[VLN] Vilniaus pėsčiųjų perėjos

[Creatium]

Ar tikrai? Nes KEdo įkeltoje foto matosi ženklas ant stulpo, kuris nurodo kaip ir atskirus pėsčiųjų ir dviračių takus. Analogiškas ženklas matosi ir toliau Upės g.:

https://www.google.com/maps/@54.6939...7i13312!8i6656

[John]

Nežinau kaip čia įžvelgi, kad dviračių tako nėra. Visa aplinka indikuoja, kad tas raudonas asfaltas yra laikytinas važiuojamąja kelio dalimi ir perėjos per jį nėra.

Ten yra pėsčiųjų ir dviračių takas, o ne dviračių takas

[KEdas]

Pradėti matyt reiktų nuo to, kad konkrečiai toje vietoje išvis nėra dviračių tako ir pėstieji visais atvejais visada ir prieš viską ten turi pirmenybę. Bent jau pagal KET raidę.

Nežinau kaip čia įžvelgi, kad dviračių tako nėra. Visa aplinka indikuoja, kad tas raudonas asfaltas yra laikytinas važiuojamąja kelio dalimi ir perėjos per jį nėra.

[John]

Jos įrenginėti ir nereikia, jos susidaro natūraliai ten kur kertasi pėsčiųjų ir dviratininkų takai. Pvz einant baltuoju tiltu per upės gatvę yra einama perėja kuri kerta ir dviračių taką. Ten yra pėsčiųjų pirmenybė.

Pradėti matyt reiktų nuo to, kad konkrečiai toje vietoje išvis nėra dviračių tako ir pėstieji visais atvejais visada ir prieš viską ten turi pirmenybę. Bent jau pagal KET raidę.

[John]

Mano akyse ne kartą yra kliudę pėsčiąjį ir nuolatos vyksta arba dviračio staigus stabdymas, arba pėsčiojo sustingimas iš išgąsčio užlipus ant judraus dvirtakio. Yra buvę ir keli teisminiai ginčai, kai partrenkiamas pėstysis dviračių take. Dar nėra susiformavę pesčiojo įpročiai apsidairyti kertant dviračių taką ir nėra tam jokios prevencijos. Pakankamai pavojinga vieta yra Žvėryne, kur dviratininkai "skrenda", o kėgliukai nelabai įgudę dairytis.

Tavo akys ar bet koks kitas anecdotal evidence darant tokius teiginius nėra legit šaltinis. Statistiką į trasą, prašyčiau.

[MedinisStrazdas]

Apie perėjas nekalbėjau, nes nežinau NEI VIENO Lietuvoje esančio dviračių tako, kuriame PPOT 16 rekomenduotų įrengti nereguliuojamą perėją – visur dviračių srautai mažesni, nei 700, tad juos kirsti nekyla jokių problemų ir be pažymėtų perėjų.

Jos įrenginėti ir nereikia, jos susidaro natūraliai ten kur kertasi pėsčiųjų ir dviratininkų takai. Pvz einant baltuoju tiltu per upės gatvę yra einama perėja kuri kerta ir dviračių taką. Ten yra pėsčiųjų pirmenybė.

[KEdas]

Turite omenyje kad dviratininkas turi įsitikinti, kad pėstysis nekerta tako perėjoje ir nereikia prilėtinti. Nes pėstysis turi prioritetą kirsti dviračių kelią taip pat kaip ir automobilių kelią.

Apie perėjas nekalbėjau, nes nežinau NEI VIENO Lietuvoje esančio dviračių tako, kuriame PPOT 16 rekomenduotų įrengti nereguliuojamą perėją – visur dviračių srautai mažesni, nei 700, tad juos kirsti nekyla jokių problemų ir be pažymėtų perėjų.

[mantasm]

Koks mentalitetas sėdint mašinoje, toks ir dviračių takuose :/

[Riedutis]

Daug kartų esu važiavęs ta vieta, riedučiais ir dviračiu, ir kažkaip niekad nekilo didelio noro pro ją lėkti. Man atrodo, nemažai dviratininkų privalo suprasti, kad pasaulis sukasi ne aplink juos ir jų norą palaikyti 25-30 km/h vidutinį greitį "trasoje", ir pradėti labiau orientuotis aplinkoje. Nes visas šitas reikalas nėra absoliutinis klausimas: "ar aš ant dviračių tako, ar ne? Jei "taip", vadinasi, jog galiu lėkti ignoruodamas aplinką".

[MedinisStrazdas]

Jei ženklinimui nepakanka raudono eksvalto, tai net nežinau kuo reikia dvirtakius žymėti, kad pėstieji pamatytų, jog įžengia į važiuojamąją dalį ir turi patys įsitikinti, kad tai daryti bus saugu.

Turite omenyje kad dviratininkas turi įsitikinti, kad pėstysis nekerta tako perėjoje ir nereikia prilėtinti. Nes pėstysis turi prioritetą kirsti dviračių kelią taip pat kaip ir automobilių kelią.

[Robyla]

Apie kokią tiksliai praktiką kalbi? Gal galima šaltinį?

Mano akyse ne kartą yra kliudę pėsčiąjį ir nuolatos vyksta arba dviračio staigus stabdymas, arba pėsčiojo sustingimas iš išgąsčio užlipus ant judraus dvirtakio. Yra buvę ir keli teisminiai ginčai, kai partrenkiamas pėstysis dviračių take. Dar nėra susiformavę pesčiojo įpročiai apsidairyti kertant dviračių taką ir nėra tam jokios prevencijos. Pakankamai pavojinga vieta yra Žvėryne, kur dviratininkai "skrenda", o kėgliukai nelabai įgudę dairytis.

[KEdas]

Jei ženklinimui nepakanka raudono eksvalto, tai net nežinau kuo reikia dvirtakius žymėti, kad pėstieji pamatytų, jog įžengia į važiuojamąją dalį ir turi patys įsitikinti, kad tai daryti bus saugu.

44. Įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu. Pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį ir eidami ja, turi vengti bet kokių veiksmų (naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir panašiai), kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu.

[Kecal]

O man įdomu, ar yra koks nors, dviračių ir pėsčiųjų tako susikirtimo vietoje, pėščiųjų perėjos žymėjimą reglamentuojantis dokumentas (standartas)?
Dviratis yra transporto priemonė ir, kaip rodo praktika, pakankamai pavojinga pėščiųjų atžvilgiu. Mieste atsiranda vis daugiau vietų, kur pestysis privalo kirsti dviračių taką, bet jokių žymėjimų neegzistuoja, kad tiek viena, tiek kita eismo dalyvių grupė atkreiptų dėmesį, sulėtintų greitį ar atsisuktų apsidairyti, įsitikinant, kad netaps kėgliu. Kaip čia su tais eismo prioritetais?

Tą patį šiandien pagalvojau. Šiaip galėtų būti kažkoks papildomas ženklinimas tokiose vietose kaip Algirdo gatvės sankryžos, kur yra tikra dviratininkų ir paspirtukininkų autostrada. Pėstiesiems ten nėra jauku.

[John]

Dviratis yra transporto priemonė ir, kaip rodo praktika, pakankamai pavojinga pėščiųjų atžvilgiu.

Apie kokią tiksliai praktiką kalbi? Gal galima šaltinį?

[Robyla]

O man įdomu, ar yra koks nors, dviračių ir pėsčiųjų tako susikirtimo vietoje, pėščiųjų perėjos žymėjimą reglamentuojantis dokumentas (standartas)?
Dviratis yra transporto priemonė ir, kaip rodo praktika, pakankamai pavojinga pėščiųjų atžvilgiu. Mieste atsiranda vis daugiau vietų, kur pestysis privalo kirsti dviračių taką, bet jokių žymėjimų neegzistuoja, kad tiek viena, tiek kita eismo dalyvių grupė atkreiptų dėmesį, sulėtintų greitį ar atsisuktų apsidairyti, įsitikinant, kad netaps kėgliu. Kaip čia su tais eismo prioritetais?

[acetonas]

Deja, praeitais metais įrengta infrastruktūra yra visiškai nepritaikyta įstrižinėms perėjoms.
Rudenį, žiemą ir pavasarį žmonės vaikščiojo ir laukė žalio signalo dviračių takuose, vejos plotuose, eidavo per nenužemintus bordiūrus ir lietaus surinkimo šulinius. O šiuo metu vyksta sankryžos perasfaltavimo darbai.

Ten problema ir su 3g stotele, kurioje netelpa žmonės

[Kaid]

https://www.15min.lt/gazas/naujiena/...os-787-2053378

Deja, praeitais metais įrengta infrastruktūra yra visiškai nepritaikyta įstrižinėms perėjoms.
Rudenį, žiemą ir pavasarį žmonės vaikščiojo ir laukė žalio signalo dviračių takuose, vejos plotuose, eidavo per nenužemintus bordiūrus ir lietaus surinkimo šulinius. O šiuo metu vyksta sankryžos perasfaltavimo darbai.

[digital]

Šioje sankryžoje „eksperimentas“ dar laikomas nežlugusiu (bent ESK nieko apie tai nepranešė), o Pamėnkalnio/Palangos panaikino gan greitai.

https://www.15min.lt/gazas/naujiena/...os-787-2053378

„Atsižvelgiant į duomenis ir specialistų vertinimą, bandomasis įstrižų perėjų projektas Naujininkuose pasiteisino, todėl bus tęsiamas ir toliau. Senamiestyje įstrižomis perėjomis K. Kalinausko–Palangos–Pylimo gatvių sankryžoje naudojosi itin mažai žmonių, todėl ten bandomasis projektas nutrauktas jau prieš kurį laiką”, – teigė Gabrielius Grubinskas, Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialistas.

Kaip pridūrė savivaldybės atstovas, kol kas šis projektas nebus įgyvendinamas jokiose kitose miesto vietose.

[Riedis]

Norėjau lygiai tą patį pavyzdį aprašyt. Senas klaidas įasfaltavo, pervažos turbūt neįrengs. Yra numatyta saugumo priemonių tvarkymas Asanavičiūtės ties pėsčiųjų viaduku į Lazdynus - įdomu ar sujungs magistralinį taką pervaža ar irgi bus tik higiena paliekant kalniukus ir tik pėsčiųjų perėją dideliame plotyje.

Analogiški sprendiniai turbūt laukia šiemet ir epinėje Panerių g.

[Bluefox]

Apie viską spręsti dar labai anksti.

Naujausios citatos iš interviu:

"<...>Tai jeigu mes kalbame apie gatvių infrastruktūrą Vilniuje, tai labai atvirai su koalicijos partneriais mes susitarėme, kad kuruodami šitą sritį, mes, pirmiausia, skirsime dėmesį prastos būklės gatvių remontui – nekeičiant nei važiuojamosios juostos pločio, nedarant naujų techninių projektų, kurie sąlygotų inžinerinių tinklų pakeitimą, kas ir išbrangina, ir laiko prasme ilgiau užtrunka – tai tiesiog kelio dangos sutvarkymas, nes mes skaičiuojam daugiau kaip 200 kilometrų avarinės būklės gatvių Vilniuje."

https://www.delfi.lt/auto/patarimai/...atviu-93301049

Na va, vienas pirmųjų rezultatų turbūt. Ištisiniu būdu asfaltuota L. Asanavičiūtės g. ties perėja nuo dviračių-pėsčiųjų tako iš Lazdynų.



1. Kodėl ties perėja buvo įrėmintas sovietmečiu padarytas 13 metrų gatvės plotis dviejų juostų gatvėje su parkingu abiejose pusėse? Kodėl nebuvo perėjos pradžia iškelta po ~2 metrus į priekį, kad būtų galima matyti atvažiuojančius automobilius neišėjus į važiuojamąją dalį?

2. Kodėl neįrengiama saugumo salėlė per vidurį tokio pločio važiuojamojoje dalyje?

3. Kodėl neįrengiama dviračių pervaža, kai vienoje pusėje dviračių takas, kitoje už laiptų pasibaigia takas, jungiantis Karolinškes su Lazdynais?

Ar į "dangos sutvarkymą" ir "higieną" patenka ir tokie dalykai, kad šioje vietoje vienoje pusėje takas pasibaigia į laiptus/statų smėlėtą šlaitą ir minti normaliai šioje vietoje neįmanoma? Todėl bus sutvarkyta danga ir padarytas adekvatus užvažiavimas iki tako kitoje gatvės pusėje?