[LV] Latvijos geležinkeliai

[Perfect]

Vis tiek, tiek kilometrais, tiek pačiu keleivių skaičiumi lenkia gana stipriai, o latvių milijonu mažiau nei lietuvių. Teko lankytis Rygoj geležinkelių muziejuj, tai akivaizdu, kad istoriškai Ryga buvo žymiai svarbesnis geležinkelių mazgas, o pvz tarpukariu jei per Kauną dar vykdavo judėjimas, tai Vilnius lenkų buvo išvis paliktas kažkur nuošaly. Todėl ir nestebina, kad latvių geresnė infrastruktūra, bet Lietuva toli gražu neišnaudoja savo geležinkelių taip kaip latviai, ypač su priemiestiniais maršrutais.

Tai, o jums nesakė, kad Ryga buvo Pabaltijo respublikų geležinkelių centru sovietmečiu (o gal ir net carinėje Rusijoje), kur buvo sprendžiama Pabaltijo geležinkelių tinklo plėtra? Štai jums ir atsakymas, kodėl geležinkelių tinklas Latvijoje išvystytas plačiausiai.

[Aiwux]

Baisu... bet gal pasimatuojame keleivių kilometrais per metus

PV 693 mln. vs LTG Link 537 mln.

Mažiau baisiai atrodo?

Vis tiek, tiek kilometrais, tiek pačiu keleivių skaičiumi lenkia gana stipriai, o latvių milijonu mažiau nei lietuvių. Teko lankytis Rygoj geležinkelių muziejuj, tai akivaizdu, kad istoriškai Ryga buvo žymiai svarbesnis geležinkelių mazgas, o pvz tarpukariu jei per Kauną dar vykdavo judėjimas, tai Vilnius lenkų buvo išvis paliktas kažkur nuošaly. Todėl ir nestebina, kad latvių geresnė infrastruktūra, bet Lietuva toli gražu neišnaudoja savo geležinkelių taip kaip latviai, ypač su priemiestiniais maršrutais.

[Lettered]

Tie paskaičiavimai naudoja atstumą keliais, kuris yra aktualus renkantis tarp traukinio ir automobilio ar autobuso. Man, kaip gyvenančiam Vilniuje, Klaipėda yra už 310km - kokiu maršrutu traukinys važiuoja nėra aktualu, svarbu per kiek laiko aš nusigausiu į tą tašką, esantį už 310km.. Bet suprantu, kad taip skaičiuoti gal ir nėra įprasta. Bet kokiu atveju, Daugpilio traukinio konkurencingumas (lyginant su kelių transportu) yra panašus į Klaipėda - Vilnius.

Latvijos atveju traukinys gerokai konkurencingesnis, nes iki Daugpilio bėgiai eina tiesesniu keliu nei automobilių kelias, kur net nėra jokios autostrados. Pabandykite iki Klaipėdos su automobiliu važiuoti po Kėdainius ir Šiaulius kaip traukinys ir dar paprastas siauras kelias, visai kita kelionės ir trukmė ir komfortas gaunasi. Tokiu atveju manau ir LT gerokai daugiau būtų norinčių važiuoti traukiniu vietoje automobilio. Tai pat iš Daugpilio atvažiavus į Rygą ranka pasiekiamas senamiestis ir visi traukos taškai, Klaipėdos traukinių stolis jau toliau nuo centro, taip pat Rygoje su traukiniu patogiai gali į bet kurią Jūrmalos vietą nuvykti, o traukinys iš Klaipėdos nei į Palangą ar pamarį nevažiuoja.

[VLR]

Tie paskaičiavimai naudoja atstumą keliais, kuris yra aktualus renkantis tarp traukinio ir automobilio ar autobuso. Man, kaip gyvenančiam Vilniuje, Klaipėda yra už 310km - kokiu maršrutu traukinys važiuoja nėra aktualu, svarbu per kiek laiko aš nusigausiu į tą tašką, esantį už 310km.. Bet suprantu, kad taip skaičiuoti gal ir nėra įprasta. Bet kokiu atveju, Daugpilio traukinio konkurencingumas (lyginant su kelių transportu) yra panašus į Klaipėda - Vilnius.

Dėl komforto tai aš pilnai sutinku, jie naudoja priemiesčio traukinius tarpmiestiniam maršrutui ir tai, be abejonės, nėra gerai komfortui.

[sleader]

Tai tie 6 traukiniai tarp Daugpilio ir Rygos ir dar 2 netrukus pradėsiantys važinėti papildomi iki Aizkrauklės, pagal tave, yra skirti aptarnauti Daugpiliui? 8 traukiniai vien Daugpilio priemiesčiams? Nemanau, kad net latviai galėtų sau tai leisti.

Nesu nagrinėjęs Latvijos piliečių kelionių ypatumų, bet labai abejoju, kad "užkampio miestas su 100k gyventojų" kasdien sugeneruoja tokius srautus tarpmiesčio susisiekimui. Nors gal Latvijoje tai ir realu, kadangi tai iš esmės vieno miesto valstybė. Ir jeigu žmonėms dėl kasdienės veiklos reikia važinėti tokius atstumus, tokiais traukiniais, tikrai nieko džiuginančio. Pas mus iš Šiaulių į Vilnių kasdien važinėjančių dirbti nelabai įsivaizduoju.
Kitas dalykas, tai kelionės patogumas. Nežinau ar pačiam teko važiuoti Vivi Škodomis, bet jeigu man tokiame traukinyje su tokiomis sėdynėmis reikėtų važiuoti 2:40 ar 3:00 val., tai - ačiū ne. Pavažiuoti iš Jūrmalos iki Rygos ir atgal - labai patogu, bet tikrai ne kelionei ilgiau nei 1 val.

O Daugpilis - Ryga traukinio greitis yra gana konkurencingas. Rytinis ekspresas važiuoja 2h 40 min, t.y. 82 km/h, ne ekspresas važiuoja 3h 15 min., t.y. 67,4 km/h. Pvz. Klaipėda - Vilnius traukinys važiuoja 4,5 valandas (71,1 km/h). Taigi 10 km/h lėčiau nei Daugpilis - Ryga ekspresas ir 4 km/h greičiau nei 'lėtasis'.

Kaip gaunamas 71,1 km/h greitis tarp Klaipėdos ir Vilniaus - didelis klausimas. Norėčiau priminti, kad atstumas tarp šių miestų geležinkeliu yra beveik 380 km. Dėl to žiūrėti konkurencingumą su automobiliu ar autobusu važiuojančiu beveik visiškai tiesiu keliu yra gana sudėtinga. Latvijos atveju automobiliu kelionė tarp Rygos ir Daugpilio trunka apie 3 val., kas net ir nebaisiai greitam 2:40 val. trukmės traukiniui suteikia pranašumą. Net ir prie kas antro stulpo stojantis traukinys kelyje užtrunka beveik tiek pat, kiek užtruktų važiuoti automobiliu.

[VLR]

vienoje dalyje jie skirti privežti priemiesčio keleivius į/iš Rygos, o kitoje į/iš Daugpilio.

Tai tie 6 traukiniai tarp Daugpilio ir Rygos ir dar 2 netrukus pradėsiantys važinėti papildomi iki Aizkrauklės, pagal tave, yra skirti aptarnauti Daugpiliui? 8 traukiniai vien Daugpilio priemiesčiams? Nemanau, kad net latviai galėtų sau tai leisti.

O Daugpilis - Ryga traukinio greitis yra gana konkurencingas. Rytinis ekspresas važiuoja 2h 40 min, t.y. 82 km/h, ne ekspresas važiuoja 3h 15 min., t.y. 67,4 km/h. Pvz. Klaipėda - Vilnius traukinys važiuoja 4,5 valandas (71,1 km/h). Taigi 10 km/h lėčiau nei Daugpilis - Ryga ekspresas ir 4 km/h greičiau nei 'lėtasis'.

[Tomas]

Taip, nes Ryga turi daugybę kartų geriau išvystytą miesto geležinkelių infrastruktūrą nei visi Lietuvos miestai kartu sudėjus. Tuo tarpu tarpmiestinių maršrutų jiems nelabai reikia. Į Panevėžio dydžio Daugpilį iš sostinės važiuoja tiek pat traukinių, kiek iš Vilniaus į Klaipėdą, nors galėtų važiuoti tiek pat, kiek iš Vilniaus į Panevėžį. Į už Alytų ne ką didesnę Liepoją važiuoja lyg vienas į dieną, nors galėtų važiuoti tiek pat, kiek iš Vilniaus į Alytų. Daugiau kažko ten nelabai sugalvosi.

O su kuo pats čia ginčijiesi?

[VLR]

Gal todėl, kad nėra bėgių į priemiesčius?

Taip, nes Ryga turi daugybę kartų geriau išvystytą miesto geležinkelių infrastruktūrą nei visi Lietuvos miestai kartu sudėjus. Tuo tarpu tarpmiestinių maršrutų jiems nelabai reikia. Į Panevėžio dydžio Daugpilį iš sostinės važiuoja tiek pat traukinių, kiek iš Vilniaus į Klaipėdą, nors galėtų važiuoti tiek pat, kiek iš Vilniaus į Panevėžį. Į už Alytų ne ką didesnę Liepoją važiuoja lyg vienas į dieną, nors galėtų važiuoti tiek pat, kiek iš Vilniaus į Alytų. Daugiau kažko ten nelabai sugalvosi.

[sleader]

Buvo kalba būtent apie intercity, tik lietuviškai tas terminas yra tarpmiestinis, kuris mūsuose nepibrėžia jokių kokybinių parametrų. Ir pas latvius, kaip jau minėta, yra labiau išvystytas priemiestinis susisiekimas, dėl to būtent ten dažnai ir važiuoja traukiniai tarp Rygos ir Daugpilio, nes vienoje dalyje jie skirti privežti priemiesčio keleivius į/iš Rygos, o kitoje į/iš Daugpilio. Kadangi kitaip tarpmiestinis susisiekimas su 16-20 tarpinių stotelių 240 km atkarpoje yra absurdas ir tuo net neverta būtų didžiuotis.
Latviai galėtų turėti tarpmiestini susisiekimą tarp Rygos ir Valgos panaudojant LTG Link Pesą, bet ir pastaroji ten važiuoja kaip regional traukinys, stojantis prie kas antro stulpo. Nes jiems vidiniam susisiekimui elementariai intercity tipo maršrutų nereikia, juo labiau iš Rygos į Valką.

[Tomas]

Kodėl Lietuvoje nėra priemiestinio susisiekimo, nors Vilnius jau dabar yra didžiausias miestas Baltijos šalyse?

Gal todėl, kad nėra bėgių į priemiesčius?

[VLR]

Baisu... bet gal pasimatuojame keleivių kilometrais per metus

PV 693 mln. vs LTG Link 537 mln.

Mažiau baisiai atrodo?

Taip, tą puikiai žinau. Viena kelionė iš Vilniaus į Klaipėdą susuka daugiau kilometrų nei 20 kelionių Rygoje. Tik Latvija neturi tarpmiestinio susisiekimo, nes nelabai turi kitų miestų. Kodėl Lietuvoje nėra priemiestinio susisiekimo, nors Vilnius jau dabar yra didžiausias miestas Baltijos šalyse?

[digital]

Gali gal specifiškai pasakyti, kur aš parašiau nesąmonę ar išsigalvojimą?

"jei tas pasipriešinimas ir buvo, jis buvo nedidelis"

[VLR]

Pilnas forumas apie tai, pasiskaitykite senesnes, ir kelių metų senumo žinutes prieš čia toliau varydamas nesąmones ir išsigalvojimus.

Gali gal specifiškai pasakyti, kur aš parašiau nesąmonę ar išsigalvojimą?

[digital]

Vis tik būtų įdomu išgirsti iš labiau oficialių šaltinių dėl šio dalyko. Tas faktas, kad reisai buvo paleisti labai greitai po iniciatyvos parodymo jau parodo, kad, jei tas pasipriešinimas ir buvo, jis buvo nedidelis.

Pilnas forumas apie tai, pasiskaitykite senesnes, ir kelių metų senumo žinutes prieš čia toliau varydamas nesąmones ir išsigalvojimus.

[DKL]

Latvijos geležinkeliai perveža 20 milijonų keleivių per metus, Lietuvos - 5.

Baisu... bet gal pasimatuojame keleivių kilometrais per metus

PV 693 mln. vs LTG Link 537 mln.

Mažiau baisiai atrodo?

[VLR]

Intercity maršrutas prasideda nuo intercity tipo traukinių. Važiuojant regioninio tipo traukiniu ilgą maršrutą jis nepasidaro intercity, nes tai "užkoduoja" ir tam tikra kelionės kokybę.

Intercity maršrutas yra literaliai maršrutas tarp dviejų miestų. Intercity traukiniai, taip, Latvijoje su jais šiuo metu yra nekas ir tai yra gerai žinoma problema. Na, ir laikyti Daugpilio keleivius priemiestiniais keleiviais būtų kiek neteisinga. Ar tu tikrai siūlai tai daryti?

Ir vis tik reikia pripažinti, kad latviai savo užkampyje esantį 100k miestą sujungia su sostine tokiu pat ar didesniu paslaugos dažniu kaip lietuviai savo sostinę su pajūriu, Šiauliais ir Žemaitija pagrindiniame savo geležinkelyje. Tad kalbėti, kad ten nėra nei vieno tarpmiestinio maršruto yra kiek keista.

[sleader]

Vilnius - Daugavpils yra intercity maršrutas su daugiau traukinių per dieną nei Vilnius - Klaipėda, nepaisant to fakto, kad Vilnius - Klaipėda maršrute gyvena kokius (spėju) penkis kartus daugiau žmonių.

Intercity maršrutas prasideda nuo intercity tipo traukinių. Važiuojant regioninio tipo traukiniu ilgą maršrutą jis nepasidaro intercity, nes tai "užkoduoja" ir tam tikra kelionės kokybę.

[VLR]

Joje nėra nei vieno tarpmiestinio (intercity) tipo maršruto

Vilnius - Daugavpils yra intercity maršrutas su tiek pat traukinių per dieną kaip Vilnius - Klaipėda (daugiau, jei skaičiuojame du maršrutus su persėdimu į elektrinius traukinius Aizkrauklėje), nepaisant to fakto, kad Vilnius - Klaipėda maršrute gyvena kokius (spėju) penkis kartus daugiau žmonių.

O šiaip vieno miesto valstybė su daug tarpmiestinių maršrutų yra toks truputį kaip ir oxymoron.

[Perfect]

...pagal šio forumo narius ir Lietuvos geležinkeliečius, pagal kuriuos Lietuva vis dar pirmauja Rail Baltica statybose, o latviai yra kalti ir dėl prastos vasaros Vis tik būtų įdomu išgirsti iš labiau oficialių šaltinių dėl šio dalyko. Tas faktas, kad reisai buvo paleisti labai greitai po iniciatyvos parodymo jau parodo, kad, jei tas pasipriešinimas ir buvo, jis buvo nedidelis.

Ir vis tik būtų galima suprasti latvių nenorą kooperuotis su lietuviais, kai didesnę dalį nepriklausomybės laikų, geležinkeliečiai elgėsi labiau kaip Rusijos gangsteriai, o ne civilizuoti žmonės. Geriausias pavyzdys yra, aišku, Rengės ruožas, už kurį iš biudžeto paklojome 20 milijonų (plius atstatymo kaštai):

ES Teisingumo Teismas paliko galioti sprendimą dėl 20 mln. eurų baudos „Lietuvos geležinkeliams“



https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...gelezinkeliams

Tai yra geležinkelių pasaulio atitikmuo išlipimui iš juodo BMW su didele grandine ir padangų pradūrimo Buvo ir kitų skandalų (kad ir tas pats škodų pirkimas ir kt.). Tad jokios nuostabos, kad niekas su tokiais žmonėmis nenori dirbti.

Aišku šaunu, kad Lietuva parodė iniciatyvą ir nuvažiavo pas latvius su 'mes pasikeitėm' žinute ir tas dalykas galiausiai suveikė.



Latvijos geležinkeliai perveža 20 milijonų keleivių per metus, Lietuvos - 5.

Tamsta, paskaitykite šio forumo geležinkeliams skirtas temas nuo pradžių, t.y. nuo kokių 2005-2006 m., gal tada nerašysite tokių paviršutiniškų apibendrinimų.

[sleader]

Labai keista dėl latvių, kodėl jie nenorėjo šio maršruto. Nes iš pirmo žvilgsnio Latvijoje vidinis susisiekimas traukiniais labiau išvystytas nei pas mus. Šiek tiek turėjau laisvo laiko iki išvykimo, tai pažiūrinėjau tvarkaraščius, maršrutus, tai būtent toks įspūdis ir susidarė. Plius ir judėjimas stotyje didesnis nei Vilniuje.

Teigti, kad nenorėjo negaliu, bet galima daryti tokią prielaidą. Buvo kalbų prieš paleidžiant maršrutą dėl didelių infrastruktūros naudojimo mokesčių.
Kitas dalykas, iš to, kad negalima nusipirkti bilieto maršrutui Ryga-Vilnius važiavimui pačioje Latvijoje (tarp Rygos ir Jelgavos), akivaizdu, kad tai ne jungtinis dviejų šalių įmonių, o tik LTG Link produktas. T.y. mūsų vežėjas prisiima visą riziką dėl pelno/nuostolių ir maršruto sėkmės.

O Latvijoje gerai išvystyti tik priemiesčio (regional) tipo maršrutai. Joje nėra nei vieno tarpmiestinio (intercity) tipo maršruto ir nei vieno atitinkamo riedmens jiems. Todėl tas nenoras greičiausiai susijęs su baime neįsileisti konkurentų vietiniam vežėjui.

...pagal šio forumo narius ir Lietuvos geležinkeliečius, pagal kuriuos Lietuva vis dar pirmauja Rail Baltica statybose, o latviai yra kalti ir dėl prastos vasaros Vis tik būtų įdomu išgirsti iš labiau oficialių šaltinių dėl šio dalyko. Tas faktas, kad reisai buvo paleisti labai greitai po iniciatyvos parodymo jau parodo, kad, jei tas pasipriešinimas ir buvo, jis buvo nedidelis.

Aišku visose temose reikia drabstyti dėl RB, nes daugiau nėra ką pasakyti ir kaip kitaip kompleksuoti. OK, latviai pirmauja, jie patys geriausi, neprilygstami ir nepavejami. Jau pakaks?
Svarbiausia, kad per visą laiką kol tampoma ši "kaliausė" tie pirmaujantys pasikeitė jau ne vieną kartą ir situacija kiekvienoje šalyje irgi ženkliai pasikeitė.

O tas iniciatyvos parodymas skaičiuojasi nuo to laikotarpio kai buvo paviešintas PR pranešimas, kad maršrutas jau bus atidarytas, ar nuo pirmųjų kalbų apie tai? Nors aišku laikas yra reliatyvus dalykas.