[A14] Vilnius - Molėtai - Utena

[PredatorGTR]

Čia tai absurdas. Nežinau ar su augmenija galima sutvirtinti tokį šlaitą, nes įprastai šlaitai būna 1:2 arba max 2:3 statumo. Čia panašu, kad gerokai stačiau. Jeigu suprojektavo tokį statų, tai turėjo ir numatyti priemones jam sutvirtinti. Sutinku, kad čia probleminė vieta. Bet čia problema ne dėl griovių gilumo ar atitvarų įrengimo, o dėl netinkamo šlaito statumo arba jo tvirtinimo sprendinio.

Problema yra visumoje... tai tik dar vienas konkretus pavyzdys, kuriuo akivaizdžiai galima konstatuoti sistemines klaidas, nuo projektavimo iki darbų priėmimo.

Pirmiausia, nereikia net inžinerijos mokslų baigti, užtenka nors kartą gyvenime griovį kastuvu iškast ir suprasti, kad žole tokio skardžio nesutvirtinsi. Ne Norvegijos kalnų kelias ant uolų... Tai iškart kyla pagrįsta abejonė projektuotojo kompetencija tiek šiuo, tiek turbūt ir kitais pasirinktais sprendiniais. Ar ant popieriaus kitaip atrodo?
Antra... koks tada visų projekto ekspertizių lygis?
Trečia... ką objekte veikė techninės priežiūros atstovas?
Visiems tiko ir patiko...
Galiu tik rangovą iš praktikos suprasti, nes dažniausiai tokiais atvejais jei nesiplėšysi marškinių ir negulsi skersai kelio, tai biurokratinio mechanizmo korekcijoms neišjudinsi.

[sleader]

Kiek žolės ar kitos kokios augalijos reikia tokiam šlaitui sutvirtinti? matyt Gedimino kalno technologijos tvirtinimo nebuvo panaudotos, todėl is slenka...
stop kadras skolintas iš tiktok įrašo:

Čia tai absurdas. Nežinau ar su augmenija galima sutvirtinti tokį šlaitą, nes įprastai šlaitai būna 1:2 arba max 2:3 statumo. Čia panašu, kad gerokai stačiau. Jeigu suprojektavo tokį statų, tai turėjo ir numatyti priemones jam sutvirtinti. Sutinku, kad čia probleminė vieta. Bet čia problema ne dėl griovių gilumo ar atitvarų įrengimo, o dėl netinkamo šlaito statumo arba jo tvirtinimo sprendinio.

[Romas]

Yra kažkokių faktų, kad pagrįsti šį teiginį, kad kelyje net ir pirmus metus po statybų (1986 m.) to nebuvo?
Šlaitų išplovos, nuošliaužos paprastai būna pirmus kelis metus po statybos darbų. Po to įsitvirtina augalija, gruntas suslūgsta ir problemų nebelieka, kad ir kokio aukščio tie šlaitai bebūtų. Tai čia lyginti naują ir dešimtmečius esantį, toks keistas dalykas.

Ieškoti ką nors kritiško viešoje erdvėje 1985 -1986 metais apie ką tik pastatytą kelią, aišku, beprasmiška, nes "glasnost" ir "perstrojka" dar nebuvo prasidėję.
Antra vertus, per 35 laisvos Lietuvos metus nebuvo pranešta apie jokių rimtesnes nuošliaužas rekonstruojamuose užmiesčio keliuose.
2017 metais Vilniaus Vakariniame aplinkelyje ar galbūt 2025 Rail Balticoje ties Rimkais nuošliaužos atsirado giliose iškasose

https://www.15min.lt/verslas/naujien...-1636-767986#_



Kelias Molėtai - Utena neina per kalnų tarpeklius ir nebuvo jokio poreikio statyti aukštus pylimus ar gilias sankasas.
Fizikos dėsniai nepasikeitė.

Pora pavyzdžių iš A14 tarp Molėtų ir Utenos.
Akivaizdu, kad iki 2024-2025 m. "rekonstrukcijos" nebuvo jokių šansų susiformuoti nuošliaužoms


Viskėnų autobusų stotelė prieš rekonstrukciją (GSW foto 2023.08):

https://www.google.com/maps/@55.4370...oASAFQAw%3D%3D

Viskėnų autobusų stotelė dabar:


Degulių kaimo megastruktūra su salelėmis ir atitvarais sukurta vietoj šio kaimiško peizažo
GSW foto 2023.06

https://www.google.com/maps/@55.4280...oASAFQAw%3D%3D

Foto 2025.02


Tačiau SRP projektams padarius kelio sankasą pagal prieštankinių eskarpų ar pilies gynybos nuo kryžiuočių pavyzdį tereikėjo laukti rimtesnio lietaus. Kas gali papaikškinti, kokia tokio sankasos projektavimo prasmė?

Kiek žolės ar kitos kokios augalijos reikia tokiam šlaitui sutvirtinti?
matyt Gedimino kalno technologijos tvirtinimo nebuvo panaudotos, todėl is slenka...
stop kadras skolintas iš tiktok įrašo:

Apgalėtina, kai nekokybišką projektavimą bandoma teisinti "klimato pokyčiais".

[mantasm]

Via Lietuva daugiau mažiau yra PR krizėje ir aišku tokios smulkmenos kaip nuošliaužos kurios sutvarkomos krizę vis tiek gilina. Realiai išbristų iš tos krizės, galėtų teisintis ir tvarkyt, visi pamirštų tą pačią sekundę.

Kita tema yra Via Lietuva PR reikalai ir kol kas nematau prošvaičių, nors norėtųsi, nes tai reikštų geresnius kelius

Galėtų pavadinimą pakeist, sako padeda

[Riedutis]

Kiek žolės ar kitos kokios augalijos reikia tokiam šlaitui sutvirtinti? matyt Gedimino kalno technologijos tvirtinimo nebuvo panaudotos, todėl is slenka...
stop kadras skolintas iš tiktok įrašo:

WTF, kur čia?

[PredatorGTR]

Yra kažkokių faktų, kad pagrįsti šį teiginį, kad kelyje net ir pirmus metus po statybų (1986 m.) to nebuvo? Šlaitų išplovos, nuošliaužos paprastai būna pirmus kelis metus po statybos darbų. Po to įsitvirtina augalija, gruntas suslūgsta ir problemų nebelieka, kad ir kokio aukščio tie šlaitai bebūtų. Tai čia lyginti naują ir dešimtmečius esantį, toks keistas dalykas.

Kiek žolės ar kitos kokios augalijos reikia tokiam šlaitui sutvirtinti? matyt Gedimino kalno technologijos tvirtinimo nebuvo panaudotos, todėl is slenka...
stop kadras skolintas iš tiktok įrašo:

[PoDV]

Via Lietuva daugiau mažiau yra PR krizėje ir aišku tokios smulkmenos kaip nuošliaužos kurios sutvarkomos krizę vis tiek gilina. Realiai išbristų iš tos krizės, galėtų teisintis ir tvarkyt, visi pamirštų tą pačią sekundę.

Kita tema yra Via Lietuva PR reikalai ir kol kas nematau prošvaičių, nors norėtųsi, nes tai reikštų geresnius kelius

[Ignalina]

/\ Vietoj kvailų bandymų įžeidinėti verčiau grįžk į tą vietą iš kur esi atvažiavęs.
Pakeliui galėsi padėti tvarkyti nuošliaužą

Negaliu grįžti, netelpu tarp atitvarų.

[digital]

Pritariu, tas pats buvo ir Vakariniame aplinkkelyje pirmus kelis metus, kol nesuaugo žolė normaliai.

[sleader]

1985 metais nutiestame Utenos plente nebuvo nuošliaužų, nes sankasa buvo daroma keliui, o ne tam, kad būtų "pagrįstas " kuo didesnis metalinių atitvarų kiekis.

Yra kažkokių faktų, kad pagrįsti šį teiginį, kad kelyje net ir pirmus metus po statybų (1986 m.) to nebuvo? Šlaitų išplovos, nuošliaužos paprastai būna pirmus kelis metus po statybos darbų. Po to įsitvirtina augalija, gruntas suslūgsta ir problemų nebelieka, kad ir kokio aukščio tie šlaitai bebūtų. Tai čia lyginti naują ir dešimtmečius esantį, toks keistas dalykas.

[Romas]

/\ Vietoj kvailų bandymų įžeidinėti verčiau grįžk į tą vietą iš kur esi atvažiavęs.
Pakeliui galėsi padėti tvarkyti nuošliaužą

[Ignalina]

Ir vėl jis apie atitvarus...

[Romas]

Labai jau gerai prisimenam, kokios išplovos buvo kuriam kely 1988 metais. Taigi apaugs šlaitai veja ir nebebus problemų su išplovom.

1985 metais nutiestame Utenos plente nebuvo nuošliaužų, nes sankasa buvo daroma keliui, o ne tam, kad būtų "pagrįstas " kuo didesnis metalinių atitvarų kiekis.
Beje, nuo KK108 iki Molėtų bus žemesnė sankasa.

Nemenčinė-Maišiagala sankryža – Molėtai
Kelio sankasa numatyta žemesnė (vizualiai ji nebus taip iškelta).

https://vialietuva.lt/naujienos/keli...amus-klausimus

[alga]

Labai jau gerai prisimenam, kokios išplovos buvo kuriam kely 1988 metais. Taigi apaugs šlaitai veja ir nebebus problemų su išplovom.

[Romas]

Labai panašu, kad Molėtų - Utenos atkarpoje projektuotojai iš "SRP Projekto" persistengė su griovių gilinimu ir pylimo formavimu pagal Gedimino kalno pavyzdį.
Puiku, kad esant tokaim pylimui galima "pagrįsti", jog reikalingos dešimtys kilometrų atitvarų - kaip kokiame kalnų kelyje.
Tačiau Lietuvos projektuotojai nepagalvojo, kad Lietuvoje lietūs lyja - kartais ir smarkūs. Apie kritulių keliamus pavojus nepatarė ir auditoriai.
https://vialietuva.lt/naujienos/keli...amus-klausimus

Labai keista, kad per 40 metų sename betoniname kelyje nieko nesigirdėjo apie nuošliaužas, o dabar reikia ieškoti kaltų dėl nuošliaužų.
Beje, "netikėto" lietaus gali būti ir per šias Jonines.

Via Lietuva 2025.06.24
Rangovas operatyviai tvarko po gausių kritulių šlaite atsiradusias išplovas

Vykdant magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožo nuo 64,332 iki 93,726 km kapitalinį remontą, po gausesnių kritulių kelyje A14 Vilnius–Utena, ruože nuo Molėtų iki Utenos, šlaituose susidarė išplovos.
Nuo Utenos važiuojant Molėtų link ties Degulių gyvenviete (maždaug 9 km nuo Utenos) ir šalia Ąžuolijos gyvenvietės (maždaug 3 km nuo Utenos) dėl susidariusių išplovų pėsčiųjų ir dviračių taku naudotis nėra saugu. Rangovas informuotas, operatyviai tvarko nesaugias tako vietas. Planuojama, kad situacija bus stabilizuota šiandien.

Atkreipiame dėmesį, kad šio projekto darbai yra nebaigti ir nepriduoti, todėl tai vis dar yra statybvietė, už kurią atsakingas projektą vykdantis rangovas AB „HISK”.
Kitas šlaituose susidariusias išplovas rangovas sutvarkys iki projekto pabaigos. (...)

Klimatologai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje dažnėja ekstremalių reiškinių – tiek liūčių, tiek krušos. Per pastaruosius 50 metų liūčių, kai per trumpą laiką iškrinta daug kritulių, pavyzdžiui, 10–20 mm, daugėja visoje Lietuvoje. Vykdant projektus, didelį iššūkį kelia būtent šios natūralios gamtinės sąlygos. Kelių statybos projektai vis dažniau susiduria su klimato kaitos sukeltais reiškiniais – intensyvesniais krituliais, dažnesniais potvyniais ar sausromis.

https://vialietuva.lt/naujienos/rang...usias-isplovas

[Romas]

KK172. Senasis Molėtų plentas už Glitiškių

Galima palyginti įvairių laikotarpių nuotraukas iš GSW
20 km, tarp Burkilos ir Maseliškių
Taip atrodė ši vieta prieš metus, 2024 m. gegužę
https://www.google.com/maps/@55.0101...oASAFQAw%3D%3D

Foto 2025.06
Nutrupėjusiame kelkraštyje neseniai numesti ir palyginti keli kastuvai asfalto


Ši įduba 22 km tarp maseliškių ir Pociūnų yra pati pavojingiausia

Posūkis į Pociūnus

Sutemus čia geriau nesiartinti prie kelkraščio

Šiek tiek tolaiu - švisžais lopas kelkraštyje



24 km. Ten ne bala, o naujas asfalto "blynas".

Paskutinis pakratymas prieš Vilniaus ir Molėtų rajonų ribą

Molėtų rajone kelias kur kas lygesnis

27 km. Giedraičiai

[Romas]

KK172 Senasis Molėtų plentas.
Kelio dangos būklė labiausiai "pavargusioje" atkarpoje tarp Paberžės ir Giedraičių

Foto 2025.06
Kelio nelygumai prasideda iš karto už Paberžės gamyklos (Lygialukių)


Įspėjimas apie klio nelygums prieš Glitiškes




Ties 1944 m. aukų kapinėmis - nelygumai


Glitiškių sankryža

[Romas]

Užpraeitą savaitgalį vakare važiavau senuoju Molėtų plentu link Vilniaus.
Net šeštadienį nuo Giedraičių link Vilniaus buvo nemažai mašinų, o už Paberžės - ištisinis srautas. Pikeliškėse susidarė kamštis, todėl pasukau lkairėn link A14 - o ten buvo vos viena kita mašina. Kas išbandė šviesoforinį ruožą, tas ieško kitų kelių.

Savaitgalį įdienojus tarp Paberžės ir Giedraičių buvo vidutiniškas eismo intensyvumas (aišku, nepalyginamai intensyvesnis srautas nei iki A14 rekonstrukcijos).

Foto 2025.06
Už Paberžės


Ties Lygilaukiais (Paberžės RMG)


Tarpmiestiniai autobusai irgi važiuoja senu keliu.

[Romas]

Trečiasis šviesoforinis ruožas
Foto 2025.06


Keliu eina pėstysis




Kitoje pusėje supiltas smėlio sluoksnis


Vėl pervažiavimas į kitą pusę


Pasirodo, čia apylanka dėl pralaidos tiesimo


Dešinėje matosi kelias RK5253 Vainiškės–Radžiuliai


Galinga pralaida per bevardį upelį






Kryžkelė su RK5207 Nemenčinė - Eitminiškės - Paberžė


Žvilgsnis į rekonstruojamą kelią


Kelias į Paberžę, kur toliau važiuosime senuoju keliu Molėtų plentu

[Romas]

Antras šviesoforinis ruožas


Iš priekio atvažiuoja kelios mašinos, tačiau čia nėra jokių problemų prasilenkti


Ties Legote






Šviesoforinio ruožo pabaiga


Ties Europos centru


O su šiuo šviesoforu labai pasisekė