Ar Rusija vis dar kelia grėsmę Lietuvai?

[suoliuojantis]

Jo, genetinė selekcija. Vata visame gražume. Komentarai rusiškuose formuose. Viena vatinukė skundžiasi, kad 35 metus išdirbo pedagoge ir dabar gauna 12700 (turbūt medinukų) pensijos. Kitas komentaras sako - gėda tokiai vyriausybei. Tada vatinukė atsako - ne, vyriausybė puiki, gėda tiems kas sugriovė SSSrą, Amerikai ir Europai. Va kokia selekcija. Šiaip ne tauta, o svajonė kremlinių požiūriu:

[mantasm]

Čia kada anot tavęs tai įvyko paskutinį kartą?

Kalbu apie carinių laikų sukilimus ir pokarį.

[Arunasx]

Tuo pačiu ir nes ganėtinai išgryninti į, sakykim, mokančius prasisukt pochuistus. O per daug darbštūs ir visuomeniškai galvojantys reguliariai pravalomi.

Čia kada anot tavęs tai įvyko paskutinį kartą?

[mantasm]

šituo aspektu tikrai visuomenė buvo išgryninta iki tobulo viduramžiško žiaurumo. Selekcija vyko nuo Ivano rūsčiojo laikų pilnai išskerdus tam metui gan demokratišką Nizhny Novgorod miestą, kai upė buvo pilnai kraujo ir lavonų pilna. Aišku ir vėliau iki pat dabar buvo tęsiamos tos pačios tradicijos. https://en.wikipedia.org/wiki/Massacre_of_Novgorod

Tai taip. Ir per paskutinius pusantrų metų šitas dalykas dar labiau išgrynintas.

Tuo pačiu ir nes ganėtinai išgryninti į, sakykim, mokančius prasisukt pochuistus. O per daug darbštūs ir visuomeniškai galvojantys reguliariai pravalomi.

[Arunasx]

Yra toks dalykas kaip socialinis genų atrinkimas. Jei visuomenė labai vertina vienokias ar kitokias savybes ir jas turintys individai labiau dauginasi - tada genofondas per n kartų išsigrynina su polinkiais į vieną ar kitą dalyką.

šituo aspektu tikrai visuomenė buvo išgryninta iki tobulo viduramžiško žiaurumo. Selekcija vyko nuo Ivano rūsčiojo laikų pilnai išskerdus tam metui gan demokratišką Nizhny Novgorod miestą, kai upė buvo pilnai kraujo ir lavonų pilna. Aišku ir vėliau iki pat dabar buvo tęsiamos tos pačios tradicijos. https://en.wikipedia.org/wiki/Massacre_of_Novgorod

[mantasm]

Tie rusai gimsta tokie patys kaip tu ar aš.
Kultūriniai dalykai ir išsigimusi visuomenės struktūra daro kad turim ką turim.

Yra toks dalykas kaip socialinis genų atrinkimas. Jei visuomenė labai vertina vienokias ar kitokias savybes ir jas turintys individai labiau dauginasi - tada genofondas per n kartų išsigrynina su polinkiais į vieną ar kitą dalyką.

[Arunasx]

Na, esu matęs pakankamai neseną žemėlapį, kur Naugarde ir Peterburge bei aplink juos yra baltiškųjų genų išlikę (tik kad jie turi tiek pat bendro su Baltijos šalimis, kiek Š. Korėja su P. Korėja).

Nuo bendro populiacijos kiekio tai manau nykstama dalis.

[RokasLT]

Grynai moksliškai žiūrint jie tikrai nėra tokie patys kaip mes bent jau todėl, kad turi daug visokių Čingischano tėvynainių genų. At least.

Na, esu matęs pakankamai neseną žemėlapį, kur Naugarde ir Peterburge bei aplink juos yra baltiškųjų genų išlikę (tik kad jie turi tiek pat bendro su Baltijos šalimis, kiek Š. Korėja su P. Korėja).

[Arunasx]

Tie rusai gimsta tokie patys kaip tu ar aš.
Kultūriniai dalykai ir išsigimusi visuomenės struktūra daro kad turim ką turim.

Grynai moksliškai žiūrint jie tikrai nėra tokie patys kaip mes bent jau todėl, kad turi daug visokių Čingischano tėvynainių genų. At least.

[RokasLT]

Tie rusai gimsta tokie patys kaip tu ar aš.
Kultūriniai dalykai ir išsigimusi visuomenės struktūra daro kad turim ką turim.

Religinė-kultūrinė propaganda (išrinktosios tautos kompleksas) lemia ir tai, kad nemažai rusų nesimoko kalbos buvusiose kolonijose. O pvz. Vokietijoje nemaža dalis tyliai laukia ruZZiško pasaulio, nors tuo pačiu naudojasi išsivysčiusios šalies privalumais su kuriais ateina ir lygios teisės visiems (kas jiems nepatinka).

[T-K-K]

Ar skėrys gali būti bitė?

Tie rusai gimsta tokie patys kaip tu ar aš.
Kultūriniai dalykai ir išsigimusi visuomenės struktūra daro kad turim ką turim.

[sankauskas]

Šiaip tai pyzdiec (jaučiu gausiu įspėjimą, bet buvo verta).
Arti 1/5 rusų naudoja lauko tualetą, pusė Rusijos atrodo kaip karo nusiaubta, o Rusija šimtus tūkstančių savo gyventojų, jų darbą ir belekiek resursų naudoja Ukrainos griovimui. Galėtų sutvarkyti savo problemas, kurių Rusijoje daugiau nei apstu...

Ar skėrys gali būti bitė?

[T-K-K]

Šiaip tai pyzdiec (jaučiu gausiu įspėjimą, bet buvo verta).
Arti 1/5 rusų naudoja lauko tualetą, pusė Rusijos atrodo kaip karo nusiaubta, o Rusija šimtus tūkstančių savo gyventojų, jų darbą ir belekiek resursų naudoja Ukrainos griovimui. Galėtų sutvarkyti savo problemas, kurių Rusijoje daugiau nei apstu...

[manometras]

Čia, kaip supratau, yra lietuvių kilmės Rusijos piliečio (mokslininko) požiūris į Rusijos fašizmą, Ir ką jis, mano manymu, teisingai rašo, yra tai, kad rusai / Rusijos piliečiai įgalina savo šalies jėgos struktūrų ir užsienio politikos fašizmą ir nacizmą dažniausiai masiniu pasyvumu, abejingumu ir apatija. Nereikia, kad jie visi žygiuotų gatvėmis ir šauktų putlerio lozungus aikštėse. Jei vatinis jų rusošovinizmas ir ryžtas kariauti reiškiasi gan tyliai ir gan privačiai, buitiniame lygmenyje, prie telekų ar internete, tai nereiškia, kad jų nereikia perauklėti, kad nereikia tokio elgesio ir įsitikinimų užskaityti kaip nacizmo.
https://www.bernardinai.lt/ziurekime...a-akivaizdaus/

[digital]

Straipsnio autorė tą supranta ir lygina Vokietijos patirtį rusijos nenaudai, t.y. sako, kad Vokietijoje buvo sunku, o rusijoje bus žymiai sunkiau. Ji sako, kad Vakarai po truputį tą pradeda suprasti:

Laikantis įsitikinimo, kad už Rusijos karą prieš Ukrainą atsakingas vien V. Putinas, didėja rizika, kad panašūs nusikalstami karai kils ir ateityje. Norėdami to išvengti ir pasiekti reikšmingą atskaitomybę, Vakarų politikos formuotojai turi spręsti giliai įsišaknijusio Rusijos gyventojų šovinizmo problemą.

Vis dėlto Rusijos visuomenės laukia ilgesnis kelias į vidines transformacijas, kurios privalo įvykti, kad Ukraina ir daugelis NATO šalių galėtų jaustis saugios jos kaimynystėje. Akivaizdu, kad net ir pralaimėjusi karą bei nustumta atgal prie 1991 m. tarptautiniu mastu pripažintų sienų su Ukraina, Maskva nepatirs visiškos kapituliacijos ar užsienio valstybių okupacijos, kaip pokario Vokietija.

Nors išoriniai veiksniai, tokie kaip ekonominės sankcijos ir politinė izoliacija, yra būtinos Vakarų atgrasymo priemonės, mažai tikėtina, kad jie taps lemiamais, siekiant reikšmingų geopolitinių pokyčių ir kitokios Rusijos nei ta, kurią pažįstame šiandien. Istorija rodo, kad esminės vidaus politinės permainos Rusijos okupuotuose kraštuose visada kildavo iš vidaus. Tai pasakytina ir apie 1904–1905 m. revoliuciją, ir apie bolševikų perversmą, ir apie Sovietų Sąjungos žlugimą. Istorija paprastai turi nenuginčijamas trajektorijas ir tendencijas, įkūnijančias tam tikrą Zeitgeist. Neabejotina, kad imperijų epocha yra 20 a. reliktas ir Rusijai, kaip 21 a. imperijai, lemta eiti transformacijos keliu. Kokią formą įgaus šis procesas ir kokie vidiniai pokyčiai jį paskatins, kol kas nėra aišku, tačiau Vakarai jau dabar turėtų ruoštis įvairiems scenarijams. Rimtas planas nenumatytiems atvejams būtų esminė priemonė, kuri neleistų greitiems pokyčiams Rusijoje mūsų užklupti nepasiruošusių. Šis planas turėtų bandyti atsakyti į klausimą, kokia politika galėtų padėti pakeisti giliai įsišaknijusius Rusijos žmonių įsitikinimus. Juk tai ir yra tikrasis Rusijos grėsmės šaltinis.

[digital]

Labai geras straipsnis, verta perskaityti visą, net nežinau į kokią temą geriau dėti:
Lesia Ogryzko. Kodėl tai nėra vien Putino karas – kokia kolektyvinė rusų atsakomybė

Nors karo Ukrainoje tema ir toliau dominuoja naujienų sraute, Vakarų žiniasklaidos priemonės ir politikai vis dar nepastebi pagrindinės karo priežasties. Siekdami užtikrinti, kad toks konfliktas ateityje nebepasikartotų, privalome suprasti giliai įsišaknijusias visuomenės normas, leidusias Rusijai užpulti kaimyninę šalį.

Nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Vakarų žiniasklaida sumirgėjo antraštėmis, skelbiančiomis, kad tai – „Putino karas prieš Ukrainą“. Toks klaidinantis suvokimas suponuoja vien asmeninę šalies vadovybės kaltę. Atrodo, kad daugelis Vakarų stebėtojų yra pasirengę atleisti Rusijos visuomenei, atmesdami kolektyvinės atsakomybės sąvoką kaip iššauktą užaštrintų ukrainiečių emocijų. Tačiau Vladimiras Putinas yra Rusijos visuomenės, pasaulėžiūros ir vyraujančių įsitikinimų atspindys bei kūrinys, o ne atvirkščiai.

Putinas neegzistuoja vakuume. Jis veikia per šimtmečius susiformavusiame kultūriniame kontekste ir yra jo produktas. Jo režimo ideologija grindžiama tikėjimu Rusijos dvasiniu pranašumu prieš „pūvančius Vakarus“ – idėja, kurios intelektinės šaknys siekia slavofilų ir eurazijiečių naratyvus, dominavusius Rusijos geopolitiniuose debatuose 19 a. ir 20 a. pradžioje. Siekis paneigti ukrainiečių teisę egzistuoti kaip atskira, suvereni tauta visą laiką juntamas Rusijos politikoje ir visuomenės nuotaikose. 2021 m. liepą pasirodžiusi V. Putino esė apie „istorinę ukrainiečių ir rusų tautų vienybę“ nėra niekuo novatoriška – tai tėra įsišaknijusio Rusijos visuomenėje suvokimo atkartojimas.

Vokietijos atvejis: praeities pamokos

Kalbėdami apie kolektyvinę rusų kaltę, apžvalgininkai dažnai ją lygina su kolektyvine vokiečių kalte po Antrojo pasaulinio karo. Pokario „denacifikacijos“ procese vokiečiai buvo suskirstyti į penkias atsakomybės kategorijas: išteisintieji, simpatizavusieji, nereikšmingai kalti, kaltieji ir pagrindiniai kaltininkai. Kol teismai vykdė teisingumą, tarp teologų ir filosofų vyko daug įdomesnė diskusija.
...
Nepaisant to, Vokietijos pavyzdys aiškiai rodo, kad tokiems visuomenės pokyčiams reikalingas kelių kartų pasikeitimas ir tai ne visada jie duoda norimą rezultatą. 20 a. šeštojo dešimtmečio viduryje trečdalis Vokietijos gyventojų žydų žudymą laikė pateisinamu. Kaip savo garsiajame veikale „Pokaris“ rašo Tony Judtas, šeštajame dešimtmetyje kaltę jautė tik 5 procentai Vakarų Vokietijos gyventojų. Tai nesuteikia didesnių vilčių, kalbant apie Rusijos visuomenės psichikos pokyčius trumpuoju laikotarpiu.

[Arunasx]

Ir apsimesdama šlanga pasakė, kad jie siunčia vieną po kito kreipimusis Lavrovui į URM, kad jie inicijuotų derybas su Lietuva dėl apribojimų atšaukimo ir traukinių skaičiaus padidinimo, bet Lavrovo kontora vis neicijuoja ir neicijuoja derybų

Bet tai koks tinginys tas Lavrovas, kodėl neatsižvelgia į darbo liaudies pasiūlymus

[suoliuojantis]

Per Lietuvą kasdien važiuoja po kelis ešelonus rusiškų keleivinių traukinių. Realiai vienas vagonas = kuopa iki dantų ginkluotų karių. Sąstatas = lengvoji šturmo brigada ~ 1500 karių.

Kaip tik vakar pažiūrėjau kas už sienos Karaliaučiuje darosi ir radau vietinės kokios tai turizmo departamento vadovės paverkimus, kad jau pandemija senai pasibaigusi, o Lietuva neatšaukia per pandemiją įvestų apribojimų - viename traukinyje negali būti daugiau kaip 300 keleivių. Ir apsimesdama šlanga pasakė, kad jie siunčia vieną po kito kreipimusis Lavrovui į URM, kad jie inicijuotų derybas su Lietuva dėl apribojimų atšaukimo ir traukinių skaičiaus padidinimo, bet Lavrovo kontora vis neicijuoja ir neicijuoja derybų

[Sula]

Ne pats prisidavęs, o sulaikytas? Vadinasi, siųst velniop ir užtaisyt skylę, per kurią tie jaunuoliai lenda. (Plaukia per Nemuną ir eina ieškot skylės.)

Per Lietuvą kasdien važiuoja po kelis ešelonus rusiškų keleivinių traukinių. Realiai vienas vagonas = kuopa iki dantų ginkluotų karių. Sąstatas = lengvoji šturmo brigada ~ 1500 karių.

[Gator]

O kaip jis buvo pastebėtas Vilniuje? Ta prasme reiškia žinojo, kad būtent jis kirto sieną kažkur? Tipo nespėjo sulaikyt vietoj, bet per kameras paėmė veidą, išdalino patruliams, kad jie visoje Lietuvoje jo ieškotų?
Įdomu kaip konkrečiai buvo subuktas ir kodėl iškart nepaimtas prie sienos?