pat apmaudi situacija su darželiais ir mokyklomis – ugdymo įstaigos miesto pakraščiuose statytos dar sovietmečiu. Tik kiek tada ten jų išvis buvo? Todėl tėvai, bijodami vaikus paleisti vienus (nenori žaisti rusiškos ruletės), priversti juos vežioti po keliolika kilometrų į kitų rajonų mokyklas ir darželius. Taip sukuriamas uždaras ratas, visame mieste lemiantis eismo spūstis.
Ir šiaip belekaip kvaila čia kišti sovietmetį. Su visai jo siaubingais minusais būtent darželių/mokyklų sritimi buvo puikiai pasirūpinta, kiekvienas naujas rajonas turėjo mažiausiai vieną mokyklą ir darželį, o dažnai jų buvo ir po 2-3.
O ką turime dabar? 45 metai sovietmečio, jau 33 metai nepriklausomybės - absoliuti, tiesiog traiškanti dauguma ugdymo įstaigų yra arba pastatytos sovietmečiu, arba pastatytos dar anksčiau, bet padarytos mokyklom sovietmečiu.
Stato dabar naujus rajonus - kiek naujų mokyklų ir darželių pastatė (na dabar bent jau kažką planuoja) pvz Šnipiškėse, Paupyje, Perkūnkiemyje, Visoriuose you name it...? Jeigu kažkas ir atsiranda, tai išskirtinai privatūs ir komercinėse patalpose. Bet ir žmonės ir politikai toliau kaltina sovietmetį, matomai pagal juos tų laikų architektai projektuojant mokyklas turėjo numatyt, kad ateityje bus 33 metų laikotarpis, kai mokyklų praktiškai nestatys, todėl statyt dvigubai daugiau ir pusę nereikalingų konservuoti 20-30čiai metų ir laukti laikų, kol jų prireiks.
- 6 patinka
Komentuoti:
-
Žiema Lietuvoje ypač tamsus metų laikas: atsikeli – tamsu, išeini iš darbo – tamsu. Taigi įsivaizduokite: turite vaikus išleisti į mokyklą (dažniau tik į stotelę, nes artimiausia mokykla už 10 km) <...> Lygiai tokia pat apmaudi situacija su darželiais ir mokyklomis – ugdymo įstaigos miesto pakraščiuose statytos dar sovietmečiu. Tik kiek tada ten jų išvis buvo? Todėl tėvai, bijodami vaikus paleisti vienus (nenori žaisti rusiškos ruletės), priversti juos vežioti po keliolika kilometrų į kitų rajonų mokyklas ir darželius.
Įdomu, kaip tai daroma užsienyje? Vilniaus miestas proper turėtų likti Pašilaičiai - Pilaitė - Lazdynai - Naujininkai - Antakalnis - Jeruzalė žiedas. Turbūt reikėtų ardyti ir pertvarkyti ir Vilniaus rajoną, kad naujai atskirtos suburbijos (Salininkai, Antaviliai, Gulbinai) būtų bent kiek funkcionalus administracinis vienetasParašė cozzamarra Rodyti pranešimąVienintelis realus sprendimas – braukti Vilniaus miesto ribas iš naujo, sodininkus-daržininkus paliekant ten, kur jiems ir priklauso (ir de fakto gyvena) – Vilniaus rajone.
- 5 patinka
Komentuoti:
-
Ir ne tik, Šeškinės sodai beveik ribojasi su NMC. O kur Visorių, Bajorų sodai (kur buvusios Prezdentės rezidencija), Pavilnio sodai, Balsiai, Kairėnai...Parašė Obi-Wan Kenobi Rodyti pranešimąTai čia kur biednesni sodai ir jų gyventojai. Tuo tarpu į taip vadinamą Aukštutinį Antakalnį, kur iš esmės yra/buvo kolektyviniai sodai net autobusą paleido, 119 numeris.
Ir kuo jie blogesni už kitus mažaaukščius rajonus? Braukiam visus?
Komentuoti:
-
Tai čia kur biednesni sodai ir jų gyventojai. Tuo tarpu į taip vadinamą Aukštutinį Antakalnį, kur iš esmės yra/buvo kolektyviniai sodai net autobusą paleido, 119 numeris.
Komentuoti:
-
Pirma, tekstas su ištraukomis:
Nieko neturiu prieš satūrius žmones, kad ir kur jie gyventų, kas bebūtų. Bet už naglą kaimietį nėra nieko baisiau. Vilniuje tokių bent 30%. Dėl savo pačių priimtų sprendimų kaltina visus aplink (savęs, žinoma, ne) ir įžūliai reikalauja žymią miesto biudžeto dalį skirti jų laukams ir kloniams, plėšosi dėl autostradų atsiradimo mieste ir savo „pamatinių teisių“ į nuosavą automobilį.Olga Vėbrienė, Vaidas Jakimavičius. Ar sodų gyventojai yra antrarūšiai vilniečiai?
Nutolai per kelis kilometrus nuo Gedimino prospekto – esi per mažai vilnietis, todėl tau priklauso tik pareigos balsuoti ir mokėti mokesčius. Juo labiau, kad esi apdovanotas nuosavomis daržovėmis ir ramybės oaze. Taip, pakalbėkime apie Vilniaus sodininkus.
<...>
Taip, sodų bendrijos yra visiškas sovietmečio palikimas, kažkam gal ir piktžaizdė, bet juk dabartinės realijos sovietinių klerkų „briedų“ visiškai neatitinka. Ir štai prasideda problemos.
<...>
Dauguma į Vilniaus miesto teritoriją inkorporuotų sodo teritorijų gyventojų – jaunos šeimos. Jos čia keliasi ne iš labai gero gyvenimo – dažnai dėl to, kad taip Vilniaus miesto teritorijoje galima įsigyti žemės sklypą ir pasistatyti namą pigiau nei įsigyti butą naujos statybos name kiek artėliau centro.
<...>
Sakote – visiems pinigų neužteks? Sutinku, net milijardinis savivaldybės biudžetas nėra guminis, bet šie žmonės už tą savivaldybės pagalbą (arbą pareigą) ateiti į 21 a. yra pasiruošę susimokėti 50 / 50. Sakysite, puiku? Darome? Tik kad Vilniaus miesto savivaldybė taip nemano.
<...>
Žiema Lietuvoje ypač tamsus metų laikas: atsikeli – tamsu, išeini iš darbo – tamsu. Taigi įsivaizduokite: turite vaikus išleisti į mokyklą (dažniau tik į stotelę, nes artimiausia mokykla už 10 km), bet iki tos stotelės – nė vieno apšvietimo stulpo, nė vieno metro šaligatvio. Sodininkų svajonė – pėsčiųjų perėja – nė iš tolo nešviečia (juk nėra šaligatvio ir apšvietimo stulpų, privalomų pagal susisiekimo ministro įsakymą).
<...>
Lygiai tokia pat apmaudi situacija su darželiais ir mokyklomis – ugdymo įstaigos miesto pakraščiuose statytos dar sovietmečiu. Tik kiek tada ten jų išvis buvo? Todėl tėvai, bijodami vaikus paleisti vienus (nenori žaisti rusiškos ruletės), priversti juos vežioti po keliolika kilometrų į kitų rajonų mokyklas ir darželius. Taip sukuriamas uždaras ratas, visame mieste lemiantis eismo spūstis.
<...>
Didelės problemos per tuos sodininkus, taip? Tik, sprendžiamos sistemiškai, jos nebūtų tokios didelės. Tereikia į Vilniaus gyventojus žiūrėti kaip į vilniečius ir imtis atsakomybės, kurti naują miestą, kuriant naują standartą.
<...>
Sakote – visiems pinigų neužteks? Sutinku, net milijardinis savivaldybės biudžetas nėra guminis, bet šie žmonės už tą savivaldybės pagalbą (arbą pareigą) ateiti į 21 a. yra pasiruošę susimokėti 50 / 50. Sakysite, puiku? Darome? Tik kad Vilniaus miesto savivaldybė taip nemano.
Šis tekstas yra puikiausias to įrodymas. Vienintelis realus sprendimas – braukti Vilniaus miesto ribas iš naujo, sodininkus-daržininkus paliekant ten, kur jiems ir priklauso (ir de fakto gyvena) – Vilniaus rajone.
- 11 patinka
Komentuoti:
-
Ir mokyklos turi būti vienodai advekvačios.Parašė Tomizmas Rodyti pranešimąArba tiesiog mokyklų kiekis turi būti adekvatus žmonių tankiui.
- 3 patinka
Komentuoti:
-
Teorija buvo tokia, kad jei sumažėja mokyklinio amžiaus vaikų skaičius kur nors Lazdynuose ar Karoliniškėse, vadinasi tų rajonų mokyklose atsiranda laisvų vietų ir galės priimti aplinkinių naujų rajonų vaikus. Bet naujų rajonų tėvai nenori leisti vaikų į tokias mokyklas, kurios dažniausiai yra prastos, todėl randama būdų kaip vaiką įtaisyti į geresnę kuri yra kitame rajone. Dėl ko gaunasi totalus malimasis po miestą ir vaikų vežiojimas pirmyn-atgal.
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Kažkada jau forume buvo diskusija apie mokyklas Šnipiškėse, tai buvo nuomonių kad kam, nereikia, Žirmūnuose yra...Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąSaivivadybė gali atsisakyti tvirtinti statybos leidimą nes nėra toje vieoje socialinės infrastruktūros atitinkančios normas. Maždaug, statyti neverčiam, bet daugiabučio statyti negalėsit kol nebus darželių ir mokyklų. Manau greitai atsirastu mokymo institucijos tose vietose.
Lazdynėlių mokiniai neturėtu eiti į lazynų mokyklą. Tai yra per toli jiems. Ta prasme, mokyklos turi būti ten kur yra pasiekiama pėsčiomis (1-2 km max). Čia tas pats kas sakyti kad Perkūnkiemio gyventojai turi mokyklas nes kažkur pašilaičių gilumoje yra kelios mokyklos ir ta pati seniūnija ant popieriaus.
Komentuoti:
-
tai ir 10 km nueinamas atstumas, kas savaitę kelis kartus einu jei oro sąlygos leidžia. Bet tai nėra normalus atstumas nuo mokyklos.Parašė digital Rodyti pranešimąNueinamas pėsčiomis atstumas, be to, ten netoli yra VT stotelė.
Komentuoti:
-
Nueinamas pėsčiomis atstumas, be to, ten netoli yra VT stotelė.Parašė Sula Rodyti pranešimąNuo Žaibo g. iki Ąžuolyno šiaip jau 2,3 km pėsčiomis.
Komentuoti:
-
Nuo Žaibo g. iki Ąžuolyno šiaip jau 2,3 km pėsčiomis.Parašė jan Rodyti pranešimą
Nuo Lazdynėlių iki Ąžuolyno progimnazijos toks atstumas ir yra
Berods, pietinis įėjimas ten dabar uždarytas dažniausiai.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Nuo Lazdynėlių iki Ąžuolyno progimnazijos toks atstumas ir yraParašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąLazdynėlių mokiniai neturėtu eiti į lazynų mokyklą. Tai yra per toli jiems. Ta prasme, mokyklos turi būti ten kur yra pasiekiama pėsčiomis (1-2 km max). Čia tas pats kas sakyti kad Perkūnkiemio gyventojai turi mokyklas nes kažkur pašilaičių gilumoje yra kelios mokyklos ir ta pati seniūnija ant popieriaus.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Saivivadybė gali atsisakyti tvirtinti statybos leidimą nes nėra toje vieoje socialinės infrastruktūros atitinkančios normas. Maždaug, statyti neverčiam, bet daugiabučio statyti negalėsit kol nebus darželių ir mokyklų. Manau greitai atsirastu mokymo institucijos tose vietose.Parašė Goodoo Rodyti pranešimąKlausimas paprastas: ar yra toks įstatymas, nurodantis vystytojams statyti darželius ir mokyklas? Jei nėra, savivaldybė negali to reikalauti ar net dėl to tartis, nes automatiškai galima įtarti korupciją ar susitarimus, kuriuose gali būti paslėpta korupcija, prekyba poveikiu ir pan. Be savivaldybės tarkavimo, pasidomėkite kokias bylas ir dėl kokių veikų vykdo reidus STT ir FNTT.
Lazdynėlių mokiniai neturėtu eiti į lazynų mokyklą. Tai yra per toli jiems. Ta prasme, mokyklos turi būti ten kur yra pasiekiama pėsčiomis (1-2 km max). Čia tas pats kas sakyti kad Perkūnkiemio gyventojai turi mokyklas nes kažkur pašilaičių gilumoje yra kelios mokyklos ir ta pati seniūnija ant popieriaus.Parašė jan Rodyti pranešimą
Kaip gali sumažėti 2.5 karto gyventojų senuose lazdynuose ir nepakakti lazdynėlių ir bukčių gyventojams vietos savo seniūnijos mokyklose?
jei ten rajono vaikų priviso tai reikia kad rajonas statytų mokyklas ir susirinktų savo mokinius iš Vilniaus mokyklų.
Kiek Vilniaus rajone pastatyta mokyklų paskutiniu metu?
- 3 patinka
Komentuoti:
-
Kaip gali sumažėti 2.5 karto gyventojų senuose lazdynuose ir nepakakti lazdynėlių ir bukčių gyventojams vietos savo seniūnijos mokyklose?Parašė dangoraižistas
Senuosiuose Lazdynuose nereikalingi jokie darželiai, mokyklos – nereik svaigt. Gyventojų skaičius Senuosiuose Lazdynuose smuko nuo 50 tūkst. 1974 metais iki 20 tūkst. 2023 m. Ar turite duomenų, kad Lazdynų mokyklos ir darželiai būtų perpildyti?
Lazdynėliuose, Bukčiuose mokyklos ir darželiai praverstų, bet savivaldybė neįgali jų pasistatyti pati ar priversti juos pastatyti daugiabučius su tūkstančiais būstų (pavyzdžiui, Pavasario kvartale daugiau kaip 1000 butų) renčiančias įmones.
jei ten rajono vaikų priviso tai reikia kad rajonas statytų mokyklas ir susirinktų savo mokinius iš Vilniaus mokyklų.
Kiek Vilniaus rajone pastatyta mokyklų paskutiniu metu?
Komentuoti:
-
Tai mes diskutuojame ne apie tai, kad nesilaikoma vieno ar kito įstatymo. Diskusija yra apie tai, kokie įstatymai (taisyklės, procedūros, vizijos, tikslai) turėtų būti. Kitaip visas šnekas galima būtų užbaigti pasakant vsio zakonno.Parašė Goodoo Rodyti pranešimąKlausimas paprastas: ar yra toks įstatymas, nurodantis vystytojams statyti darželius ir mokyklas? Jei nėra, savivaldybė negali to reikalauti ar net dėl to tartis, nes automatiškai galima įtarti korupciją ar susitarimus, kuriuose gali būti paslėpta korupcija, prekyba poveikiu ir pan. Be savivaldybės tarkavimo, pasidomėkite kokias bylas ir dėl kokių veikų vykdo reidus STT ir FNTT.
Komentuoti:
-
Na bet turi būti planavimo įrankiai, nusimatyti sklypai. Įdomu ar galėtų pasakyti savivaldybė, šiuo metu šioje teritorijoje negalite statyti namų dėl soc. infrastruktūros trūkumo?Parašė Goodoo Rodyti pranešimąKlausimas paprastas: ar yra toks įstatymas, nurodantis vystytojams statyti darželius ir mokyklas? Jei nėra, savivaldybė negali to reikalauti ar net dėl to tartis, nes automatiškai galima įtarti korupciją ar susitarimus, kuriuose gali būti paslėpta korupcija, prekyba poveikiu ir pan. Be savivaldybės tarkavimo, pasidomėkite kokias bylas ir dėl kokių veikų vykdo reidus STT ir FNTT.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Klausimas paprastas: ar yra toks įstatymas, nurodantis vystytojams statyti darželius ir mokyklas? Jei nėra, savivaldybė negali to reikalauti ar net dėl to tartis, nes automatiškai galima įtarti korupciją ar susitarimus, kuriuose gali būti paslėpta korupcija, prekyba poveikiu ir pan. Be savivaldybės tarkavimo, pasidomėkite kokias bylas ir dėl kokių veikų vykdo reidus STT ir FNTT.
Komentuoti:
-
Tai šitai ir turėjau omenyje. Ir nesuprantu, kaip galima priimti tokią situaciją kaip normalią.Parašė dangoraižistasLazdynėliuose, Bukčiuose mokyklos ir darželiai praverstų, bet savivaldybė neįgali jų pasistatyti pati ar priversti juos pastatyti daugiabučius su tūkstančiais būstų (pavyzdžiui, Pavasario kvartale daugiau kaip 1000 butų) renčiančias įmones.
- 2 patinka
Komentuoti:
Komentuoti: