Vakar paskelbtas geležinkelių elektrifikavimo pirkimas. Planuojama, kad už 441 mln. Eur ( 347 mln. - ES, 94 mln. - LDz) iki 2023 m. bus elektrifikuoti Daugpilio-Krustpilio, Rėzeknės-Krustpilio ir Krustpilio-Rygos ruožai.
Šaltinis
Straipsnyje nerašoma, bet vis dar elektrifikuos 25 kV AC kaip anksčiau planuota, ar pasiliks prie esamos 3 kV DC?
-
Avarija Ventspilio siauruko muziejuje.
Video: Ventspilī avarē vēsturiskais mazbānītis
http://www.delfi.lv/aculiecinieks/ne....d?id=50175723Komentuoti:
-
Jis buvo krovininis, o ne keleivinis.
Keleivinis siaurukas tarpukaryje prie lenkų buvo tik nuo dabartinėje Mindaugo g. esančios geležinkelių direkcijos (dabar LG centrinis ofisas) iki geležinkelio stoties ir prekių stoties Panerių g. Veikė du maršrutai kelis metus (apie 1924-1928 m.). Po to išardė.Komentuoti:
-
Kiek traukinių valstybė užsako, tiek ten ir kursuoja - LDz (ar PV) nuopelnų tame nėra.Parašė evvt Rodyti pranešimą
Komentuoti:
-
na kaip matom iš keleivių srautų Rygoje tai poreikis matyt yra. Iš savo patirties galiu pasakyt kad ten traukiniai kursuoja tankiai ir netušti.Parašė Sula Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Aha, karinės-ūkinės paskirties siaurukas.Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Būtų didelis poreikis ir finansai, turėtų Vilnius ko gero tramvajų, o ne vidaus geležinkelį.
P.S. šiek tiek į off-topą nuklydom.Komentuoti:
-
Tarpukariu Vilniuje buvo siaurukas per visą miestą. Bet po antro pasaulinio niekas nematė reikalo jo plėtoti ir nurinko.Parašė Sula Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Tai latviams šitas gėris atiteko dar nuo sovietų, jei ne nuo caro laikų. Vilniuje geležinkelis eina iš esmės negyvenamomis teritorijomis, ir be normalių atsišakojimų.Parašė evvt Rodyti pranešimą
Būtent. Jei LG nori daugiau keleivių ir jei ten sėdi ne kolūkietiški pusgalviai kame dominuoja išskirtinai tik žemdirbiškas softas tai turėtų pamastyt apie infrastruktūros plėtrą pirmiausia. Jei ten sėdi nekolūkiečiai... pačiam juokinga ką rašau
Komentuoti:
-
Būtent. Jei LG nori daugiau keleivių ir jei ten sėdi ne kolūkietiški pusgalviai kame dominuoja išskirtinai tik žemdirbiškas softas tai turėtų pamastyt apie infrastruktūros plėtrą pirmiausia. Jei ten sėdi nekolūkiečiai... pačiam juokinga ką rašauParašė Lettered Rodyti pranešimą
Komentuoti:
-
Geriau išvystytas tinklas, plius didžiąją dalį keleivių spėju sudaro Rygos priemiestiniai maršrutai, taip pat net pačio miesto teritorijoje daug kur galima važiuoti geležinkeliu vietoje autobuso.Parašė evvt Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Keleiviu pervežta 4x daugiau nei LG. Kas pasakys kodėl?Parašė artexs Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
„Lietuvos geležinkeliai" per sausį–vasarį vežė 8,6 mln. tonų krovinių, t. y. 10 proc. daugiau, palyginti su 2017 m. analogišku laikotarpiu. 17,4 proc. padidėjo krovinių tranzitas per Lietuvą, 17,3 proc. – importuojamų į Lietuvą krovinių apimtys. 0,4 proc. didėjo vietiniai vežimai.„Šiemet dar padidėjo keleivių skaičius populiariausiais maršrutais. Per du mėnesius maršrutu Vilnius–Klaipėda–Vilnius važiavo 16 proc. daugiau keleivių, nei prieš metus. Pačiu populiariausiu maršrutu Vilnius–Kaunas–Vilnius važiavo daugiau nei 206 tūkst. keleivių. Pernai tuo pačiu laikotarpiu keleivių skaičius siekė 203 tūkstančius.Komentuoti:
-
Pagal nauja info, Latvijos gelezinkeliu kroviniai per sausi ir vasari nukrito 15,6% iki 7,8mln tonu. O LT tik per sausi pakilo 14% iki 4.6mln. Gal ir uz vasari jau yra duomenys.Komentuoti:
-
Palyginimui LG 2017 metais 3,8 mln keleivių (+0,7%) ir 52,5 mln tonų (+10%).Parašė Zorro Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Latviai 2017 metais pervėžė 17,5 mln keleivių, arba +1,5% ir 43,8 mln tonų krovinių, arba - 8,4%.
https://www.ldz.lv/ru/в-2017-году-пр...льностьИнфраструктура публичного пользования Латвийской железной дороги в 2017 году была использована для перевозки 17,5 млн.пассажиров, что на 1,5% больше, чем годом ранее, и 43,8 млн.т грузов, что на 8,4% меньше, чем в 2016 году.Komentuoti:
-
Pasažieru Vilciens pristato galimybę traukiniuose atsiskaityti banko kortelėmis. Mums iki to dar tolokai matytKomentuoti:
Komentuoti: