[LY] Air Lituanica

[Eidvis]

Akcizas yra paprasčiausias mokestis kaip ir PVM, kad valstybės biudžetas būtų surinktas. Teisingai sakote, reiktų žiūrėti ne kiek dotacijos atsiperka, o kiek investuoti pinigai sukuria vertės, tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai. Jeigu tas neapsimokėtų, tuomet turbūt nesistengtų praktiškai bet kokia normalesnė šalis turėti savo avialinijas. Bet kokiu atveju investuoti pinigai į avialinijas žymiai daugiau vertės sukuria nei investuoti pinigai į mokyklos (kurią po metų reiks uždaryti), renovaciją, gatvių periferijoje asfaltavimą, ar šiaip į kokį paminklą ar dvarą.

Sutinku, kad visos valstybės ieško būdų turėti nacionalines avialinijas, bet tie būdai turi būti protingi, o ne bet kokie, svarbu 'ale turėti'. Nėra tokių šalių kurios dotuoja savo avialinijas, yra tik tokios, kurios bėdoje jas gelbėja ir po to didelė dalis jų bankrutuoja, nes pagal įstatymus negali būti dotacijų, o 'gelbėjimo fondai' turi būti gražinami atgal.

AirLituanica per metus kainuoja 10 mln. eur, t.y. tiek, kiek Vilnius per metus skiria infrastruktūros projektams. Tai jeigu vietoj AirLituanicos mes pastatytumėm kokį viaduką ir išspręstumėm kokią nors opią kamščių problemos vietą, tai ar tas tūkstančių žmonių sutaupytas laikas ir pinigai neturi vertės? Ir ta investicija tarnautų dar dešimtmečius, per kuriuos taip pat žmonės sutaupytų ir laiko, ir benzino, ir pinigų ir nervų. Savivaldybė nėra tokia turtinga, kad galėtų kažkam prisimesti ant skrydžio, joje yra kur kas didesnių spręstinų problemų.

[Aleksio]

Bet kokiu atveju investuoti pinigai į avialinijas žymiai daugiau vertės sukuria...

Bet ar investuoti į AL pinigai sukurė kažkokią vertę ir davė naudos vilniečiams?

[Lettered]

Nežinau. Spėju daug mažiau svarbiausia yra susitarti ką yra būtina dotuoti ir ką ne. Nemanau, kad kelius reikėtų dotuoti, berods už juos susimokama mokant akcizą, nesu tikras ar jis atperka kelius, bet kažkoks protingas paskirstymas tikiuosi yra surastas.

Akcizas yra paprasčiausias mokestis kaip ir PVM, kad valstybės biudžetas būtų surinktas. Teisingai sakote, reiktų žiūrėti ne kiek dotacijos atsiperka, o kiek investuoti pinigai sukuria vertės, tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai. Jeigu tas neapsimokėtų, tuomet turbūt nesistengtų praktiškai bet kokia normalesnė šalis turėti savo avialinijas. Bet kokiu atveju investuoti pinigai į avialinijas žymiai daugiau vertės sukuria nei investuoti pinigai į mokyklos (kurią po metų reiks uždaryti), renovaciją, gatvių periferijoje asfaltavimą, ar šiaip į kokį paminklą ar dvarą.

[Eidvis]

O kiek savivaldybei arba valstybei kainuoja jūsų kelionės automobiliu miesto gatvėmis ar troleibusu, kiek lankymasis pas gydytojus, vaikų mokymas mokyklose ir t.t.?

Nežinau. Spėju daug mažiau svarbiausia yra susitarti ką yra būtina dotuoti ir ką ne. Nemanau, kad kelius reikėtų dotuoti, berods už juos susimokama mokant akcizą, nesu tikras ar jis atperka kelius, bet kažkoks protingas paskirstymas tikiuosi yra surastas.

Edit: pagal dabartinį savivaldybės modėlį, kai savivaldybė bando spręsti darželių problemą, tai vieną vaiką žada dotuoti 100 eur. Taigi tie 400 eur, kuriuos savivaldybė skirtų dotuoti dažnai skraidančio asmens skrydžiams, atitiktų 4 vaikų aprūpinima darželiu. Kai yra ribotas biudžetas, tenka rinktis prioritetus ir AirLituanica tikrai nėra Vilniaus savivaldybės prioritetas.

[Lettered]

AirLituanica pasisakė viename iš dabartinių pranešimų, kad jų pajamos nuo išlaidų atsilieka 30%. Vadinasi 30% bilieto kainos dotuoja Vilniaus savivaldybė. Jeigu tu per mėnesį skrendi 10 kartų ir vidutiniškai bilietas kainuoja sakykim 100 eur, tai per mėnesį Vilniaus savivaldybė tavo skrydžiams skiria 428 eurus Kainuoji brangiau nei koks gatvės šlavėjas

O kiek savivaldybei arba valstybei kainuoja jūsų kelionės automobiliu miesto gatvėmis ar troleibusu, kiek lankymasis pas gydytojus, vaikų mokymas mokyklose ir t.t.?

[udrius]

Tai buvo nedidelė, privati bendrovė su vienu lėktuvu. AL atveju valstybės interesas reikšmingesnis.

Nu labas, Air lituanica vienu nuosavu ir dviem nuomuojamais, pagal pervežamų žmonių skaičių ar net ne daugiau perveždavo. Ir beje, būtent privati, o ne savivaldybės išlaikoma

Beje, aš vis galvoju koks tas įdirbis? Na tarkime skrydžiai į Berlyną (ačiū dievui nenupirkau jų konferencijos dalyviui būtų buvę šakės) į dieną one way perveža max 30 žmonių. Air balticas į dieną ~ 200. Tad koks tas air lituanicos svarbumas? Šioje kryptyje net nepasijaus.

[Eidvis]

Aš asmeniškai vien iš VNO skrendu apie 10 kartų per mėnesį, vienas svarbiausių faktorių man yra laikas ir tiesioginis skrydis. Man yra nuostolis, tiek laiko tiek finasine prasme skristi per Rygą (kalbu ne apie bilieto kainą).

AirLituanica pasisakė viename iš dabartinių pranešimų, kad jų pajamos nuo išlaidų atsilieka 30%. Vadinasi 30% bilieto kainos dotuoja Vilniaus savivaldybė. Jeigu tu per mėnesį skrendi 10 kartų ir vidutiniškai bilietas kainuoja sakykim 100 eur, tai per mėnesį Vilniaus savivaldybė tavo skrydžiams skiria 428 eurus Kainuoji brangiau nei koks gatvės šlavėjas

[Torkas]

Ghmmm.. Galvoju kaip čia su geležinkeliais yra... Vyriausybė neskiria, savivaldybės neskiria. UPS... Bartas1 susimovė. Beje, nuo gegužės 30 Lietuvoje liks tik vienas tarptautinis geležinkelio reisas. Taigi, taip vadinamos subsidijos eina vietinių reisų rėmimui.

Beje, geležinkeliai įmonė uždirbanti pelną. Start Vilnius uždirbo pelno?

Šioje vietoje stočiau į Barto pusę. Bet tai atskira tema. Ir jei kažkur daromos nesąmonės, tai dar nesuteikia teisės užsiiminėti tuo pačiu.

[Torkas]

Aš asmeniškai vien iš VNO skrendu apie 10 kartų per mėnesį, vienas svarbiausių faktorių man yra laikas ir tiesioginis skrydis. Man yra nuostolis, tiek laiko tiek finasine prasme skristi per Rygą (kalbu ne apie bilieto kainą).
...
Apie ką aš ir kalbu, kad žmonės skrendantis keletą kartų per metus, nesupranta ir niekada nesupras svarbos tiesioginių krypčių, bei gero dažnio. Nekalbu apie Tomą.

Pravatus lėktuvas, mano darbiniams poreikiams patenkinti kainuotų apie 2500 kartų brangiau mėnesiui.

Kaip ir minėjau skraidymas, tai pačių skraidančiųjų problema

Manau pritarsite, jog nesate tipinis "civilis" aviacijos paslaugų vartotojas? Tad jūsų patirtimi ir neturi būti remiama strategija. Jei būtų buvę tokių žmonių bent kiek daugiau, šiandien AL dar pardavinėtų bilietus.

[Ciurlionis]

Deja 95 % visų skrydžių yra su profsąjngine kompanija.

[Tomas]

Bet jei skraidytum pelningos aviakompanijos, nedotuojamais tiesioginiais maršrutais skirtumas su privačiu lėktuvu greičiausiai nebūtų toks didelis

[Ciurlionis]

Apie ką aš ir kalbu, kad žmonės skrendantis keletą kartų per metus, nesupranta ir niekada nesupras svarbos tiesioginių krypčių, bei gero dažnio. Nekalbu apie Tomą.

Pravatus lėktuvas, mano darbiniams poreikiams patenkinti kainuotų apie 2500 kartų brangiau mėnesiui.

Kaip ir minėjau skraidymas, tai pačių skraidančiųjų problema

[Tomas]

Aš asmeniškai vien iš VNO skrendu apie 10 kartų per mėnesį, vienas svarbiausių faktorių man yra laikas ir tiesioginis skrydis. Man yra nuostolis, tiek laiko tiek finasine prasme skristi per Rygą (kalbu ne apie bilieto kainą).

Su tokiais poreikiais privatus lėktuvas neturėtų būti problema

[Ciurlionis]

Na reiktų klausti žmonių, kurie dabar skrenda su BT, bet esu tikras, kad dalį bilietų tikrai perrrašinėja per RIX.

[Bartas1]

Būk geras, neišvedžiok demagogijų - LG skirtingai nuo Air Lituanica nėra išlaikoma iš Valstybės, tuo labiau savivaldybės lėšų. Manau, tuom lyginimas pabaigtas, o tamsta eilinį kartą susimovei.

Na taip, valstybinė įmonė, kuri valstybės įtvirtintos monopolistinės padėties dėka uždirba pelną, kurį tos pačios valstybės sprendimu turi skirti keleivių pervežimo subsidijavimui, vietoj to, jog pelno mokesčio ar dividendų pavidalu sumokėtų valstybei.

apie star1 vykstančias derybas irgi žinojo susisiekimo ministras, lakstė tas kinas po lietuvą ir ką?

Tai buvo nedidelė, privati bendrovė su vienu lėktuvu. AL atveju valstybės interesas reikšmingesnis.

O tai mums svarbu geras susisiekimas ar kad latviams būtų kuo blogiau? Jau vien tai, kad AirBaltic pirmą dieną pagriebė 6 kryptis iš 9 ar 10 rodo, kad didelių susisiekimo problemų nebus.

Priminkite kaip AirBaltica elgėsi po Flylal bankroto. Dabar gi, pasiėmė kryptis su įdirbiu, su suformuotais keleivių srautais. Dovanų.

Jau tik todėl visiškai nesuprantama, kad mūsų liberalų „paprasti“ veiksmai šioje srityje yra naudingi būtent latvių bendrovei... Ar miesto galvai svarbu investicijos į Vilnių, ar į kitus miestus?

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...nius-18-504976

[Arunasx]

Jau geriau išleisti 1 mln paslėptos paramos forma (atvirą trumpina ES) kokiai reklamai reklamuojant atseit Vilnių per AirBaltic nei kišti 10 mln AL. Su sąlyga kad bus tiesioginiai reisai iš Vilniaus. Man dzin koks ženklas, svarbu "value for money".

[udrius]

Udriau, vien ironijos argumentuotai diskusijai nepakanka. Informaciją apie vykstančias derybas patvirtino susisiekimo ministras.

apie star1 vykstančias derybas irgi žinojo susisiekimo ministras, lakstė tas kinas po lietuvą ir ką?

[udrius]

Ši problema į viešumą keliama jau ne pirmą sykį. 2009 metais KC narys Raimondas Kuodis viešame laiške „Kodėl reikia baigti kasmet deginti 150 milijonų litų „Lietuvos geležinkeliuose“?“, skirtame tuometinei Vyriausybei, analizavo šį klausimą pasitelkdamas kaštų-naudos analizę (KNA). Nors Vyriausybė ir sutiko su skaičiavimo metodologija, kurią naudojo ekonomistas, jos kontra-argumentai buvo gana migloti. Vyriausybės atstovai pažymėjo socialinę paslaugos naudą, savivaldybių atstovų nepritarimą geležinkelių transporto optimizavimo planams bei faktą, kad daugelyje Europos sąjungos narių geležinkelių transporto veikla yra nuostolinga, o praktika nuostolius kompensuoti valstybės biudžeto lėšomis yra įprasta.
http://investuotoju.lt/failai/LG%20a...4%97%20_2_.pdf


Udriau, vien ironijos argumentuotai diskusijai nepakanka. Informaciją apie vykstančias derybas patvirtino susisiekimo ministras.

Būk geras, neišvedžiok demagogijų - LG skirtingai nuo Air Lituanica nėra išlaikoma iš Valstybės, tuo labiau savivaldybės lėšų. Manau, tuom lyginimas pabaigtas, o tamsta eilinį kartą susimovei.

[senasnamas]

Dabar latviai gaus išjudintas kryptis į Amsterdamą, Stokholmą, Berlyną, Hamburgą, Paryžių, kuriu mums tikrai reikėjo ir be didesnių pastangų. Perėmus ir Air Estonia verslą, pirminiai rinkos pasidalijimo uždaviniai bus išspręsti

O tai mums svarbu geras susisiekimas ar kad latviams būtų kuo blogiau? Jau vien tai, kad AirBaltic pirmą dieną pagriebė 6 kryptis iš 9 ar 10 rodo, kad didelių susisiekimo problemų nebus. Ir apskritai tie skrydžiai per daug sureikšminami. Gal kas žino statistiką, kiek lietuvių (ne tik vilniečių) skraido? "Iš akies" sakyčiau taip:
5 proc. skraido po kelis kartus per mėn. (sportininkai, politikai, kai kurie verslininkai)
15 proc. skraido 1-3 kartus per metus (turistai, migrantai ir pan.)
likę 80 proc. lėktuvą yra matę tik aukštai danguje arba kažkada skridę prieš 10 metų kokia nors svarbia proga.
Ir šioje temoje AirLituanicą iš esmės palaiko tie, kurie daugiausia skraido. Kitaip sakant, jiems rūpi jų asmeninis interesas. Jie nori, kad patogesnės jų kelionės būtų subsidijuojamos iš bendro biudžeto.
Nežinau Lietuvoje politikų, partijų ar ekonomistų, kurie būtų palaikę AL. Visi kvaili, tik Zuokas geriausiai žino, ko reikia Lietuvai. Tai kai žmogus vienas kažką sumąsto, tai tas sumąstymas pasmerktas savaime nusibaigti, vos pasitraukus iš posto. Tokie projektai neturi būti individuali saviveikla.

P.S.
Po „Air Lituanica“ griūties „Wizz air“ pradeda dvi naujas kryptis
http://www.15min.lt/verslas/naujiena...tis-667-505061
Kiek reikia investicijų norint sėkmingai konkuruoti su tokiais rykliais?

[Bartas1]

Ghmmm.. Galvoju kaip čia su geležinkeliais yra... Vyriausybė neskiria, savivaldybės neskiria. UPS... Bartas1 susimovė. Beje, nuo gegužės 30 Lietuvoje liks tik vienas tarptautinis geležinkelio reisas. Taigi, taip vadinamos subsidijos eina vietinių reisų rėmimui.
Beje, geležinkeliai įmonė uždirbanti pelną. Start Vilnius uždirbo pelno?

Ši problema į viešumą keliama jau ne pirmą sykį. 2009 metais KC narys Raimondas Kuodis viešame laiške „Kodėl reikia baigti kasmet deginti 150 milijonų litų „Lietuvos geležinkeliuose“?“, skirtame tuometinei Vyriausybei, analizavo šį klausimą pasitelkdamas kaštų-naudos analizę (KNA). Nors Vyriausybė ir sutiko su skaičiavimo metodologija, kurią naudojo ekonomistas, jos kontra-argumentai buvo gana migloti. Vyriausybės atstovai pažymėjo socialinę paslaugos naudą, savivaldybių atstovų nepritarimą geležinkelių transporto optimizavimo planams bei faktą, kad daugelyje Europos sąjungos narių geležinkelių transporto veikla yra nuostolinga, o praktika nuostolius kompensuoti valstybės biudžeto lėšomis yra įprasta.
http://investuotoju.lt/failai/LG%20a...4%97%20_2_.pdf

Kažkaip visada prieš bankrotą atsiranda mistiniai investuotojai - Star1 atveju kažkoks kinas prieš pabaigą investuoti norėjo, čia gi kažkoks PAR pilietis. Čia juoktis ar verkti?

Udriau, vien ironijos argumentuotai diskusijai nepakanka. Informaciją apie vykstančias derybas patvirtino susisiekimo ministras.