Čia turbūt labiau Lietuvos stočių keleivių platformų (aka peronai) problema, o ne pačių traukinių.
LG naudojami ir žemagrindžiai, ir aukštagrindžiai riedmenys. Gal reikėjo dėl to apsispręsti ir atitinkamai pritaikyti peronus? Minsko stoty lyg ir aukšti peronai?
Vilnių pasiekė pirmasis „Lietuvos geležinkelių“ šiemet įsigytas dyzelinis traukinys, pagamintas Lenkijos įmonėje „PESA Bydgoszcz“. Antros klasės keleivinis traukinys 630M turi 140 sėdimų vietų ir gali važiuoti 140 km/val. greičiu.
Pasak „Lietuvos geležinkelių”, šis traukinys gegužės 26 d. pradės vežti keleivius maršrutu Vilnius–Minskas–Vilnius.
Dar vienas traukinys turi atvykti gegužės mėnesį, jis taip pat kursuos tarp Lietuvos ir Baltarusijos sostinių. Trečiasis toks traukinys, kurio laukiama metų pabaigoje, bus naudojamas vietinio susisiekimo maršrutuose. Iki 2020 metų, gavus Europos Sąjungos paramą, tikimasi įsigyti dar 26 naujus riedmenis ir visiškai atnaujinti dyzelinių ir elektrinių traukinių parką.
Čia turbūt labiau Lietuvos stočių keleivių platformų (aka peronai) problema, o ne pačių traukinių.
O kas Lietuvoje ne taip su peronais? Kaip tik Lietuvoje (lyginant su Latvija ir tą pačią Lenkija) peronai yra padaryti labai geri. Ar tu nori aukštų/pusiau aukštų peronų?
Iš "user-friendliness" pusės automatiškai pasenęs/nusidėvėjęs pirkinys ir nesvarbu nei kokios kėdės, nei kokia spalva, nei koks dizainas, nei ar yra oro-kondicionavimas... Nes eilinį kartą į vagoną teks KOPTI...
Čia turbūt labiau Lietuvos stočių keleivių platformų (aka peronai) problema, o ne pačių traukinių.
Iš "user-friendliness" pusės automatiškai pasenęs/nusidėvėjęs pirkinys ir nesvarbu nei kokios kėdės, nei kokia spalva, nei koks dizainas, nei ar yra oro-kondicionavimas... Nes eilinį kartą į vagoną teks KOPTI...
Komentuoti: