[LV] Latvijos geležinkeliai

[VLR]

Joje nėra nei vieno tarpmiestinio (intercity) tipo maršruto

Vilnius - Daugavpils yra intercity maršrutas su tiek pat traukinių per dieną kaip Vilnius - Klaipėda (daugiau, jei skaičiuojame du maršrutus su persėdimu į elektrinius traukinius Aizkrauklėje), nepaisant to fakto, kad Vilnius - Klaipėda maršrute gyvena kokius (spėju) penkis kartus daugiau žmonių.

O šiaip vieno miesto valstybė su daug tarpmiestinių maršrutų yra toks truputį kaip ir oxymoron.

[Perfect]

...pagal šio forumo narius ir Lietuvos geležinkeliečius, pagal kuriuos Lietuva vis dar pirmauja Rail Baltica statybose, o latviai yra kalti ir dėl prastos vasaros Vis tik būtų įdomu išgirsti iš labiau oficialių šaltinių dėl šio dalyko. Tas faktas, kad reisai buvo paleisti labai greitai po iniciatyvos parodymo jau parodo, kad, jei tas pasipriešinimas ir buvo, jis buvo nedidelis.

Ir vis tik būtų galima suprasti latvių nenorą kooperuotis su lietuviais, kai didesnę dalį nepriklausomybės laikų, geležinkeliečiai elgėsi labiau kaip Rusijos gangsteriai, o ne civilizuoti žmonės. Geriausias pavyzdys yra, aišku, Rengės ruožas, už kurį iš biudžeto paklojome 20 milijonų (plius atstatymo kaštai):

ES Teisingumo Teismas paliko galioti sprendimą dėl 20 mln. eurų baudos „Lietuvos geležinkeliams“



https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...gelezinkeliams

Tai yra geležinkelių pasaulio atitikmuo išlipimui iš juodo BMW su didele grandine ir padangų pradūrimo Buvo ir kitų skandalų (kad ir tas pats škodų pirkimas ir kt.). Tad jokios nuostabos, kad niekas su tokiais žmonėmis nenori dirbti.

Aišku šaunu, kad Lietuva parodė iniciatyvą ir nuvažiavo pas latvius su 'mes pasikeitėm' žinute ir tas dalykas galiausiai suveikė.



Latvijos geležinkeliai perveža 20 milijonų keleivių per metus, Lietuvos - 5.

Tamsta, paskaitykite šio forumo geležinkeliams skirtas temas nuo pradžių, t.y. nuo kokių 2005-2006 m., gal tada nerašysite tokių paviršutiniškų apibendrinimų.

[sleader]

Labai keista dėl latvių, kodėl jie nenorėjo šio maršruto. Nes iš pirmo žvilgsnio Latvijoje vidinis susisiekimas traukiniais labiau išvystytas nei pas mus. Šiek tiek turėjau laisvo laiko iki išvykimo, tai pažiūrinėjau tvarkaraščius, maršrutus, tai būtent toks įspūdis ir susidarė. Plius ir judėjimas stotyje didesnis nei Vilniuje.

Teigti, kad nenorėjo negaliu, bet galima daryti tokią prielaidą. Buvo kalbų prieš paleidžiant maršrutą dėl didelių infrastruktūros naudojimo mokesčių.
Kitas dalykas, iš to, kad negalima nusipirkti bilieto maršrutui Ryga-Vilnius važiavimui pačioje Latvijoje (tarp Rygos ir Jelgavos), akivaizdu, kad tai ne jungtinis dviejų šalių įmonių, o tik LTG Link produktas. T.y. mūsų vežėjas prisiima visą riziką dėl pelno/nuostolių ir maršruto sėkmės.

O Latvijoje gerai išvystyti tik priemiesčio (regional) tipo maršrutai. Joje nėra nei vieno tarpmiestinio (intercity) tipo maršruto ir nei vieno atitinkamo riedmens jiems. Todėl tas nenoras greičiausiai susijęs su baime neįsileisti konkurentų vietiniam vežėjui.

...pagal šio forumo narius ir Lietuvos geležinkeliečius, pagal kuriuos Lietuva vis dar pirmauja Rail Baltica statybose, o latviai yra kalti ir dėl prastos vasaros Vis tik būtų įdomu išgirsti iš labiau oficialių šaltinių dėl šio dalyko. Tas faktas, kad reisai buvo paleisti labai greitai po iniciatyvos parodymo jau parodo, kad, jei tas pasipriešinimas ir buvo, jis buvo nedidelis.

Aišku visose temose reikia drabstyti dėl RB, nes daugiau nėra ką pasakyti ir kaip kitaip kompleksuoti. OK, latviai pirmauja, jie patys geriausi, neprilygstami ir nepavejami. Jau pakaks?
Svarbiausia, kad per visą laiką kol tampoma ši "kaliausė" tie pirmaujantys pasikeitė jau ne vieną kartą ir situacija kiekvienoje šalyje irgi ženkliai pasikeitė.

O tas iniciatyvos parodymas skaičiuojasi nuo to laikotarpio kai buvo paviešintas PR pranešimas, kad maršrutas jau bus atidarytas, ar nuo pirmųjų kalbų apie tai? Nors aišku laikas yra reliatyvus dalykas.

[VLR]

Labai keista dėl latvių, kodėl jie nenorėjo šio maršruto.

...pagal šio forumo narius ir Lietuvos geležinkeliečius, pagal kuriuos Lietuva vis dar pirmauja Rail Baltica statybose, o latviai yra kalti ir dėl prastos vasaros Vis tik būtų įdomu išgirsti iš labiau oficialių šaltinių dėl šio dalyko. Tas faktas, kad reisai buvo paleisti labai greitai po iniciatyvos parodymo jau parodo, kad, jei tas pasipriešinimas ir buvo, jis buvo nedidelis.

Ir vis tik būtų galima suprasti latvių nenorą kooperuotis su lietuviais, kai didesnę dalį nepriklausomybės laikų, geležinkeliečiai elgėsi labiau kaip Rusijos gangsteriai, o ne civilizuoti žmonės. Geriausias pavyzdys yra, aišku, Rengės ruožas, už kurį iš biudžeto paklojome 20 milijonų (plius atstatymo kaštai):

ES Teisingumo Teismas paliko galioti sprendimą dėl 20 mln. eurų baudos „Lietuvos geležinkeliams“

...
ESTT paliko galioti šį Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (ESBT) sprendimą dėl 2008 m. spalį LTG išmontuoto 19 km ilgio Rengės geležinkelio ruožo nuo Mažeikių iki sienos su Latvija.
...
Dėl išardyto ruožo 2017 m. spalio 2 d. Europos Komisija LTG skyrė beveik 28 mln. eurų baudą už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi Lietuvos krovinių vežimo rinkoje. Įmonė buvo apkaltinta tuo, kad išardžiusi bėgių kelią tarp Lietuvos ir Latvijos, įmonė sudarė konkurencijos kliūtis krovinių vežimo geležinkeliais rinkoje ir pažeidė ES antimonopolines taisykles.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...gelezinkeliams

Tai yra geležinkelių pasaulio atitikmuo išlipimui iš juodo BMW su didele grandine ir padangų pradūrimo Buvo ir kitų skandalų (kad ir tas pats škodų pirkimas ir kt.). Tad jokios nuostabos, kad niekas su tokiais žmonėmis nenori dirbti.

Aišku šaunu, kad Lietuva parodė iniciatyvą ir nuvažiavo pas latvius su 'mes pasikeitėm' žinute ir tas dalykas galiausiai suveikė.

Nes iš pirmo žvilgsnio Latvijoje vidinis susisiekimas traukiniais labiau išvystytas nei pas mus.

Latvijos geležinkeliai perveža 20 milijonų keleivių per metus, Lietuvos - 5.

[John]

Nu ir nedidelis mini reportažas iš Rygos. Nuo paskutinio mano apsilankymo įvyko šiek tiek pokyčių. Pats svarbiausias - naujos Škodos jau, kaip suprantu, pilnai veikia daugumoje servisų ir tikrai prisideda prie gerokai civilizuotesnio experience.

LTG Link Pesa 730M, kątik iš Vilniaus, keleiviai lipa Rygoje, iš kur judės į Valgos pusę. Rygos stoties peronai vis dar baisūs kaip maras, kaip ir pati stotis. Bet tikiu, kad ateis diena, kai ten viskas bus labai gerai


Pesa kitą dieną jau atvažiavusi iš Valgos pusės laipina keleivius į Vilnių


Su RB stotimi kol kas, panašu, nelabai kas vyksta, bet atrodo įspūdingai


Nu ir pagrindinis dalykas Rygoje, dėl kurio buvo verta atvažiuoti savaitgaliui - naujosios Škodos. Pravažiavus iš Zolitudės į Rygos centrinę stotį pavyko pasijusti kaip civilizuotame Europos šalių transporte. Patirtis iš esmės nelabai skiriasi nuo naujų S-Bahnų ar regioninių Vokietijos traukinių. Nauji traukiniai blizga, sėdynės patogios, level boarding, taktiniai tvarkaraščiai ir t.t. Kadangi prieš kokius metus važiavau tais pačiais maršrutais su senaisiais traukiniais, skirtumas yra tikrai didelis. O reikia nedaug: modernaus traukinio ir sutvarkytų 550 mm peronų, taktinių tvarkaraščių. Pavydu, kad mes taip negalim ir vietoj to tesugebam sugeneruoti sąrašą "priežasčių", kodėl tokie basic dalykai negali būti sutvarkyti ir pas mus


Zolitūde


Zolitūde stoties level boardingas


Viduje. Sėdynės, kaip commuter traukiniams, labai geros ir patogios

[John]

Kaip taip imanoma,kad latviai keliavo 4 kartus daugiau nei lietuviai gelezinkeliu?

Pavėluotas reply, bet, imho, reikalauja truputį didesnio paaiškinimo, nei mantasm. Keliavių statistika geležinkeliuose paprastai skaičiuojama naudojant du pagrindinius kriterijus, kurie yra panašiai svarbūs:
- bendras kelelvių skaičius
- keleivių km (passenger kilometres)

Galima ginčytis, kurtis iš jų yra svarbesnis, bet, imho, jie abu turi eiti kartu, panašiai, kaip vien iš ūgio ar vien iš svorio yra sunku labai daug pasakyti apie žmogaus antsvorio lygį.

Taigi, žiūrim skaičius.

Bendras keleivių skaičius 2024:
- Lietuva: 5,54 mln.
- Latvija: 19,44 mln

Skirtumas išties milžiniškas. Apie 3,5 karto Latvijos naudai. Latvijoje tokius skaičius sugeneruoja tas faktas, kad Ryga, skirtingai, nei bet kuris miestas Lietuvoje, realiai turi miesto geležinkelių tinklą. Čia, nori nenori, yra labai rimtas ir pagyrimo vertas Rygos pranašumas ne tik prieš Vilnių ar Taliną, bet ir turbūt prieš daug kitų panašaus dydžio ar net didesnių Europos miestų. Mano prognozė, kad bendras keleivių skaičius Lietuvoje ženkliai didės ir gal Latvijos atotrūkis ims mažėti, bet savo lifetime Latvijos bendro keleivių skaičiaus pralenkimo tikriausiai nepamatysim.

Keleivio km skaičiuis 2023 (2024 duomenų iš Latvijos dar nėra)
- Lietuva: 464 mln. keleivio km (2024 - 537,4 mln.)
- Latvija: 612 mln. keleivio km (2024 - spėčiau ~700 mln.)

Su keleivio km skirtumas yra gerokai mažesnis (2023 tik ~1,3 karto). Priežastis akivaizdi t.y. Lietuvoje geležinkelių susisiekimas yra tarpmiestinis ir nemažą dalį to sudaro ilgi maršrutai kaip Vilnius Šiauliai ar Vilnius-Klaipėda. Dar, imho, labai tikėtina, kad netolimoje ateityje šitas rodiklis gerės Lietuvos naudai, ir tikriausiai persisvers į Lietuvos pranašumą. Ypač baigiant Kaišiadorys-Klaipėda elektrifikaciją ir pradedant vaikščioti, tikėkimės, greit atvyksiantiems Stadleriams. Kol kas darau prielaidą, kad smarkiai didės dažniai visais pagrindiniais maršrutais (neaišku tik dėl Vilnius-Kaunas), kas turėtų labai smarkiai didinti Lietuvos keleivio km statistiką, ir tai nutiks, tikėtina, jau kitais metais.

[mantasm]

Kaip taip imanoma,kad latviai keliavo 4 kartus daugiau nei lietuviai gelezinkeliu?

Rygos (prie)miestinis susisiekimas naudoja geležinkelį.

[karolis1993]

Kaip taip imanoma,kad latviai keliavo 4 kartus daugiau nei lietuviai gelezinkeliu?

[VLR]

Latvijos geležinkelių pervežamų keleivių skaičius trečius metus iš eilės augo dviženkliais procentais ir 2024-aisiais buvo rekordinis (19,44m.), miljonu didesnis nei ankstesnis rekordas 2019-aisiais. Punktualumas 99.01%.

https://eng.lsm.lv/article/economy/t...-year.a584365/

[ejs-ejs]

Dabartinės stoties nėra - ten dabar pradėtos grandiozinės statybos ir jų neužbaigti būtų didelis blogis. Aš kalbu ne apie pastatą, bet apie kelyną, peronus, stogą virš peronų ir požeminius tunelius po stotimi.

Pagal foto, paruošę darbui perono dalį gautų dar berods 7 kelius, kas žymiai pagerintų situaciją perone ir krovinių tranzitui. Bet ir dabar ji nėra kritinė. Stoties pastato požemis baigtas kaip statybinis tūris, o kas su jo MEP darosi nelabai ir matosi.

Bolderaja kaip suprantu ... atidedama, nes nėra elektros ir "truputį" nurinkta stotis.

[Al1]

Apie Rygos stotį. Pastato kol kas neliečia. Darbai vyksta perstatant kelius ir peroną, įrengiant dengtus peronus, taip pat perstatoma infrastruktūra po peronais, t.y. tuneliai, prekybos erdvės.

[VLR]

Taip, bet jei pinigų nėra, tai kol kas svarbiau pabaigti nebaigtus darbus stotyje, o ne imtis pastato, kuris kol kas dar niekaip rimtai nepaliestas statybų.

O apie kurį mes pastatą čia kalbam? Nelabai supratau iš diskusijos.

[Al1]

Taip, bet jei pinigų nėra, tai kol kas svarbiau pabaigti nebaigtus darbus stotyje, o ne imtis pastato, kuris kol kas dar niekaip rimtai nepaliestas statybų.

[VLR]

Dabartinė stotis puikiai aptarnauja srautą iki Salaspils. Nebus veikiančios RB, teks galvoti kaip elgtis su įmarinuotais pinigais.

Ne, Rygos dabartinis stoties pastatas yra moraliai pasenęs ir neatlieka gerai savo funkcijos pagal modernios ES sostinės standartus. Naujosios Rygos stoties esmė nėra Rail Baltica, o būtent vietinis srautas, kuris Rygoje visada bus žymiai didesnis nei Rail Baltica srautai. Reikia turėti omeny, kad Latvijos geležinkeliai perveža daugiau nei 4 kartus daugiau žmonių nei LTG, ir visi maršrutai Latvijoje eina pro Rygą. Iki 2030-ųjų planuojama pridėti ir jungtis iš stoties į oro uostą (pradžioje rusiškąja vėže) ir Bolderaja. Rygos centrinė stotis yra rimtas centrinis mazgas ir naujoji stotis tikrai pustuštė nestovės nuo pat atidarymo.

[Al1]

Dabartinė stotis puikiai aptarnauja srautą iki Salaspils. Nebus veikiančios RB, teks galvoti kaip elgtis su įmarinuotais pinigais.

Dabartinės stoties nėra - ten dabar pradėtos grandiozinės statybos ir jų neužbaigti būtų didelis blogis. Aš kalbu ne apie pastatą, bet apie kelyną, peronus, stogą virš peronų ir požeminius tunelius po stotimi.

[manometras]

Pridės du reisus su persėdimu Aizkrauklėje iš elektrinio į dyzelinį traukinį. Penkis iki šiol buvusius tiesioginius (be persėdimo) paliks tokius, kokie buvo.

[ejs-ejs]

Dabartinė stotis puikiai aptarnauja srautą iki Salaspils. Nebus veikiančios RB, teks galvoti kaip elgtis su įmarinuotais pinigais.

[Al1]

Latvijoje su RB problemos. Ir kol pinigų iš ES nebus, tol jokios RB nebus. Kadangi Rygos stotis perstatoma, tai, matyti, pinigus skirs būtent užbaigti Rygos stotį, nes visi kiti darbai gali ir palaukti, nesant finansavimo, o stotį palikti nebaigtą būtų labai blogai.

[ignaloidas]

Tai planavo gana greitai baterinių traukinių pirkimą užsibaigti, bet prieš porą mėnesių nusprendė nebaigti ir vietoj to pinigus Rail Balticai panaudoti. Tad tikriausiai Latvijoje 2030 vis dar važinės DR1A.

[Al1]

Pradžioje paleis štai tokį, o paskui sakys, kad pasiteisino ir visus sutrumpins iki Aizkrauklės. Elektrinių užsipirko, dabar tegul užsiperka dyzelinių (ar hibridinių su galimybe važiuoti nuo KT ir dyzeline trauka). Nes DR1A neamžini. Daugumą jų jau po 40 metų +. Tegul ir atnaujinti (ne visi).