Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[LV] Latvijos geležinkeliai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • ejs-ejs
    replied
    Parašė taccido Rodyti pranešimą

    Juk galima padaryti taip, kad daiktas pasidarytų nuostolingas, o tada jau ardyti ir sakyti, kad gi ne šiaip sau išardėm, buvo rimtos priežastys. Čia labai daug kam pritaikoma schema.

    Juk ir Britanijoje 9 dešimtmetyje norėta išardyti didelę dalį geležinkelių tinklo ir be saiko plėtoti greitkelius.
    Fronto rokadinis kelias neskiačiuojamas pagal ekonomistų lenteles. O paskui -
    After World War II, passenger traffic on the line was mainly supported by freight-passenger trains, in which two or three cars immediately behind the locomotive were passenger, and the rest were freight cars. After the branch to Alsunga was closed, one passenger train was left, which departed from Ventspils early in the morning, and departed from Liepaja on the way back in the late afternoon. The travel time along the entire line was just over 4 hours.
    100 - 160 km ( 112 km per P111) atstumas per 4 valandas, brandaus socializmo laikais? Primenu, jog beveik visas Latvijos pajūris buvo režiminė zona ir jokių užsieniečių (nes Karosta, Skrunda, o ir į Švediją kas nors norės nuplaukti ...)

    O su greitkeliais ne tik britai nudegė. Tai buvo tik vienas iš Blogai Pasibaigusių Eksperimentų.

    Komentuoti:


  • taccido
    replied
    Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimą

    Niekas neuždarinėja (išskyrus LTG Rengės atvejį) kelio vien todėl, kad jis negražus.
    Tuomet galima verkti visų Lietuvoje nuardytų siaurukų linijų, nes, suprantate, prarandome Tokį Turistinį Potencialą. Kiek turistų kasdien keliautų iš Linkuvos į Joniškėlį!
    Juk galima padaryti taip, kad daiktas pasidarytų nuostolingas, o tada jau ardyti ir sakyti, kad gi ne šiaip sau išardėm, buvo rimtos priežastys. Čia labai daug kam pritaikoma schema.

    Juk ir Britanijoje 9 dešimtmetyje norėta išardyti didelę dalį geležinkelių tinklo ir be saiko plėtoti greitkelius.

    Komentuoti:


  • ejs-ejs
    replied
    Parašė ifl Rodyti pranešimą
    Galėjo būti pastatyta rokadiniam keliui, o panaudota turistiniam. Infrastruktūrinis barbarizmas nesiskiria nuo kultūrinio visko griovimo.
    Jei teko būti tuose kraštuose, tai turėtum suprasti visą jų turistinį potencialą. Čia ne Šveicarija.
    Wiki yra gan nebloga Liepojos - Ventspilio geležinkelio istorija. Kuri irgi aktuali Lietuvai, planuojant pietinę šaką: geležinkelis reikalingas tuomet, kai reikia vežti krovinius arba didelius keleivių srautus. Niekas neuždarinėja (išskyrus LTG Rengės atvejį) kelio vien todėl, kad jis negražus.
    Tuomet galima verkti visų Lietuvoje nuardytų siaurukų linijų, nes, suprantate, prarandome Tokį Turistinį Potencialą. Kiek turistų kasdien keliautų iš Linkuvos į Joniškėlį!

    Mes (žmonija) esame finansiškai ir techniškai neįgalūs išsaugoti ir panaudoti viską, kas kada nors yra sukurta. C'est la vie.Tam tikri sprendimai yra efektyvūs tam tikru metu, bet jiems kada nors ateina natūrali pabaiga. Liepojos-Ventspilio linijos natūrali pabaiga - Kuršo evakuacija, kam ji ir buvo statyta. Siaurukų pabaiga atėjo kartu su sunkvežimiais. Vandens ar vėjo malūnų - su elektra. Mes galime kai ką išsaugoti istorijai, bet negalime išsaugoti visko.

    Komentuoti:


  • ifl
    replied
    Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimą

    Nepaisant to, kad Liepoja - Romnai buvo rusiškos vėžės, o Liepoja - Ventspilis buvo reikalinga tik kaip rokadinis kelias?
    Na, tuomet ačiū stalinui už pietus.
    Galėjo būti pastatyta rokadiniam keliui, o panaudota turistiniam. Infrastruktūrinis barbarizmas nesiskiria nuo kultūrinio visko griovimo.
    Paskutinis taisė ifl; 2023.12.23, 21:21.

    Komentuoti:


  • ejs-ejs
    replied
    Parašė ifl Rodyti pranešimą

    Susijusios, nes USSR jas perstatė iš skirtingų pločių siaurųjų (600mm, 750mm) Latvijoje į 1524mm.
    Nepaisant to, kad Liepoja - Romnai buvo rusiškos vėžės, o Liepoja - Ventspilis buvo reikalinga tik kaip rokadinis kelias?
    Na, tuomet ačiū stalinui už pietus.

    Komentuoti:


  • ifl
    replied
    Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimą

    Šiame kontekste Liepoja - Ventspilis ir Liepoja - Romnai linijos yra ypač susijusios su USSR.
    Susijusios, nes USSR jas perstatė iš skirtingų pločių siaurųjų (600mm, 750mm) Latvijoje į 1524mm.

    Komentuoti:


  • ejs-ejs
    replied
    Parašė jan Rodyti pranešimą

    Nuo Priekulės iki Liepojos nebėra ir beveik
    Deja.
    https://www.google.com/maps/@56.5374...8192?entry=ttu yra šios linijos galas.

    Komentuoti:


  • ejs-ejs
    replied
    Parašė ifl Rodyti pranešimą

    Po 50 metų, jeigu ne greičiau, EU atstatinės tai, ką pastatė USSR, o nacionalinė valdžia bukaprotiškai išgriovė.
    Šiame kontekste Liepoja - Ventspilis ir Liepoja - Romnai linijos yra ypač susijusios su USSR.

    Komentuoti:


  • ifl
    replied
    Parašė jan Rodyti pranešimą

    Liepoja Ventspilis ne tik nuardyta bet daug kur ir išparduota žemė
    Po 50 metų, jeigu ne greičiau, EU atstatinės tai, ką pastatė USSR, o nacionalinė valdžia bukaprotiškai išgriovė.

    Komentuoti:


  • jan
    replied
    Parašė ifl Rodyti pranešimą

    Ir labai blogai, nes, mąstant į priekį, Baltijos šalių pajūris turi būti laikomas vienu turistiniu objektu ir jam sukurtos šiuo metu ardomos paskirų dalių jungtys (pvz. Klaipėda - Liepoja - Ventspilis - Ryga geležinkelis). Dauguma turistų važiuoja į Baltic states, o ne į Lithuania, kuri tiek dydžiu, tiek pasiūla yra mažesnė už nemažą kiekį miestų - turistų traukos centrų.
    Liepoja Ventspilis ne tik nuardyta bet daug kur ir išparduota žemė

    Komentuoti:


  • ifl
    replied
    Parašė jan Rodyti pranešimą

    Nuo Priekulės iki Liepojos nebėra ir beveik
    Ir labai blogai, nes, mąstant į priekį, Baltijos šalių pajūris turi būti laikomas vienu turistiniu objektu ir jam sukurtos šiuo metu ardomos paskirų dalių jungtys (pvz. Klaipėda - Liepoja - Ventspilis - Ryga geležinkelis). Dauguma turistų važiuoja į Baltic states, o ne į Lithuania, kuri tiek dydžiu, tiek pasiūla yra mažesnė už nemažą kiekį miestų - turistų traukos centrų.

    Komentuoti:


  • jan
    replied
    Nuo Priekulės iki Liepojos nebėra ir beveik

    Komentuoti:


  • ejs-ejs
    replied
    Parašė Zefyras Rodyti pranešimą
    Taigi net nėra geležinkelio Latvijos pusėje, ir turbūt neplanuojamas atstatymas.
    Beveik yra, https://www.google.com/maps/@56.3427...8192?entry=ttu
    https://www.google.com/maps/@56.4079...8192?entry=ttu

    Komentuoti:


  • Silber418
    replied
    Gruodžio 15 dieną Latvijos geležinkeliuose debiutavo naujojieji Škoda 16Ev traukiniai. Šie traukiniai keičia sovietines RvR elektryčkas.

    Šiame video pateikiama reiso tarp Sloka (Jūrmalos) ir Rygos.

    Paskutinis taisė Silber418; 2023.12.17, 03:28.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė John Rodyti pranešimą

    Čia jau offtopic aišku, bet kas čia per žemėlapis? Kažkoks naujas? Taip išeina latviai didins greitį iki 160km/h? Įdomu, ką LTG? Amžinai planuoja neperlipti 120km/h?
    Taip, Latvija rimtai žiūri į infrastruktūrą, tiek oro, tiek geležinkelių, tiek net tų pačių kelių, iš kurių daug metų juokdavomės. Dalis geležinkelio modernizacijos bus baigta jau šiemet. Aišku, ne tik už savo pinigus, ES tokius žalius projektus dabar labai skatina ir remia.

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    [IMG]https://www.ldz.lv/sites/default/files/styles/att
    Čia jau offtopic aišku, bet kas čia per žemėlapis? Kažkoks naujas? Taip išeina latviai didins greitį iki 160km/h? Įdomu, ką LTG? Amžinai planuoja neperlipti 120km/h?

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Obi-Wan Kenobi Rodyti pranešimą
    Kodėl tik iki Jelgavos?

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Kažkas naujo kaip gali būti Latvijos pertarkymo iš 1520 mmm į 1435 mm planai, jei apie tokius palnus Lietuvoje kaip ir nesigirdi.

    VZ.LT 2023.01.14
    Latvijos transporto ministras: per anksti atsisakyti plačiosios vėžės
    Latvijos transporto ministras Janis Vitenbergas sako, kad šalies geležinkelių perėjimas prie siaurosios 1.435 mm vėžės negalėtų įvykti be papildomo ES finansavimo.
    Tai jis nurodo, kritikuodamas Europos Sąjungos (ES) transporto ministrų sprendimą, kad visos ES narės turėtų parengti planą, kaip iki 2025–2026 m. pereiti prie siaurosios vėžės. Taip pat jis atkreipia dėmesį, kad skirtas laikas, atsisakyti plačiosios 1.524 mm vėžės, yra per trumpas.

    Kaip rašo „The Railfreight“, J. Vitenbergas taip pat pabrėžė, kad 1.524 mm pločio vėžės geležinkelio linijų likvidavimas gali būti labai problemiškas.
    „Sprendimas integruotis į Europos geležinkelių tinklą buvo priimtas daugiau nei prieš dešimt metų, kai nusprendėme įgyvendinti projektą „Rail Baltica“. Tačiau pilnas perėjimas prie europinės geležinkelio vėžės gali kainuoti milijardus, o Latvijos ekonomika negalėtų to išlaikyti“, – nurodė jis.

    Anot jo, tai nenaudinga ir dėl infrastruktūros suderinimo su Ukraina.
    „Dar per anksti kalbėti apie senųjų linijų likvidavimą, nes Ukraina naudoja tą pačią vėžę. Tikiu, kad karas Ukrainoje baigsis, ir mums gali tekti svarbus vaidmuo atkuriant šalį. Mūsų jūrų uostai ir geležinkelis gali būti naudojami statybinėms medžiagoms ir daugeliui kitų prekių gabenti į Ukrainą“, – sakė jis.

    https://www.vz.lt/transportas-logist...aciosios-vezes

    Komentuoti:


  • arturiux
    replied
    Naujojo elektrotraukinio Škoda Pantera bandymai:

    https://www.youtube.com/watch?v=EWciRekSJ_w

    Komentuoti:


  • Ignalina
    replied
    Būtent dėl gabarito. Nepratilptų per Lenkijos peronus, o vežti per Baltarusiją dėl geopolitinės situacijos galimybių nėra. Tad tenka krauti ant tralų.

    Komentuoti:

Working...
X