[VLN] Šnipiškių ir NMC gatvių infrastruktūra (Konstitucijos pr., Kernavės g. ...)

[Romas]

Autobuso stotelė? Gal ir VT planuoja paleisti Linkmenų g., ar tik šiaip papaišė ir nieko nedarys toje srityje, kaip ir ligi šiol?

Šiame dendrologijos žinyne, kuris buvo pavadintas "projektiniais pasiūlymais" yra užsimenama, kad ten važinės viešasis tranportas.
Neaišku, kokio dydžio autobusas važiuos ta siaura Linkmenų gatve.

[Skeptikas]

Autobuso stotelė? Gal ir VT planuoja paleisti Linkmenų g., ar tik šiaip papaišė ir nieko nedarys toje srityje, kaip ir ligi šiol?

Naujų maršrutų konkurse buvo naujas maršrutas, Oro uostas – Centras – Europos aikštė - Šnipiškės Baigiasi Žalgirio g., Geležinio Vilko g., Ozo g., Kernavės g., Linkmenų g.

[John]

Autobuso stotelė? Gal ir VT planuoja paleisti Linkmenų g., ar tik šiaip papaišė ir nieko nedarys toje srityje, kaip ir ligi šiol?

[Romas]

Tvarkys mašinų laužymo atkarpą Linkmenų gatvės gale (buv. Durpių gatvėje) už "Compensos", šalia buv. metalinių garažiukų.
Projektiniuose pasiūlymuose 21 psl. iš 39 sudaro medžių aprašymai.

Kernavės g. (dalies) šalia projektuojamo vaikų lopšelio-darželio Kernavės g. 82, Vilniuje statybos projektas

Projektuojamoje Kernavės gatvės dalyje numatoma 6,5 m važiuojamoji dalis. Gatve numatomas viešojo transporto eismas.
Kernavės ir Linkmenų g. sankryžoje numatyta labai maža žiedinė sankryža su pervažiuojama vidine dalimis. Žiedinė sankryža projektuojama, kad joje galėtų apsisukti viešasis transportas. Sankryžos skersmuo 22 m. Vidinės dalis formuojama iš grubiai skeltų natūralaus akmens trinkelių.
Gatvėje numatomas autobusų sustojimas ir 9 automobilių stovėjimo vietos. Gatvė projektuojama su dvišlaičiu 2,5% nuolydžiu. Prisijungimas iš Kernavės gatvės į žiedinę sankryžą numatomas vienpusiu eismu.
Pėsčiųjų takai projektuojami 2,62 m pločio atsižvelgiant į mieste naudojamų 375 mm pločio betonines plytelių matmenis.. Esami geros būklės pėsčiųjų ir dviračių takai išsaugomi.


Kur ir kada vyks viešasis susirinkimas: 2024.05.08 15:00
Nuoroda į viešo susirinkimo transliaciją https://us06web.zoom.us/j/9760133002?omn=85709621628

https://vilnius.lt/lt/numatomo-stati...u-pristatymas/

Projekto vieta:

[spekas]

Viena vertus, tai tam tikras architektų galimas darbas jau yra atliktas su infros įrengimo rekomendacijomis Vilniuje. Tas dokumentas, nors ir su savo klaidomis, bet yra gana detaliai nubrėžiantis pagrindinius principus kaip turi būti projektuojama infra.

Kita vertus jeigu samdytum architektus kiekvienai gatvei, tai gali mieste gauti balaganą su skirtingais įsivaizdavimais ir tarpusavyje nederančiais sprendimais. Architektai turbūt galėtų būti samdomi, kai yra sudėtingesni atvejai, kur reikia tarkim ne tik gatvę, bet ir viešą erdvę projektuoti (čia turiu omenyje, kai gatvė yra kokia Manufaktūrų, kur viešoji erdvė yra ne tik pati gatvė, bet ir jos platesnė aplinka) arba koks nors Paupys, kur gatvės ir skveras projektuojami vienu ypu.

Architektai ne kokie diletantai. Jie į tokius dalykus žiūri holistiškai, pradeda nuo makro vaizdo. Taip, yra prastai darbą darančių, bet čia ne pastato architektūra, kuri yra sudėtingesnis reikalas nei gatvių erdvių projektavimas.

Antra, yra pagrindiniai projektavimo principai, kurie turi apsaugoti nuo nesuderinto priėjimo prie reikalo tokie kaip jau minėti parengti bent daliniai projektavimo principai esantys savivaldybėje, STR, ir dar daug kitų.

Trečia, tai nėra procesas lyg koks mažų vaikų smėlio dėžėje pasižaidimas. Užsakant pvz proejkavimo biure tokią užduotį, geras projektavimo biuras pirmiausia sieks išsiaiškinti užduotį ir poreikius, tuomet jei matys, kad užsakovas prieštarauja gerosios projektavimo praktikos principams patį užsakovą konsultuos kaip ką daryti ir ko nedaryti, ir tik nusistačius pagrindinius projektavimo principus imsis detalizuoti.

[Creatium]

Viena vertus, tai tam tikras architektų galimas darbas jau yra atliktas su infros įrengimo rekomendacijomis Vilniuje. Tas dokumentas, nors ir su savo klaidomis, bet yra gana detaliai nubrėžiantis pagrindinius principus kaip turi būti projektuojama infra.

Kita vertus jeigu samdytum architektus kiekvienai gatvei, tai gali mieste gauti balaganą su skirtingais įsivaizdavimais ir tarpusavyje nederančiais sprendimais. Architektai turbūt galėtų būti samdomi, kai yra sudėtingesni atvejai, kur reikia tarkim ne tik gatvę, bet ir viešą erdvę projektuoti (čia turiu omenyje, kai gatvė yra kokia Manufaktūrų, kur viešoji erdvė yra ne tik pati gatvė, bet ir jos platesnė aplinka) arba koks nors Paupys, kur gatvės ir skveras projektuojami vienu ypu.

[spekas]

Kolegos, aš puikiai tai suprasdamas ir pasakiau, kad infrastruktūra turi būti planuojama architektų. Mano pagrindinė mintis ir yra, kad reikia nutraukti esamą praktiką kuomet tą daro ne architektai, ne rekonstrukcijos projektais, ir ją keisti. Kaip yra aš žinau. Bet sutikčiau su demesio atkreipimu, kad galbūt aiškiai minties neišreiškiau dėl architektų samdymo ir esamos blogos praktirkos nutraukimo.

[Creatium]

spekas Pati savivaldybė gatvių neprojektuoja jau kelis dešimtmečius ko gero, dabar net ID Vilnius (buvęs Vilniaus planas) to nebedaro kurį laiką. Ir nepaisant to vis tiek turime krūvą blogų pavyzdžių kaip nereikia daryti.

[Ginthus]

O kodėl jis geras? Todėl, kad rekonstrukcija. O jai reikia samdyti projektuotojus. O kas projektuoja? Architektai. O kas tie architektai? Žmonės, kurie praėjo planavimo erdvėje kursus, ergonomiką, žmogaus fizionomiją ir psichologiją žino bent jau baziniame lygyje, lavino estetikos pajutimą ir taip toliau.

Kokia pamoka? Tokia, kad kai savivaldybė dejuoja, kad trūksta darbuotojų projektavimui ar teisiog sveiku protu grįstam infrastruktūros planavimui, ar tiesiog jų darbuotojai fiziškai vykdo barbarizmą - tai yra paprasčiausias diletantizmas, kuris pasireiškia tokia forma. O jei būtų nors kiek proto, būtų pasamdomi architektai parengti daugumos šiuolaikinių standartų neatitinkančių gatvių rekonstravimo projektus (pradedant nuo senamiesčio) ir pagal juos būtų vykdomi darbai. Savivaldybei ne tik galvos nereikėtų sukti kaip čia padaryti, kad ''pėstieji netrukdytų eismui'', bet ir būtų padaryta taip kaip turi būti.

Truputį išsklaidysiu tamstos naivumą, bet gatvių projektavimai paprastai parenkami konkursų būdu pagal pigiausią kainą, tad juos toli gražu ne visuomet laimi architektai, o tiksliau beveik niekada. Didžioji dalis atitenka kelininkams su kelininkų supratimu apie gatvę, kaip kelią gyvenamojoje vietovėje (būtent taip ir skamba oficialus apibrėžimas).

[spekas]

VMS žemėlapis Širvintų g. (spausti foto):

[spekas]

Labai noriu pasidžiaugti (be ironijos, sarkazmo). Buvau rekonstruotoje Širvintų gatvėje ir ji mane labai maloniai nustebino savo jaukumu ir patogumu. Joje visa danga viename lygyje ir eismas vyksta kartu. Nepaisant kelių smulkių liapsusų kaip nevietoje pastatytų stulpų siunčiu didelį Ačiū tiems kas vykdė rekonstrukciją ir su ja susijusius darbus. Rezultatas labai geras.



O kodėl jis geras? Todėl, kad rekonstrukcija. O jai reikia samdyti projektuotojus. O kas projektuoja? Architektai. O kas tie architektai? Žmonės, kurie praėjo planavimo erdvėje kursus, ergonomiką, žmogaus fizionomiją ir psichologiją žino bent jau baziniame lygyje, lavino estetikos pajutimą ir taip toliau.

Kokia pamoka? Tokia, kad kai savivaldybė dejuoja, kad trūksta darbuotojų projektavimui ar teisiog sveiku protu grįstam infrastruktūros planavimui, ar tiesiog jų darbuotojai fiziškai vykdo barbarizmą - tai yra paprasčiausias diletantizmas, kuris pasireiškia tokia forma. O jei būtų nors kiek proto, būtų pasamdomi architektai parengti daugumos šiuolaikinių standartų neatitinkančių gatvių rekonstravimo projektus (pradedant nuo senamiesčio) ir pagal juos būtų vykdomi darbai. Savivaldybei ne tik galvos nereikėtų sukti kaip čia padaryti, kad ''pėstieji netrukdytų eismui'', bet ir būtų padaryta taip kaip turi būti.

[Kaid]

Smalsu dėl kone visų gatvių, kurioms parengti projektai ir kurias yra/buvo kažkada savivaldybės planas rekonstruoti:

- Krokuvos
- Daugėliškio
- Linkmenų
- Kalvarijų, įskaitant sankryžas
- Kareivių/Verkių sankryža
- Verkių
- Basanavičiaus
- Vytenio
- Kauno/Švitrigailos sankryža
- Stepono

Ir t.t. ir pan.

Iš savivaldybės apie tai nė cypt. Apskritai, kol kas beveik visi šios administracijos "darbai" apsiriboja Benkunsko PR agentūros parengtais FB postais apie tai, kaip jis nepalaiko medžių kirtimo ir panašūs cheap attempt'ai at PR.

Kiek teko girdėti, tai meras atšaukė visus "humanizavimo" projektus, gal, kai nurims visuomenė, tęs.
Nėra pas žmogų politinių kiaušų, daro pigius PR triukius.

[John]

Smalsu dėl Krokuvos gatvės. Kažkada lyg buvo savivaldybės planas rekonstruoti, visą gatvę išgrindžiant trinkelėm, dabar panašu kad vystytojas sutvarkys tik savo atkarpėlę (išasfaltuos?) (iš citify.lt):

[IMG2=JSON]{"data-align":"none","data-size":"full","src":"https:\/\/i.imgur.com\/B6vbJAT.jpg"}

T.y. savivaldybė atsisako normalių gatvių rekonstrukcijų ir kiekvienas vystytojas prie savo sklypelio nusitiesia po atkarpėlę ir tiek? Tokia pati situacija su Daugėliškio gatve?

Smalsu dėl kone visų gatvių, kurioms parengti projektai ir kurias yra/buvo kažkada savivaldybės planas rekonstruoti:

- Krokuvos
- Daugėliškio
- Linkmenų
- Kalvarijų, įskaitant sankryžas
- Kareivių/Verkių sankryža
- Verkių
- Basanavičiaus
- Vytenio
- Kauno/Švitrigailos sankryža
- Stepono

Ir t.t. ir pan.

Iš savivaldybės apie tai nė cypt. Apskritai, kol kas beveik visi šios administracijos "darbai" apsiriboja Benkunsko PR agentūros parengtais FB postais apie tai, kaip jis nepalaiko medžių kirtimo ir panašūs cheap attempt'ai at PR.

[Edd]

Smalsu dėl Krokuvos gatvės. Kažkada lyg buvo savivaldybės planas rekonstruoti, visą gatvę išgrindžiant trinkelėm, dabar panašu kad vystytojas sutvarkys tik savo atkarpėlę (išasfaltuos?) (iš citify.lt):



T.y. savivaldybė atsisako normalių gatvių rekonstrukcijų ir kiekvienas vystytojas prie savo sklypelio nusitiesia po atkarpėlę ir tiek? Tokia pati situacija su Daugėliškio gatve?

[John]

lengvosiom gal ir pakakdavo vietos prasilenkti, bet kiek teko matyti su krovininėmis ten buvo problema, kelis kartus teko matyti vienu ratu šaligatvių važiuojančias, kai neprasilenkdavo, kitas dalykas po lietaus ten buvo labai nemalonu eiti, nes automobiliai labai arti pėsčiųjų tako važiuodamo, kur palei kelkraštis susikaupusias balas ant praeinančių žmonių taškydavo, dabas atsirado vietos apvažiuoti balas, tai situacija pagerėjo, taip kad yra ir pliusų. Dėl greičio tai ten tos atkarpos pradžioje ir gale yra po gulinti policininką, tai tos vietos isibegeti daug nėra

Dabar gerokai maloniau eiti, kai automobiliai, net esant kalniukams, prašvilpia kone dvigubai greičiau

Anyway, šita gatvė yra turbūt chrestomatinis Vilniaus pavyzdys, kai net aplinkui esant daug didelio tankio projektų ir kone tuščioje vietoje apsigyvenus tūkstančiams žmonių, savivaldybė daro lygiai nulį tam, kad bent kažkiek pritaikytų gatvę gyventojų poreikiams. Ten reiktų elementaraus gatvės aptvarkymo, įrengiant parkavimo vietas, sutvarkant juostų pločius, įrengiant kai kuriuos gatvės elementus. Ir vis dėl to nuspręsta tiesiog nedaryti visiškai nieko. Nulį. Neskaitant pasižaidimo su ženklais ir iš vienos blogos situacijos padarant kitą blogą situaciją.

[MODz]

Nežinau, ar dar kas nors šitą pastebėjo, bet Linkmenų g. (į Šiaurę nuo Žalgirio g.) buvo panaikintas parkavimas gatvėje ir sustatyti sustoti draudžiantys ženklai

Prieš:


Po (nuotrauka senesnė, bet situacija dabar yra būtent tokia t.y. gatvės poarkavimo neliko):


Šiaip gana keistas sprendimas, nes parkavimas gatvėje ten niekam kaip ir netrukdė. Faktinė važiuojamoji dalis buvo išties siaura, bet dvi mašinos prasilenkti galėdavo, mašinų greitis labai retai viršydavo 30km/h. Nors leistinas greitis ir būdavo 50km/h, tokiu greičiu ten beveik niekas nevažiuodavo, nes tiesiog būdavo nesaugu ar net nelabai įmanoma.

Kažkuriuo metu (gal pernai rudenį, tiksliai nebepamenu) gatvės parkavimas buvo panaikintas, buvo pastatyti 30km/h zonos ženklai. Dabar automobiliai važiuoja nebe ~20-30km/h, bet... 40km/h ar net 50km/h. Faktinis eismo juostų plotis nuo maždaug 2-2,5m padidėjo iki 3,5m. Panaikinta keliasdešimt parkavimo vietų. Kyla tik vienas klausimas: kodėl?

lengvosiom gal ir pakakdavo vietos prasilenkti, bet kiek teko matyti su krovininėmis ten buvo problema, kelis kartus teko matyti vienu ratu šaligatvių važiuojančias, kai neprasilenkdavo, kitas dalykas po lietaus ten buvo labai nemalonu eiti, nes automobiliai labai arti pėsčiųjų tako važiuodamo, kur palei kelkraštis susikaupusias balas ant praeinančių žmonių taškydavo, dabas atsirado vietos apvažiuoti balas, tai situacija pagerėjo, taip kad yra ir pliusų. Dėl greičio tai ten tos atkarpos pradžioje ir gale yra po gulinti policininką, tai tos vietos isibegeti daug nėra

[John]

Gal tam, kad ateityje praplatintų pėsčiųjų taką? Ar čia labai blogai būtų ir tegyvuoja automobiliai?

Šaligatvio dešinėje pusėje (pagal foto), žinoma, reikia, bet kažkodėl turiu abejonių, kad tai bus daroma. Tikriausiai bus apsiribojama tik palei pačius projektus t.y. visiškas 3rd world style sprendimas.

[Fizikaz]

Nežinau, ar dar kas nors šitą pastebėjo, bet Linkmenų g. (į Šiaurę nuo Žalgirio g.) buvo panaikintas parkavimas gatvėje ir sustatyti sustoti draudžiantys ženklai

Prieš:


Po (nuotrauka senesnė, bet situacija dabar yra būtent tokia t.y. gatvės poarkavimo neliko):


Šiaip gana keistas sprendimas, nes parkavimas gatvėje ten niekam kaip ir netrukdė. Faktinė važiuojamoji dalis buvo išties siaura, bet dvi mašinos prasilenkti galėdavo, mašinų greitis labai retai viršydavo 30km/h. Nors leistinas greitis ir būdavo 50km/h, tokiu greičiu ten beveik niekas nevažiuodavo, nes tiesiog būdavo nesaugu ar net nelabai įmanoma.

Kažkuriuo metu (gal pernai rudenį, tiksliai nebepamenu) gatvės parkavimas buvo panaikintas, buvo pastatyti 30km/h zonos ženklai. Dabar automobiliai važiuoja nebe ~20-30km/h, bet... 40km/h ar net 50km/h. Faktinis eismo juostų plotis nuo maždaug 2-2,5m padidėjo iki 3,5m. Panaikinta keliasdešimt parkavimo vietų. Kyla tik vienas klausimas: kodėl?

Gal tam, kad ateityje praplatintų pėsčiųjų taką? Ar čia labai blogai būtų ir tegyvuoja automobiliai?

[John]

Nežinau, ar dar kas nors šitą pastebėjo, bet Linkmenų g. (į Šiaurę nuo Žalgirio g.) buvo panaikintas parkavimas gatvėje ir sustatyti sustoti draudžiantys ženklai

Prieš:


Po (nuotrauka senesnė, bet situacija dabar yra būtent tokia t.y. gatvės poarkavimo neliko):


Šiaip gana keistas sprendimas, nes parkavimas gatvėje ten niekam kaip ir netrukdė. Faktinė važiuojamoji dalis buvo išties siaura, bet dvi mašinos prasilenkti galėdavo, mašinų greitis labai retai viršydavo 30km/h. Nors leistinas greitis ir būdavo 50km/h, tokiu greičiu ten beveik niekas nevažiuodavo, nes tiesiog būdavo nesaugu ar net nelabai įmanoma.

Kažkuriuo metu (gal pernai rudenį, tiksliai nebepamenu) gatvės parkavimas buvo panaikintas, buvo pastatyti 30km/h zonos ženklai. Dabar automobiliai važiuoja nebe ~20-30km/h, bet... 40km/h ar net 50km/h. Faktinis eismo juostų plotis nuo maždaug 2-2,5m padidėjo iki 3,5m. Panaikinta keliasdešimt parkavimo vietų. Kyla tik vienas klausimas: kodėl?

[Kaid]

Kintų gatvė

Taškinis projektavimas

Daug diskusijų ir nuomonių buvo susilaukęs Šnipiškių skveras. Šioje temoje noriu parodyti Kintų gatvę, kuri yra prie Šnipiškių skvero.
Gatvės ilgis yra apie 350 metrų, bet buvo įgyvendinta trimis skirtingais etapais, trimis skirtingais projektais ir trimis skirtingais vystytojais/rangovais (nedetalizuosiu). Vystant ar statant naują objektą/pastatą, palie jo sklypą ribą buvo tvarkoma Kintų gatvė.
Ką rezultate turime? Skirtingus elementus, spalvas, trinkelių klojimo raštus ir neišspręstas kompleksines problemas - parkavimą, lietaus nuvedimą, eismo organizavimą, (būsimą) tranzitinį eismą ir žmonių su negalia poreikius.

Viskas detaliau prie nuotraukų:

1. Sankryža su Kernavės g. 1 ruožas. Daugybe kelio ženklų, neaiškus eismo organizavimas, greitis galima suprasti, kad 50 kmh, važiuojamoji dalis siaura, nes "intensyvus užstatymas", tačiau yra kelio ženklas, kuris tikrai užkirs kelią nuo pašalinių


2. Vanduo nuo stogų tiesiog bėga ant važiuojamosios dalies.


3. Važiuojamoji dalis išplatėja, atsiranda takas.


4. Ir kaip gi be tradicinių latakų išvedimo ant takų ir purvo plotų.


5. 2 ruožas, įrengtas statant Šnipiškių skverą. Važiuojamoji dalis pakankamai plati, neaišku ar bus vienpusis eismas ar bus parkavimas, bordiūrai - 15 cm aukščio.


6. Vėl gi, neapsieita be tradicijų


7. Seną daugiabutį ir skverą skiria aukštų bordiūrų "tvoros", nėra jokio praėjimo viename lygyje, toks gatvės profilis suponuoja, kad automobiliams nevalia trukdyti ir geriau nelipti nuo bordiūro.


8. Pasirodo čia buvo gyvenamoji zona... Prasideda 3 ruožas, įrengtas statant Namai-Kintai projektą. Iš karto skiriasi trinkelės, jų spalva ir net klojimo būdas. Tai kam Vilniui gatvių standartas? Ar ne tokius dalykus jis turėtų spręsti?


9. Jei pirmame ruože nebuvo jokių lietaus vandens nuvedimo sprendimų, antrame ruože sumontuoti bordiūruose šuliniai, tai trečiame ruože didžiuliai apvalūs šuliniai važiuojamojoje dalyje. Parkvimas vyksta per puse gatvės, matomai "per mažai ženklų pristatė".


10. Kadangi tai ne gyvenamoji zona, tai takas daug platesnis


11. Sankryža su Daugeliškio gatve. Nemanau, kad trinkeliuotoje, gyvenamosios aplinkos teritorijoje reikėtų išskirtų perėjų, kuri reikalautų kasmetinės priežiūros.


12. Na ir pabaigai, nustebino, kad auto megėjų ir kampų kirtėjų nestabdo net šunkelis, t. y. Krokuvos gatvė. Trečiadienį apie 17 valandą, iš Burių parkingo išvažiavę, link Kernavės ir Žalgirio gatvių važiuoja per gyvenamąją zoną ir ypatingai duobėtą žvyrkelį.