Prokuroras dabar prašo teismo panaikinti 2014 m. rugsėjį priimto tarybos sprendimo papildomais įnašais padidinti „Start Vilnius“ kapitalą 1,7 mln. Eur dalį – ja minėti statiniai buvo perduoti „Start Vilnius“ kaip savivaldybės įnašas, taip pat pripažinti negaliojančia savivaldybės ir įmonės sutarties dėl akcijų įsigijimo dalį bei turto perdavimo „Start Vilnius“ ir Vilniaus vystymo kompanijai aktus, o pastarąją įpareigoti grąžinti savivaldybei turtą. 2015 m. kovą išrinktas naujas meras Remigijus Šimašius ne kartą kritikavo „Air Lituanica“ projektą, vadindamas tai per didele našta miestui. Pasak jo, nepritraukus investuotojo, iš kompanijos valdymo reikės „sklandžiai išeiti“. Nuostolingai dirbusią ir jau bankrutavusią „Air Lituanica“ valdė bendrovė „Start Vilnius“, kuri netiesiogiai turėjo 69% akcijų. 2012-2015 m. Vilniaus taryba finansavo „Start Vilnių“ ne kartą didindama jos įstatinį kapitalą.
-
„Air Lituanicos“ kūrimo sandoriai - vis dar prokurorų ir teismų akiratyje https://www.vz.lt/transportas-logist...ismu-akiratyje
-
EK nežiūri į valstybės vidines dotacijas - tai jų pačių reikalas, būtent dėl to ir nekimba prie Grindos ar Vilniaus plano. Jei Grinda, su esamom VMS dotacijom, nuspręstų vykdyti paslaugas Londone ar Paryžiuje, tuomet EK jau pareikalautų tas dotacijas grąžinti. Analogiškai ir su Air Lituanica - jei vykdytų skrydžius Lietuvos viduje, t.y. iš VNO į KUN, PLQ ir SQQ, tai viskas su tom dotacijom būtų gerai. Angliškai šios specifinės dotacijos yra vadinamos Public Service Obligation - https://en.m.wikipedia.org/wiki/Publ...ice_obligationParašė Lettered Rodyti pranešimą
Analogiškai estai dotuoja skrydžius iš Talino į Kärdla ir Kuressaare, švedai - iš Stokholmo į Arvidsjaur ir Gällivare ir t.t.Komentuoti:
-
Subsidijos yra košer, kai yra perkama skrydžių paslauga, į ten, kur tokių skrydžių reikia. Kai yra aiškūs tikslai, aiškus finansavimo šaltinis, skaidrios pirkimų sąlygos, ir perkama konkurencingoje rinkoje.Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Kas yra ne košer, tai kai savivaldybė pati imasi tokio rizikingo, specifinio verslo, jis finansuojamas kažkokiais drumzlinais, neaiškiais būdais, o jos de facto vadovas yra teistas populistinis politikas.Komentuoti:
-
Atvirai sakant aš nesu didelis subsidijų palaikytojas, pvz. aš nelabai palaikau tų subsidijuojamų skrydžių į Londoną, bet senų seniausiai kalbėjau apie būtinybę skirti lėšas Vilniaus oro uosto rekonstrukcijai, bet panašu, kad viskas daroma paskutinę minutę, o tai labai atsiliepia kokybei. Bet prie ko čia subsidijos nacionalinėms avialinijoms? Mano supratimu jas palaikyti gali tik tie, kurie nesupranta, jog tai duoda daugiau žalos, nei naudos, nes bet kokiu atveju jas reikės gražinti įsikišus Europos Komisijai. O tie Lufthansos parašyti verslo planai, tai davė Zuokas užduotį už 12 mln. eurų įkurti avialinijas, tai ir parašė tokį verslo planą. Visų pirma tai kaip pamatėm, tas verslo planas trigubai atsiliko nuo tikrovės - tai arba čia tokie Lufthansos verslo planų rašytojai nekompetetingi, ar tie, kurie tuos planus įgyvendino, nes tokį milžinišką atsilikimą nuo verslo plano sunku įsivaizduoti. Visų antra tai kad ir kokie geri tie verslo planų rašytojai būtų buvę, bet tiesiog neįmanoma, kad tokio tipo avialinijos galėtų sėkmingai veikti Vilniuje. Aš įsivaizduoju, kad kažkokios dviejų nuomojamų lėktuvėlių avialinijos galėtų įsitvirtinti kur nors nuošaliuose Norvegijos fiorduose, kur žmonės turtingi ir praktiškai nėra konkurencijos, bet dviejų nuomojamų lėktuvėlių verslo planas Vilniuje paprasčiausiai pasmerktas žlugti. Čia tas pats, kas paprašyti kokios Tesco, kad parašytų mažos parduotuvėlės verslo planą, kuri pardavinėtų tuos pačius produktus ir būtų įsikūrusi tarpe tarp Maximos ir Lidl - galima parašyti tobulą verslo planą, bet ta parduotuvėlė vis tiek bankrutuos. Dėl aš nesuprantu nei kokiu tikslu reikia skirti subsidijas, jeigu jos vistiek bus atimtos, nei kokiu tikslu reikia steigti tokias avialinijas, kurios vistiek bankrutuos. Antra vertus aš būsiu pats pirmas ir pasisakysiu už žymiai didesnių valstybinių pinigų skyrimą nacionaliniam vežėjui, jeigu matysiu kad avialinijos kuriamos ne dėl kažkokio politiko piaro, o rimtai ir su realiomis galimybėmis tapti konkurencingomis. Tik bėda ta, kad Zuokas šitą mintį iki galo sukompromitavo ir abejoju, kad dabar Lietuvoje atsirastų kas nors iš valdžios pusės, kas galėtų imtis tokios iniciatyvos.Komentuoti:
-
Zuokas pats nebuvo avialinijų direktorius, kaip ir verslo planus ne jis rašė, o Lufthansa consulting. Nemanau, kad piaras, runkeliai niekada nepalaikys subsidijų skrydžiams ar avialinijoms, jiems susisiekimas su verslo centrais, turizmas svetima, geriau už tuos pinigus pašalpas ir pensijas pakeltš. Panašiai kaip ir Kubiliaus vyriausybė skyrė subsidiją Barclays ne dėl piaro, visi runkeliai tuom buvo labai pasipiktinę.Parašė Eidvis Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Nebesinori leistis į kalbas apie tai, kad savivaldybės įmonėms, teikiančioms savivaldybės funkcijoms priskiriamas paslaugas, yra taikomos visai kitos taisyklės nei Europos Sąjungos rinkoje skraidančioms avialinijoms - jau tris kartus bandžiau paaiškint, aiškiau nebeišeis. Bet šita vieta įdomesnė:
Esmė, kad ES taisyklės draudžia subsidijavimą, nes tai suprantama kaip dempingas, antra vertus nėra jokių draudimų pradinėms investicijoms, kurios vadinasi ne 'subsidija', o 'įstatinis kapitalas'. Estiją tai puikiai suprato ir avialinijų įkūrimui pradžioje skyrė didesnę sumą, t.y. 30 mln. eur, nors dalis tų pinigų buvo naudojama tik vėlesniais laikotarpiais, kai Zuokas avialinijų įkūrimui skyrė 12 mln. eur. ir po to vykdė finansines injekcijas po 10 mln. eurų per metus. Bendroje sumoje gavosi, kad į AirLituanica buvo sukišta daugiau pinigų, nei estai sukišo į Nordiką, tik lygint rezultatus, t.y. 760K vs. 150K keleivių, tai kaip lyginti naują Mersą su senu žiguliu. Bet tai ko galima buvo tikėtis - juk apie tai, kad subsidijos nėra leidžiamos rašė visoje spaudoje, jeigu avialinijas steigia asmuo net negebantis laikraštyje perskaityti apie Europos Komisijos baudas AirBalticui ir Estonian Air, arba perskaitęs nesupranta ką perskaitė - tai ką jau kalbėti apie tokio žmogaus gebėjimus įsteigti normaliai funkcionuojančias ir konkurencingas avialinijas? Deja, ne tai buvo Zuoko tikslas, Zuoko tikslas buvo piaras už savivaldybės pinigus ir mane stebina, kad net po tiek metų, jau realiai žinant visas aplinkybes, visus faktus ir visą istoriją, vis dar yra žmonių tomis pasakomis tikinčių.Parašė Lettered Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Kodėl kita tema? Tame ta pati - nesąžininga konkurencija proteguojant savas įmones.Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
Nežinau kuris variantas, bet tikrai ne c, nes iš kart įkūrus Nordicą, vyriausybė jai skyrė 30 mln. Eur įstatiniam kapitalui.Komentuoti:
-
Na tai yra vietos diskusijoms ar tai gerai, ar tai negerai, bet tai diskusija visai kita tema, nei kad Air Lituanica. Nemaišykim obuolių su apelsinais. Ar tu įsivaizduoji, kad Europos Komisijai liepus gražinti visas Air Lituanicos subsidijas, kaip tai buvo su Air Baltic ir Estonian Air, mums pavyktų išsisukti su argumentų 'o jūs pažiūrėkit į Grindą'?Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Neuždarė ir atspėk kodėl, trys variantai:Parašė Lettered Rodyti pranešimą
a) Nes padarė išimtį ir sakiau, kad išimtys daromos.
b) Nes taip jiems susišvietė.
c) Nes Estija neskyrė jokios subsidijos ir praktiškai pasirinko nacionalinių avialinijų uždarymą.Komentuoti:
-
Sakau, kad Grinda ir Vilniaus planas dirba nesąžiningos konkurencijos sąlygomis. Manau labai daug įmonių yra (ir ne tik Lietuvoje), kurios galėtų konkuruoti klojant šaligatvius ar juos projektuojant. Čia tas pats, jei Vilniaus savivaldybė turėtų savo maisto prekių parduotuvių tinklą ar taxi.Parašė sankauskas Rodyti pranešimąPaskutinis taisė Lettered; 2019.07.04, 14:53.Komentuoti:
-
Ta prasme sakai "Vilniaus vandenys" gali pradėti nesąžiningos konkurencijos sąlygomis pradėti tiekti vandenį Paryžiaus ar Dublino gyventojams?Parašė Lettered Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Bet EK kažkodėl Nordicos neuždarė? Ligoninė nėra UAB'as kaip Grinda, o viešųjų paslaugų tiekėja. Tuo tarpu Grinda ar Vilniaus planas reikalingi tiek pat, kiek avialinijos. Jeigu yra privačių avialinijų, kurios gali skraidinti keleivius ir valstybinės nereikia, tada tuo labiau nereikia valdiškų plytelių klojimo ar projektuotojų UAB'ų, konkurencija ir pasirinkimas dar didesni.Parašė Eidvis Rodyti pranešimąPaskutinis taisė Lettered; 2019.07.04, 14:42.Komentuoti:
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąStrategijoje „Europa 2020“ ( 3 ) („ES 2020“) pabrėžiama, kad transporto infrastruktūra yra svarbi artimiausio dešimtmečio Sąjungos darnaus vystymosi strategijos dalis. Komisija savo Baltojoje knygoje „Bendros transporto erdvės kūrimo veiksmų planas“ ( 4 ) pabrėžė, kad rinkos siūlomas pasirinkimo galimybes derinant su darnumo poreikiais svarbus vaidmuo tenka išorės poveikio įskaičiavimui, nepagrįstų subsidijų naikinimui ir laisvos neiškreiptos konkurencijos užtikrinimui.Komentuoti:
-
Pasikartosiu - Europos komisija reguliuoja ne vietines miestų ar šalių rinkas, o tarptautinę konkurencinę aplinką Europos Sąjungoje. Jeigu kokia Švedija nuspręs subsidijuoti savo vietines avialinijas, skraidančias Švedijos viduje - tai jos vidinis reikalas ir Europos Komisija čia ne prie ko, tačiau tos subsidijos avialinijoms, skraidančioms tarptautiniais maršrutais negali būti teikiamos. Tame tarpe ir ne vienam Kinijos gamintojai Europos Komisija uždėjo muitus vien dėl to, kad jie buvo subsidijuojami Kinijos valdžios. Lietuvos atveju vidinę rinką reguliuoja konkurencijos tarnyba pagal LR įstatymus, pagal tuos įstatymus gali būti nustatyta, kad pvz. šilumos gamintojai nebeturi monopolio teisių ir kad yra pritaikomi laisvos rinkos standartai, kai šilumos tiekėjai nebegali riboti konkurencijos ir turi pirkti šilumą iš tų, kurie parduoda pigiausiai (kas Lietuvoje ir buvo padaryta). Aš pateikiau tau konkrečius pavyzdžius su Air Baltic, Estonian Air ir Nordica, bet tu kažkokiais mistiniais būdais juos visiškai ignoruoji ir kalbi apie kažkokią visiškai nesusijusią Grindą. Į mano kelis kartus užduota klausimą dėl ko buvo uždarytos Estonian Air atsakyti nesugebi. Tai gal ignoruodami akivaizdžius ir tiesioginius pavyzdžius išvis išveskim teoriją, kad valstybė gali subsidijuoti ligonines, tai vadinas gali subsidijuoti ir avialinijas.Parašė Lettered Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Valstybės pagalbos oro uostams ir oro transporto bendrovėms gairės:
https://eur-lex.europa.eu/legal-cont...04(01)&from=EN
ES reglamentai dažnai yra mažiau konkretūs nei LR įstatymai, todėl kartais sunku suprasti kas kam taikoma.
