[LV] Latvijos geležinkeliai

[Bluefox]

Taigi, iš Rygos (Latvija) į Taliną (Estija) važiavau traukiniu.

8:05 matosi, kaip maždaug 7 žmonės bėga į kitą kelią į traukinį Spėju, niekur aiškiai neaiškiai nenurodyta, į kurį kelią atvyksta traukinys. Man lygiai taip pat buvo prieš 2 metus Cėsyje, buvo laiko, tai apžiūrėjome visas informacines lentas stotyje, internetinį puslapį, bet informacijos iš kurio kelio važiuoja traukinys neradome, tai teko nuspėti pagal žmones. Panašu, kad Latvija turi tokias bėdas su krypčių, nuorodų paženklinimu, svarbios informacijos tinkamu pateikimu kaip ir Lietuva.

[Pilaitis]

Persėdimai Valgoje suderinti, ar reikia daug laukti?

[Kitas Džiugas]

Vasarį ir aš važiuosiu Vilnius→Ryga→Valga→Talinas.

Tikiuosi, kad 17 min Rygoje užteks persėdimui.

[doc7austin]

Kelios nuotraukos:

[doc7austin]

Taigi, iš Rygos (Latvija) į Taliną (Estija) važiavau traukiniu.
Nėra tiesioginio ryšio.
Pirmiausia man reikėjo važiuoti dyzeliniu traukiniu DR1A (valdomas vivi) iš Rygos į Latvijos/Estijos pasienio miestą Valgą.
Valgoje pagavau Stadler Flirt dyzelinį traukinį (kurį valdo Elron) į Taliną.

Apskritai, kelionė tarp Rygos ir Talino apima daugiau nei 6,5 valandos sėdintį regioniniuose traukiniuose. Taip pat Valgoje nėra interneto ryšio.

[ignaloidas]

Keletas man įdomesnių taškų (versta su DeepL, visai gerai verčia į lietuvių)

Pavyzdžiui, infrastruktūros statybos srityje norėčiau pereiti prie vadinamojo "vieno kastuvo principo", kai pastačius vieną infrastruktūros objektą išnaudojamos galimybės tuo pačiu metu statyti kitus infrastruktūros objektus. Geras pavyzdys - keliai ir plačiajuosčio interneto kabeliai, kuriuos reikia tiesti tuo pačiu metu. Jei tiesiami vandentiekio ar dujų vamzdžiai, jie, kiek įmanoma, turėtų būti tiesiami tuo pačiu metu. Latvijoje, deja, galioja penkių kastuvų taisyklė. Ir vienas kastuvas po kito.

Lietuvai irgi reikėtų išmokti.

Kitame lygmenyje tvirtai pasisakau už bendrą geležinkelių pramonės konsolidavimą. Šiuo metu matome, kad "Rail Baltica" vystosi viename burbule, o "Latvijas dzelzcels" ir mūsų esama geležinkelių infrastruktūra - kitame burbule. Tačiau nuo pat pirmos dienos stengiuosi, kad pagaliau visi susėstų prie bendro stalo ir suprastų, kad turime vieną geležinkelių sistemą, nepriklausomai nuo vėžės pločio, ir kad, ypač tose vietose, kur šie keliai susikerta, pavyzdžiui, Rygoje, turime rasti bendrus sprendimus.

Čia įdomiai visai, Lietuvoje kaip ir bandoma judinti kartu, kiek matau nėra realios atskirties.

[DKL]

Ką tik nuvertinau Latvių galimybes elektrifikuojant Rygos mazgą 25kV kartu su mūsų Vilnius-Klaipėda elektrifikacija. Panašu tas mūsų pranašumas tuo ir baigsis. Žemiau nuoroda į naujojo, prieš kelis mėnesius paskirto latvių susisiekimo ministro interviu. Labai stipru... Rekomenduoju visiems paskaityti. Geriau naudoti Google vertimą į anglų kalbą, nes latvių-lietuvių vertimas pas Googlą dar vis šlubuoja.

https://jauns.lv/raksts/zinas/589463...e-notiks-sogad

Ko vertas vien Traffic Demand Modeling (TDM) naudojimas planuojant investicijas susikiemo ministerijos lygyje! Pas mus apie tai ne tik ministro - klerkų, ar valstybinių įmonių atstovų lygyje niekas nešneka!

[ignaloidas]

Kelių metų perspektyva čia? Jei vien RB užtruks dar bent 6-7 metus. Kam mesti pinigus į besidubliuojančius projektus dabar? Krovinių nėra ir neaišku ar kada nors išvis bus. Į tą laiką pavažinėsime 250kmh. Kitus bėgius tegul keičia, greitina, elektrifikuoja, negaila, bet tai ne prioritetas. Lygiai kaip kai kurių pavirkavimai skamba juokingai dėl 80kmh ruožų į Rygą. Kam kišti šimtus milijonų ir sutaupyti 15 minučių, jei po 6 metų tas ruožas bus menkai ar išvis nenaudojamas.

50+ metų mano manymu, gal kažkiek greičiau. Tai taip, dabar į tai pinigus dėti nėra pats efektyviausias reikalas. Bet nėra ir visiškas pinigų švaistymas, perkelinėt krovinius nuo vienos vėžės ant kitos irgi nėra efektyvu, jei ir kažkiek dubliuojasi, kol vėžės skirtingos tol vis tiek iš to nauda bus.

O tuos 80kmh padidinti iki 100 ar 120 tikrai nereikia šimtų milijonų - iš naujo statyt nereikia, reikia viso labo daugiau priežiūros.

[B.S.]

Jo, bet šitas reikalas tai jau dabar iš EU pusės yra judinamas, dėl visos Ukrainos situacijos, tad manau gana realistiška kad vėžė bus pakeista greičiau nei bus didelis noras greitinti Rail Baltica https://www.railtech.com/infrastruct...dy-by-2025-26/

Kelių metų perspektyva čia? Jei vien RB užtruks dar bent 6-7 metus. Kam mesti pinigus į besidubliuojančius projektus dabar? Krovinių nėra ir neaišku ar kada nors išvis bus. Į tą laiką pavažinėsime 250kmh. Kitus bėgius tegul keičia, greitina, elektrifikuoja, negaila, bet tai ne prioritetas. Lygiai kaip kai kurių pavirkavimai skamba juokingai dėl 80kmh ruožų į Rygą. Kam kišti šimtus milijonų ir sutaupyti 15 minučių, jei po 6 metų tas ruožas bus menkai ar išvis nenaudojamas.

[Perfect]

Dėl Latvijos perėjimo nuo DC prie AC. Ar ten iš tiesų reikalingos tokios didelės investicijos jeigu nedidini elektrifikuoto kelio ruožų, o tik keiti pastotes ir transformatorius? Jų naujos škodos juk pritaikytos dirbti dc ir ac.

[ignaloidas]

Bet tada dar bėgius reiktų pakeisti į standartinę vėžę, ne?

Jo, bet šitas reikalas tai jau dabar iš EU pusės yra judinamas, dėl visos Ukrainos situacijos, tad manau gana realistiška kad vėžė bus pakeista greičiau nei bus didelis noras greitinti Rail Baltica https://www.railtech.com/infrastruct...dy-by-2025-26/

[ifl]

Didžioji dalis Latvių elektrifikacijos plano dedasi rytų-vakarų kryptimi, kuri nesidubliuos su RB.

Ir šiaip, netrukdo, net ir pakeitus vėžę daugiau bėgių ta pačia kryptimi leidžia labiau atskirti krovinius ir keleivius. Skaitant RB dizaino guidelines, man matosi toks truputi užslėptas noras ilgoje perspektyvoje paversti geležinkelį grynai keleiviniu ir padidinti greitį iki kokių 350km/h - minimalios kreivės tai pilnai leistų, kaip ir dauguma kitų dizaino reikalavimų, bet maišymas su krovininiais traukiniais tampa pagrindiniu stabdžiu, nes reikia kiekvieną keleivinį traukinį jiems praleidinėti, ir daugiau ~250km/h jau nebelabai apsimoka, per daug apsilenkimo taškų reikia. Bet jeigu važinėtų vien greitieji traukiniai, tai apsilenkinėjimų praktiškai nereikėtų. O kad važiuotų vien greitieji traukiniai, reikia dubliuojančių, elektrifikuotų bėgių.

Bet tada dar bėgius reiktų pakeisti į standartinę vėžę, ne?

[ignaloidas]

Kokia prasmė elektrifikuoti bėgius kurie dubliuosis su RB?

Didžioji dalis Latvių elektrifikacijos plano dedasi rytų-vakarų kryptimi, kuri nesidubliuos su RB.

Ir šiaip, netrukdo, net ir pakeitus vėžę daugiau bėgių ta pačia kryptimi leidžia labiau atskirti krovinius ir keleivius. Skaitant RB dizaino guidelines, man matosi toks truputi užslėptas noras ilgoje perspektyvoje paversti geležinkelį grynai keleiviniu ir padidinti greitį iki kokių 350km/h - minimalios kreivės tai pilnai leistų, kaip ir dauguma kitų dizaino reikalavimų, bet maišymas su krovininiais traukiniais tampa pagrindiniu stabdžiu, nes reikia kiekvieną keleivinį traukinį jiems praleidinėti, ir daugiau ~250km/h jau nebelabai apsimoka, per daug apsilenkimo taškų reikia. Bet jeigu važinėtų vien greitieji traukiniai, tai apsilenkinėjimų praktiškai nereikėtų. O kad važiuotų vien greitieji traukiniai, reikia dubliuojančių, elektrifikuotų bėgių.

[B.S.]

Kokia prasmė elektrifikuoti bėgius kurie dubliuosis su RB?

[John]

2025 metais realu užbaigti elektrifikacijos projektą Lietuvoje, kur jau antrus metus matomi fiziniai darbai linijose. Prieš tai buvo konkursas Design & Build kontraktui, užsitęsę per pandemiją projektavimo darbai ir t.t. Latvijoje visu tuo pakolkas net nekvepia, šiuo metu ten tęsiasi diskusijos apie 25 kV elektrifikacijos etapus ir jų finansavimą. Apie jokius konkursus niekas dar nekalba. Kiek, tokiu atveju, po 2 metų realu turėti 25kV elektrifikaciją Ryga-Jelgava ruože, spręskite patys.

Na tau daugmaž taip ir įsivaizduoju situaciją. Nenustebčiau, kad išvis nieko nedarys, nes net dėl RB finansavimo kažką bambėti pradėjo. Tai kad pradėtų skirti šimtus milijonų rusiškos vėžės elektrifikacijai per artimiausius 10 metų, tikimybė turbūt daugmaž lygi nuliui.

[DKL]

2025 metais realu užbaigti elektrifikacijos projektą Lietuvoje, kur jau antrus metus matomi fiziniai darbai linijose. Prieš tai buvo konkursas Design & Build kontraktui, užsitęsę per pandemiją projektavimo darbai ir t.t. Latvijoje visu tuo pakolkas net nekvepia, šiuo metu ten tęsiasi diskusijos apie 25 kV elektrifikacijos etapus ir jų finansavimą. Apie jokius konkursus niekas dar nekalba. Kiek, tokiu atveju, po 2 metų realu turėti 25kV elektrifikaciją Ryga-Jelgava ruože, spręskite patys.

[ignaloidas]

Aha, kokie šansai, kad iki 2025 jie ką nors padarys tuo požiūriu? Koks dabartinis projekto statusas? Ar tik nebus atidėtas neapibrėžtam laikui?

Nežinau, per daug apie Latvijos projektus nesidomiu. Bet mano supratimu jų elektrifikacijos planas eina ant 25kV, tai jeigu jis vis dar vyksta kažkokia dalimi, tai tikriausiai kažkada ateis. Forume visai pozityviai apie jų planus buvo kalbėta.

[John]

Tiesa sakant visiškai užmiršau kad šiuo momentu jie 3kV DC naudoja. Bet jie turi planus pereiti prie 25kV AC, ir pvz. https://bnn-news.com/latvian-railway...ication-232238 rašo jog bent jau aplink Rygą turėtų iki 2026 atsirasti 25kV, kas visai sutaptų su laiku kai atvyks Stadleriai. Tad šansai nėra nuliniai.

Aha, kokie šansai, kad iki 2025 jie ką nors padarys tuo požiūriu? Koks dabartinis projekto statusas? Ar tik nebus atidėtas neapibrėžtam laikui?

[ignaloidas]

Perkami Stadleriai pritaikyti tik 25kV AC elektrifikacijai, kai Latvija naudoja 3kV DC ir neaišku, kada pereis prie 25kV AC (= šimtamilijoninės ar net milijardinės investicijos), nors ant popieriaus lyg ir turi tokių planų kažkada ateityje. Tai jei ir galėtume tokiam maršrutui naudoti Stadlerius su baterijomis, tai bus nebent kažkada po 2030, kai latviai įsives 25kV elektrą vietoj savo šūdinų 3kV, bet tada jau turbūt bus Rail Baltica.

Tiesa sakant visiškai užmiršau kad šiuo momentu jie 3kV DC naudoja. Bet jie turi planus pereiti prie 25kV AC, ir pvz. https://bnn-news.com/latvian-railway...ication-232238 rašo jog bent jau aplink Rygą turėtų iki 2026 atsirasti 25kV, kas visai sutaptų su laiku kai atvyks Stadleriai. Tad šansai nėra nuliniai.

[John]

Nuo Jelgavos iki Rygos geležinkelis elektrifikuotas.

Perkami Stadleriai pritaikyti tik 25kV AC elektrifikacijai, kai Latvija naudoja 3kV DC ir neaišku, kada pereis prie 25kV AC (= šimtamilijoninės ar net milijardinės investicijos), nors ant popieriaus lyg ir turi tokių planų kažkada ateityje. Tai jei ir galėtume tokiam maršrutui naudoti Stadlerius su baterijomis, tai bus nebent kažkada po 2030, kai latviai įsives 25kV elektrą vietoj savo šūdinų 3kV, bet tada jau turbūt bus Rail Baltica.