Iš Bialystok reiktų išvažiuoti tarp 9 ir 10, kad suspėti į EC 44. Paskui lieka EC 40 17:00.
Įvertinus laiko skirtumą, gal visai įmanoma paleisti pirmąjį LTG IC su ETA Bialystok bent jau 09:30?
Tuomet šios dienos situacijoje reikėtų, kad PKP savo rytinį iš Suvalkų, kuris ten išvažiuoja ~7 val., leistų nuo Mockavos. Nes šitas traukinys iš Balstogės išvažiuoja kažkada po 9 val. TAČIAU: net jei toks traukinys iš Mockavos išvyktų 7 val., iš Vilniaus jungiamasis turėtų išvažiuoti 4:40. Kas po galais tokiu metu važiuotų tuo traukiniu? Jau buvo gausybė komentarų dėl netinkamo (pernelyg ankstyvo) išvykimo Rygos traukiniui, kai pradžioje jis iš Vilniaus išvažiuodavo 6:30. O čia...
Nėra prie ko priderinti iš Lenkijos pusės. Rytinis iš Suvalkų išvažiuoja berods ~7 val., tai neišeina iš Vilniaus tokiam laikui atvažiuot.
Iš Bialystok reiktų išvažiuoti tarp 9 ir 10, kad suspėti į EC 44. Paskui lieka EC 40 17:00.
Įvertinus laiko skirtumą, gal visai įmanoma paleisti pirmąjį LTG IC su ETA Bialystok bent jau 09:30?
Būtų geriau priderinti traukinį prie naktinių traukinių į Prahą/Bratislavą/Budapeštą/Vieną kurie išvyksta iš Varšuvos (nes dabar reikia laukti beveik 24 valandas kad persėsti į juos)
Pažiūriu Trainviking, visai įdomu stebėti jo keliones traukiniais. Tik, šiaip, jis gana neblogai parodo, kas būna, kai žmogus keliauja ir nepasidaro basic namų darbų apie šalis, į kurias atvažiuoja ir po to bando kažką apie jas pasakoti. Nuo klaidingo šalies pavadinimo tarimo (Lituthania) iki krūvos neteisingų teiginių ir prielaidų apie tai, ką mato pakeliui. Not a biggie, nes žmogus tikrai stengiasi ir turi entuziasmo, bet aš jo vietoj truputį daugiau pasigūglinčiau prieš šnekėdamas.
2025-01-16 susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis Varšuvoje susitiko su Lenkijos infrastruktūros ministru Dariuszu Klimczaku aptarti galimybes dar labiau stiprinti dvišalį bendradarbiavimą transporto ir logistikos sektoriuje. Tuo pačiu buvo aptarta ir galimybė nuo 2028 m. paleisti keleivinį traukinį maršrutu Kaunas–Varšuva be persėdimo.
Įdomu, kodėl tik nuo 2028?... Remiantis 2022 m. pranešimu, ruože Kaunas– LT/PL siena automatinė signalizacija turėtų būti įdiegta iki 2026. Klausimas, ar tokie darbai vis tik yra vykdomi šiuo metu...
Kažkaip kelis metus lenkų Pesos su lietuvių mašinistais iki Kauno važinėjo be jokios signalizavijos. Taip, kiek apribotas greitis. Bet eismas įmanomas ir taip, kaip yra. Viskas susiveda į lokomotyvus. Lenkai atliekamų neturi, o LTG irgi neturi tinkamo keleiviniam traukiniui lokomotyvo su elektriniu šildymu.
Įdomu, kodėl tik nuo 2028?... Remiantis 2022 m. pranešimu, ruože Kaunas– LT/PL siena automatinė signalizacija turėtų būti įdiegta iki 2026. Klausimas, ar tokie darbai vis tik yra vykdomi šiuo metu...
Nes sekantys Seimo rinkimai 2028 m. Per anksti padarysi, tai ne tik reikės dirbti, bet visi ir rezultatą pamirš iki rinkimų. Čia gi tokia koalicija, kurie pachillins porą metelių ir prieš rinkimus kažką padarys, kad galėtų pasireklamuoti
2025-01-16 susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis Varšuvoje susitiko su Lenkijos infrastruktūros ministru Dariuszu Klimczaku aptarti galimybes dar labiau stiprinti dvišalį bendradarbiavimą transporto ir logistikos sektoriuje. Tuo pačiu buvo aptarta ir galimybė nuo 2028 m. paleisti keleivinį traukinį maršrutu Kaunas–Varšuva be persėdimo.
Įdomu, kodėl tik nuo 2028?... Remiantis 2022 m. pranešimu, ruože Kaunas– LT/PL siena automatinė signalizacija turėtų būti įdiegta iki 2026. Klausimas, ar tokie darbai vis tik yra vykdomi šiuo metu...
Nežinau į kurią temą geriau dėt... Latvio kelionė iš Rygos į Lenkiją. Matosi kad trūksta dar vieno reiso, suderinto traukiniu į Mockavą. Jei būtu, gal ir atsirastu kad ir minimali paklausa iš Rygos.
Aš dėl to rašiau apie 1435 mm, kad šioje vėžėje yra reali konkurencija ir dirba visų šalių (neišskiriu valstybiniai, ar privatūs) vežėjai. Su kitomis vežėmis taip nėra. Toks DB dirba visoje Europoje. Taip kad galės vežti ir Lietuvoje. Berods jis (DB Cargo Polska) netgi turi licenciją Lietuvoje veikti (negarantuoju, bet lygtai vienu metu važinėjo iki Mockavos). Keleivių vežimas yra kas kita. Privatininkams tai visiškai neįdomu, jei tik valstybė neskelbia konkurso ir nemoka už keleivių kilometrus. Čia subsidijos nepadeda. Turi būti 100 proc. finansavimas iš valstybės ar vietinės valdžios. Tada privatininkai dirba. Turistiniai, istoriniai ir pan. traukiniai ne į temą. Apie juos kita kalba. Nors kai kuriuose segmentuose yra ir visiškai laisvos iniciatyvos ir veiklos - tas pats FlixTrain. Kadangi RB iš karto yra ir bus nuostoliga, keleivių pervežimams reikės ne subsidijų, o konkurso ir garantuoto finansavimo. Kaip tai bus daroma, neaišku. Faktas vienas, kad viso trys šalys - Lietuva, Latvija ir Estija (o gal ir Lenkija) turės susitarti, kokį modelį pasirinkti - bendros kompanijos-vežėjo steigimas ar bendras tarptautinio konkurso skelbimas vežėjui parinkti.
Kokie dar konkursai? Krovinių vežimas visoje ES 1435 mm vėže visiškai liberalizuotas - veža kas tik nori, kas atitinka minimalius reikalavimus (turi licenciją ir kitus reikiamus dokumentus toje šalyje, kurioje ketina vežti). Tam nereikia jokio konkurso. Su keleivių vežimu yra kitaip - jis dotuojamas, todėl arba konkursas, arba tiesioginė sutartis su vežėju (čia, žinoma, eina kalba tik apie valstybinius geležinkelius) be konkurso.
Prieeigos prie daugumos geležinkelių ES, įskaitant ir rusišką 1520/1524, ir Iberijos 1668, ir Airijos 1000 vėžes yra liberalizuotos. Įskaitant ir keleivių vežimą. Tiesiog nedaug įmonių nori vežti keleivius prieš tai negavus kokios nors subsidijos garantijos, nes keleivių vežimas bendrai imant yra nuostolingas. Ar pavyks gauti norimus laikus vežimui ir t.t. tai jau kitas klausimas, bet nereikia jokio konkurso ar sutarties kad vežti keleivius, dėl to iš tos Čekų įmonės ir girdėjom apie planus naktiniam traukiniui - ten ta įmonė maždaug hobio lygio, ir jokių galimybių neturi gauti sutarties iš valstybės ar panašiai, bet vis dėl to vežimus planuoja ir daro.
O matyti "kodėl ne", tai šiaip reiktų. Gera vieta pradėti matyti būtų kad ir visas ligšiolinis RB projekto track recordas Lietuvoje, kur absoliučiai visos iki vienos projekto dalys belenkaip vėlavo ir šiuo metu vėlavimai tik didėja. Negana to, net nepateikiami paaiškinimai, kodėl taip yra, nors viskas lyg ir savo vietose ir projektas turėtų judėti pilnbu greičiu be jokių trukdžių. Geras pavyzdys - Jonavos tiltas, kuriam dar net polių turbūt nebaigė kalti, nors šiuo metu tiltas jau turėjo būti praktiškai baigtas. Vis dar nematai, kodėl iki 2030 Kaunas-Lenkija neturi absoliučiai jokių šansų būti užbaigtas?
"Absoliučiai visos iki vienos" vėluojančios projekto dalys yra pagrinde Kaunas-Latvijos siena atkarpa, nes kitur daugiau mažiau pagal planą eina. Ir aš esu išgirdęs gana patikimų kuždesių kad vėluoja didžiąja dalimi dėl to kad projektuotojas prisišiko tiek kad statytojai nenori imti kontrakto kol nepataisys. Kodėl neina viešai dėl šito tai nežinau, bet įtarimas toks kad nelabai ką pakeistų, nes projektavimą kaip ir bendra įmonė užsakė, ir jai reikėtų knistis, o ne lietuviams. Kitų sekcijų projektavimą kitos įmonės daro, dėl ko mano pasitikėjimas kad jos greičiau vyks gerokai stipresnis.
Ir čia net nekalbant apie riedmenų pirkimą, dėl kurio vis dar spengianti tyla
Dėl riedmenų, tai nelabai manau kad kas nors konkretaus ir bus išgirsta iki kol nebus pirkimas paskelbtas. Žinau kad bent LTG Link kažką patys planuoja, bet kada paskelbs kažką konkrečiau tai nežinau.
Kokie dar konkursai? Krovinių vežimas visoje ES 1435 mm vėže visiškai liberalizuotas - veža kas tik nori, kas atitinka minimalius reikalavimus (turi licenciją ir kitus reikiamus dokumentus toje šalyje, kurioje ketina vežti). Tam nereikia jokio konkurso. Su keleivių vežimu yra kitaip - jis dotuojamas, todėl arba konkursas, arba tiesioginė sutartis su vežėju (čia, žinoma, eina kalba tik apie valstybinius geležinkelius) be konkurso.
Taigi dėl riedmenų pirkimo gali būti taip, kad nieko ir nepirks, o leis važiuoti visiems norintiems. Kas dėl krovinių, tai taip tikriausiai ir bus. Dėl keleivinių irgi gali būti, kas pasamdys kokį DB su savo riedmenimis (naudotais IC-E) ir tuo viskas pasibaigs...
Ne. Yra pavyzdžių, kai nuo projektavimo iki statybos pabaigos praeidavo pora metų. Taip, žvalgyba, topografavimas vietoje gal dar metus iki tai užtrukdavo, bet ne daugiau. Paprastai būtent valstybė statė greitai. O privatininkai ilgiau. Taip kad fiziškai buvo įmanoma, o dabar net ir fiziškai neišeina, nepaisant milžiniškos techninės pažangos, tiksliau revoliucijos...
O kas čia tie "visi norintys", kurie visur visus veš? Tokiu atveju, kaip minimum, reiktų skelbti vežėjų konkursus ir pradėti dalinti slotus, nes, kaip matom, DB, Trenitalia ir visi kiti "norintys" vežti jau beveik eilėje laukia prie SuMin
Taigi dėl riedmenų pirkimo gali būti taip, kad nieko ir nepirks, o leis važiuoti visiems norintiems. Kas dėl krovinių, tai taip tikriausiai ir bus. Dėl keleivinių irgi gali būti, kas pasamdys kokį DB su savo riedmenimis (naudotais IC-E) ir tuo viskas pasibaigs...
Per pora metų statė. Finansavimas, projektavimas, etc. trūko gerokai ilgiau, bet niekas tokių dalykų į knygas nerašė
Ne. Yra pavyzdžių, kai nuo projektavimo iki statybos pabaigos praeidavo pora metų. Taip, žvalgyba, topografavimas vietoje gal dar metus iki tai užtrukdavo, bet ne daugiau. Paprastai būtent valstybė statė greitai. O privatininkai ilgiau. Taip kad fiziškai buvo įmanoma, o dabar net ir fiziškai neišeina, nepaisant milžiniškos techninės pažangos, tiksliau revoliucijos...
Komentuoti: