Kita vertus, reiktų paminėti ir tą, kad Stokholmo viešasis transportas yra stipriai subsidijuojamas savivaldybės.
Nuo to ir reiktų pradėti, bėgiai, traukiniai ir pan. dalykai kainuoja pan. visame pasaulyje, o Stokholmo miesto biudžetas vienam gyventojui spėju kokius 5-10 kartų didesnis nei Vilniuje. Kažkada buvo FB diskusija apie Vilniaus ir Helsinio palyginimo, tai Poderskis užsiminė, kad nors miestai pan. dydžio, Vilniaus biudžetas 6 kartus mažesnis.
O koks lyginimo tikslas? Bendrai, Stokholmo gyventojas turi daugiau galimybių vykti viešuoju transporto dėl pasiekiamumo ir transporto priemonių pasirinkimo. Tuo tarpu, Vilniuje galima rinktis tarp autobuso ir troleibuso bei minibusų. Iš esmės, Vilnius gyventojas kažkiek permoka, nes pajamų dalis, skirta transporto mėnesio bilietui panaši.
Iš esmės, taip. Stokholmas yra geras pavyzdys kokį gerą viešąjį transportą gali turėti miestas (ypač geras priemiestinių traukinių, metro, tramvajų integravimas su daug rajoninių hubų), o kaina irgi nėra siaubingai didelė.
Kita vertus, reiktų paminėti ir tą, kad Stokholmo viešasis transportas yra stipriai subsidijuojamas savivaldybės.
O koks lyginimo tikslas? Bendrai, Stokholmo gyventojas turi daugiau galimybių vykti viešuoju transporto dėl pasiekiamumo ir transporto priemonių pasirinkimo. Tuo tarpu, Vilniuje galima rinktis tarp autobuso ir troleibuso bei minibusų. Iš esmės, Vilnius gyventojas kažkiek permoka, nes pajamų dalis, skirta transporto mėnesio bilietui panaši.
Reikia lyginti ne tik vidutinius atlyginimus. Koks kontingentas važinėja VT? Tas, kuris uždirba mažiausiai. Taigi, pagal juos reikia lyginti. Nes tie, kas uždirba daug, tie VT nesinaudoja. Švedijoje kiek kitaip. Bet vis tiek, tie, kas uždirba daug, VT jiems yra pigus.
O pajamų skirtumą palyginus, tai gaunasi, kad Vilniuje VT brangesnis.
Pasidarė įdomu, pažiūrėkim.
Pagal statistikos departamentą neto Vilniaus miesto atlyginimas yra 999,3 Eur Šaltinis
30 dienų bilietas - 29 eurai - 2,9% atlyginimo.
Švedų svetaines matyt aš perdurnas suprasti, radau tokią statistiką grafos formatu
Bruto Atlyginimas Stockholme ~ 41500 SEK, atimam mokesčius - lieka 31784 kr = 3155 Eur.
30 dienų bilietas - 950 SEK (apie 95 EUR) - 3% atlyginimo.
Panašu, kad VT kaina atsižvelgiant į pajamas yra labai panaši.
P.S. Bruto atlyginimo lyginti negalime, nes lietuvoje darbdavio mokesčiai perkelti darbuotojui, švedijoje ne, todėl švedijoje prie bruto dar reikėtu juos pridėti. Paskaičiuoti neto naudojau šitą kalkuliatorių.
Švedija. Antrame pagal dydį Švedijos Geteborgo mieste nuo š.m. gruodžio 13 dienos kursuoja 150 naujų elektrinių autobusų. Gamintojas - lokalus koncernas "Volvo Buses". Kartu su jau eksploatuojamu elektrinių autobusų parku, šio miesto elektrinių autobusų flotilė tapo didžiausia Šiaurės Europos miestų bei viena didžiausių Europoje.
Išskirtinai elektrinių autobusų linijos Geteborge ir regione (viso 34):
58 Eketrägatan - Nordstan - Bergsjön
82 Marklandsgatan - Brottkärr
83 Frölunda - Sisjön
84 Marklandsgatan - Flatås - Sisjön
86 Frölunda - Sisjön - Bifrost - Kallebäck
90 Frölunda - Majorna - Järntorget
91 Frölunda - Påvelund - Järntorget
92 Frölunda Torg - Åkered - Näset
93 Frölunda Torg - Hults by - Näset
94 Frölunda Torg - Önnered - Näset
95 Marklandsgatan - Flatås - Frölunda Torg
97 Frölunda Torg - Påvelund - Fiskebäck
99 Frölunda - Eriksberg - Hjalmar Brantingsplatsen
Švedija. Šiandien pagrindinė Švedijos sostinės regiono viešojo transporto organizacija "Storstokholms lokatrafik-SL" pristatė svarbias naujienas artėjantiems naujiesiems metams.:
- Nuo 2021 m. sausio 7 dienos piko metu privolamas apsauginių veido kaukių [šv. munskydd] dėvėjimas visų viešojo transporto priemonių (pmetro, lengvojo geležinkelio sistemų, autobusų, keltų ir priemiesčio traukinių) keleiviams. Kaip ir anksčiau, rekomenduojama nevykti miesto transportu nesant būtinybei. Šalies viešojo transporto bendrovės aktyviai dalyvauja socialinėje kampanijoje ir dėkoja potencieliams keleiviams, nesirenkatiems kelionių viešuoju transportu.
- Nuo sausio 5 dienos galios nauji transporto paslaugų kainų tarifai Stokholmo regione. Bendrai, kainos didėja 2.2%. Nauji kelionių viešuoju transportu įkainiai, galiosiantys nuo minėtosios datos.:
Mėnesio bilietas, galiojantis 30 dienų - 950 SEK (apie 95 EUR)
Mėnesio bilietas su nuolaida pensininkams, studentams ir moksleviams - 640 SEK (apie 64 EUR)
Vienkartinio bilieto kaina vienoje zonoje - 38 SEK (apie 3.8 EUR).
Švedija. Šiandien pagrindinė Švedijos sostinės regiono viešojo transporto organizacija "Storstockholms lokatrafik-SL" pristatė svarbias naujienas artėjantiems naujiesiems metams.:
- Nuo 2021 m. sausio 7 dienos piko metu privolamas apsauginių veido kaukių [šv. munskydd] dėvėjimas visų viešojo transporto priemonių (metro, lengvojo geležinkelio sistemų, autobusų, keltų ir priemiesčio traukinių) keleiviams. Kaip ir anksčiau, rekomenduojama nevykti miesto transportu nesant būtinybei. Šalies viešojo transporto bendrovės aktyviai dalyvauja socialinėje kampanijoje ir dėkoja potencieliams keleiviams, nesirenkatiems kelionių viešuoju transportu.
- Nuo sausio 5 dienos galios nauji transporto paslaugų kainų tarifai Stokholmo regione. Bendrai, kainos didėja 2.2%. Nauji kelionių viešuoju transportu įkainiai, galiosiantys nuo minėtosios datos.:
Mėnesio bilietas, galiojantis 30 dienų - 950 SEK (apie 95 EUR)
Mėnesio bilietas su nuolaida pensininkams, studentams ir moksleviams - 640 SEK (apie 64 EUR)
Vienkartinio bilieto kaina vienoje zonoje - 38 SEK (apie 3.8 EUR).
Bet rajonų ATI kaip suprantu turėjo ne tik autobusus, taksi, krovininius sunkvežimius, bet ir spec.paskirties transporto priemones? Lyg ir Rokiškio ATI turėjo įvairią specialiaja technika. Ar aš klystu?
Vandens ar oro tai jau tikrai ne. Spec. paskirties buvo spec. ATĮ - šiukšliavėžės, šūdvežiai ir t.t. Kelių priežiūros - sniego valytuvai, barstytuvai ir t.t. buvo pas kelininkus. ATĮ tik transportas ir keleivių vežimas. Vilniuje buvo dar ATĮ-7, jos likučiai - Transrevis. Tai ji užsiiminėjo visais mikrobais Vilniuje, tarpmiestiniais mikrobais iš Vilniaus, taip pat krovinių pervežimu nedidelėmis transporto priemonėmis (krovininiais mikrobais, berods dar IŽ automobiliais) - pagal sutartis ar pagal užsakymą aptarnavo tik įmones ir įstaigas.
Gal žinote tarybinių laikų rajonų ATI kokios transporto priemonės būdavo neskaitant keleiviu vežimo (autobusai, taksi) ir krovinių vežimo? Gal būt būdavo ir kokios specialios paskirties transporto priemonės, o gal būt ne tik sausumos transporto priemonės, o pvz. vandens, oro?
Tai ten, kur neįmanoma tilpti, pvz. Užventis, aš nesiginčiju. Bet mieste jau yra tvarka visur - niekada nemačiau, kad tarkime Balsiuose (į miesto pusę) autobusai užuot užsukę žiedan, surinktų žmones pakelėje. Kažkur esu matęs keleivių skundą, kad jie Kernavėje taip pražiopsojo autobusą, nes laukė "pagal taisykles" miestelio pakraštyje esančioje stotelėje.
Kodėl pvz. Vilniaus mieste nėra tokios betvarkės, kad vairuotojai stotų, o keleiviai lauktų pagal savo susikurtas taisykles?
Seniau vairuotojai mėgdavo neužsukti į Kelininkų st. žiedą, bet laikui bėgant pradėta stoti. Na ir šiai dienai 57 į Chemijos instituto st. link Bukiškio užsuka "prieš eismą", nes išvažiavimas iš žiedo tiesiog nepritaikytas posūkiui į kairę.
Visi tokie atvejai dažniausiai kyla ne dėl vairuotojų tingėjimo, o dėl infrastruktūros. Kaip minėjo Raikkonen, arba ten fiziškai netelpama arba stotelių vietos neatitinka realių keleivių poreikių. Priemiestyje daug kur taip yra, kad faktiškai stojama "kur keleiviai laukia".
Užventyje nebūtina sukiotis, galima apvažiuoti miestelį Šatrijos Raganos - P. Višinskio gatvėmis ir sustoti ant kampo. Bent jau atgal grįžtant į Vilnių kai kurie vairuotojai taip daro. Panašiu principu stotelė apvažiuojama ir tame pačiame maršrute esančiuose Salantuose. O tarkime Sedoje yra labai gerai padaryta - kelio viduryje atsišakoja į kairę nusukanti A juosta su visomis linijomis, rodanti kaip reikia užvažiuoti. Ir ten net didžiausi mėgėjai stoti kitoje kelio pusėje priešais stotelę, yra priversti užvažiuoti į ją. Kodėl pvz. Vilniaus mieste nėra tokios betvarkės, kad vairuotojai stotų, o keleiviai lauktų pagal savo susikurtas taisykles?
Nemanau, jog kuris vairuotojas nepalauktų einančio keleivio iš "oficialiosios" stotelės iki autobuso. O neužsuka tai dažnai dėl laiko stokos/prastai įrengtų įvažiavimų/užstatymo lengvaisiais automobiliais. Ylakiuose ryte labai panašiu metu atvažiuoja trys autobusai, tai gal ir neblogai, jog žmogus netyčia įlipęs į netinkamą autobusą, po to nepražiopsos tinkamo. Užventyje standartinio dydžio autobusui užsukti į stotelę neįmanoma, Vilkijoje ypač turistiniu sezonu ten statomi lengvieji automobiliai,
Komentuoti: