[LY] Air Lituanica

[Torkas]

Iš esmės pritarčiau, jau minėjau, jog politinė rizika nebuvo įvertinta, visgi toks siauraprotiškas bendrovės užlenkimas gerai nenuteikia.

Koks dar siauraprotiškas bendrovės užlenkimas? Ar jūs su AZ tuos pačius svaigalus vartojat, kad kaip ir jis šiandien pareiškė Šimašių į kalėjimą pasiųsiąs?

[Bartas1]

Tai, ką tu dabar cituoji, aš matau kaip patvirtinimą, kad toks projektas negalėjo būti kuriamas.

Iš esmės pritarčiau, jau minėjau, jog politinė rizika nebuvo įvertinta, visgi toks siauraprotiškas bendrovės užlenkimas gerai nenuteikia.

[vilnews]

„Air Lituanica“ uždarymas Vilniaus savivaldybei gali kainuoti virš 1 mln. eurų – R. Šimašius
http://faktai.lt/lietuva/air-lituani...ru-r-simasius/

[vilnews]

Mero R.Šimašiaus, susisiekimo viceministro A.Šliūpo komentaras dėl oro vežėjų skrydžių krypčių
https://www.youtube.com/watch?v=UZubvqjqXvU

[Eidvis]

Tai, ką tu dabar cituoji, aš matau kaip patvirtinimą, kad toks projektas negalėjo būti kuriamas:

Kokios buvo klaidos? Siejimas su konkretaus politiko vardu. Jokiems dideliems projektams tai nėra gerai, jeigu juose įvelti viešieji pinigai. Milžiniškas blogis.

Deja, jau per vėlu. Klaida buvo padaryta pačioje pradžioje. O kas dėl EstonianAir - tai čia turbūt jau prasto vadovavimo požymis jeigu nesugeba numatyti tokių grėsmių ir nuo jų apsidrausti, t.y. normalią sutartį pasirašyti. Galų gale, jeigu pradinis planas buvo AirLituanicą padaryti pelningą per 3 metus, tai taip išeina dėl klaidos su EstonianAir prisidėjo dar minimum 3? (pasak AirLituanicos pelnas planuojamas kažkada po 2018). Yra nesąmonė turėti avialinijas, kurios nesugeba tapti pelningomis per 6 metus. Juk tokia kompanija negali savomis jėgomis plėstis, yra ne konkurencinga, nukirpk subsidijų šlangelę ir jinai iškart žlunga.

[Bartas1]

Kaip ten bebūtų, tačiau pradinis verslo planas, kuris ir apsprendė kokius lėktuvus pasirinkti, prognozavo pelną jau šiais metais. O šiais metais turim nežmonišką minusą. Tai kas tada ne taip buvo daroma? Dėl ko dabar turim tokią situaciją, t.y. bankrotą?

Deja, nesu insider'is pakomentuoti negaliu. Žinomi keli faktoriai, neigiamai įtakoję bendrovės veiklą 2014 m., nesutarimai su Estonian Air, palikę bendrovę su vienu lėktuvu ir nuostoliais, bei politinis spaudimas, opozicijai užsiundžius teisėsaugą, kai pardavimai kažkurį laikotarpį laikėsi apie 1,5 karto mažesni.

Geras komentaras iš to pačio blogo:

pliumbum - 2015 05 22, 12:07
Labai ačiū Simonui už darbą ir tikrai puikias avialinijas.

Kokios buvo klaidos? Labai paprastos:

1. Siejimas su konkretaus politiko vardu. Jokiems dideliems projektams tai nėra gerai, jeigu juose įvelti viešieji pinigai. Milžiniškas blogis. Šūdo pylimas beveik be perstojo viso gyvavimo metu vien dėl šitos paprastos priežasties. Tas kenkė įvaizdžiui, o kartu ir bilietų pardavimams, ir projekto tęstinumui, ir t.t. ir pan. Niekada, NIEKADA taip nereikia daryti. Be rinkos konkurentų tikrai nereikia dar ir politinių konkurentų. Kurie yra netgi stipresni, labiau suinteresuoti ir įžūlesni negu rinkos konkurentai. Turi būti visuotinis politinis konsensusas, jeigu avialinijos veiks finansuojamos iš viešųjų lėšų.

[Eidvis]

„Embraer E-Jet“ pasirinkimas buvo užduotas dar prieš daugiau nei metus rengiant vežėjo verslo planą ir daugelis aspektų dėl šio pasirinkimo pasitvirtino eigoje.

Kaip ten bebūtų, tačiau pradinis verslo planas, kuris ir apsprendė kokius lėktuvus pasirinkti, prognozavo pelną jau šiais metais. O šiais metais turim nežmonišką minusą. Tai kas tada ne taip buvo daroma? Dėl ko dabar turim tokią situaciją, t.y. bankrotą?

[Bartas1]

Kodėl „Air Lituanica“ pasirinko „Embraer“ „E-Jet’us“?

„Embraer E-Jet“ pasirinkimas buvo užduotas dar prieš daugiau nei metus rengiant vežėjo verslo planą ir daugelis aspektų dėl šio pasirinkimo pasitvirtino eigoje. Strategija anksčiau nei taktika. „Embraer E-Jet“ geriausiai išpildo „Air Lituanica“ strategiją pasiūlyti patogiausius regioninius skrydžius orientuotus į keliaujančius darbo reikalais.

„Embraer E-Jet“ serija turi kelis neginčijamus privalumus, kuriais „Air Lituanica“ naudojasi ir ketina pasinaudoti:
– techninių priežiūros bazių prieinamumas – „E-Jet“ priežiūra ir remontas gali būti atliekiami Taline, Varšuvoje, Helsinkyje, o greitu metu gali būti ir Vilniuje; priežiūros bazės arti ir kainos labiau su Rytų Europos darbo jėgos apmokėjimo lygiu;
– krovinių vežimas – „E-Jet“ yra talpiausi regioniniai lėktuvai krovinių vežimui;
– lankstumas varijuojant tarp skirtingų modifikacijų – nuo 70 vietų (E170) iki 122 vietų (E195) yra realiai tos pačios modifikacijos lėktuvai, su ta pačia remonto ir priežiūros programa bei ta pačia įgulos paruošimo programa. Ateityje ketiname išnaudoti skirtingiems maršrutams skirtingos modifikacijos e-jet’us;
– tai vienas patogiausių lėktuvų keliaujantiems darbo reikalais – sėdynės išrikiuotos 2+2 (ir plačiausios savo klasėje!), galimybė parkuotis prie įlaipinimo galerijų bei sutalpinti lėktuvo salone visą rankinį bagažą.

http://simonas.bartkus.lt/blog/2013/...air-lituanica/

[Eidvis]

Štai įrašas AL komercijos direktoriaus S.Bartkaus bloge, apie skrydžių vykdymo sąnaudas, padėsiantis susiorientuoti, jog veiklą vykdė žmonės nutuokiantys apie lėktuvų parinkimą

Lėktuvus parinko ne žmonės, kurie valdė AirLituanicą, o paskirtų lėšų dydis. Galbūt pats efektyviausias būdas pradėti avialinijas yra du dideli lėktuvai, kuriems labai tikėtina, kad neužteko pinigų. Dėl to reikėjo pasirinkti geriausią variantą už turimą sumą. Aš nesiginčiju, galbūt iš tų turimų resursų buvo viskas ten tvarkoje su kaštais ir t.t. Bet jeigu taip viskas gerai su kaštais ir t.t., tai iš kur tas nežmoniškas -30% nuostolis? Tiek Aurela, tiek Star1 pradėjo veiklą berods su dideliais lėktuvais. Taip, nebuvo pelningos, tačiau tai reiškia kelių procentų nuostolį, o ne -30% ar daugiau. Aš manau veikiausiai čia bus pasirinktas visiškai klaidingas modelis. O kaip pasirenki klaidingą modelį, tai kad ir kokie profesionalai bedirbtų, kad ir kaip su kaštais viskas tvarkoj būtų, tačiau vistiek nieko neišspausi.

[Bartas1]

Zuokas veikiausiai nedarė analizių kokio dydžio lėktuvai būtų buvę patys geriausi pradėti veiklą, aš įsivaizduoju, kad jis atėjo ir padėjo ant stalo tam tikrą pinigų sumą, kurią galėjo skirti iš biudžeto ir pasake "prašom už tiek sukurti avialinijas".

O išeidamas išsinešė susirinkusiųjų pinigines .

Štai įrašas AL komercijos direktoriaus S.Bartkaus bloge, apie skrydžių vykdymo sąnaudas, padėsiantis susiorientuoti, jog veiklą vykdė žmonės nutuokiantys apie lėktuvų parinkimą:
http://simonas.bartkus.lt/blog/2009/...ykdymo-kastai/

Pirmadienį Vyriausybės vadovas, žurnalistų paklaustas, ar reikėjo bandyti finansiškai palaikyti bendrovės „Air Lituanica“ gyvavimą, atsakė: „Būtų sunku atsakyti iš karto į šį klausimą, nes pirmiausia būtina žinoti, kokia yra bendrovės finansinė padėtis. Reikia visąlaik analizuoti ir žiūrėt, ar yra kažkokios galimybės padėti tokiai kompanijai, kaip finansiškai išgyventi. Jeigu yra ilgalaikis strateginis planas, kuris parodytų, kad ji toliau gali vykdyti savo veiklą ir po kurio laiko jau pradėti dirbti pelningai, tai, sakyčiau, reikia bandyti išlaikyti.“

Vyriausybė, būtent į kurią, nuo pat pradžių, buvo dedamos viltys, neva nieko nežinojo, plano nematė, apie finansinę padėtį negirdėjo, Kirkilas smerkia Šimašių, investuotojams siunčiama žinia, kad imkit reisus, pinigų kompanijai neduosim ir t.t. ..))) Sunku ir pakomentuoti..

[SarunasLT]

Jūs visi rimtai tikit, kad Air Baltic skraidys tomis kryptimis? Dėl to, kad padidins skrydžių skaičių į Rygą iki kokių 10 sutikčiau, bet netikiu, kad laikys visas šitas kryptis. Tas pats 2009 buvo.

[Eidvis]

Jei valdymas neefektyvus, tai valstybė perėmusi bendrovę būtų galėjusi ją valdyti efektyviau.

Nebūtinai. Pvz. kokios nors sutartys lėktuvų nuomai gali būti sudarytos metams į priekį, o galbūt apskritai ne tokio dydžio lėktuvais reikėtų skraidyti veiklą vykdyt. Zuokas veikiausiai nedarė analizių kokio dydžio lėktuvai būtų buvę patys geriausi pradėti veiklą, aš įsivaizduoju, kad jis atėjo ir padėjo ant stalo tam tikrą pinigų sumą, kurią galėjo skirti iš biudžeto ir pasake "prašom už tiek sukurti avialinijas". Netgi galvojant, kad Zuokas iš širdies norėjo gero, neti galvojant, kad ir verslo planas buvo labai geras, tačiau vistiek ta ribota pinigų suma galėjo įtakoti tai, kad aviakompanija veiklą pradėjo su dviem mažais lėktuvais. O galbūt tų lėktuvų pasirinkimą įtakojo tai, kad pačių avialinijų steigimas buvo motivuojamas skrydžio į Briuselį būtinybe, nes vyko ES reginiai, tai gal tas lėktuvas buvo derinamas prie skrydžių į Briuselį poreikio. Taigi nuo pat pradžių šitos avialinijos labai tikėtina buvo įdingos, grįstos 'reikia skrydžio į Briuselį' ir 'reikia sukurti avialinijas, nesvarbu kokias, svarbu avialinijas' principais. Kai avialinijų steigimas yra grįstas ne ekonomine logika ir skaičiavimais, o tokios politiniais, populistiniais, socialiniais ir t.t. principais, tai labai tikėtina, nuo pat pradžių avialinijos buvo pasmerktos žlugti ir yra nebepataisomos. Kaip kad pvz. pakeisti visą lėktuvų parką + sumokėti didžiausias skolas gali kainuoti milžiniškus pinigus. Pigiau turbūt viską pradėti nuo pradžių.

Antra vertus tiesa, kad buvo kažkoks maršrutų įdirbis, nors ir nepakankamas. Tai mano nuomone kone vienintėlis AirLituanicos vertingesnis turtas, bet galbūt dėl to buvo galima pasistenkti labiau, tik aišku ne savivaldybei, o vyriausybei. Tačiau vyriausybė pati turi imti ir padaryti analizę ar tas avialinijas dar galima išgelbėti ir ar verta gelbėti. Bet regis Butkevičiui tai nerūpi ir jis net nebandė domėtis AirLituanica, laukė kol jie patys planą paruoš.

Pirmadienį Vyriausybės vadovas, žurnalistų paklaustas, ar reikėjo bandyti finansiškai palaikyti bendrovės „Air Lituanica“ gyvavimą, atsakė: „Būtų sunku atsakyti iš karto į šį klausimą, nes pirmiausia būtina žinoti, kokia yra bendrovės finansinė padėtis. Reikia visąlaik analizuoti ir žiūrėt, ar yra kažkokios galimybės padėti tokiai kompanijai, kaip finansiškai išgyventi. Jeigu yra ilgalaikis strateginis planas, kuris parodytų, kad ji toliau gali vykdyti savo veiklą ir po kurio laiko jau pradėti dirbti pelningai, tai, sakyčiau, reikia bandyti išlaikyti.“
Premjeras leido suprasti, kad „Air Lituanica“ atveju tokio veiklos plano buvo tiesiog pristigta.

lačiau: http://vz.lt/article/2015/5/25/butke...#ixzz3bAWoJ6Mh

[udrius]

Air lituanica liko skolije 1 mlj eur uz navigacines paslaugas. Speju kad dar kitos skolos, kurias zino tik ministras islys veliau

[Bartas1]

Parašė Sula
Šiaip tai Air Lituanica neefektyvumas finansine prasme tikrai stulbinantis, jei pateikiami skaičiai yra teisingi.

Pritarčiau, būtent, 2014 metų rezultatai rodytų, jog veiklos efektyvumas itin sušlubavo, jeigu vertintume viešai prieinamus, VŽ žurnalistų pateikiamus skaičius. Iš pateiktų skaičių matome, jog pardavimo pajamos per metus (skaičiuojant 1 mėn), paaugo apie 9%, taigi, jei pastovūs kaštai (kurie konsultantų vertinami kaip nedideli) ženkliau nekito, reikštų, jog kintami kaštai padidėjo vos ne 25%! Ir tai turint omenyje, jog laikėsi žemesnės kuro kainos.. Tačiau kol nėra oficialių skaičių jie atrodo tikrai abejotinai, kadangi pateikiama visa eilė prieštaringų skaičių, pvz. neatitinka vidutinė bilieto kaina/pervežtų keleivių skaičius, 2013 m nuostolis ir pan.

Parašė dainiauskas
O vos kas ir tos privačios bendrovės maus iš Lietuvos, vat ir išlįs visas pigumas per visus galus. Kas iš to, jei dabar iki Paryžiaus nuskrendi su Wizzair pigiai, bet iki miesto ir atgal į oro uostą susimoki dar daugiau negu skrydžio bilietas.

Labai geras pastebėjimas. Beje, naivu tikėtis, kad skelbiamas skrydžių fondas kažką ženkliau pakeis, turint omenyje, kad Air Brussels už papildomą skrydį per dieną, pirmininkavimo ES metu, prašė 1 mln. eurų..

[Torkas]

Gali, nes efektyvumas vertinamas ne vien tik kiek pelno duos, bet ir socialine, kultūrine, demografine ir kt. nauda visai valstybei, ne tik grupelei savininkų. Bet AL visapusiškai buvo nenaudingos miestui taip, kaip ji veikė.

Na, tamsta, čia jau priplakėt visko į vieną krūvą. Efektyvumas yra efektyvumas, o privatus sektorius yra efektyvesnis. Valdžia turi priversti verslą tenkinti jūsų išvardintus siekius, tas taip, bet ne pati daryti verslą.

[Aleksio]

Turbūt visas pasaulis žino, kad kuo daugiau taupai, tuo blogiau gyveni, bet lietuviai šito iki šiol nesuprato.

Prasidėjus ekonominei krizei Lietuva pradėjo taupyti (tiksliau sakant - protingai leisti pinigus), o Graikija pradėjo išlaidauti. Kieno dabartinė ekonominė situacija geresnė? - Lietuvos.

[Al1]

Nuo kada valstybė kažką gali padaryti efektyviau?

Gali, nes efektyvumas vertinamas ne vien tik kiek pelno duos, bet ir socialine, kultūrine, demografine ir kt. nauda visai valstybei, ne tik grupelei savininkų. Bet AL visapusiškai buvo nenaudingos miestui taip, kaip ji veikė.

Šiaip tai Air Lituanica neefektyvumas finansine prasme tikrai stulbinantys, jei pateikiami skaičiai yra teisingi.

Berods FlyLAL žlugo su ~100 mln.Lt (30 mln.EUR nuostoliais), esant apyvartai apie 300 mln. Lt. Ir tie nuostoliai iš dalies buvo sąlygoti santykinai pelningų (iki šiol veikiančių) veiklų atskyrimo.

Dar privatizuojant senąjį LAL, nuostoliai neviršyjo net 10% apyvartos, ir aviakompanija buvo tiesiog nuolat diskredituojama, vietoj to, kad sutvarkyti valdymą ir išsaugoti Lietuvos nacionalinį vežėją.

LAL privatizavo visai ne dėl nuostolių. Tiesiog tai buvo prichvatizacija. Ir dargi gerai pasidomėjus nešališkiems organams, galbūt būtų surasti įrodymai, jog nuostoliai buvo generuojami tyčia, siekiant įrodyti privatizacijos būtinumą.

[Sula]

Masto ekonomija irgi veikia. Viena, kai aviacijos bendrovė turi kelias kryptis, kurios balansuoja ant ribos, ir kai turi keliasdešimt. Vadyba, finansinės galimybės, geresnis įdirbis ir kt.

Šiaip tai Air Lituanica neefektyvumas finansine prasme tikrai stulbinantis, jei pateikiami skaičiai yra teisingi.

Berods FlyLAL žlugo su ~100 mln.Lt (30 mln.EUR nuostoliais), esant apyvartai apie 300 mln. Lt. Ir tie nuostoliai iš dalies buvo sąlygoti santykinai pelningų (iki šiol veikiančių) veiklų atskyrimo.

Dar privatizuojant senąjį LAL, nuostoliai neviršyjo net 10% apyvartos, ir aviakompanija buvo tiesiog nuolat diskredituojama, vietoj to, kad sutvarkyti valdymą ir išsaugoti Lietuvos nacionalinį vežėją.

[Torkas]

Tai jei visas likusias kryptis kiti išgraibstė kaip karštas bandeles per kelias dienas, tai reiškias kryptys geros, potencialas yra. Tai kame bėda? Jei valdymas neefektyvus, tai valstybė perėmusi bendrovę būtų galėjusi ją valdyti efektyviau. Labai patogu nieko nedaryti ir sakyti, kad tai nepelninga. Požiūris į viską Lietuvoje susiveda į vieną tašką - pinigus dabar ir čia, o jokio globalesnio požiūrio nėra. Viešieji pirkimai, savivaldybės projektai vykdomi per "pigiausias" prizmę. Ir dar dabar jau šnekama apie fondo įkurimą paremti privačias bendroves. Totalus idiotizmas. O vos kas ir tos privačios bendrovės maus iš Lietuvos, vat ir išlįs visas pigumas per visus galus. Kas iš to, jei dabar iki Paryžiaus nuskrendi su Wizzair pigiai, bet iki miesto ir atgal į oro uostą susimoki dar daugiau negu skrydžio bilietas.
O apie naująjį merą atskira kalba. Kolkas vykdomas totalus destrukcijos planas, oro linijos išjungtos, taksi išjungtas, Vilniaus gatvės remontas nukeltas, darželių pareiškė, kad nestatys bet po 100€ duos tiem kurie veda į privačius. Pats balsavau, bet pradedu stipriai gailėtis. Viliuosi, kad kas pasikeis.

Nuo kada valstybė kažką gali padaryti efektyviau?

[dainiauskas]

Masto ekonomija irgi veikia. Viena, kai aviacijos bendrovė turi kelias kryptis, kurios balansuoja ant ribos, ir kai turi keliasdešimt. Vadyba, finansinės galimybės, geresnis įdirbis ir kt.

Masto ekonomija tikrai veikia. Bet nereikia pamiršti, kad bet koks projektas vystosi nuosekliai, o ne iš karto. Tam reikia politinės valios, daug darbo, palaikymo. Kai nėra nė vieno, belieka teigti, kad tai yra blogis.