[VLN] Vilniaus pėsčiųjų perėjos

[Riedis]

<...> Šitame mazge numatyta viena požeminė perėja, kuri garantuotai bus standartinio GOST projekto tipo - su laiptais ir kokiu durnai įmontuoti neįgaliųjų keltuvu.<...>.

Per Ukmergės g. bus laiptai su privestu dvirtakiu, be liftų su zigzaginėm rampom. Kažkas tokio (vizualizacijos iš citify). Gerai, kad pagrindinė kryptis ir lankstas nereikšmingas dvirtakiu.



Pati perėja vizualizacijose pakankamai erdvi, su dienos šviesos elementu per vidurį. Pilaitės pr. ties outlet tikrai prideda jaukumo dienos metu.



Kokybiškesnis naujas tunelis artimiausiu metu su dvirtakiu nusimato berods tik po Geležinio vilko g, ties Vingio parku (jeigu/kai įvyks)

[Vinecko]

Atkreipsiu dėmesį, kad pas mus nėra nei vienos perėjos su liftu, kuris būtų kaip ir neblogas sprendimas, nes juo patogiai galėtų pasinaudoti tėvai su vaikų vežimėliais, dviratininkai ar šiaip sunkiau judantys asmenys.

Iš asmeninės patirties požeminė perėja prie pačios VMS yra kosmosas.
Nuspaudus lifto iškvietimo mygtuką atvažiavo liftas, kaip ir viskas puiku, BET:
visų pirma jame gulėjo žmogus aiškiai suvartojęs didelį alkoholio kiekį arba tiesiog neturintis namų.
o visų antra dėl pirmos dalies, net neužėjus į liftą, stovint kažkur metro atstumu nuo to lifto labai jautėsi “malonus” kvapas.

Liftas ne išeitis, reikia išmokti daryti požeminės perėjas be laiptų ir taip, kad visi galėtų jais patogiai naudotis IR jie netaptų dar viena asocialių žmonių grupės susirinkimo vieta.

[Sula]

Daugumoje tų liftų yra sėkmingai nuvandalizuoti.

[sleader]

Ta ir vietoj tunelio galima padaryti "palindimą po viaduku" arba jaukesni tuneliuką be laiptų

Galima, bet ne Vilniuje. Gerų pvz. pririnkti nesunku, bet kažkokios nenusakomos kliūtys neleidžia gero varianto įrengti pas mus. Šitame mazge numatyta viena požeminė perėja, kuri garantuotai bus standartinio GOST projekto tipo - su laiptais ir kokiu durnai įmontuoti neįgaliųjų keltuvu. Atkreipsiu dėmesį, kad pas mus nėra nei vienos perėjos su liftu, kuris būtų kaip ir neblogas sprendimas, nes juo patogiai galėtų pasinaudoti tėvai su vaikų vežimėliais, dviratininkai ar šiaip sunkiau judantys asmenys, bet visur (net ir pvz. geležinkelio stotyje) yra sumontuoti niekam tikę neįgaliųjų keltuvai, kurie veikia "važiuoja tik laikant nuspausta mygtuką" principu.

[Kaid]

Gražu, tik kad čia ne požeminė perėja, o palindimas po viaduku, kas nėra tas pats.

Ta ir vietoj tunelio galima padaryti "palindimą po viaduku" arba jaukesni tuneliuką be laiptų

[Zefyras]

Gražu, tik kad čia ne požeminė perėja, o palindimas po viaduku, kas nėra tas pats.

[digital]

Kad yra potencialo žaisti su reljefu ir padaryti labai gražią nuožulnią požeminę, kuri idealiai tiktų dviratininkams tai taip. O bet tačiau niuansas toks, kad Vilniuje kol kas dar neteko matyti gražiai įrengtos požeminės perėjos

Ar tikrai? o kaip šita?

[mantasm]

Kad yra potencialo žaisti su reljefu ir padaryti labai gražią nuožulnią požeminę, kuri idealiai tiktų dviratininkams tai taip. O bet tačiau niuansas toks, kad Vilniuje kol kas dar neteko matyti gražiai įrengtos požeminės perėjos, tai kokia tikimybė kad ir čia neišaus firminio projekto su laiptais, neveikiančiu liftu ir iš plokščių siūlių besisunkiančiu vandeniu?
Gaila, bet turbūt dar ilgam liksime su tuo šviesoforu ir vingiuojančiu žemyn stačiu dvirtakiu

Teisybės dėlei prie Litexpo labai artima gerai įrengtai. Ta nauja tarp Gariūnų ir Maximos bazės irgi visai nieko.

[digital]

Vilniuje 72 sankryžose – nauja sistema

Vilniaus pėsčiųjų perėjos nuo šiol bus dar draugiškesnės žmonėms su regos negalia – 72 miesto sankryžose ir pėsčiųjų perėjose įdiegta technologija, leidžianti specialiems garsiniams įrenginiams veikti garsiau tik tuomet, kai to iš tiesų reikia – taip užtikrinamas žmonių su regos negalia saugumas ir kartu mažinamas gatvių skleidžiamas triukšmas aplinkiniams gyventojams.

Šiuo metu Vilniuje veikia 1 300 šviesoforų jungiklių (pėsčiųjų mygtukų) ir 1 500 akustinių įrenginių. Iki šiol sistemos negalėjo atpažinti, kada prie perėjos artėja žmogus su regos negalia, todėl neretai būdavo pasirenkamas sprendimas automatiškai nustatyti aukštesnį garso lygį, kad signalas būtų aiškiai girdimas. Tai kartais trikdydavo šalia sankryžų gyvenančius ar dirbančius vilniečius.

„Naujoji sankryžų technologija „Bluetooth“ ryšiu susieta su regos negalią turinčių žmonių naudojama nemokama LOC.id mobiliąja programėle ir leidžia garsinį įspėjimą prie perėjos sustiprinti tik tada, kai sistema aptinka programėlę naudojantį asmenį. Svarbiausia, kad šią technologiją jau išbandė ir liko patenkinti tie, kam ji skirta – regos negalią turintys sostinės gyventojai ir svečiai“, – sako Eglė Marcišauskė, JUDU Eismo valdymo ir organizavimo skyriaus, grupės lyderė.

Kai programėlė telefone aktyvuota, žmogui priartėjus prie sankryžos įrenginiai per „Bluetooth“ ryšį automatiškai padidina orientavimo signalo garsumą ir taip padeda lengviau nustatyti vietą, iš kurios jis sklinda. Paspaudus perėjos mygtuką ėjimo signalas suaktyvinamas aukštesniu negu įprasta garsumo lygiu.

Modernizuoti šviesoforai skleidžia garsą, kuris prisitaiko prie aplinkos triukšmo. Pavyzdžiui, ryte, kai prie sankryžos vyrauja tyla, šviesoforas pypsi 10 decibelų garsiau nei aplinkos fonas. Jei prie sankryžos privažiuoja garsus automobilis, šviesoforas automatiškai padidina garsą ir vėl skleidžia signalą 10 decibelų virš aplinkos triukšmo.

Be to, pėsčiųjų mygtukų apačioje atsirado ir krypties rodyklė bei vibruojantis mygtukas – jį palietęs žmogus su regos negalia gali pasitikrinti, ar tikrai užsidegė žalia šviesa. Krypties rodyklė visada nurodo teisingą judėjimo kryptį, kad būtų galima saugiai pereiti gatvę.

[sleader]

Nežinau, ar kas nors dar pastebi tokį įdomų fenomeną Vilniuje, bet mane stebina (kartais ir suerzina, kai dėl to reikia papildomai be reikalo laukti) nemažos dalies žmonių elgesys prie reguliuojamų perėjų, kur yra žalio šviesoforo ciklo iškvietimo sensorius.

Pastebėtas reikalas, todėl praktiškai visada priėjęs perėją pažiūriu ar jau nuspaustas iškvietimo mygtukas. Kadangi būna jog stovi krūva žmonių, bet nei vienas nebuvo įgalus paspausti. Toks jausmas, kad žmonėms tiesiog pastovėti patinka.
Dar būna sutinkamas toks variantas, kad pėstieji nemato kokį mygtuką spaudžia ir ten kur yra atskiri dviračių bei pėsčiųjų iškvietimo mygtukai, dažnai nuspaudžia ne tą, kurio reikėtų. Pvz. Ukmergės - Perkūnkiemio g. sankryžoje prie Depo esu kelis kart matęs tokius kuriozus, nes nuspaudus dviračių mytuką, žalias signalas dega daugiau nei 2x trumpiau nei nuspaudus pėsčiųjų mygtuką ir elementariai neįmanoma spėti pereiti visos gatvės ir tokie pėstieji lieka užstrigę salelėle gatvės viduryje. Gal kažką ir pakeitė, bet gan kvailokos tokios situacijos.

[John]

Pats atsakėt į savo klausimą
Neįpratę žmonės, kad neužsidega "iš eilės". Todėl ir nespaudžia. Kam čiupinti mygtuką su bomžais, jei vistiek užsidegs "iš eilės"?

Tai ir sakau, kad 10+ metų geltonų sensorių jau kaip ir turėtų būti pakankamas laiko tarpas, kad priprasti ir suprasti, kad kai kuriais aįvejais žalia apskritai neužsidegs nepalietus sensoriaus. Kitas dalykas, kad jį pakanka paliesti kad ir alkūne per rūbus, nebūtina čiupinėti rankomis.

[PoDV]

Nežinau, ar kas nors dar pastebi tokį įdomų fenomeną Vilniuje, bet mane stebina (kartais ir suerzina, kai dėl to reikia papildomai be reikalo laukti) nemažos dalies žmonių elgesys prie reguliuojamų perėjų, kur yra žalio šviesoforo ciklo iškvietimo sensorius. Yra sankryžų, kur pėstiesiems skirtas sensorius nelabai naudingas, nes žalias ciklas pėstiesiems užsidega bet kokiu atveju, bet visgi būna nemažai atvejų, kur neužsidega, jeigu niekas jo nepaspaudžia/nepaliečia. Esu ne kartą matęs, kai pėstysis stovi ir tiesiog laukia žalio signalo, bet sensoriaus neliečia. Tik po ilgesnio laiko pradeda nekantrauti ir dairytis, kas čia ne taip, ir kodėl šviesoforas vis dar raudonas, kol galų gale pradeda visaip čiupinėti sensorių arba bent jau aplink jį vaikščioti ir į jį žiūrėti (tiesa, nuo žiūrėjimo jis nieko nedaro). Ir dažnai taip būna ne vienas, o kokie 2-3 ar net daugiau žmonių. Yra tekę matyti (tiesa, čia jau reti ir gana ekstremalūs atvejai), kai abiejose perėjos pusėse iš kokių ~10 žmonių niekas neliečia sensoriaus ir tiesiog laukia žalios šviesos, nors žalia šviesa taip ir neplanuoja užsidegti. Su pavieniais laukėjais tokia situacija pasitaiko netghi labai dažnai, įskaitant perėjas, kur žalias ciklas pėstiesiems užsidega tik palietus sensorių.
Tiesiog smalsu ir įdomu, ar žmonės gali būti ant tiek durni ir nenuovokūs, kad gyvendami Vilniuje nesuprastų, ką daro tie geltoni sensoriai prie šviesoforų? Ar galbūt supranta jų teorinę paskirtį, bet, pavyzdžiui, galvoja, kad jie "nieko nedaro"? Prieš kokius 10 metų, kai tai buvo gana naujas dalykas, buvo galima suprasti, kad užtrunka laiko, kol visi supras, kas tai yra, bet dabar, kai tie sensoriai sumontuoti praktiškai ties kiekviena reguliuojama perėja, ar gali būti, kad gera dalis žmonių iki šiol tiesiog nežino, kam jie skirti ir laukia žalio šviesoforo kad ir 10 minučių, kol koks nors kitas likimo draugas tą nelemtą sensorių paliečia ir tokiu būdu iškviečia žalią šviesoforo ciklą?Tiesiog weird shit, kurį man sunku suprasti.

Įdomi mintis. Kaune daugumoj perėjų įrengė, kad be mygtuko žalia ir neužsidegs, nors tai tiesiog perteklinis nepatogumas pėstiesiems, nes pėstieji leidžiami su lygiagrečiu automobilių srautu. Būna iškvieti ir turi laukti pilną ciklą 2-3 minučių kol tau užsidegs žalia, nors galėjo tau jau ateinant degti žalia, tiesiog nebuvo žmonių, nieks neiškvietė. Beprasmis žingsnis turi būti atliktas ir beprasmis laukimas.

Atrodo pagal nutylėjimą visi privalo naudotis tais mygtukais (sensoriais), bet vis atsiranda kurie kažko laukia/bijo(?)
Pats spėlioju:

• Žmonės iš kito miesto ir turi savo įsivaizdavimą, kad žalia kažkada užsidegs nieko nedarant
• Kažkoks iškreiptas mąstymas. Baimė naudotis tais iškvietimo mygtukais ar maginis įtikėjimas kad jie neveikia.

[Fulgur]

Kai kur užsidega, kai kur neužsidega. Priklauso nuo įvairių faktorių ir sankryžos/perėjos specifikos.

Pats atsakėt į savo klausimą
Neįpratę žmonės, kad neužsidega "iš eilės". Todėl ir nespaudžia. Kam čiupinti mygtuką su bomžais, jei vistiek užsidegs "iš eilės"?

[John]

Tai nėra naujas dalykas.
Buvo jau iki 1990 pėsčiųjų šviesoforai "su iškvietimu".

Manau problema tame, kad žalias užsidega spaudi ar ne. Turėtų neužsidegti, jei yra geltonas mygtuko pultas ir niekas jo nepaspaudė.

Kai kur užsidega, kai kur neužsidega. Priklauso nuo įvairių faktorių ir sankryžos/perėjos specifikos.

[Fulgur]

Prieš kokius 10 metų, kai tai buvo gana naujas dalykas, buvo galima suprasti, kad užtrunka laiko, kol visi supras, kas tai yra, bet dabar, kai tie sensoriai sumontuoti praktiškai ties kiekviena reguliuojama perėja, ar gali būti, kad gera dalis žmonių iki šiol tiesiog nežino, kam jie skirti ir laukia žalio šviesoforo kad ir 10 minučių, kol koks nors kitas likimo draugas tą nelemtą sensorių paliečia ir tokiu būdu iškviečia žalią šviesoforo ciklą?Tiesiog weird shit, kurį man sunku suprasti.

Tai nėra naujas dalykas.
Buvo jau iki 1990 pėsčiųjų šviesoforai "su iškvietimu".

Manau problema tame, kad žalias užsidega spaudi ar ne. Turėtų neužsidegti, jei yra geltonas mygtuko pultas ir niekas jo nepaspaudė. 90 proc., kur jis yra užsidega ir taip. Todėl prie likusių 10 proc. vargsta pėstieji.

[John]

Nežinau, ar kas nors dar pastebi tokį įdomų fenomeną Vilniuje, bet mane stebina (kartais ir suerzina, kai dėl to reikia papildomai be reikalo laukti) nemažos dalies žmonių elgesys prie reguliuojamų perėjų, kur yra žalio šviesoforo ciklo iškvietimo sensorius. Yra sankryžų, kur pėstiesiems skirtas sensorius nelabai naudingas, nes žalias ciklas pėstiesiems užsidega bet kokiu atveju, bet visgi būna nemažai atvejų, kur neužsidega, jeigu niekas jo nepaspaudžia/nepaliečia. Esu ne kartą matęs, kai pėstysis stovi ir tiesiog laukia žalio signalo, bet sensoriaus neliečia. Tik po ilgesnio laiko pradeda nekantrauti ir dairytis, kas čia ne taip, ir kodėl šviesoforas vis dar raudonas, kol galų gale pradeda visaip čiupinėti sensorių arba bent jau aplink jį vaikščioti ir į jį žiūrėti (tiesa, nuo žiūrėjimo jis nieko nedaro). Ir dažnai taip būna ne vienas, o kokie 2-3 ar net daugiau žmonių. Yra tekę matyti (tiesa, čia jau reti ir gana ekstremalūs atvejai), kai abiejose perėjos pusėse iš kokių ~10 žmonių niekas neliečia sensoriaus ir tiesiog laukia žalios šviesos, nors žalia šviesa taip ir neplanuoja užsidegti. Su pavieniais laukėjais tokia situacija pasitaiko netghi labai dažnai, įskaitant perėjas, kur žalias ciklas pėstiesiems užsidega tik palietus sensorių.
Tiesiog smalsu ir įdomu, ar žmonės gali būti ant tiek durni ir nenuovokūs, kad gyvendami Vilniuje nesuprastų, ką daro tie geltoni sensoriai prie šviesoforų? Ar galbūt supranta jų teorinę paskirtį, bet, pavyzdžiui, galvoja, kad jie "nieko nedaro"? Prieš kokius 10 metų, kai tai buvo gana naujas dalykas, buvo galima suprasti, kad užtrunka laiko, kol visi supras, kas tai yra, bet dabar, kai tie sensoriai sumontuoti praktiškai ties kiekviena reguliuojama perėja, ar gali būti, kad gera dalis žmonių iki šiol tiesiog nežino, kam jie skirti ir laukia žalio šviesoforo kad ir 10 minučių, kol koks nors kitas likimo draugas tą nelemtą sensorių paliečia ir tokiu būdu iškviečia žalią šviesoforo ciklą?Tiesiog weird shit, kurį man sunku suprasti.

[digital]

Kad pakankamai normaliai dar su ženklais, nėra pradubliuotų, su geltonu fonu ar pan.

[dondc]

Ties Sarkazmo al., pasukant į Ironijos g. 20.

[digital]

Kur dar uždėtum?

[spekas]

Tai pereja prie Zirmunu tilto Orlen. O ka?

Ar ženklų užtenka? Man atrodo vertėtų dar kelis uždėti : ).