Atostogų vykę lietuviai tokio akibrokšto nesitikėjo – keturiese atvykę į oro uostą sužinojo, kad vietos lėktuve užteks tik vienam https://www.delfi.lt/keliones/naujie....d?id=88101471
„Mums pasakė laukti prie vartų, jei kas neateis – mums praneš. Aišku, visi atėjo, liko viena vieta ir mūsų paklausė, kuris skrisime. Na atleiskite, bet mes keturiese, dvi poros... ką mes darysime su ta viena vieta? Tada mus įspėjo, kad jei nei vienas neskrendame – negausime kompensacijos, nes visiems buvo pasiūlyta galimybė skristi, bet mes visi atsisakėme tos vienos vietos“, – apie nemalonią situaciją pasakoja Tomas.
Skrydžių kompensavimo bendrovės „Skycop“ operacijų vadovas Sigitas Kačiušis aiškina, kad reiškinys, kai avialinijos parduoda daugiau bilietų nei orlaivyje yra vietų, egzistuoja ir pasitaiko gana seniai visame pasaulyje. Tai nėra išskirtinai tik „WizzAir“ aviakompanijos praktika. Pasak jo, tokia situacija paprastoje praktikoje apibūdinamas kaip „overbookas“ arba perpardavimas, tačiau šiuo atveju situacija išties nestandartinė ir įdomi. „Šiuo atveju, situacija nėra palanki minėtai 4 keleivių grupei. Nė vienam iš keleivių nepasirinkus skristi šiuo reisu, formaliai lėktuvas liko neužpildytas ir pakilo su viena laisva vieta. Šiuo atveju vienam iš 4 asmenų reikėjo „aukotis“ ir skristi, tuo tarpu kiti 3 keleiviai būtų gavę rašytinius oro linijų patvirtinimus, kad jie neišskrido dėl „overbookinimo“. Tai suteiktų teisę visiems 3 keleiviams reikalauti 400 Eur kompensacijų (viso 1200 Eur) ir oro linijos jas būtų sumokėjusios. Taip pat keleiviai turėjo reikalauti oro linijų juos kuo skubiau nuskraidinti į galutinį kelionės tašką. Greičiausiai „WizzAir“ to nebūtų galėję pasiūlyti, o tai suteiktų teisę keleiviams savarankiškai ieškoti kitų bilietų ir vėliau reikalauti iš „WizzAir“ oro linijų naujų bilietų kainos padengimo. Išvada ir patarimas ateityje keliautojams – užpildyti lėktuvą“ – sakė S. Kačiušis. Anot jo, keleiviai, kurie netilpo, galėtų reikalauti kompensacijų pagal ES 261/04 reglamentą, kuriame nurodoma, kad kompensacijos dydis gali būti 250–600 eurų, priklausomai nuo kelionės atstumo. Nustatant atstumą, atsižvelgiama į paskutinę paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką. „Ši 4 keleivių grupė vis dar gali kreiptis į „WizzAir“ oro linijas ir reikalauti sugrąžinti oro uosto mokesčius už nepanaudotus skrydžio bilietus. Tai bent iš dalies kompensuos keleivių nuostolius“, – patarė specialistas.
Skrydžių kompensavimo bendrovės „Skycop“ operacijų vadovas Sigitas Kačiušis aiškina, kad reiškinys, kai avialinijos parduoda daugiau bilietų nei orlaivyje yra vietų, egzistuoja ir pasitaiko gana seniai visame pasaulyje. Tai nėra išskirtinai tik „WizzAir“ aviakompanijos praktika. Pasak jo, tokia situacija paprastoje praktikoje apibūdinamas kaip „overbookas“ arba perpardavimas, tačiau šiuo atveju situacija išties nestandartinė ir įdomi. „Šiuo atveju, situacija nėra palanki minėtai 4 keleivių grupei. Nė vienam iš keleivių nepasirinkus skristi šiuo reisu, formaliai lėktuvas liko neužpildytas ir pakilo su viena laisva vieta. Šiuo atveju vienam iš 4 asmenų reikėjo „aukotis“ ir skristi, tuo tarpu kiti 3 keleiviai būtų gavę rašytinius oro linijų patvirtinimus, kad jie neišskrido dėl „overbookinimo“. Tai suteiktų teisę visiems 3 keleiviams reikalauti 400 Eur kompensacijų (viso 1200 Eur) ir oro linijos jas būtų sumokėjusios. Taip pat keleiviai turėjo reikalauti oro linijų juos kuo skubiau nuskraidinti į galutinį kelionės tašką. Greičiausiai „WizzAir“ to nebūtų galėję pasiūlyti, o tai suteiktų teisę keleiviams savarankiškai ieškoti kitų bilietų ir vėliau reikalauti iš „WizzAir“ oro linijų naujų bilietų kainos padengimo. Išvada ir patarimas ateityje keliautojams – užpildyti lėktuvą“ – sakė S. Kačiušis. Anot jo, keleiviai, kurie netilpo, galėtų reikalauti kompensacijų pagal ES 261/04 reglamentą, kuriame nurodoma, kad kompensacijos dydis gali būti 250–600 eurų, priklausomai nuo kelionės atstumo. Nustatant atstumą, atsižvelgiama į paskutinę paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką. „Ši 4 keleivių grupė vis dar gali kreiptis į „WizzAir“ oro linijas ir reikalauti sugrąžinti oro uosto mokesčius už nepanaudotus skrydžio bilietus. Tai bent iš dalies kompensuos keleivių nuostolius“, – patarė specialistas.
Komentuoti: