Kas galėtų paneigti kad:
- Tokiose kontorose vyksta "high level" projektų valdymas, "kažkokie inžinieriai" navažiuoja į vietą geriausiu atveju pabaigus darbus.
- Už laikino ženklinimo įrengimą, laikino ženklinimo pašalinimą ir ženklų atstatymą, visokių laikinų konstrukcijos pakeitimų padarymą ir atstatymą atsakingas rangovas, ir tai tik jei tai įtraukta į projektą.
Tos virtuvės neišmanau, bet mano supratimu kelio savininkas, ar prižiūrinti įmonė (Kelių priežiūra), turėtų būti paskyrusi kažkokius inžinierius, kurie faktiškai turėtų patikrinti tokius dalykus kaip laikino ženklinimo įrengimas (ar faktiškai gerai atlikta ir saugu taip organizuoti eismą), laikino ženklinimo pašalinimas ir ženklų atstatymas (patikrinti iškart po pašalinimo ar tinkama sausiam eismui), visokių laikinų konstrukcijos pakeitimų padarymai ir atstatymai. Jeigu to nėra, tai apsileidimas aukščiausiame lygyje.
Nes dabar pusę žymėjimo nutrina, "apsnargliuotus" nuolatinius ženklus palieka, o visus ribojimus ir įspėjamuosius nusirenka. Važiuoji ir turi pats suprasti kaip turi važiuoti.
P.S. pastebėjimas, kad vakar jau buvo pašalinę tuos "apsnargliavimus" iš juodos lipnios juostos nuo nurodomųjų ženklų. Tik ribojimų pabaiga už tilto vis vien neatsirado.
Dėl kintamos informacijos ženklų aš net neturiu vilties, kad kažkada ten juos pradės junginėti logiškai, protingai ir atsakingai. Toks jausmas, kad užduotis paskirta beždžionei, kuri ką nori, taip tą ten įjungia. Jau prie sankryžos su Savanorių pr. sujungti greičio ribojimai ir įspėjimai apie kelio darbus, nors tie darbai nuo ten prasideda už 7,5 km! Uždėti kelio ženklus "Kelio darbai" ir parodyti, kad tai už 7km - misija neįmanoma. O būtent dėl to, kad kintamuose ženkluose nurodytas mažesnis leistinas greitis, o iškart už jų stovinčiuose laikinuose ženkluose - didesnis, ir parašiau apie darbą neišlendant iš kabineto, nes būčiau aš Via Lietuva darbuotojas, iškart pakelčiau vėją dėl tokių nesąmonių.
Važiuojant link Vilniaus, ten kaip ir įprasta pas mus - kažkas daryta, bet nedadaryta. Pravažiavus tiltą per Kruną (ant kurio greitis ribojamas iki 50 km/h) nėra jokių ženklų arba apie ribojimo pasikeitimą arba ribojimų pabaigą. Logiškai galvojant ten reikėtų ir toliau važiuoti 50 km/h iki bala žino kur.
Taip pat, laikiną kelio ženklinimą kaip ir nutrynė (nors ne visur iki galo), tačiau kelio ženklus "apsnargliuotus" juoda izoliacine juosta uždengiant greitėjimo/lėtėjimo juostų žymėjimą, taip ir paliko. Kažkaip beveik esu garantuotas, kad taip liko ilgam, nes panašu jog pabaigus darbus, jie priimami iš kabineto, net neapsižiūrint vietoje.
Tai neturi nieko bendro su darbų priėmimu. Tiesiog mėnesis laikino apvažiavimo įrengimui ir mėnesis panaikinimui ignoruojamas, kaip "laikinas" neesminis laikotarpis. Kai pradėjo tilto remontą, dar buvo ribojimai kelyje, tai ribojimų pabaigos ženklo statyti nebuvo prasmės. Matyt be jų ir suderino schemą. Vieni rangovai darbus baigė ir jau ne jų reikalas, kad kiti rangovai nesureagavo ir neperstatė pagal faktinę situaciją. Apie kintamos informacijos ženklus išvis nerandu pateisinimo, nes prieštarauja stacionariems ženklams. Matomai bendraujama raštu su atsakymais per 20 darbo dienų...
Kapstomasi marių pusėje (važiuojant nuo Kauno - dešinėje).
Taip, įsirengė ten darbo aikštelę, už jos kažkieno kapas su kryžiumi (ant krūnos šlaito beveik), taip pat toje pusėje atvesta nuo bajorkiemio elektra stulpais.. kažkaip nesitiki kad jie palei ta kapą ir elektros stulpus dar tiltą statys.. bet anoj pusėj nieko nevyksta išvis, nei medžių kirtimo nieko.. arba reik tada eit palei marias pasivaikščioti, gal apačioje visas veiksmas
Ruožai nuo Grabuciškių iki Neveronių (83,427–87,14 km ir 87,66–89,0 km). Važiuojant link Kauno irgi viskas yra padaryta, tačiau kol kas ribojamas greitis iki 70 km/h. Važiuojant link Vilniaus išardyti kelio atskyrimai, eismas vyksta normaliomis juostomis. Greitis ribojamas iki 70 km/h.
Važiuojant link Vilniaus, ten kaip ir įprasta pas mus - kažkas daryta, bet nedadaryta. Pravažiavus tiltą per Kruną (ant kurio greitis ribojamas iki 50 km/h) nėra jokių ženklų arba apie ribojimo pasikeitimą arba ribojimų pabaigą. Logiškai galvojant ten reikėtų ir toliau važiuoti 50 km/h iki bala žino kur.
Taip pat, laikiną kelio ženklinimą kaip ir nutrynė (nors ne visur iki galo), tačiau kelio ženklus "apsnargliuotus" juoda izoliacine juosta uždengiant greitėjimo/lėtėjimo juostų žymėjimą, taip ir paliko. Kažkaip beveik esu garantuotas, kad taip liko ilgam, nes panašu jog pabaigus darbus, jie priimami iš kabineto, net neapsižiūrint vietoje.
Tai traktuok, kad "baigti remonto darbai", bet dar nebaigti "ženklinimo gražinimo" ir viskas bus ramiau. Čia kaip su gatvių siaurinimu, tiesiog pasakė, jog siaurinama tik važiuojamoji dalis ir būkit laimingi PR is PR
Ilgąjį savaitgalį važiavau į Kauną
Ilgasis 10 km ruožas nuo Antakalnio iki Rumšiškių (70,935–80,51 km). Važiuojant link Kauno viskas yra padaryta, tačiau kol kas ribojamas greitis iki 70 km/h. Važiuojant link Vilniaus liko susiaurinimai ir buvę atskyrimas. Tačiau jaukiau važiuoti antra juosta, kai niekas nevažiuoja iš priešingos pusės. Greitis ribojamas iki 70 km/h.
Ruožai nuo Grabuciškių iki Neveronių (83,427–87,14 km ir 87,66–89,0 km). Važiuojant link Kauno irgi viskas yra padaryta, tačiau kol kas ribojamas greitis iki 70 km/h. Važiuojant link Vilniaus išardyti kelio atskyrimai, eismas vyksta normaliomis juostomis. Greitis ribojamas iki 70 km/h.
Eismas atidarytas lapkričio 1-ąją, gal pora dienų anksčiau. Paklaida kelios dienos. Tačiau skelbiama, jog darbai baigti žymia anksčiau (kas nebuvo visiškai teisybė važiuojant susiaurintomis juostomis nuo Rumšiškių iki Antakalnio).
Via Lietuva 2024.10.31 Prieš ilgąjį savaitgalį – gera žinia vairuotojams: mėnesiu anksčiau nei planuota baigti remonto darbai automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda
Iš viso šiais metais „Via Lietuva“ inicijavo šešių Vilnius-Kaunas-Klaipėda automagistralės atkarpų atnaujinimo darbus, kurių bendras ilgis siekia 23 km. (...) Penkios iš šešių automagistralės atkarpų eismui atidarytos rugsėjo-spalio mėnesiais, ilgiausia, 10 km siekianti remontuojama atkarpa ties Rumšiškėmis, atidaryta šiandien.
Grįžtant prie betoninių vs paprastų bortelių - ką tik atstovėjom avarijoje prie Kauno (panašu kad fūrai sprogo padanga ir užkabino BMW) ir labai džiaugiuosi kad pas mus jie paprasti - policija šviesaforo principu nukreipdavo per priešpriešinę juostą mašinas ir stovėjome tik 40 minučių. Kas būtų jei būtų betoniniai blokai (ir dar dieną) tai net nenorėčiau galvoti - tikriausiai reiktų bent pora valandų laukti vien kol atvežtų sunkiąją techniką. O tada dar kol visus nukreiptų...
Tie blokai nėra tokie sunkūs. Eilinis sunkvežimiukas su palfingeriu juos pakelia. O va atitrūkęs fūros ratas jau ko gero nebūtų peršokęs tokių blokų...
Grįžtant prie betoninių vs paprastų bortelių - ką tik atstovėjom avarijoje prie Kauno (panašu kad fūrai sprogo padanga ir užkabino BMW) ir labai džiaugiuosi kad pas mus jie paprasti - policija šviesaforo principu nukreipdavo per priešpriešinę juostą mašinas ir stovėjome tik 40 minučių. Kas būtų jei būtų betoniniai blokai (ir dar dieną) tai net nenorėčiau galvoti - tikriausiai reiktų bent pora valandų laukti vien kol atvežtų sunkiąją techniką. O tada dar kol visus nukreiptų...
Via Lietuva 2024.09.27 Įvedami nauji eismo ribojimai per Krunos tiltą
Siekiant užtikrinti eismo dalyvių ir kelių darbuotojų saugumą, nuo rugsėjo 27 dienos įvedami nauji eismo ribojimai važiuojantiems Krunos tiltu, automagistralėje ties Kaunu. Nuo šiandien transporto priemonių greitis šiuo ruožu bus apribotas iki 50 km/val., taip pat nuo spalio 4 dienos šioje atkarpoje bus susiaurintos važiuojamosios dalies juostos. Pakeitimai įvedami dėl prastos tilto būklės bei artimiausiu metu prasidėsiančių fizinių tilto rekonstrukcijos darbų. (...)
Laikinojo tilto statybos turėtų prasidėti lapkričio mėnesį, jos baigtis – kitąmet. (...)
Pradėjus Krunos tilto fizinius rekonstrukcijos darbus, eismas vyks laikinu tiltu ir dviem rekonstruojamo tilto juostomis, todėl eismo dalyviai susidurs su mažesniais nepatogumais.
Laikinas tiltas bus dviejų eismo juostų viena kryptimi. Esamo tilto per Kruną rekonstrukcijos metu eismą iš Vilniaus Kauno kryptimi planuojama kreipti laikinu tiltu, o eismą iš Kauno Vilniaus kryptimi – rekonstruojamo tilto viena puse. Kita tilto pusė būtų rekonstruojama. Tokiu būdu judriausioje šalies automagistralėje bus užtikrintas sklandus eismas, mažinant spūsčių, eismo įvykių tikimybę.
Nu tai davai kiekvienam po ledo ritulininko kostiumą už valsybės pinigus nuperkame ir priverčiame jį nešioti. Kiek būtų galima išgelbėti gyvybių, apie kitus sužalojimus patyliu.
O jei be sarkazmo, kai yra ribotos lėšos (o jos visur ribotos) reikia statyti prioritetus. Plius, kaip jau minėjau, sumažindami vieną avarijų tipą padidiname kitą.
Kiek pinigų paleidžiama vėjais dėl prarastų gyvybių ir uždarius eismą kelioms valandoms, tai betoniniai blokai greit atsipirktų.
Vokietijoje su daug daugiau eismo ir siaurom juostom su betono blokais kažkaip nėra avarijų ant kiekvieno kampo. Išmoktų ir pas mus vairuot.
Maalinauskas „platesniuose“ autobanuose antros juostos plotis būna ir mažiau nei 2m. O blokai nėra pusmetriniai. Tai pas mus laisvai tilptų.
Hipotetiniai atvejai nutinka porą kartą per metus ir dar nusineša po kokią gyvybę kasmet. Mano standartais daugoka. Gal tamstai tinka, nežinau.
Nu tai davai kiekvienam po ledo ritulininko kostiumą už valsybės pinigus nuperkame ir priverčiame jį nešioti. Kiek būtų galima išgelbėti gyvybių, apie kitus sužalojimus patyliu.
O jei be sarkazmo, kai yra ribotos lėšos (o jos visur ribotos) reikia statyti prioritetus. Plius, kaip jau minėjau, sumažindami vieną avarijų tipą padidiname kitą.
kai pirmą kartą nuvažiavau į Vokietiją vuvau apšalęs kaip vokiškos bobulytės už vairo lekia tarp tų betoninių blokų siaura juosta. Supratau kad tipiškam lietuvui dar mokytis ir mokytis vairuoti.
Komentuoti: