Viešasis transportas

[Al1]

Vandens ar oro tai jau tikrai ne. Spec. paskirties buvo spec. ATĮ - šiukšliavėžės, šūdvežiai ir t.t. Kelių priežiūros - sniego valytuvai, barstytuvai ir t.t. buvo pas kelininkus. ATĮ tik transportas ir keleivių vežimas. Vilniuje buvo dar ATĮ-7, jos likučiai - Transrevis. Tai ji užsiiminėjo visais mikrobais Vilniuje, tarpmiestiniais mikrobais iš Vilniaus, taip pat krovinių pervežimu nedidelėmis transporto priemonėmis (krovininiais mikrobais, berods dar IŽ automobiliais) - pagal sutartis ar pagal užsakymą aptarnavo tik įmones ir įstaigas.

[Autonuoma]

Gal žinote tarybinių laikų rajonų ATI kokios transporto priemonės būdavo neskaitant keleiviu vežimo (autobusai, taksi) ir krovinių vežimo? Gal būt būdavo ir kokios specialios paskirties transporto priemonės, o gal būt ne tik sausumos transporto priemonės, o pvz. vandens, oro?

[Kristupas0220]

Tai ten, kur neįmanoma tilpti, pvz. Užventis, aš nesiginčiju. Bet mieste jau yra tvarka visur - niekada nemačiau, kad tarkime Balsiuose (į miesto pusę) autobusai užuot užsukę žiedan, surinktų žmones pakelėje. Kažkur esu matęs keleivių skundą, kad jie Kernavėje taip pražiopsojo autobusą, nes laukė "pagal taisykles" miestelio pakraštyje esančioje stotelėje.

[Mettal]

Kodėl pvz. Vilniaus mieste nėra tokios betvarkės, kad vairuotojai stotų, o keleiviai lauktų pagal savo susikurtas taisykles?

Seniau vairuotojai mėgdavo neužsukti į Kelininkų st. žiedą, bet laikui bėgant pradėta stoti. Na ir šiai dienai 57 į Chemijos instituto st. link Bukiškio užsuka "prieš eismą", nes išvažiavimas iš žiedo tiesiog nepritaikytas posūkiui į kairę.

Visi tokie atvejai dažniausiai kyla ne dėl vairuotojų tingėjimo, o dėl infrastruktūros. Kaip minėjo Raikkonen, arba ten fiziškai netelpama arba stotelių vietos neatitinka realių keleivių poreikių. Priemiestyje daug kur taip yra, kad faktiškai stojama "kur keleiviai laukia".

[Kristupas0220]

Užventyje nebūtina sukiotis, galima apvažiuoti miestelį Šatrijos Raganos - P. Višinskio gatvėmis ir sustoti ant kampo. Bent jau atgal grįžtant į Vilnių kai kurie vairuotojai taip daro. Panašiu principu stotelė apvažiuojama ir tame pačiame maršrute esančiuose Salantuose. O tarkime Sedoje yra labai gerai padaryta - kelio viduryje atsišakoja į kairę nusukanti A juosta su visomis linijomis, rodanti kaip reikia užvažiuoti. Ir ten net didžiausi mėgėjai stoti kitoje kelio pusėje priešais stotelę, yra priversti užvažiuoti į ją. Kodėl pvz. Vilniaus mieste nėra tokios betvarkės, kad vairuotojai stotų, o keleiviai lauktų pagal savo susikurtas taisykles?

[Raikkonen]

Nemanau, jog kuris vairuotojas nepalauktų einančio keleivio iš "oficialiosios" stotelės iki autobuso. O neužsuka tai dažnai dėl laiko stokos/prastai įrengtų įvažiavimų/užstatymo lengvaisiais automobiliais. Ylakiuose ryte labai panašiu metu atvažiuoja trys autobusai, tai gal ir neblogai, jog žmogus netyčia įlipęs į netinkamą autobusą, po to nepražiopsos tinkamo. Užventyje standartinio dydžio autobusui užsukti į stotelę neįmanoma, Vilkijoje ypač turistiniu sezonu ten statomi lengvieji automobiliai,

[Kristupas0220]

Žodžiu, vairuotojų tingėjimas truputėlį pasukti vairą į kairę. Tai taip, tame ir problema, įdomu būtų išgirsti, ką apie tai mano LTSA. Negerai jog XXI amžiuje dar gajus tas paprotys-nerašyta taisyklė "ai, vietiniai ir taip viską žino", o pirmąkart važiuojantis žmogus gali taip ir pražiopsoti autobusą. Turi būti aiškumas. Bet Ylakiuose tikrai nebūčiau pagalvojęs, kad autobuso "laukti reikia" ne pačioje stotelėje. Tik dabar supratau, jog ten pagal idėją tai reikia ne įsukti į ją nuo kelio, bet apvažiuoti - tam yra pora siauresnių gatvelių.
https://www.google.com/maps/@56.2796...2!8i6656?hl=lt

[Al1]

Tai kad dažniausiai autobusai neužsuka į specialiai įrengtas stoteles su aikštele, jei važiuoja priešinga kryptimi, nei ta stotelė yra. Tada stoja tiesiog gatvėje prieš tą stotelė. Tokių stotelių Lietuvoje daug. Vilkijoje ne visada užsuka į stotelę su aikštele, kuri yra Kauno kryptimi, autobusai, važiuojantys iš Kauno. Pivašiūnuose tas pats, kai važiuojama į Alytų iš Vilniaus. Kai kuriuose miesteliuose stotelės įrengtos iš tiesų nepatogiose vietose. Blogiausia, kad vietiniai tai žino, kur laukti, o ne vietiniai gali ir nesulaukti autobuso ar jis pravažiuos nesustodamas...

[Kristupas0220]

Sveiki visi. Kiek esu keliavęs autobusais Lietuvoje, pastebėjau jog yra stotelių, kuriose stojama kiek kitaip/kitur nei galima pagalvoti. Pavyzdžiui Kernavė - autobusų stotelė yra miestelio pakraštyje, tačiau tame žiede niekas nelaukia, tad ir autobusai neužvažiuoja. Visi žino, jog laukti reikia miestelio centre, kelkraštyje, prie kryžiaus. Iš tolimesnių - Krosna (Lazdijų r.) - važiuojant link Alytaus į pačią stotelę-žiedą neužvažiuojama - visi žino, jog laukti reikia kitoje kelio pusėje, prie to seno medinio namo. Autobusas tiesiog sustoja važiuojamoje dalyje ir laipina žmones. Žemaitijoje - dar daugiau - TOKS reise į Skuodą 13:45 yra net 2 stotelės - Alsėdžiai (link Vilniaus), kur žmonės iš tolo pamatę autobusą, perbėga į kitą kelio pusę, paskui Ylakiai - kur stotelė įrengta truputėlį keistai, todėl abiem kryptimis yra laukiama prie kelio, kuomet stotelė šone. Jei važiuoti rytinio Skuodo reisu - grįžtant atgal Luokėje, nes stotelė yra tik vienoje kelio pusėje. Panašiai - ir Dusetose. Galima vardint ir vardint. Gal kas žinote daugiau tokių stotelių?

[Silber418]

Artėjant galimam antrąjam koronos viruso plitimo pikui, švedai svarsto, ar nebūtų privalomos apsauginės veido kaukės viešojo transporto priemonėse. Šią savaitę Skonės regiono viešojo transporto bendrovė "Skånetrafiken" pradėjo dalinti nemokamas kaukes transporto keleiviams. Deja, susidomėjimas apsaugos priemon kol kas nėra labai didelis. [Šaltinis]

[Al1]

Kodėl tik VT? Kodėl ne parduotuvėse? Ar yra kažkieno tai noras visiškai užlenkti VT? Situacija tragiška, ypač rajonuose ir tarpmiestyje. VT ir taip tuščias, o čia dar gasdinimai.

[Zorro]

Nuolat stebint epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir pasaulyje, siekiama užtikrinti visuomenės saugumą vietose, kur didesni žmonių susibūrimai gali kelti riziką užsikrėsti koronaviruso infekcija (COVID-19), praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Todėl viešojo transporto priemonėse atnaujintos rekomendacijos: prašoma vėl nešioti kaukes, laikytis atstumo, nesėdėti veidu į veidą.

Pirmiausia, sprendime pabrėžiama, kad viešajame transporte negali dirbti žmonės, kurie serga arba jiems pasireiškia ūmių kvėpavimo takų infekcijos simptomai, arba jiems yra taikomas reikalavimas dėl privalomos ar rekomenduojamos izoliacijos. Dėl saugumo rekomenduojama juos atskirti pertvaromis nuo keleivių arba išlaikyti ne mažesnį kaip 2 metrų atstumą. Jeigu minėtųjų pertvarų nėra, darbuotojams taip pat rekomenduojama dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Prekiauti kelionės bilietais viešojo transporto priemonėse nepatariama. Pažymėtina, kad viešojo transporto priemonėse rekomenduojama vežti tiek keleivių, kiek yra sėdimųjų vietų. Jei vežami stovintys keleiviai, tarp jų turi būti užtikrinamas ne mažesnis nei 1 metro atstumas. Taip pat patariama nesėdėti veidu į veidą. Pastarosios rekomendacijos negalioja sutuoktiniams, artimiems giminaičiams, įtėviams, įvaikiams, globėjams ir rūpintojams. Keleiviams, išskyrus vaikus iki 6 metų amžiaus, viešajame transporte rekomenduojama dėvėti veido kaukes, respiratorius ar kitas apsaugančias priemones. Kiekvienoje viešojo transporto priemonėje privaloma įrengti keleiviams gerai matomoje ir naudoti patogioje vietoje rankų dezinfekavimo priemones ir aiškiai matomoje vietoje pateikti informaciją apie prevencines koronaviruso infekcijos priemones. Keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo vietose rekomenduojama sužymėti laukimo vietas eilėje. Tarp eilių turi būti ne mažiau kaip 1 metro atstumas. Taip pat privaloma užtikrinti, kad viešose transporto priemonėse reguliariai būtų valomi ir dezinfekuojami dažnai liečiami paviršiai (rankenos, turėklai ir pan.). Viešojo transporto priemonės valymas ir dezinfekcija turi būti atliekama ne rečiau kaip kartą per dieną.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/transpo....d?id=84791749

[Al1]

Va taip ir numarins VT su tokia politika, kai kompensuoja visokioms kavinėms ar kitokioms nebūtinoms privačių įmonių veikloms... O VT pinigų nesuranda.

[Zorro]

Lietuvos savivaldybės prašo Vyriausybės kompensuoti miestų keleivių vežėjų nuostolius, patirtus per karantiną. Dėl to savivaldybių asociacija pirmadienį kreipėsi į Vyriausybę.

Kaip teigiama asociacijos kreipimesi, kurį matė BNS, šalyje paskelbus karantiną buvo apribota autobusų parkų veikla, o sumažėjus keleivių srautams, sumažėjo ir vežėjų gaunamos pajamos, tačiau išaugo savivaldybių išlaidos kompensuoti nuostoliams. Kauno ir Šiaulių miestų savivaldybės birželį dėl nuostolių kompensavimo kreipėsi į Finansų ministeriją, tačiau jų teigimu, ministerija tai daryti atsisakė.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujien...1347042?copied

[Al1]

Konsorciumas sudaromas bendrai veiklai, jei skelbiamas konkursas. O taip tai tikriausiai nupirko. Nieko gero, nes dar vienas privatus ir dar užsienio kapitalo monopolistas užima rinką. Lygtai patys lietuviai nifiga nieko negalėtų... Kol kas internete neradau jokios informacijos. Keista, nes nupirko tikriausiai jau prieš kelis mėnesius, todėl ir buvę Uma Trans mikrobai atsirado Vlasavoje... Paprastai vietinė spauda apie tokius sandėrius rašo. Tuo tarpu internetiniuose "Palangos tilto" ir "Vakarinės Palangos" puslapiuose irgi nieko neradau.

[Garbanius]

Bet ar jie nuperka, ar tiesiog konciorciumas su lietuviais?

[Al1]

Jei jau numeraciją pakeitė, tai matyt kad taip ir yra. Dar pavasarį mačiau Vilniuje Vlasavos mikrobą su oranžine apačia. Tai jis anksčiau priklausė Uma Trans, kurį B-Bus jau prieš metus ar daugiau nupirko. Bet garažinis buvo Vlasavos.

[Vakaris]

Savaitgalį buvau Palangoje, pastebėjau kai kuriuos Vlasavos autobusus važinėjančius su B-Bus numeracija. Vlasava parduota latviams?

[Al1]

Lietuvoje tas negresia. Lietuvoje kitas klausimas - ar nebus po karantino dar vienas VT kolapsas. Labai didelė tikimybė, kad tarpmiestiniai pervežimai neatsisnaujins ta apimtimi, kokia buvo. Dalis maršrutų taip ir liks neatidaryta. Vietoj autobusų, kurių ir taip kasmet mažėja, išvažiuos dar daugiau mikrobų. Kai kurie rajoniniai autobusų parkai gali ir bankrutuoti, nes švonderiai savivaldybėse juos paskers, neišmokėdami lėšų už karantino metu negautas pajamas ir t.t. O paskui pasikvies privačias firmeles, kurioms mokės daugiau, nei reikėtų kompensacijų savam parkui...

[Romas]

Problemos atkuriant autobusų eismą po karantino ir tuo pačiu laikantis "socialinio atstumo".

Delfi.lt 2020.04.25
Italija išbandys naują karantino etapą: darbuotojai galės eiti į darbus, bet kelionių į darbą sąlygos jau kitos

Kas laukia Italijos sostinės gegužės ketvirtosios rytą, kai prasidės antroji, sušvelninto karantino fazė? Aptarinėjamos dvi prieštaringos vizijos: pirmoji pasakoja apie džiaugsmingą Amžinojo miesto atgimimą. Antroji piešia sugrįžimą į niūrius pokario laikus, kai autobuso į centrą tekdavo laukti ne mažiau kaip valandą, o susigrūdusius keleivius aprėkdavo aršūs konduktoriai.

Pirmąjį gegužės pirmadienį Italijoje baigsis itin griežtas, aštuonias savaites trukęs karantinas. Šalies gyventojai galės išeiti iš namų be jokių specialių leidimų, be judėjimo deklaracijų ir be baimės užsidirbti baudą. Daugelis vidutinių ir stambių pramonės, paslaugų įmonių, municipalinių tarnybų po ilgos pertraukos pakvies darbuotojus sugrįžti į darbą. Svarbiausias klausimas, kurį karštligiškai bando išspręsti didžiųjų miestų savivaldybės, yra šis: grįžti į darbą? Kokiu būdu – asmeniniu automobiliu, autobusu, dviračiu?
Reikalavimas keleiviams visuomeniniame transporte naudoti apsaugines kaukes yra paprasčiausiai įvykdoma sąlyga. Kur kas sudėtingesniu ir sunkiau įvykdomu taps PSO reikalavimas laikytis 1,80 metro socialinės distancijos.

Itin dramatiška judėjimo iš namų į darbo vietą situacija prognozuojama Romoje. Čia yra tik dvi požeminio metro linijos, rytais ir po darbo kasdien susiburia minios žmonių bilietų kontrolės varteliuose, eskalatoriuose, peronuose, traukinių vagonuose. „Jeigu laikysimės PSO reikalavimų viename vagone galės važiuoti ne daugiau kaip 14 – 15 keleivių. (...)

Dar mažiau aiškumo prognozuojant keleivių pervežimą maršrutiniais autobusais. Viename autobuse galės važiuoti ne daugiau kaip 15 – 20 sėdinčių keleivių. Kas juos skaičiuos? Kas pasirūpins, kad keleiviai autobuso salone pasiskirstytų vienodais atstumais, užuot susigrūdę prie įlipimo ir išlipimo durų? Ir kas atsitiks tada, kai į autobusą žūtbūt norės įlipti į darbą vėluojantis dvidešimt pirmasis keleivis?

Karantino taisyklių prižiūrėtojai siūlo dvi išeitis.
Pirmoji: prisiminti pokario laikus ir kiekvienam autobusui skirti po konduktorių, kurio darbas būtų ne pardavinėti bilietus, o prižiūrėti keleivių srautą autobuso viduje: įleisti, išleisti keleivius, paskirstyti juos vienodais atstumais, tikrinti, kad visi būtų su kaukėmis.
Antroji: kiekvienoje autobuso stotelėje įdarbinti keleivių skaičiuotoją. Autobusas sustoja, skaičiuotojas įlipa, suskaičiuoja keleivius ir įsodina tiek, kad skaičius neviršytų 15 - 20.

Abu pasiūlymai susilaukė kritikos. Romoje iš viso yra 8500 autobusų stotelių. Ar tai reiškia, kad teks priimti į darbą ir mokėti algas mažiausiai 20 tūkstančių keleivių skaičiuotojų, kurie dirbtų dviem pamainom? Konduktorių reikėtų mažiau – keleto tūkstančių, tačiau stagnuojančiam miesto biudžetui tai būtų didelės išlaidos.Daugiau kaip milijardą eurų įsiskolinusi Romos viešojo transporto bendrovė „ATAC“ sprendžia ir kitą problemą: iš kur gauti autobusų? Du – tris kartus sumažinus vežamų keleivių kiekį reikės gerokai daugiau mašinų. Miesto maršrutuose savivaldybė planuoja „įdarbinti“ prabangius privačių turizmo kompanijų tolimojo susisiekimo autobusus.

https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=84122995