Ši krizė kaip reikiant paspartino tuos pokyčius aviacijoje, kurie ėmė ryškėti dar iki sunkmečio. Be to, leido suprasti, kad pasenusios koncepcijos savo jau atgyveno. Žemų kainų skrydžių bendrovės ne tik sėkmingai atsikovojo dalį rinkos iš klasikinių aviacijos kompanijų – nuo jų nukentėjo ir užsakomuosius skrydžius vykdančios kompanijos. Labai tikėtina, kad po krizės silpnos užsakomųjų skrydžių bendrovės į rinką apskritai negrįš, o žemų sąnaudų bendrovės užims 50 proc. globalios pervežimų rinkos. Tačiau pirmaisiais 2020 m. mėnesiais padėtis rinkoje vertėsi aukštyn kojomis. Skrydžių bendrovė „Virgin Australia“ pradėjo bankroto procedūrą. „Virgin“ atleidžia daugiau nei 3 tūkst. darbuotojų, tarp kurių ir 600 pilotų. Bankroto procedūrą taip pat pradėjo ir „Thai Airways“, „Aviancа“. „South African Airways“ bankrutavo, „Norwegian“ skrydžius įšaldė iki 2021 metų,
Pasaulyje nebuvo nė vienos skrydžių bendrovės, kuri būtų pasiruošusi tokio stiprumo krizei. Šiandien sunku visiems, tačiau bendrame fone ryškėja gana nedidelė grupė agresyvių žemų sąnaudų skrydžių bendrovių, besiruošiančių aktyviam veikimui pokoronavirusiniu laikotarpiu. Visų pirma čia reikėtų kalbėti apie europietiškąsias „Ryanair“ ir Wizzair“, taip pat „Air Arabia“, indų „IndiGo“, brazilų AZUL bei amerikiečių „Southwest“. Visos jos krizę pasitiko sąskaitose turėdamos lėšų, kurios leidžia išgyventi sunkmečiu ir prisitaikyti prie naujų sąlygų. Neseniai „Wizzair“ vadovas Józsefas Janosas Váradi pareiškė, kad oro bendrovė nusitaikė į Londono (Jungtinė Karalystė) Gatviko oro uostą, mat iš čia traukiasi „British Airways“ ir „Virgin“, o stipriai nukentėjusi „Norwegian“ vėl skraidyti iš Gatviko pajėgs ne anksčiau 2021 m. pavasario-vasaros. Čia reikia paminėti, kad „Wizzair“ ir taip turi didelę bazę Londono Lutono oro uoste.
Pasaulyje nebuvo nė vienos skrydžių bendrovės, kuri būtų pasiruošusi tokio stiprumo krizei. Šiandien sunku visiems, tačiau bendrame fone ryškėja gana nedidelė grupė agresyvių žemų sąnaudų skrydžių bendrovių, besiruošiančių aktyviam veikimui pokoronavirusiniu laikotarpiu. Visų pirma čia reikėtų kalbėti apie europietiškąsias „Ryanair“ ir Wizzair“, taip pat „Air Arabia“, indų „IndiGo“, brazilų AZUL bei amerikiečių „Southwest“. Visos jos krizę pasitiko sąskaitose turėdamos lėšų, kurios leidžia išgyventi sunkmečiu ir prisitaikyti prie naujų sąlygų. Neseniai „Wizzair“ vadovas Józsefas Janosas Váradi pareiškė, kad oro bendrovė nusitaikė į Londono (Jungtinė Karalystė) Gatviko oro uostą, mat iš čia traukiasi „British Airways“ ir „Virgin“, o stipriai nukentėjusi „Norwegian“ vėl skraidyti iš Gatviko pajėgs ne anksčiau 2021 m. pavasario-vasaros. Čia reikia paminėti, kad „Wizzair“ ir taip turi didelę bazę Londono Lutono oro uoste.
Komentuoti: