Gelžk. Mažeikiai - Reņģe - Jelgava

[Salvijus]

Tokie politikų pareiškimai garbės nedaro

P. S. Metų metus tempę gumą, valdžios atstovai staiga rado atpirkimo ožį. Susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas mestelėjo perliuką VŽ pareikšdamas: „Apskritai viešumas ir žiniasklaidos susidomėjimas, sakyčiau, tik kenkia konstruktyviai sprendimų paieškai.“ Štai ir radome „kaltininkus“...

Plačiau: http://vz.lt/sektoriai/transportas-l...#ixzz4ESzeB1xx

[digital]

Bet ar reikia temos tam? Jau už savaitės paaiškės ką atsakys Lietuva. Gal bus kiti variantai Europos komisijai pasiūlyti kaip kompromisiniai. Gal jokio skaidymo nebus.

Nepaaiškės dar ilgai - Slaptas politikų planas: „šventas karas“ su ES?

Nors virš Lietuvos kabo 43 mln. Eur bauda, valdžios atstovai net nemėgina vykdyti Europos Komisijos reikalavimo pertvarkyti geležinkelių įmonę – „teisybės“ ieškoti jie ketina teisme. Nieko geriau nesugalvoję, jie puola kaltinti viešumą ir žiniasklaidą „dėl trukdymo ieškoti konstruktyvaus sprendimo“.

Kažin apie kokias „ES priimtas normas“ kalba p. Sinkevičius? Lietuva privalo vykdyti vadinamojo ketvirtojo Europos Sąjungos paketo reikalavimus pertvarkyti geležinkelių įmonę. Tačiau mūsų politikams norma – tai gudravimas, melas, neatsakingumas ir kt. Kvailių Lietuvoje dar galima aptikti, o štai europinėse institucijose – sunkokai. Bet užuot suskubus vykdyti įsipareigojimus Briuseliui, kadenciją baigiančios valdžios atstovai rezga įvairius planus, kaip nubaidyti EK – it įkyriai zyziančią musę. Regis, sprendimo dėl LG pertvarkos ši valdžios komanda jau nepriims, o jei EK skirs baudą, Susisiekimo ministerijos atstovai žada kreiptis į ES Teisingumo Teismą. Ne tik žada – LG net yra pasisamdę tarptautinės teisės ekspertų. Kad šie kautųsi su ES teisme.

[Salvijus]

Savivaldybės merui Antanui Teniui adresuotą raštą dėl geležinkelio ruožo Mažeikiai–Rengė atstatymo pasirašė Savivaldybės tarybos opozicijos lyderė Lina Rimkienė, socialdemokratų frakcijos vadovas Deivydas Vyniautas bei mišrios frakcijos vadovė Sigutė Bernotienė.
Rašte prisiminta šios vėžės išardymo istorija, akcentuota jos svarba visuomenei bei naftos perdirbimo įmonei.
„Manome, kad rajono Savivaldybė turi būti suinteresuota sėkminga AB „ORLEN Lietuva“ veikla ir suvokti šios įmonės nerimą, kad trukdoma jos logistinei veiklai“, – teigiama kreipimesi į merą.
Politikų teigimu, būtina imtis visų galimų priemonių, kad būtų atnaujintas geležinkelio ruožo į Latviją atstatymo problemos nagrinėjimas ir rastas sprendimas.

http://www.santarve.lt/aktualijos/at...iu-prieskoniu/

[Al1]

Bet ar reikia temos tam? Jau už savaitės paaiškės ką atsakys Lietuva. Gal bus kiti variantai Europos komisijai pasiūlyti kaip kompromisiniai. Gal jokio skaidymo nebus.

[Romas]

/\ Ačiū už nuorodą, buvau primiršęs tą temą.
Ta tema vadinasi Geležinkelių rinkos liberalizavimas Lietuvoje ir kitur Europoje

Gal reikia palikti užsienio / bendraeuropinius klausimus atskiroje temoje.

Dabar diskusija apie EK ultimatumą LG vyksta keliose temose.
Lietuvos geležinkelių skaidymo variantams užteks medžiagos atskirai temai.

[Al1]

Nėra prasmės. Yra tema apie liberalizavimą. Skaidymas ir yra liberalizavimas. Ultimatumas neaišku ar duotas. Kaip ten yra, mes visko nežinome. Galiausiai gal pakaks formalaus valdžios atsakymo EK ir įsipareigojimo, kad bus imtasi priemonių spręsti problemą. Suprasti reikia vieną dalyką, kad Lietuva būtų geria sumokėti baudas (kurias dar turi paskirti ir neaišku, kokios jos ten bus), nei kad skaidyti geležinkelius, kai vien už keleivių vežimą per metus reikės iš valstybės biudžeto 30 mln., o LG jokių dividentų nemokės, iškils grėsmė RailBalticai ir t.t. Briuseliui reikia argumentuoti, kad išskaidymas yra grėsmė Lietuvos saugumui dėl Kaliningrado tranzito ir Rusijos (nors vienam geram dalykui pasinaudotų rusofobija ).

[Romas]

Atrodo, yra prasmės kurti atskirą temą apie galimą Lietuvos geležinkelių (LG) skaidymą.

Tą procesą išprovokavo Mažeikių - Rengės geležinkelio išardymas 2008 metais ir AB "Orlen Lietuva" skundas Europos komisijai dėl konkurencijos ribojimo.
Pernai Europos komisija siūlė tris variantus:
- Atstatyti liniją Mažeikiai - Reņģe - Jelgava;
- Skaidyti LG;
- Pagerinti susisiekimą su Latvija.

Šiemet, kai duotas ultimatumas per mėnesį kažką daryti, turbūt bent kelis mėnesius bus naujienų apie pokyčius, kurių poveikis LG bus sunkiai įvertinamas.

[Eimantas]

Tema apie vieną geležinkelio liniją, o ne apie danų kiaules.

[Dimitri is Prudiskiu]

Ne kitame, o jau greitai. Projektas jau ruošiamas ar jau paruoštas. Kai tik baigs nuo Baltarusijos sienos iki N. Vilnios ir Vaidotų (dar nepradėta iki Vaidotų), tai pradės iki Radviliškio. O antrame etape ir iki Klaipėdos. Bet jei LG skaldys, tai viskas gali nusikelti neapibrėžtam laikotarpiui, o tada prilįs čia visokiu latvių ir estų ir viskas...

Taigi ir nereikia ju leisti. Kam sitas uzsienio kapitalas. Matyt kaip Mazeikiai elgiasi kaip ten 100% yra uzsienio kapitalas. Ar ne laikas jau isstosti is sito Eurokolukio ir isvaryti is Tevynes: danu kiaules, svedu bankus, lenku naftininkus, estu ir svedu liberalioji, antirusiska ziniasklaida. Kas cia jiems per rojus, o Lietuviai tiktai darbininkai? Kas isgalvojo is vis privatizacija valstybinio turto uzsienieciams. Tegul ne moka baudos ir ne leidzia kitiems iejti i Lietuvos rinka. Cia musu kiemas.

[Al1]

Ne kitame, o jau greitai. Projektas jau ruošiamas ar jau paruoštas. Kai tik baigs nuo Baltarusijos sienos iki N. Vilnios ir Vaidotų (dar nepradėta iki Vaidotų), tai pradės iki Radviliškio. O antrame etape ir iki Klaipėdos. Bet jei LG skaldys, tai viskas gali nusikelti neapibrėžtam laikotarpiui, o tada prilįs čia visokiu latvių ir estų ir viskas...

[Haski]

Gal kitame amžiuje ir elektrifikuos...

[Al1]

Kol kas nieko niekam LG neturi mokėti. Jokio teismo nebuvo. EK tai ne teismas. Jie dabar grasiną Lietuvai galimomis sankcijomis (teismo ieškiniais) ir presuoja Lietuvą dėl LG išskaidymo. Aš tiksliai nesidomėjau, bet atrodo, kad tik viena Lietuva visoje ES neišskaidė geležinkelių. Gal dar koks liliputinis Liuksemburgas irgi neišskaidė. Dėl kitų vežėjų - jei iki šiol neatėjo, neateis ir vėliau. NVS šalių niekas neprileis. Latvijos, Estijos kompanijos (turiu omenyje pirmiausiai privatininkus, o ne LDz ar EVR) gali. Ypač dabar, kai pas juos krachas, gali pradėti lįsti į Lietuvos rinką su savo lokomotyvais. Todėl reikia kuo greičiau elektrifikuoti liniją iki pat Klaipėdos, kad nei latviai nei estai nelandžiotų.

[Dimitri is Prudiskiu]

- O kas atsitik jeigu LG neuzmokes? Kas zino kad toliau gali atsitikti? Linkejimai
- Kokios permainos reiskai igyvendinimas suskirstimo. Taigi ar ruozas nuo sito bus atsatyas pats? Jeigu siulo pamirsti apie bauda tiktai tuo atveju jeigu bus leista atskirti gelezinkeliu imones, tai reiskia kad Brusielis turi dideli nora perimti Lietuvos Gelezinkeliu veikla, bet taigi vis tiek begiu valdymas liks valstybes rankose ir jie neturi visai tu begiu atstatyti.
- Ar igyvendinimas pertvarkos reiks kad uzsienio kompanijas vezios Lietuvos territorijoje? baltarusiu, lenku, latviu, vokeciu, rusu, kinu ir dar visokiu kitu? O ar dabar tas nebuvo galimas, taigi lektuvai skraido is kur nori i Lietuva. Sveikinimai.

[Al1]

Nieko panašaus. Galbūt LG būtų atlikusi vidines investicijas į infrastruktūrą, pakėlusi algas darbuotojams, užsipirkusi naujos technikos ir t.t. už 30 mln., bet keleivių nebūtų vežusi.
Bet jei valstybė būtų gavusi tuos pinigus, tai nereiškia, kad iš jų 30 mln. būtų atiduota keleivių pervežimo dotacijoms. Gal išleistų valstybė juos kitur, o keleivių pervežimo geležinkeliais NEBŪTŲ.

O tai jei balansas valstybės viduje, tai jis jau nebe balansas? Aš nelabai suprantu, kodėl paties vertinimu pakeitus mastelį visas modelis sugriūna? Tik todėl, kad valdys nebe LG vadovas, o vyriausybės vadovas?

Vat būtent, aš irgi už tai, kad balansas būtų valstybės viduje, bet tada turime kurti "baisią", "totalitarinę" centralizuotą su vien tik valstybine ekonomika Lietuvą O juk prieš tai bent jau šio forumo dauguma, ką jau ten kalbėti, valdžiažmogių absoliuti dauguma yra kategoriškai prieš.

[Lettered]

Tai kad nelabai gaunasi baslanas: valstybė dividentų gavo tik 11mln., o kompensuoti už keleivių vežimą turės 30mln.

Jeigu LG nesubsidijuotų keleivių vežino iš savo pajamų, tada valstybė būtų gavusi ne 10, o 40 mln. Eur dividentų; taip, kad suma sumarum gaunasi tas pats.

[Aleksio]

O tai jei balansas valstybės viduje, tai jis jau nebe balansas?

Tai kad nelabai gaunasi baslanas: valstybė dividentų gavo tik 11mln., o kompensuoti už keleivių vežimą turės 30mln.

[vėkas]

Tai kad paties pasisakymas klaidina. Bendras balansas galimas vienos įmonės viduje. O jei įmonės yra atskiri juridiniai asmenys, kas realia siūloma, tai ir kiekviena iš jų darys savo balansus, atsiskaitinės su valstybe (mokės mokesčius) ir t.t. Holdingo kompanija kaip stoginė veiklą koordinuojanti ir dukterinių įmonių akcijas valdanti kompanija. Jei tai privatus holdingas ar koks nors kitas, ne geležinkelių, tai aišku, kad viena kompanija holdinge galėtų dengti kitos nuostolingą veiklą, jei tai būtų naudinga bendrai holdingui ar tą įpareigotų daryti valstybė. Geležinkelių atvejų tai reikštų kryžminį finansavimą, ką draudžia ES.
Modelis ir yra ydingas, jei jį pritaikius sugriaunama ir likviduojama tai, kas yra, o ne plėtojama ir efektyvinama. Tokių modelių jau N+1 mums ir visam pasauliui įkišo Vakarai, ko pasekoje tokius modelius pritaikiusiose šalyse nunyko ištiso pramonės šakos, o valstybės pasidaro bomžatnikais.

O tai jei balansas valstybės viduje, tai jis jau nebe balansas? Aš nelabai suprantu, kodėl paties vertinimu pakeitus mastelį visas modelis sugriūna? Tik todėl, kad valdys nebe LG vadovas, o vyriausybės vadovas?

[Al1]

Dėl pinigų, klaidinat skaitytoją - galutiniam savininkui nepasikeitus (iki privatizacijos, o apie ją kol kas nekalbama) papildomų pinigų nereikės.
Kad ir kiek tarpinių eilučių pridėsi, bendras balansas lieka tas pats. Teiginys "pas mus niekad nedotavo" yra klaidinantis. Jei ataskaitoj pridėsi dvi eilutes ta pačia suma tik su priešingais ženklais - dotacija atsiras, ar ne? Atskyrus veiklas biudžete atsiras ne tik dotacijų (išlaidos), bet ir dividendų (pajamos) eilutės, tad bendras rezultatas bus tas pats. O jei ir nebus tas pats, dėl to nereiktų kaltinti pakeisto nuosavybės modelio. Jei vyriausybė neskirs "pakankamai" lėšų keleivių vežimui - tuomet tai tiesiog reikš, jog šios funkcijos nereikia, o ne tai, kad naujasis modelis yra ydingas.
Tamsta juk ir pats ne kartą esi kritikavęs dabartinę keleivių vežimo praktiką, tad vargu ar galima teigti, jog esamas modelis yra idealus.

Tai kad paties pasisakymas klaidina. Bendras balansas galimas vienos įmonės viduje. O jei įmonės yra atskiri juridiniai asmenys, kas realia siūloma, tai ir kiekviena iš jų darys savo balansus, atsiskaitinės su valstybe (mokės mokesčius) ir t.t. Holdingo kompanija kaip stoginė veiklą koordinuojanti ir dukterinių įmonių akcijas valdanti kompanija. Jei tai privatus holdingas ar koks nors kitas, ne geležinkelių, tai aišku, kad viena kompanija holdinge galėtų dengti kitos nuostolingą veiklą, jei tai būtų naudinga bendrai holdingui ar tą įpareigotų daryti valstybė. Geležinkelių atvejų tai reikštų kryžminį finansavimą, ką draudžia ES.
Modelis ir yra ydingas, jei jį pritaikius sugriaunama ir likviduojama tai, kas yra, o ne plėtojama ir efektyvinama. Tokių modelių jau N+1 mums ir visam pasauliui įkišo Vakarai, ko pasekoje tokius modelius pritaikiusiose šalyse nunyko ištiso pramonės šakos, o valstybės pasidaro bomžatnikais.

[Aleksio]

Jei ataskaitoj pridėsi dvi eilutes ta pačia suma tik su priešingais ženklais - dotacija atsiras, ar ne? Atskyrus veiklas biudžete atsiras ne tik dotacijų (išlaidos), bet ir dividendų (pajamos) eilutės, tad bendras rezultatas bus tas pats.

Pernai LG sumokėjo į biudžetą tik 11,4 mln.€ (nors ir tai buvo per daug), o tai yra mažiau nei 30mln.€.

[vėkas]

Pirmame etape galbūt. Vėliau to neturėtų būti. Direkcija tai ne UAB'as. Vienos įmonės viduje mokesčiai už infrastruktūrą yra virtualūs, kaip ir daugybė kitų finansinių srautų. O atskirų įmonių, tegul ir po vienu holdingo "stogu", jau realūs biudžetai turi būti su realiais pinigais. Kadangi kryžminis finansavimas draudžiamas, tai turės keleivių vežimą finansuoti valstybė.



Kiek ilgai skirs? Ir ar nenurėš. Latvijoje dotuoja seniai, o pas mus niekada nedotavo. Yra skirtumas, kai reikės surasti pinigų eilutei, kurios niekada nebuvo biudžete ir tokiu metu, kai atliekamų pinigų nėra (atliekamų, aišku, niekada nebuvo).
Galiausiai tai, ką matome Latvijoje, yra apgailėtina. Taip, aplink Rygą traukiniai kursuoja dažnai. Bet tik tiek. Naujų traukinių jiems nematyti.

Dėl pinigų, klaidinat skaitytoją - galutiniam savininkui nepasikeitus (iki privatizacijos, o apie ją kol kas nekalbama) papildomų pinigų nereikės.
Kad ir kiek tarpinių eilučių pridėsi, bendras balansas lieka tas pats. Teiginys "pas mus niekad nedotavo" yra klaidinantis. Jei ataskaitoj pridėsi dvi eilutes ta pačia suma tik su priešingais ženklais - dotacija atsiras, ar ne? Atskyrus veiklas biudžete atsiras ne tik dotacijų (išlaidos), bet ir dividendų (pajamos) eilutės, tad bendras rezultatas bus tas pats. O jei ir nebus tas pats, dėl to nereiktų kaltinti pakeisto nuosavybės modelio. Jei vyriausybė neskirs "pakankamai" lėšų keleivių vežimui - tuomet tai tiesiog reikš, jog šios funkcijos nereikia, o ne tai, kad naujasis modelis yra ydingas.
Tamsta juk ir pats ne kartą esi kritikavęs dabartinę keleivių vežimo praktiką, tad vargu ar galima teigti, jog esamas modelis yra idealus.