Ar Rusija vis dar kelia grėsmę Lietuvai?

[RokasLT]

Neturėjus 20 m. Nepriklausomybės tarpukariu įsivaizduoju labiau Gruzijos scenarijų.
Lyg ir turėtų pro-ES tendencijų, bet tiesiog vis trūksta iki ES kandidatės statuso. Valdžia mėtytųsi tarp rus. ir Vakarų ir t. t.
Rizikuotume nauja okupacija, o gal net būtume okupuoti. Geresniu atveju rusiškas statytinis su kažkiek geresniais santykiais tarp baltarusių ir kaliningradiečių, bet blogesni su lenkais (dėl latvių, estų neįsivaizduoju, ten ypatingi kraštai). Didesnė rusakalbė populiacija, mažesnis tautinis intelektualinis sluoksnis.

Lietuva ir Gruzija iš ties turi šiokių tokių dvasinių panašumų. Galbūt nepriklausoma tarpukarinė Gruzija būtų žymiai toliau pažengusi link ES, gal net kokia nutolusi ES narė, įstojusi su kokiais rumunais ir bulgarais.

Dar veikia subtilus santykis tarp slaviškumo ir tikėjimo. Gruzinų savastį kompensuoja visiškai kitokia kalba, bet artina prie rusų Ortodoksų tikėjimas.
Su lietuviais atvirkščiai, nuo rusų tolintų tikėjimas ir gilesnė Europos įtaka su ATR, bet per kalbą (balto-slaviška) būtų artimesnė +artimas klimatas ir geografija.
Visai nenustebčiau, kad mes taip pat turėtume kažkokį savitą trasiankos-suržyko variantą, kuris būtų artimas kai kurių visuomenės grupių itin slavizuotam žargonui su tam tikra net pakeista gramatika.

Bet būtu privežta daugiau ruZZų, nes neaišku ar išvis būtu partizaninis pasipriešinimas LT, o kitose BAL šalyse mažesni pasipriešinimai kokie buvo po nepriklausomybių praradimo. LT gal būtu 25-40 proc. ruZZų (apskritai privežtų slavų), o LV ir EST iki 50 proc., jei ne daugiau.

[neamos]

Airijoje 5+ milijono gyventojų. Airių diaspora angliškai kalbančioje Amerikoje 30+ milijonų. Nežinia ar Airijos Respublikoje dominuotų anglų kalba jei neegzistuotų JAV ir Airijos ekonomika nebūtų taip glaudžiai susieta su amerikiečiais. Teko susidurti su dvejais airiais (white collar viršutinesnė vidurinioji klasė) tai patologiškai nekenčia anglų, bet vis tiek marinuojasi britų kultūroje. Vakarais žiūri britų Channel 4 pramogines pokalbių laidas ir britų Premier League futbolą. Šiaip jie iš tikro savotiški žmonės su perskelta sąmone (imtis = 2), kas mums lietuviams irgi nėra svetima.

Yep, kaip ir škotai ir velsiečiai. Dėl istorinių aplinkybių tiesiog žmonės kalba namuose istorinio užkariautojo kalba, tačiau nepraranda savo atskiro identiteto suvokimo. Ir čia įsimaišo visokie asmeninio lygio niuansai kaip mišrios šeimos ir kelios gimtosios kalbos namie. Todėl keista skaityti, kaip lietuviai aiškina ukrainiečiams kaip būti tikrais ukrainiečiais, panašiai galima ir airiams ir škotams bišk proto įkrėst kaip būt tikrais airiais ir škotais. Augant Vilniuje dauguma vaikų kalbėjo 2-3 kalbomis, mišrios šeimos ir bendruomenės, ir puikiai suprantu ukrainiečius, kurie dėl aplinkos niekada ukrainiečių ypatingai ir nenaudojo, o dabar galbūt intensyviai mokosi, bet vis tiek dominuoja rusų kad susikalbėti su baltarusiais/vietiniais rusakalbiais

Dar įdomus atvėjis yra Suomija, kur užkariautojų švedų dabar yra 5-6 proc, švedų yra valstybine kalba ir niekas jos rimtai neišmoksta

[MedinisStrazdas]

Šiaip aš airių varianto niekad nesupratau. Ir ypač šiais laikais, kai pereiti prie savo kalbos valstybiniu lygiu yra visos galimybės.

Yra galimybės bet nėra noro. Niekam ta airių kalba neįdomi ir niekas nenori ja kalbėti išskyrus keli tūkstančiai užkietėjėlių kalbotyrininkų.

[manometras]

Šiaip aš airių varianto niekad nesupratau. Ir ypač šiais laikais, kai pereiti prie savo kalbos valstybiniu lygiu yra visos galimybės.

Lyg ir yra visos galimybės, bet nėra masinio įsitikinimo, kad tai verta pastangų, nes jų reiktų nemažai. Kaip ir Lietuvoje tarpukariu, airiams dabar reiktų mokytis airių kalbos nuo nulio ar beveik nuo nulio, iš pradžių kalbėti ir rašyti ja visur visiems sunkiai ir netobulai.
Iš tikrųjų, airių kalbos atsisakymą lėmė didžiulis badmetis, kai milijonas airių tiesiog išmirė, o dar milijonai emigravo į JAV.
Panašiai marai lėmė greitesnį ir efektyvesnį Rytų Prūsijos lietuvių vokietėjimą ir Vilnijos lenkėjimą. Daugybė lietuviakalbių žmonių tiesiog išmirė.

[neamos]

Bet ar nekyla tam tikrų emocijų, kai ta kalba yra buvusių užkariautojų? Sunku man būtų įsivaizduoti dabar Lietuvoje valstybinę lenkų ar rusų kalbą. Ir du lietuvius kalbančius ne savo tautos kalba.

Galima paklausti jų, internetas laisvas ir prieinamas

Bet kuriuo atveju, aišku kad gimtos kalbos, istorinės kalbos ir identiteto santykis kiek sudėtingesnis nei "kalba rusiškai? Nu tik vata taip gali!!!"

[Egiuxz]

Lietuvos, kaip valstybės, egzistavimas tarpukariu buvo labiau tinkamai susiklosčiusios aplinkybės, negu kad kažkoks lemtingas lūžis. Lietuviškas žodis ir lietuviškas laisvės noras buvo dar daug ankščiau nei WW1

[PoDV]

Kalba, kultūra nebūtu tokia artima kaip tarp rytų slavų-ortodoksų, bet būtu arčiau mūsų suformuoto mentaliteto, jei nebūtume ištrūkę, bent jau trumpam. Jau nekalbant apie korupciją.

Neturėjus 20 m. Nepriklausomybės tarpukariu įsivaizduoju labiau Gruzijos scenarijų.
Lyg ir turėtų pro-ES tendencijų, bet tiesiog vis trūksta iki ES kandidatės statuso. Valdžia mėtytųsi tarp rus. ir Vakarų ir t. t.
Rizikuotume nauja okupacija, o gal net būtume okupuoti. Geresniu atveju rusiškas statytinis su kažkiek geresniais santykiais tarp baltarusių ir kaliningradiečių, bet blogesni su lenkais (dėl latvių, estų neįsivaizduoju, ten ypatingi kraštai). Didesnė rusakalbė populiacija, mažesnis tautinis intelektualinis sluoksnis.

Lietuva ir Gruzija iš ties turi šiokių tokių dvasinių panašumų. Galbūt nepriklausoma tarpukarinė Gruzija būtų žymiai toliau pažengusi link ES, gal net kokia nutolusi ES narė, įstojusi su kokiais rumunais ir bulgarais.

Dar veikia subtilus santykis tarp slaviškumo ir tikėjimo. Gruzinų savastį kompensuoja visiškai kitokia kalba, bet artina prie rusų Ortodoksų tikėjimas.
Su lietuviais atvirkščiai, nuo rusų tolintų tikėjimas ir gilesnė Europos įtaka su ATR, bet per kalbą (balto-slaviška) būtų artimesnė +artimas klimatas ir geografija.
Visai nenustebčiau, kad mes taip pat turėtume kažkokį savitą trasiankos-suržyko variantą, kuris būtų artimas kai kurių visuomenės grupių itin slavizuotam žargonui su tam tikra net pakeista gramatika.

[neamos]

Šiaip aš airių varianto niekad nesupratau. Ir ypač šiais laikais, kai pereiti prie savo kalbos valstybiniu lygiu yra visos galimybės.

Todėl, kad kalba nėra lemiama identito dalis, tai įrankis susikalbėti.

[RokasLT]

Nemanau kad 20 metų nepriklausomybės buvo tokie lemiantys. Viskas eina iš dar giliau - šimtmečiai labai stiprios lenkų įtakos, katalikybė, visai kitokia kalba. Ukrainiečiams ir baltarusiams asimiliuotis su rusais visada buvo žymiai lengviau dėl giminiškos kalbos ir tos pačios religinės krypties.

Iš tikrųjų tai Vilniuje nemažai girdžiu ukrainiečių kalbos. Ko ansoliučiai niekad negirdžiu, tai baltarusių kalbos. Man baltarusių kalba iki šiol yra labai didelė egzotika, galima ant pirštų suskaičiuoti kiek kartų gyvenime ją gyvai girdėjau. Nors užaugau 15 km iki Baltarusijos sienos.

Kalba, kultūra nebūtu tokia artima kaip tarp rytų slavų-ortodoksų, bet būtu arčiau mūsų suformuoto mentaliteto, jei nebūtume ištrūkę, bent jau trumpam. Jau nekalbant apie korupciją.

[Tomizmas]

Tikrai, nėra didesnių debilų pasaulyje negu airiai. Juos žudė ir badu marino, o jie KALBA ANGLIŠKAI. Ar jie nesupranta kaip svarbu yra kalba?

Šiaip aš airių varianto niekad nesupratau. Ir ypač šiais laikais, kai pereiti prie savo kalbos valstybiniu lygiu yra visos galimybės.

[RokasLT]

Tu nori pasakyti, kad tai, kad Ukrainoje daug kas kalba rusiškai, yra visai ne dėl to, kad ta tauta šimtmečius buvo rusifikuota, o dėl to, kad ten 'yra problemų su žmonėmis'?

+ Dėl Holodomoro dalis tautos pakeista ruZZais.

[Tomizmas]

Jei ne 20 m. tarpukario - būtume toje pačioje padėtyje kaip ir UKR (didžiulė korupcija, artima ruZZ kultūra, kalba...).

Nemanau kad 20 metų nepriklausomybės buvo tokie lemiantys. Viskas eina iš dar giliau - šimtmečiai labai stiprios lenkų įtakos, katalikybė, visai kitokia kalba. Ukrainiečiams ir baltarusiams asimiliuotis su rusais visada buvo žymiai lengviau dėl giminiškos kalbos ir tos pačios religinės krypties.

Jau esu rašęs, bet girdžiu ir ukrainietiškai kalbant. Mažiau negu rusiškai, bet galų gale Vilniuje ir taip rusakalbių yra.

Iš tikrųjų tai Vilniuje nemažai girdžiu ukrainiečių kalbos. Ko absoliučiai niekad negirdžiu, tai baltarusių kalbos. Man baltarusių kalba iki šiol yra labai didelė egzotika, galima ant pirštų suskaičiuoti kiek kartų gyvenime ją gyvai girdėjau. Nors užaugau 15 km iki Baltarusijos sienos.

[neamos]

Tikrai, nėra didesnių debilų pasaulyje negu airiai. Juos žudė ir badu marino, o jie KALBA ANGLIŠKAI. Ar jie nesupranta kaip svarbu yra kalba?

[Eidvis]

Problema visada yra žmoguje.

Tu nori pasakyti, kad tai, kad Ukrainoje daug kas kalba rusiškai, yra visai ne dėl to, kad ta tauta šimtmečius buvo rusifikuota, o dėl to, kad ten 'yra problemų su žmonėmis'?

[Egiuxz]

Problema visada yra žmoguje. Kai buvau Kijeve, nemačiau nei vieno pagrindinio rusiško užrašo. Kas turi dėtis žmogaus galvoje, kad būdamas savoje žemėje, matydamas savo kalbą visur, vis tiek kalbėtum ta kalba, kuria tavo draugus ir šeimą žudo ir prievartauja?

[Eidvis]

Ukrainiečiai labai dažnai kalba rusiškai, lygiai taip pat, kaip ir baltarusiai. Problema yra ne juose, problema tame, kad jie šimtmečius buvo rusinami ir prie tam tikrų sąlygų ir mes Lietuvoje galėjom atsidurti panašioje padėtyje kaip baltarusiai ar ukrainiečiai, kada lietuviai tarpusavyje būtų kalbėję rusiškai. Klausimas yra kaip tą rusimą iš jų išguiti. Yra du variantai - juos žeminant ir sakant, kad jie vatnikai, arba su jais žmoniškai bendraujant stendiangtis žmoniškai paaiškinant kodėl rusifikacija yra blogai. Aš turiu spėjima kuri strategija geriau veikia, bet tegul kiekvienas sprendžia pagal save.

[sankauskas]

Tai jie ten suvažiavo daugiausia po įstojimo į ES ir dabar Brexito viena pagrindinių priežasčių buvo tie buduliai. Bet šiaip ne imigrantai sprendžia dėl stojimo į ES, o būtent korupcija vienas tų kriterijų dėl kurių Ukraina dar ilgai negalės įstoti į ES, nebent stebuklingai dabar susitvarkytų.

Nepiktnaudžiauk tau Dievo duota dovana.

[digital]

Jau esu rašęs, bet girdžiu ir ukrainietiškai kalbant. Mažiau negu rusiškai, bet galų gale Vilniuje ir taip rusakalbių yra.

[Egiuxz]

Įdomu, iš kur jūs tai traukiate? Štai pas mus dirba ukrainietis ir jau per 5 metus stebėtinai gerai kalba lietuviškai (to tiesiog reikia pagal pareigas), kita ukrainietė dirba pakuotoja - ji net nemoka rusiškai! Rimi dažnai sutinku kasininkę, kuri per nepilnus du metus visai padoriai lietuviškai pagrindines frazes moka ir jau su lietuviškais prekių aprašymais dirba. Yra ukrainiečių (gal net nemažai), kurie nieko nenori mokytis, bet bent jau Vilniuje jie nelabai skiriasi nuo kitų rusakalbių. Tai pvz.: baltarusių toks procentas dar didesnis (daug jų net nemoka baltarusiškai).

Traukiu iš to, ką matau parduotuvėse. Tiesiog prieina ir rusiškai kreipiasi. Traukiu ir iš to, kas dirba toje pačioje įmonėje, kad tarpusavyje bendrauja rusiškai ir garsiai telefonu kalba irgi rusiškai. Traukiu iš to, kad tiesiog gatvėje girdžiu nuolat rusų kalbą, o ne ukrainiečių.

Čia nebent galima surišti su tuo, kad atkeliavo visa vata iš rytinės dalies. Kol normalūs ukrainiečiai molotovais tankus pro langus apmėtė, šitie velniai lauk iš šalies bėgo.

[RokasLT]

Lietuviški tautos ambasadoriai neįsivaizduoja, kad svetimoje šalyje jie privalo gauti paslaugas ir mediją rusų ar lietuvių kalba. Ukrainiečiai daugiau mažiau įsivaizduoja. Tuo mes ir skiriamės, kad mes niekada nenorėjom būti rusišku pasauliu, o Ukraina tebegyvena rusiškame pasaulyje ir jo reikalauja svetur. Rusiškas pasaulis ir paaiškina tokios didelės valstybės tokį didelį atsilikimą nuo nykštukinių Pabaltijo valstybių

Jei ne 20 m. tarpukario - būtume toje pačioje padėtyje kaip ir UKR (didžiulė korupcija, artima ruZZ kultūra, kalba...).