[LV] Latvijos geležinkeliai

[Aleksio]

Nenoriu pasakyti, kad tai yra svarbiau nei išvystytas tinklas, tvarkaraščiai ir prižiūrėta infrastruktūra, bet vizualinis vientisumas yra labai svarbu ir tai neša žinią.

Kokią žinią jie neša? - jokios. Žinią neša bilieto kaina, stoties vieta mieste, patogūs traukiniai ir tvarkaraštis.

[voyage]

Niekas niekur masiškai to nedaro. Vienintelis konkretus pavyzdys yra Estija. Bet jie ką padarė? Likvidavo visas keleivines stotis, išskyrus Talino, Narvos, Tartu, Valgos. Gal dar kokios 2-3 liko. Tai automatiškai didesnių stočių vietoje reikėjo kažko tai keleiviams. Be to Estija perėjo prie aukštų peronų visur. Taip pat dalis stotelių buvo perkelta į kitą vietą kelis šimtus metrų į vieną ar kitą pusę, arčiau keleivių, kas šiaip jau teisinga.
Tikriausiai po 1991 metų į peronų ir paviljonų atnaujinimą, neskaitant pabetonavimo, padažymo ir palopymo nieko nebuvo investuota. Tai atėjo laikas viską keisti. Latvijoje taip nėra. Dalis peronų atnaujinta, dalis seni.
Kas dėl išlaikymo, tai nieko ten pigiau nėra, kaip tik brangiau. Pigiausiai yra keisti ten, kur susidėvėję. Stotelė tai ne traukinys, kad kuo didesnė unifikacija, tuo pigiau eksploatuoti. Koks skirtumas, kokia stoginė, koks peronas? Eksploatavimo kaštai nuo to iš esmės nesiskirs.

Tokių pavyzdžių Europoje tikrai yra ir ne vienas. Ta pati Prancūzija, Italija, Belgija, Nyderlandai. Skiriasi unifikavimas, tačiau tikrai yra vieningi šriftai, spalvos, dydžiai, suoliukai ir kiti dalykai (žinoma, su niuansais). Pats gyvenau Prancūzije ir labai dažnai važinėdavau traukiniais. Net šiukšliadėžės yra vieno dizaino, ką jau kalbėti, kad švieslentėse naudojamas vienodas vizualinis identitetas, net tvarkaraščių pakeitimų informaciniai lapeliai spausdinanmi vienodo dydžio ir šrifto. Žinoma, pačios stotys yra pritaikomos pagal aplinkybes, bet vientisumą stengiamasi išlaikyti.
Nenoriu pasakyti, kad tai yra svarbiau nei išvystytas tinklas, tvarkaraščiai ir prižiūrėta infrastruktūra, bet vizualinis vientisumas yra labai svarbu ir tai neša žinią.
Svarbu, ir koks šriftas, kokios spalvos, kokia stoginė ir kokie suoliukai, bet čia jau architektūros psichologijos tema. Svarbu, kaip ir kokiuose pastatuose gyvenam ir kaip jie atrodo, kažkodėl suprantam, jog pusė namo dažyta žaliai, pusė raudonai, vienas langas baltas, kitas juodas nėra estetiškai patrauklu, priešingai žavimės išlaikytomis proporcijomis, spalvomis ir formomis ir pan. Juk namas funkciškai gali būti ir kartoninė dėžutė, ir rūmai, bet visgi suprantam skirtumą tarp jų.
Tai nereiškia, kad reikia viską iš karto keisti, bet reikia sukurti strategiją, stotis vistiek atnaujinti anksčiau ar vėliau reikia, tad galima tą daryti palaipsniui, tačiau jau turint strategiją. Galbūt visur visko keisti ir nereikės, bet visus elementus apjungti į vientisą vaizdą.
Identitas ir strategija tai tarsi kelias, kryptis, o kai žinai kryptį, lengviau link to ir eiti nei blaškytis.

[Al1]

Kas atsitiko? Rusijos tranzitinių krovinių beveik neliko.

[John]

Baltic Course 2020.09.18
Shipping of rail freight in Latvia declined by 45.8% in January-August

http://www.baltic-course.com/eng/transport/?doc=159342

Kažkaip nelabai pastebėtai praėjo naujiena.

Kas atsitiko braliukų geležinkeliams? 45% tai ne šiaip smukimas, o visiška katastrofa.
LTG Cargo atitinkamu laiku mažėjo apie 7%, beje.

[Al1]

Niekas niekur masiškai to nedaro. Vienintelis konkretus pavyzdys yra Estija. Bet jie ką padarė? Likvidavo visas keleivines stotis, išskyrus Talino, Narvos, Tartu, Valgos. Gal dar kokios 2-3 liko. Tai automatiškai didesnių stočių vietoje reikėjo kažko tai keleiviams. Be to Estija perėjo prie aukštų peronų visur. Taip pat dalis stotelių buvo perkelta į kitą vietą kelis šimtus metrų į vieną ar kitą pusę, arčiau keleivių, kas šiaip jau teisinga.
Tikriausiai po 1991 metų į peronų ir paviljonų atnaujinimą, neskaitant pabetonavimo, padažymo ir palopymo nieko nebuvo investuota. Tai atėjo laikas viską keisti. Latvijoje taip nėra. Dalis peronų atnaujinta, dalis seni.
Kas dėl išlaikymo, tai nieko ten pigiau nėra, kaip tik brangiau. Pigiausiai yra keisti ten, kur susidėvėję. Stotelė tai ne traukinys, kad kuo didesnė unifikacija, tuo pigiau eksploatuoti. Koks skirtumas, kokia stoginė, koks peronas? Eksploatavimo kaštai nuo to iš esmės nesiskirs.

[kasparas.v]

Jei neturi kur dėti pinigų, tai kiša į tokius dalykus. Niekur V .Europoje nemačiau tokių vieningų standartizuotų stotelių. Gal ir pasitaiko kokiame regione aplink kokį didmiestį keliolika, bet ne daugiau. Ar kokiame modernizuojamame ruože, kai viskas perstatoma beveik nuo nulio... Taip, šriftai, užrašai, spalvos ir pan. unifikuotos, bet iki stoginių, suoliukų ir šiukšliadėžių kažkaip nedaeina.

Nelabai suprantu kaiptai jusu mastymu yra pinigu svaistymas. Pastatyti ir islaikyti vieno tipo sotciu infrastruktura yra automatiskai daug pigiau ir efektyviau visomis prasmemis.

[Al1]

Jei neturi kur dėti pinigų, tai kiša į tokius dalykus. Niekur V .Europoje nemačiau tokių vieningų standartizuotų stotelių. Gal ir pasitaiko kokiame regione aplink kokį didmiestį keliolika, bet ne daugiau. Ar kokiame modernizuojamame ruože, kai viskas perstatoma beveik nuo nulio... Taip, šriftai, užrašai, spalvos ir pan. unifikuotos, bet iki stoginių, suoliukų ir šiukšliadėžių kažkaip nedaeina.

[voyage]

Sveiki, galbūt naujiena prasprūdo nepastebėta, tačiau neseniai Latvijos geležinkeliai pristatė naują stotelių identitetą, kuris apima tiek užrašų (dydis, šriftas, spalvos), tiek ir mažosios architektūros (suoliukų, stoginių, apžvietimo, informacinių pranešimų bei švieslenčių) dizainą. Pagal šį planą iki 2023 Latvija ketina atnaujinti 48 stoteles.

https://www.ldz.lv/lv/pirmo-reizi-“latvijas-dzelzceļa”-vēsturē-–-vienotas-vizuālās-pasažieru-infrastruktūras-vadlīnijas






Lietuvoje trūksta tokio vientiso vizualinio identiteto. Kažikaip Lietuvoje dar neišmokom, kad bendrą įvaizdį kuria ne pavieniai didelį pareiškimai ir lozungai, bet štai tokios mažos detalės, kai net šriftas ar spalva kalba ir perteikia informaciją mums to sąmoningai tarsi nesuprantant. Visa tai formuoja įvaizdį ne tik apie įmonę, bet ir apie šalį.
Estija, beje, savo stočių dizainą yra pasitvirtinus dar anksčiau ir tai yra dar vienas elementas prie jų "nordic" įvaizdžio.


https://www.globalrailwayreview.com/...afety-quality/

[Romas]

Baltic Course 2020.09.18
Shipping of rail freight in Latvia declined by 45.8% in January-August

http://www.baltic-course.com/eng/transport/?doc=159342

[angelswing]

Penktadienį Ignalinoje, kaip tik kalbėjau su mašininstu, sakė kita savaitę nusimato daug tokių traukinių (~ kas keturias valandas), nes Jonavoj tiltą remontuoja

[Ignalina]

Važiuoja prekiniai iš Radviliškio į Vilnių per Latviją. Po vieną sastatą per dieną (gali būti, kad važiuoja ir naktimis). Veža tuščias baltarusių bačkas.
Aukščiau aptarta atšaka vis dėl to uždaryta. Traukiniai važiuoja per Daugpilį, tad reikia pervarinėti lokomotyvą.

[Ignalina]

Mažiau elektros sunaudoja šviesos diodai, tipo, va kokie mes "žali"...

kai tie šviestuvai nenaudojami, tai jie elektros sunaudoja lygiai nulį.

Gryva. Ties Birķeneļu gatvės pervaža. Tai ne privažiuojamasis kelias. Tai Linija Gryva - Radviliškis. Kaip matyti, net ženklas uždėtas, kad važiuoti negalima...

Įdomu, kada kelias uždarytas? Kiek žinau, LG kai dar leisdavo traukinius su vadovybe, apžiūrėti visas stotis, iš Rokiškio peršokdavo į Turmantą pro Latviją..

[Al1]

Mažiau elektros sunaudoja šviesos diodai, tipo, va kokie mes "žali"...

[Ignalina]

Fotoreportažas Eglainė - Gryva ir Daugpilio apylanka.

Galvojau, kad pas mus tik taip būna, bet latviai irgi ne kitokie - stotyje, kur keleivių nėra, sudėti nauji šviestuvai. Svarbu lėšas įsisavinti

[marius_]

Super! Al1 fotoreportažai jėginiai, kaip visada

[Al1]

Viadukas per P67 kelią, kuris tolumoje pereina į A6 kelią Daugpilis - Ryga.



Už 150 metrų į rytus nuo automobilų kelio eina Daugpilio - Rygos geležinkelio linija. Geležinkelio aplinkkelis jį kertą viršum.



Vaizdas ties viaduku per geležinkelį į Rygą. Tolumoje matosi kelio postas.



Tai 8 km kelio postas. Tiesiai - linija veda link jungties su Peterburgo - Varšuvos linija šiaurinėje Daugpilio miesto dalyje. Kairėn eina nuvažiavimas į Daugpilio - Rygos liniją.





Vaizdas atgal, tilto per Dauguvą pusėn.



Pabaiga.

[Al1]

Tai tiek. Toliau Daugpilio apylanka.
Nuvažiavimai nuo Gryvos - Radviliškio linijos ties 191 ir 192 kilometrų postais sueina į apylankos kelią 1 km kelio poste. Vaizdas tilto per Dauguvą pusėn.





Vaizdas atgal, 191 ir 192 km kelio postų link.



Daugpilio automobilių ir geležinkelio apylankos eina viena šalia kitos. Vaizdas tilto per Dauguvą link. Kaip matyti, apylanka nenaudojama. Bėgiai surūdiję.



Ties vietinio keliuko pervaža. Tiltas netoli. Iki šios pervažos palyginti neseniai matosi, kad iš Daugpilio visa apylanka yra pravažiavusi tikriausiai drezina.



Tiltas per Dauguvą apylankoje. ant tų pačių atramų sumontuotas geležinkelio (artimesnis) ir automobilių tiltai (tolimesnis).

[Al1]

Taigi, linijos dalis nuo 5 km kelio posto iki Gryvos nenaudojama. Vaizdas Gryvos link.



Ten pat, vaizdas atgal.



Tiltelis per bevardį upelį. Geležinkelis eina Dauguvos slėnio terasa, todėl tokių tiltelių yra daug. Jie skirti nutekančio nuo šlaito vandens praleidimui upės link.



Tiltelis kažkada tai buvo dvikelis.




Ties Zarasų - Daugpilio plento pervaža. Vaizdas Gryvos link.



Ten pat, vaizdas atgal. Tolumoje matosi 5 km kelio postas.



Gryva. Ties Birķeneļu gatvės pervaža. Tai ne privažiuojamasis kelias. Tai Linija Gryva - Radviliškis. Kaip matyti, net ženklas uždėtas, kad važiuoti negalima...



Ten pat, vaizdas į priešingą pusę. Tolumoje Gryvos stotis.

[Al1]

Buvusi 7 km pralanka. Bendras vaizdas Daugpilio ir Gryvos link.



Tikriausiai geležinkeliams priklausantis apleistas pastatas pralankoje.



Vaizdas Lietuvos pusėn.



Ties pralankos pervaža Daugpilio ir Gryvos link.



5 km kelio postas. Čia atsišakoja (į kairę) jungtis su Peterburgo - Varšuvos linija Daugpilin. Tiesiai - Gryva. Jungtis atsirado Pirmojo pasaulinio karo metais. Iki tol reikėjo keisti važiavimo kryptį Gryvoje.



Ten pat, vaizdas atgal.



Kairėn suka jungtis, leidžianti patekti į Daugpilį.



5 km postas.



Vaizdas atgal, Lietuvos link. Kaip matyti, linijos atkarpa į Gryvą nenaudojama, bėgiai surūdiję.

[Al1]

Vaizdas nuo Daugpilio aplinkkelio Daugpilio ir Gryvos link. Už posūkio yra 192 km kelio postas.



192 km kelio postas leidžia patekti į Daugpilio aplinkkelį iš Gryvos ar Daugpilio (Peterburgo - Varšuvos linijos) pusės. Tiesiai - linija į Radviliškį, kairėn - nuvažiavimas į aplinkkelį.



Ten pat, vaizdas Gryvos ir Daugpilio link.



Ties pervaža, 192 km kelio posto link.



Ten pat, vaizdas į priešingą pusę, Gryvos ir Daugpilio link.