Komentuoti:
-
Būtent, reguliuoja visą konkurencinę rinką, tačiau savivaldybė ją riboja proteguodama savo įmones ir švaisto mokesčių mokėtojų pinigus. Jeigu negalima remti avialinijų, tada negalima ir Grindos ar Vilniaus plano, savivaldybė turėtų pirkti darbus konkurso būdu kaip dabar valstybė nusipirko skrydžius į Londono city oro uostą.Parašė Eidvis Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Gal galima pavyzdžių, kurie Europos miestai yra įsteigę avialinijas ir jas subsidijuoja iš miesto biudžeto? Lettered, tai ar atsakysi į klausimą - ar manai, kad estai turėjo galimybę gelbėti Nordica jai skiriant subsidijas ir ar nemanai, kad tokiu atveju galas būtų buvęs toks pat, kaip ir Estonian Air?
P.S. šiaip reikėtų skirti kas yra savivaldybės įmonės, tokios kaip Grinda ar Vilniaus vandenys, nuo to, kad Europos komisija reguliuoja ne savivaldybių ir net ne atskirtų šalių vidaus rinką, o visos Europos sąjungos bendrą konkurencinę rinką.Paskutinis taisė Eidvis; 2019.07.04, 13:38.Komentuoti:
-
Būtent, kitaip nebūtų subsidijuojamos kitos savivaldybės įmonės kaip Grinda ar Vilniaus planas.Parašė Sula Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Pats principas, dėl ko Europos komisija neleidžia subsidijuoti avialinijų, yra dėl to, kad tai iškraipo rinką, panašiai kaip ir visoms kitoms įmonėms draudžiama užsiiminėti dempingu ar karteliniais susitarimais. Jeigu viena šalis pradeda subsidijuoti savas avialinias - iš paskos tuoj pat gali pasekti kita ir galiausiai bus pasiektas rezultatas, kad visi pradės jas subsidijuoti, o tie, kurie to nedarys - atsidurs nelygioje konkurencinėje kovoje ir turės bankrutuoti. Aš niekada negirdėjau, kad savivaldybėms būtų leidžiamos kažkokios išimtis, tiesą sakant aš apskritai nelabai girdėjau, kad savivaldybės užsiiminėtų aviakompanijų steigimu, kas neturi nieko bendro su jų funkcijomis. Ir galbūt yra tam tikrų landų, per kurias kažkaip išeina pralįsti su subsidijomis kartu nepažeidiant konkurencinių sąlygų - na, pvz. jeigu valstybė valdo oro uostą, tai vietinei aviakompanijai gali suteikti didesnes nuolaidas, tačiau tas nuolaidas turi kažkuo pagrįsti, pvz. 'nuolaida tiems, kas skraidina 2 mln. keleivio iš to oro uosto', bet jeigu tame oro uoste atsiras kita kompanija, skraidinanti 2 mln. keleivių - tai jai turės būti pritaikytos analogiškos nuolaidos. Kiek teko girdėti iš mums artimų avialinijų, tai valstybinę subsidiją buvo gavęs Air Balticas ir jis taip pat susidūrė su Europos komisija, bet nebankrutavo, nes tą subsidiją sugebėjo gražinti. Estonian Air subsidijos gražinimas reiškė bankrotą, o su Nordica jau to net nebandė. Taigi bent jau mums artimi akivaizdūs pavyzdžius rodo, kas būna, kai yra subsidijuojamos avialinijos ir netikiu pasakomis, kad Europos komisija mato tik latvius ir estus, o mūsų kažkokiu stebuklingu būdu nepastebėtų, dėl ko labai keista kai kažkas kalba apie tai, kad Air Lituanica galėjo toliau sėkmingai gyvuoti. Mano supratimu tokios prielaidos net neįmanomos, nebent yra ignoruojamas Europos komisijos faktas ir tai, kad Air Lituanica ne tik, kad veikė nuostolingai, bet veikė žiauriai nuostolingai.Komentuoti:
-
Savivaldybėms kol kas dar buvo leidžiama finansuoti savo avialinijas (bet tai tik laiko klausimas ko gero). O Nordica valstybinė berods.Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
Komentuoti:
-
Kodėl dauguma šalių turinčių savo vežėjus randa būdų, kaip juos subsidijuoti? Vienu ar kitu būdu, tiesiogiai ar netiesiogiai?Komentuoti:
Komentuoti: