Latvijos pusėje atrama akmeninė.
Lietuvos pusėje betoninė.
Bendras vaizdas iš Latvijos pusės.
Lietuvos link.
Rengės link.
-
Tiltas per Vadakstį. Upe eina siena su Latvija. Iš Lietuvos pusės. Dar prieš metus (kaip matyti nuotraukose parovoz.com) ant tilto buvo bėgiai.
Latvijos pusėje atrama akmeninė.
Lietuvos pusėje betoninė.
Bendras vaizdas iš Latvijos pusės.
Lietuvos link.
Rengės link.
-
Laižuva.
Pervažoje palikti bėgiai.
Tačiau vietiniai išsuko visus varžtus.
Plastikinis kaištis, o ne ąžuolinė kaladėlė, kaip anksčiau.
Pastatas iš Laižuvos miestelio pusės.
Komentuoti:
-
Tiltas per Ašvą.
Mažeikių link.
Ten pat, Laižuvos link.
Už puskilometrio nuo tilto per Ašvą Pirmojo pasaulinio karo metais buvo stotis ar pralanka, kurią įrengė vokiečiai. Ji vadinosi Urvikiais.
Išlikęs tipinis geležinkelio prižiūrėtojo namelis. Gyvena žmonės.
Visgi pati stotis (stoties ašis) pagal kilotetražą buvo kokiais 200 metrų tolyn Laižuvos link. Kiek paėjus už namo, geležinkelio pylimas jau vietomis pradeda užaugti krūmais.
Komentuoti:
-
Vasarą pasižiūrėjau, kaip atrodo išardyta linijos dalis Mažeikiai - Rengė.
Pradėjau Mažeikiuose. Pervaža Laisvės g. Bėgiai įdėti kaip butaforija ir mažesniu kampu, nei turėtų būti.
Mažeikiai II. Teritorija, kur kažkada tai (caro laikais ir tarpukaryje) buvo kelynas, dabar virtusi daržais. Prieš keletą metų jų buvo mažiau. Be to atsirado naujų namų.
Stoties pastatas irgi pasikeitė. Vietoj dviejų langų 2 aukšte padarytas vienas.
Ties buvusios stoties pastatu. Mažeikių link.
Ten pat, į priešingą pusę, Laižuvos link.
Buvusi Auksūdžio pervaža, Mažeikių link.
Ties buv. pervaža, Laižuvos link.
Buvusios Auksūdžio stotelės pastatas. Nudažytas ir aptvarkytas. Gyvenamas.
Paskutinis taisė Al1; 2017.09.11, 19:55.Komentuoti:
-
Į rankas pakliuvo 2014 metų Latvių sudarytas LT žemėlapis,jame yra pavaizduota,kad nuo Mažeikių iki Jelgava eina geležinkelis. Jug nuo seniau ruožas panaikintas...Komentuoti:
-
Taigi aš ir rašiau, kiek buvo prieš kelis metus. Kiek dabar - neaišku, nes duomenų nėra, o procentai nuo procentų ir kai maišomas tranzitas su importu ir eksportu, neišskiriamos šalys, atsekti neįmanoma. Bet kokiu atveju pervežimai geležinkeliais šiek tiek mažėja jau eilę metų.Komentuoti:
-
Tai čia stipriai pasenę duomenys, tuo metu dar Kaliningrado tranzitas nebuvo nusprogęs kaip dabar ir Rusijos ekonomika dar nepradėjo spirale žemyn smigti kaip po metų poros.Parašė Al1 Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Statistikos departamento duomenys 2012 m. kitų nėra.
Lietuvos geležinkeliais pervežtų krovinių kiekis pagal pakrovimo vietą ir iškrovimo vietą.
Nu ir kuri čia šalis gali labai lygintis su Rusija?Komentuoti:
-
Tai dabar tik pasvarstymai ir noras iš tavo pusės parodyti, kad reikšminga. Žiūrim vizualiai tada. Iš "Draugystės" teoriškai į Rusiją kažkas vežama konteineriuose ir dengtuose vagonuose (kurių dar mažiau nei konteinerių). Tai krauti konteineriai ir juolab dengti vagonai nesudaro reikšmingo viso geležinkeliais pervežamo srauto dalies, o tai vieni iš pagrindinių krautų vagonų, kurie išvažiuoja iš Klaipėdos. Nes visokia skalda iš Skandinavijos ar apatitai į Rusiją nevežami. O krautų vagonų iš Klaipėdos išvežama gerokai mažiau nei tuščių.Komentuoti:
-
O kiek to maisto geležinkeliu į Rusiją gabenta buvo anksčiau? Nuo bendro srauto į (iš) Rusiją gal koks procentas ar du. Daugiausiai maistas vežamas autotransportu. Statistika specialiai taip manipuliuojama, kad tik neišlįstų skaičiai konkrečioms šalims, nes iš jų bus matyti, kad prekybiniai ryšiai ir tranzitas į (iš) Rusijos yra pakankamai didelis, kad ir kaip bandytų propaganda įteigti, jog tai nereikšminga Lietuvai šalis. Deja, deja...Paskutinis taisė Al1; 2016.09.22, 18:02.Komentuoti:
-
Man neakivaizdu, nes dalies krovinių net tranzitu pro Rusiją pravežti nebegalima dėl kontrsankcijų. Pvz. maisto produktai.Komentuoti:
-
Niekas neišskirta. Specialiai suplaktas visas tas srautas su pačios Lietuvos eksportu ir importu. Akivaizdu, kad Rusija didžiausią dalį sudaro.Komentuoti:
-
Iš LG metinių ataskaitų. Ten Kaliningrado tranzitas aiškiai išskirtas į tranzitą, kuris sudaro apie 25 proc. Kitas tranzitas maskuojamas kaip importas ir eksportas. Tačiau į tai sukišama ir tai, ką importuoja ir eksportuoja pati Lietuva, ir ką veža per Lietuvą Rusija, Baltarusija, Ukraina, Vidurinė Azija, Kinija. Žodžiu, tai virš 40 proc.Komentuoti:
-
Sunkiai tikėtina, kad minimas tranzitas nukristų iki 0 ir laikytųsi ilgai. Konkurencijos apsiribojimas kelia kainas.
Galima pajuokauti, kad jei taip nutinka, perkalame viską ant 1435 ir nebebūsime europinės pramonės sistemos užkampis.Komentuoti:
-
Apie 25 proc. buvo prieš porą metų. Dabar mažiau. Čia į Klaipėdą ir iš jos. Kaliningrado tranzito Rusija nemažins dėl politikos, nes pakenks visų pirma sau. Latvija dar turi Baltarusijos tranzitą, o Estija nieko neturi, išskyrus Rusijos tranzitą.Komentuoti:
-
O kiek dabar to rusiškų prekių tranzito esama?Parašė Al1 Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Tankesnis tinklas į kur? Į konkuruojančius uostus. Latviai ardosi, nes Rusija užrauks praktiškai visą tranzitą, todėl jie dabar siekia atimti srautus iš Lietuvos, per kurią Rusija taip pat žada nieko nebevežti (nereikia painioti su Kaliningrado tranzitu).
Lietuva nieko neprivalo. Tų reikalavimų dar nepradėjo vykdyti jokia kita šalis, nes jie dar tik teberangiami.Lietuva privalo vykdyti vadinamojo ketvirtojo Europos Sąjungos paketo reikalavimus pertvarkyti geležinkelių įmonę.Komentuoti:
Komentuoti: