[LV] Latvijos geležinkeliai

[VLR]

Tai, o jums nesakė, kad Ryga buvo Pabaltijo respublikų geležinkelių centru, kuriame sovietmečiu (o gal ir net carinėje Rusijoje? Reikia nepamiršti, kad Rusijos imperijoje Ryga buvo trečias pagal dydį miestas) buvo sprendžiama geležinkelių tinklo plėtra? Štai jums ir atsakymas, kodėl geležinkelių tinklas Latvijoje išvystytas plačiausiai.

Diskusija buvo apie tai AR Latvijos geležinkelių tinklas yra išvystytas geriau, ir yra teigiančių, kad taip nėra. Tavo pranešimas yra atsakymas į hipotetinį teiginį, kad Latvija išvystė savo tinklą nepriklausomybės laikotarpiu, t.y. į teiginį, kurio niekas šitoje temoje nepateikė, nes visiems yra akivaizdu, kad taip nebuvo (net jei ir latviai atitolo nuo Lietuvos per tą laiką). Visiems aišku, kad tiek Latvija, tiek Lietuva paveldėjo savo geležinkelius iš gerokai senesnių laikų.

Tokia argumentavimo taktika yra vadinama ‘šiaudinė baidyklė’ (angl. strawman).

[ejs-ejs]

Pabandykite iki Klaipėdos su automobiliu važiuoti po Kėdainius ir Šiaulius kaip traukinys ir dar paprastas siauras kelias, visai kita kelionės ir trukmė ir komfortas gaunasi.

Kodėl taip apsunkti kelionę? Kuo netinka Žemaičių plentas arba kelionė panemune?

[Lettered]

Tai, o jums nesakė, kad Ryga buvo Pabaltijo respublikų geležinkelių centru, kuriame sovietmečiu (o gal ir net carinėje Rusijoje? Reikia nepamiršti, kad Rusijos imperijoje Ryga buvo trečias pagal dydį miestas) buvo sprendžiama geležinkelių tinklo plėtra? Štai jums ir atsakymas, kodėl geležinkelių tinklas Latvijoje išvystytas plačiausiai.

Būtent, spėju iš esamo tinklo pastatyta per paskutinius 35 nepriklausomybės metus tik labai maža dalis esamų bėgių. Taip pat pat kaip ir tramvajai miestuose.

[Perfect]

Vis tiek, tiek kilometrais, tiek pačiu keleivių skaičiumi lenkia gana stipriai, o latvių milijonu mažiau nei lietuvių. Teko lankytis Rygoj geležinkelių muziejuj, tai akivaizdu, kad istoriškai Ryga buvo žymiai svarbesnis geležinkelių mazgas, o pvz tarpukariu jei per Kauną dar vykdavo judėjimas, tai Vilnius lenkų buvo išvis paliktas kažkur nuošaly. Todėl ir nestebina, kad latvių geresnė infrastruktūra, bet Lietuva toli gražu neišnaudoja savo geležinkelių taip kaip latviai, ypač su priemiestiniais maršrutais.

Tai, o jums nesakė, kad Ryga buvo Pabaltijo respublikų geležinkelių centru, kuriame sovietmečiu (o gal ir net carinėje Rusijoje? Reikia nepamiršti, kad Rusijos imperijoje Ryga buvo trečias pagal dydį miestas) buvo sprendžiama geležinkelių tinklo plėtra? Štai jums ir atsakymas, kodėl geležinkelių tinklas Latvijoje išvystytas plačiausiai.

[Aiwux]

Baisu... bet gal pasimatuojame keleivių kilometrais per metus

PV 693 mln. vs LTG Link 537 mln.

Mažiau baisiai atrodo?

Vis tiek, tiek kilometrais, tiek pačiu keleivių skaičiumi lenkia gana stipriai, o latvių milijonu mažiau nei lietuvių. Teko lankytis Rygoj geležinkelių muziejuj, tai akivaizdu, kad istoriškai Ryga buvo žymiai svarbesnis geležinkelių mazgas, o pvz tarpukariu jei per Kauną dar vykdavo judėjimas, tai Vilnius lenkų buvo išvis paliktas kažkur nuošaly. Todėl ir nestebina, kad latvių geresnė infrastruktūra, bet Lietuva toli gražu neišnaudoja savo geležinkelių taip kaip latviai, ypač su priemiestiniais maršrutais.

[Lettered]

Tie paskaičiavimai naudoja atstumą keliais, kuris yra aktualus renkantis tarp traukinio ir automobilio ar autobuso. Man, kaip gyvenančiam Vilniuje, Klaipėda yra už 310km - kokiu maršrutu traukinys važiuoja nėra aktualu, svarbu per kiek laiko aš nusigausiu į tą tašką, esantį už 310km.. Bet suprantu, kad taip skaičiuoti gal ir nėra įprasta. Bet kokiu atveju, Daugpilio traukinio konkurencingumas (lyginant su kelių transportu) yra panašus į Klaipėda - Vilnius.

Latvijos atveju traukinys gerokai konkurencingesnis, nes iki Daugpilio bėgiai eina tiesesniu keliu nei automobilių kelias, kur net nėra jokios autostrados. Pabandykite iki Klaipėdos su automobiliu važiuoti po Kėdainius ir Šiaulius kaip traukinys ir dar paprastas siauras kelias, visai kita kelionės ir trukmė ir komfortas gaunasi. Tokiu atveju manau ir LT gerokai daugiau būtų norinčių važiuoti traukiniu vietoje automobilio. Tai pat iš Daugpilio atvažiavus į Rygą ranka pasiekiamas senamiestis ir visi traukos taškai, Klaipėdos traukinių stolis jau toliau nuo centro, taip pat Rygoje su traukiniu patogiai gali į bet kurią Jūrmalos vietą nuvykti, o traukinys iš Klaipėdos nei į Palangą ar pamarį nevažiuoja.

[VLR]

Tie paskaičiavimai naudoja atstumą keliais, kuris yra aktualus renkantis tarp traukinio ir automobilio ar autobuso. Man, kaip gyvenančiam Vilniuje, Klaipėda yra už 310km - kokiu maršrutu traukinys važiuoja nėra aktualu, svarbu per kiek laiko aš nusigausiu į tą tašką, esantį už 310km.. Bet suprantu, kad taip skaičiuoti gal ir nėra įprasta. Bet kokiu atveju, Daugpilio traukinio konkurencingumas (lyginant su kelių transportu) yra panašus į Klaipėda - Vilnius.

Dėl komforto tai aš pilnai sutinku, jie naudoja priemiesčio traukinius tarpmiestiniam maršrutui ir tai, be abejonės, nėra gerai komfortui.

[sleader]

Tai tie 6 traukiniai tarp Daugpilio ir Rygos ir dar 2 netrukus pradėsiantys važinėti papildomi iki Aizkrauklės, pagal tave, yra skirti aptarnauti Daugpiliui? 8 traukiniai vien Daugpilio priemiesčiams? Nemanau, kad net latviai galėtų sau tai leisti.

Nesu nagrinėjęs Latvijos piliečių kelionių ypatumų, bet labai abejoju, kad "užkampio miestas su 100k gyventojų" kasdien sugeneruoja tokius srautus tarpmiesčio susisiekimui. Nors gal Latvijoje tai ir realu, kadangi tai iš esmės vieno miesto valstybė. Ir jeigu žmonėms dėl kasdienės veiklos reikia važinėti tokius atstumus, tokiais traukiniais, tikrai nieko džiuginančio. Pas mus iš Šiaulių į Vilnių kasdien važinėjančių dirbti nelabai įsivaizduoju.
Kitas dalykas, tai kelionės patogumas. Nežinau ar pačiam teko važiuoti Vivi Škodomis, bet jeigu man tokiame traukinyje su tokiomis sėdynėmis reikėtų važiuoti 2:40 ar 3:00 val., tai - ačiū ne. Pavažiuoti iš Jūrmalos iki Rygos ir atgal - labai patogu, bet tikrai ne kelionei ilgiau nei 1 val.

O Daugpilis - Ryga traukinio greitis yra gana konkurencingas. Rytinis ekspresas važiuoja 2h 40 min, t.y. 82 km/h, ne ekspresas važiuoja 3h 15 min., t.y. 67,4 km/h. Pvz. Klaipėda - Vilnius traukinys važiuoja 4,5 valandas (71,1 km/h). Taigi 10 km/h lėčiau nei Daugpilis - Ryga ekspresas ir 4 km/h greičiau nei 'lėtasis'.

Kaip gaunamas 71,1 km/h greitis tarp Klaipėdos ir Vilniaus - didelis klausimas. Norėčiau priminti, kad atstumas tarp šių miestų geležinkeliu yra beveik 380 km. Dėl to žiūrėti konkurencingumą su automobiliu ar autobusu važiuojančiu beveik visiškai tiesiu keliu yra gana sudėtinga. Latvijos atveju automobiliu kelionė tarp Rygos ir Daugpilio trunka apie 3 val., kas net ir nebaisiai greitam 2:40 val. trukmės traukiniui suteikia pranašumą. Net ir prie kas antro stulpo stojantis traukinys kelyje užtrunka beveik tiek pat, kiek užtruktų važiuoti automobiliu.

[VLR]

vienoje dalyje jie skirti privežti priemiesčio keleivius į/iš Rygos, o kitoje į/iš Daugpilio.

Tai tie 6 traukiniai tarp Daugpilio ir Rygos ir dar 2 netrukus pradėsiantys važinėti papildomi iki Aizkrauklės, pagal tave, yra skirti aptarnauti Daugpiliui? 8 traukiniai vien Daugpilio priemiesčiams? Nemanau, kad net latviai galėtų sau tai leisti.

O Daugpilis - Ryga traukinio greitis yra gana konkurencingas. Rytinis ekspresas važiuoja 2h 40 min, t.y. 82 km/h, ne ekspresas važiuoja 3h 15 min., t.y. 67,4 km/h. Pvz. Klaipėda - Vilnius traukinys važiuoja 4,5 valandas (71,1 km/h). Taigi 10 km/h lėčiau nei Daugpilis - Ryga ekspresas ir 4 km/h greičiau nei 'lėtasis'.

[Tomas]

Taip, nes Ryga turi daugybę kartų geriau išvystytą miesto geležinkelių infrastruktūrą nei visi Lietuvos miestai kartu sudėjus. Tuo tarpu tarpmiestinių maršrutų jiems nelabai reikia. Į Panevėžio dydžio Daugpilį iš sostinės važiuoja tiek pat traukinių, kiek iš Vilniaus į Klaipėdą, nors galėtų važiuoti tiek pat, kiek iš Vilniaus į Panevėžį. Į už Alytų ne ką didesnę Liepoją važiuoja lyg vienas į dieną, nors galėtų važiuoti tiek pat, kiek iš Vilniaus į Alytų. Daugiau kažko ten nelabai sugalvosi.

O su kuo pats čia ginčijiesi?

[VLR]

Gal todėl, kad nėra bėgių į priemiesčius?

Taip, nes Ryga turi daugybę kartų geriau išvystytą miesto geležinkelių infrastruktūrą nei visi Lietuvos miestai kartu sudėjus. Tuo tarpu tarpmiestinių maršrutų jiems nelabai reikia. Į Panevėžio dydžio Daugpilį iš sostinės važiuoja tiek pat traukinių, kiek iš Vilniaus į Klaipėdą, nors galėtų važiuoti tiek pat, kiek iš Vilniaus į Panevėžį. Į už Alytų ne ką didesnę Liepoją važiuoja lyg vienas į dieną, nors galėtų važiuoti tiek pat, kiek iš Vilniaus į Alytų. Daugiau kažko ten nelabai sugalvosi.

[sleader]

Buvo kalba būtent apie intercity, tik lietuviškai tas terminas yra tarpmiestinis, kuris mūsuose nepibrėžia jokių kokybinių parametrų. Ir pas latvius, kaip jau minėta, yra labiau išvystytas priemiestinis susisiekimas, dėl to būtent ten dažnai ir važiuoja traukiniai tarp Rygos ir Daugpilio, nes vienoje dalyje jie skirti privežti priemiesčio keleivius į/iš Rygos, o kitoje į/iš Daugpilio. Kadangi kitaip tarpmiestinis susisiekimas su 16-20 tarpinių stotelių 240 km atkarpoje yra absurdas ir tuo net neverta būtų didžiuotis.
Latviai galėtų turėti tarpmiestini susisiekimą tarp Rygos ir Valgos panaudojant LTG Link Pesą, bet ir pastaroji ten važiuoja kaip regional traukinys, stojantis prie kas antro stulpo. Nes jiems vidiniam susisiekimui elementariai intercity tipo maršrutų nereikia, juo labiau iš Rygos į Valką.

[Tomas]

Kodėl Lietuvoje nėra priemiestinio susisiekimo, nors Vilnius jau dabar yra didžiausias miestas Baltijos šalyse?

Gal todėl, kad nėra bėgių į priemiesčius?

[VLR]

Baisu... bet gal pasimatuojame keleivių kilometrais per metus

PV 693 mln. vs LTG Link 537 mln.

Mažiau baisiai atrodo?

Taip, tą puikiai žinau. Viena kelionė iš Vilniaus į Klaipėdą susuka daugiau kilometrų nei 20 kelionių Rygoje. Tik Latvija neturi tarpmiestinio susisiekimo, nes nelabai turi kitų miestų. Kodėl Lietuvoje nėra priemiestinio susisiekimo, nors Vilnius jau dabar yra didžiausias miestas Baltijos šalyse?

[digital]

Gali gal specifiškai pasakyti, kur aš parašiau nesąmonę ar išsigalvojimą?

"jei tas pasipriešinimas ir buvo, jis buvo nedidelis"

[VLR]

Pilnas forumas apie tai, pasiskaitykite senesnes, ir kelių metų senumo žinutes prieš čia toliau varydamas nesąmones ir išsigalvojimus.

Gali gal specifiškai pasakyti, kur aš parašiau nesąmonę ar išsigalvojimą?

[digital]

Vis tik būtų įdomu išgirsti iš labiau oficialių šaltinių dėl šio dalyko. Tas faktas, kad reisai buvo paleisti labai greitai po iniciatyvos parodymo jau parodo, kad, jei tas pasipriešinimas ir buvo, jis buvo nedidelis.

Pilnas forumas apie tai, pasiskaitykite senesnes, ir kelių metų senumo žinutes prieš čia toliau varydamas nesąmones ir išsigalvojimus.

[DKL]

Latvijos geležinkeliai perveža 20 milijonų keleivių per metus, Lietuvos - 5.

Baisu... bet gal pasimatuojame keleivių kilometrais per metus

PV 693 mln. vs LTG Link 537 mln.

Mažiau baisiai atrodo?

[VLR]

Intercity maršrutas prasideda nuo intercity tipo traukinių. Važiuojant regioninio tipo traukiniu ilgą maršrutą jis nepasidaro intercity, nes tai "užkoduoja" ir tam tikra kelionės kokybę.

Intercity maršrutas yra literaliai maršrutas tarp dviejų miestų. Intercity traukiniai, taip, Latvijoje su jais šiuo metu yra nekas ir tai yra gerai žinoma problema. Na, ir laikyti Daugpilio keleivius priemiestiniais keleiviais būtų kiek neteisinga. Ar tu tikrai siūlai tai daryti?

Ir vis tik reikia pripažinti, kad latviai savo užkampyje esantį 100k miestą sujungia su sostine tokiu pat ar didesniu paslaugos dažniu kaip lietuviai savo sostinę su pajūriu, Šiauliais ir Žemaitija pagrindiniame savo geležinkelyje. Tad kalbėti, kad ten nėra nei vieno tarpmiestinio maršruto yra kiek keista.

[sleader]

Vilnius - Daugavpils yra intercity maršrutas su daugiau traukinių per dieną nei Vilnius - Klaipėda, nepaisant to fakto, kad Vilnius - Klaipėda maršrute gyvena kokius (spėju) penkis kartus daugiau žmonių.

Intercity maršrutas prasideda nuo intercity tipo traukinių. Važiuojant regioninio tipo traukiniu ilgą maršrutą jis nepasidaro intercity, nes tai "užkoduoja" ir tam tikra kelionės kokybę.