Turbūt klaida yra ir šioje frazėje: "Vietoje nugriauto vieno iš dviejų Krunos tiltų, t. y. kairės pusės tilto, kuriuo eismas vyko Kauno link (...)"
Kilometražas ir kelio pavadinimas yra nuo Vilniaus.
Kairysis tiltas - iš Kauno į Vilnių , dešinysis - į Kauną
Šiaip labai geras pastebėjimas dėl šito tilto rekonstrukcijos, kad realiai kamščiai dėl rekonstrukcijos per visą laiką gal buvo tik vieną ar pora kartų, manau tai yra puikus pavyzdys, kad grečio fiksavimo priemonių naudojamos rekonstruojamame ruože duoda realios naudos, nesudaro kamščių, nenutinka avarijų dėl per didelio greičio. Lėčiau, bet visi laimingi nes nereikia sėdėti kamščiuose.
Via Lietuva 2025.08.28 Rekonstruojant Krunos tiltą montuojama apie 750 tonų sverianti plieninė perdanga
Vietoje nugriauto vieno iš dviejų Krunos tiltų, t. y. kairės pusės tilto, kuriuo eismas vyko Kauno link, statomas naujas tiltas. Šiuo metu vykdomi metalinės perdangos montavimo darbai, kuriuos pabaigus, bus pradėtas betonavimas. Planuojama, kad eismas naujai pastatytu tiltu galėtų būti paleistas jau šių metų pabaigoje ar kitų metų pavasarį. (....)
Nugriovus vieną iš dviejų tiltų per Kruną, pradėtas statyti naujas tiltas – įrengti 136 gręžtiniai poliai ir jau beveik baigtos betonuoti visos keturios tilto atramos. Atramoms panaudota apie 900 m3 betono. Kol vyksta tilto atramų įrengimo darbai, specialiai tam įrengtoje aikštelėje ant Krunos upės kranto yra montuojami tilto perdangos plieniniai elementai. Vienam tiltui bus panaudota dvidešimt plieninių perdangos elementų, kiekvieno iš jų svoris – 30–40 tonų.
Statybvietėje sumontuoti plieniniai perdangos elementai sujungiami tarpusavyje juos suvirinant ir užstumiami ant išbetonuotų tilto atramų. Šiuo metu jau yra užstumta 70 proc. visos perdangos. Bendras perdangos svoris sieks 750 tonų.
Plieninės perdangos įrengimo darbus planuojama baigti iki rugsėjo. Juos baigus, ant plieninės sijos prasidės monolitinės gelžbetoninės plokštės įrengimo darbai. Kartu bus pradėti ir magistralinio kelio įrengimo darbai tilto prieigose.
Pasak Krunos tilto rekonstrukcijos darbus atliekančios bendrovės „Tilsta“ vadovo Eduardo Grinavecko, plieninė naujo tilto perdanga yra didžiausia tilto perdanga, kokią bendrovei iki šiol teko pagaminti ir sumontuoti, nors per savo veiklos metus įmonė jau yra pastačiusi daugybę tiltų, estakadų bei viadukų. Naujo tilto plieninės perdangos ilgis siekia 125 m, ji sudaryta iš dvidešimties skirtingų plieno elementų, kurie buvo pagaminti „Tilstos“ gamykloje ir atvežti į statybvietę. (...)
Pabaigus vieno naujo tilto statybas, keisis eismo organizavimo tvarka – eismas Kauno link vyks naujai pastatytu tiltu ir vienu laikinu tiltu, o likęs senas tiltas bus griaunamas ir statomas naujas.
Visas projektas – laikinojo tilto pastatymas ir esamo tilto rekonstravimas – planuojamas baigti 2027 m. pabaigoje. Darbus atlieka UAB „Tilsta“. Sutarties vertė – kiek daugiau nei 24 mln. Eur su PVM.
Vokietijoje autobanuose irgi daug kur stovi arba stacionarūs arba užsidegantys greičio ribojimai, nors formaliai greičio limito nėra. Esmė, realus saugumas, o tokios priemonės kaip momentinis greičio ribojimas labai padeda išvengiant perteklinių investicijų ar perteklinio greičio ribojimo visame kelyje.
Nesuprantu kuom šis tamstos komentaras susijęs su pacituotu mano tekstu?
Pasikartosiu: mažesnis leistinas greitis automagistralėje, nereiškia kad tai nebėra automagistralė. Nėra jokių apribojimų, kad automagistralėje draudžiama riboti greiti kitais atitinkamais ženklais. Pagal KET automagistralė baigiasi tada kai pravažiuojamas ženklas "automagistralės pabaiga". Tik automagistralėje šiaip neturėtų būti vieno lygio sankryžų, taip pat jose draudžiama važiuoti žemės ūkio technika, dviračiais, eiti pėsčiomis ir t.t. (kas deja, bet pas mus vyksta ir vyksta pakankamai dažnai).
Ne ta tema, bet pratęsiu tą OT šiek tiek
Nu sorry, bet greičio apribojimas "automagistralės" statuso keliui nepanaikina. Kas čia tokį dalyką sugalvojo? Automagistralė baigiasi tik pravažiavus atitinkamą "automagistralės pabaiga" ženklą. Kol tokio ženklo nėra, ten automagistralė. Dėl to įdėtame pvz. iš A1, ten prieš tą apsisukimą yra "automagistralės pabaiga" ir už jo vėl ženklai "automagistralė".
Vokietijoje autobanuose irgi daug kur stovi arba stacionarūs arba užsidegantys greičio ribojimai, nors formaliai greičio limito nėra. Esmė, realus saugumas, o tokios priemonės kaip momentinis greičio ribojimas labai padeda išvengiant perteklinių investicijų ar perteklinio greičio ribojimo visame kelyje.
Beje, A2 ties apsisukimais yra davikliai ir automatiškai užsidega greičio ribojimas iki berods 100km/h, kas formaliai nebėra autostrada toje atkarpoje su 130 km/h greičiu.
Ne ta tema, bet pratęsiu tą OT šiek tiek
Nu sorry, bet greičio apribojimas "automagistralės" statuso keliui nepanaikina. Kas čia tokį dalyką sugalvojo? Automagistralė baigiasi tik pravažiavus atitinkamą "automagistralės pabaiga" ženklą. Kol tokio ženklo nėra, ten automagistralė. Dėl to įdėtame pvz. iš A1, ten prieš tą apsisukimą yra "automagistralės pabaiga" ir už jo vėl ženklai "automagistralė".
Bet čia reikėtų žiūrėti ir į kelio profilius (kategorijas), kokį intensyvumą kiekvienas iš jų gali aptarnauti.
Kad pamėta A2 atkarpa yra mažo eismo intensyvumo, tai turbūt seniai visiems žinomas faktas. Dėl to ten egzistuoja išimtiniai apsisukimai ir kt. automagistralei netinkami atributai, kadangi pagal objektyvius kriterijus ten automagistralė net neturėtų būti.
Beje, A2 ties apsisukimais yra davikliai ir automatiškai užsidega greičio ribojimas iki berods 100km/h, kas formaliai nebėra autostrada toje atkarpoje su 130 km/h greičiu.
"Via Lietuva" 2025.05.21 Kaip vyksta Krunos tilto rekonstravimo darbai
Daugeliui važiuojančiųjų Krunos tiltas galėjo atrodyti kaip vienas, nors iš tiesų tai buvo du atskiri tiltai, sujungti asfalto danga. Dėl to demontavimas buvo pradėtas nuo tiltų atskyrimo išilgai pjaunant asfaltą. Toliau demontuojant tiltą, buvo sukarpyta arka ir pradėta karpyti danga. Baigus šiuos darbus ir demontavus šonines atramas, iškart pradėta naujo tilto statyba, kurią planuojama baigti iki 2027 metų pavasario.
Ta atkarpa yra LAKD dispozicijoje. "Gavom iš visų institucijų raštus , kad NIEKO planuose nėra ir prioriteto tam neskirs".
Miestui teks perimti tą atkarpėlę pagal įgaliojimą. Metus užtruks projektuoti, rangos darbai neturėtų ilgai užtrukti.
Vienu žodžiu, galima laukti rezultato po dvejų metų.
Paskutinis taisė Romas; 2025.04.25, 18:16.
Priežastis: Papildyta nuotrauka
O čia rašo kad rekonstruos iki 2026 pabaigos. Pirmą pusę iki 2026 pavasario, ir tada kitą pusę. Galbūt pats projekto užbaigimas su SUA ir vertinamas kaip 2027 pabaiga, bet darbai panašu turi baigtis kitų metų pabaigoje.
Aš tik vieno niekaip negaliu suprasti, ar tikrai tiltų remontui reikalinga 2,5 metų? Ar tikrai čia nėra niekaip kitaip technologiškai greičiau įmanoma juos suremontuoti?
Mes gyvename technologijų laikais, statybos darbai pasaulyje geba vykti įspūdingais tempais. Per berods kokį pusantrų metų buvo pastatytas naujas tiltas per Nerį ties Mega, kuris technologiškai buvo kur kas sudėtingesnis.
Klausimas kur Via lietuva sudeda prioritetus projektuodami ir skelbdami konkursą, kaina, laikas rangovų patogumas?
Čia jo gero statytojo pasirinkimo bėda. 03.15 baigėsi technologinė pertrauka, o tie dar vis nepradėjo savo darbų. Nežinau kas laimėjo tą konkursą, bet jie pasirašė sau mirties nuosprendį, nes su tokiais tempais jų tikiuosi daugiau niekas niekada nesamdys.
Penktadienį kaip tik ryte teks važiuot. Įdomu kokios alternatyvos davažiuot nuo Vilniaus pusės tarkim iki Megos
Klausimas tik kiek ilgai bus rizika dėl kamščių. Vakar kamštis buvo, nes buvo uždarę antrą juostą ir eismas vyko viena juosta. Kadangi ruošė konstrukciją atitivarų perkėlimui ir pravavažiavimo iš vienos į kitą pusę pagrindus įrenginėjo. Vakare grįžtant pagrindus jau buvo padarę. Bendrai tokie darbai turėtų užtrukti 2-3 dienas. Jeigu vėliau jau eismas vyks po dvi juostas, tai kimštis neturėtų, kaip nesikimšdavo ir anksčiau.
Aš tik vieno niekaip negaliu suprasti, ar tikrai tiltų remontui reikalinga 2,5 metų? Ar tikrai čia nėra niekaip kitaip technologiškai greičiau įmanoma juos suremontuoti?
Mes gyvename technologijų laikais, statybos darbai pasaulyje geba vykti įspūdingais tempais. Per berods kokį pusantrų metų buvo pastatytas naujas tiltas per Nerį ties Mega, kuris technologiškai buvo kur kas sudėtingesnis.
Klausimas kur Via lietuva sudeda prioritetus projektuodami ir skelbdami konkursą, kaina, laikas rangovų patogumas?
Kadangi bus statomi du tiltai, tai vienam 1 metai ir kitam 1 metai + laikas prieigų sutvarkymui.
Statant iškart abu tiltus, tai būtų galima sutilpti į tuos 1,5 metų, tik tuomet reikėtų laikino tilto visoms 4 eismo juostoms + jis turėtų būti kažkur šiauriau, kad liktų vietos ir darbų zonai tarp naujo ir laikino. Čia matau techninius trikdžius to platesnio laikino įrengimui, o taip pat ir kainos reikia nepamiršti, nes visi sprendimai turi būti optimalūs. Kai eismas vyks 2+2 juostomis per remontuojama ruožą, tai jis vyks taip pat kaip ir iki šiol. Kam be reikalo išleisti daugiau pinigų?
Komentuoti: