Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Švietimas Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Gator
    replied
    Parašė abruo Rodyti pranešimą
    Kaip dirbantis mokytoju galiu pasakyti, kad tai daro tiek mano, tiek ir pažįstamų mokytojų mokyklos. Įstatymas visiškai perteklinis ir nereikalingas, nes tai mokyklos vidaus taisyklių reikalas, nebent bus numatytas kažkoks papildomas kontrolės mechanizmas. Kaip dirbantis mokytoju, galiu priminti, kad bet kuriuo atveju pedagogai neturi teisės nei atimti iš mokinio telefono, nei apieškoti, ar jis jį turi, o tik žodžiu nurodyti telefoną padėti į saugojimo vietas.
    Nesuprantu tavo argumentacijos. Jei sutinki, kad tai yra naudingas dalykas, kodėl sakai geriau, kad jį darytų ne visos mokyklos, o tik tos, kurios dabar tą daro?
    Kodėl mažiau mokyklų darančių gerą dalyką yra geriau nei visos mokyklos darančios gerą dalyką?

    Komentuoti:


  • abruo
    replied
    Kaip dirbantis mokytoju galiu pasakyti, kad tai daro tiek mano, tiek ir pažįstamų mokytojų mokyklos. Įstatymas visiškai perteklinis ir nereikalingas, nes tai mokyklos vidaus taisyklių reikalas, nebent bus numatytas kažkoks papildomas kontrolės mechanizmas. Kaip dirbantis mokytoju, galiu priminti, kad bet kuriuo atveju pedagogai neturi teisės nei atimti iš mokinio telefono, nei apieškoti, ar jis jį turi, o tik žodžiu nurodyti telefoną padėti į saugojimo vietas.

    Komentuoti:


  • Gator
    replied
    Parašė Austras Rodyti pranešimą

    Galiu patvirtinti, kad bent viena tikrai daro. Turiu insider'ių.
    Tai, kad daugiau nei viena ar trys daro, tai ir aš žinau.

    Aš klausiau kito džiugo iš kur jis traukia, kad visos ar bent dauguma daro. Nes tik tokiu atveju galima būtų svarstyti, kad nereikia įstatymo, nes visos ir taip reikalauja.

    Komentuoti:


  • Austras
    replied
    Parašė Gator Rodyti pranešimą
    Iš kur imi informaciją, kad visos ar bent didelė dalis daro?
    Galiu patvirtinti, kad bent viena tikrai daro. Turiu insider'ių.

    Komentuoti:


  • Gator
    replied
    Parašė Kitas Džiugas Rodyti pranešimą

    Tarsi to pačios mokyklos nedaro?
    Iš kur imi informaciją, kad visos ar bent didelė dalis daro?

    Komentuoti:


  • Kitas Džiugas
    replied
    Parašė Gator Rodyti pranešimą
    Mažais žingsniais juda link susiprotėjimo:



    Skaityti daugiau: https://kauno.diena.lt/naujienos/lie...alikti-1063855
    Tarsi to pačios mokyklos nedaro?

    Komentuoti:


  • Gator
    replied
    Mažais žingsniais juda link susiprotėjimo:

    Seimo narys Justas Džiugelis siūlo uždrausti mokiniams naudotis mobiliaisiais telefonais per pamokas.
    Skaityti daugiau: https://kauno.diena.lt/naujienos/lie...alikti-1063855

    Komentuoti:


  • bato_usai
    replied
    Nors didieji Lietuvos miestai jau seniai turi universitetines gimnazijas, Klaipėda šioje srityje iki šiol, deja, nebuvo pirmaujanti. Tačiau pagaliau nuspręsta, kad tokio pobūdžio ugdymo įstaiga duris atvers jau rugsėjo 1-ąją. Ja taps Klaipėdos „Žemynos“ gimnazija.

    Komentuoti:


  • Zorro
    replied
    Artėjant naujiems mokslo metams, daugiau nei 1000 mokytojų nori palikti savo darbus. Nuotolinis mokymas per karantiną tapo lemiamu veiksniu priimant sprendimą, laidoje „Delfi diena“ teigia dviejų švietimo darbuotojus vienijančių profesinių sąjungų vadovai – dirbti reikėjo kone 12–14 valandų per parą. Tiesa, ir dabar, likus kiek daugiau nei mėnesiui iki rugsėjo, mokyklos dar nežino, kaip ugdymo procesas vyks toliau, ir įspėja – mokslo metai sklandžiai gali ir neprasidėti.

    Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas sako, kad iš turimų duomenų galima daryti išvadą, jog palikti švietimo sistemą po karantino daugiausia apsisprendė vyresnio amžiaus pedagogai. „Manau, kad vienas pagrindinių dalykų buvo padidėjęs darbo krūvis. Nuotolinis mokymas pareikalavo iš mokytojų daug jėgų. Kitas dalykas – 60-ies metų ir vyresni mokytojai yra rizikos grupėje. Jiems iš pradžių buvo sakoma griežtai neleisti dirbti kontaktinio darbo, paskui tai virto rekomendacijomis, bet tai įnešė painiavos ir mokytojai apsisprendė palikti švietimo sistemą“, – aiškina jis.

    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=84809153

    Komentuoti:


  • abruo
    replied
    Na taip, žinoma, moksleiviai kalti. Kaip ragavęs tiek tiksliųjų, tiek humanitarinių studijų, galiu pasakyti, kad moksleivių pasirinkimas atitinka siūlomą kokybę. Realiai, jei neturi siekio daryti mokslo kokioje informatikoje, kur kas geriau yra eiti į kolegiją porą metų pastudijuoti tuo pačiu imant kuo daugiau kursų online ir mokantis pačiam, tada kaip įmanoma greičiau susirasti darbą, kuriame tobulėjimas bus daug spartesnis, nei studijose. Tokia būsena lemia tai, kad moksleiviai pirma nori gauti platų visapusišką išsilavinimą, o praktinių įgūdžių įgauti paskui, jau turint bakalauro laispnį (pažįstu nemažai humanitarų, šitaip pasukusių į programavimą ir kitas sritis).

    Komentuoti:


  • Zorro
    replied
    Kodėl moksleivius vis labiau masina humanitarinės ir socialinės studijos, o tikslieji mokslai pritraukia tik nedidelę dalį, nors šių sričių specialistų itin trūksta, diskutuota laidoje „Delfi11“.

    Patys uždaro sau duris

    Šiais metais dėl karantino abiturientams buvo leista peržiūrėti savo pasirinkimus ir atsisakyti egzaminų, kurių laikyti nebenori. Tą mokiniai galėjo padaryti gegužės mėnesį. Prie „nurašytų“ disciplinų pakliuvo fizika, chemija, vokiečių ir prancūzų kalbos.

    Kaip laidoje kalbėjo žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas, laikančiųjų šių sričių egzaminus mažėja nuolat ir dėl to kalta ne tik pasaulį užklupusi pandemija.

    „Tai vyksta jau keletą metų iš eilės, jaunuoliai nuosekliai atsisako to, kas yra sunku. Jie atsisako ir informatikos, jie atsisakytų ir matematikos, bet kadangi stojant į aukštąsias mokyklas valstybės finansuojamą studijų vietą galima gauti tik išlaikius matematikos brandos egzaminą, tai jie yra priversti laikyti. Kai nebuvo prievartos, tai mažai ir laikė.

    https://delfi.lt/jaunimo-sodas/article.php?id=84699491

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Šitą, deja, maždaug buvo galima numanyti. Įdomiau būtų sužinoti, kiek sumažėjo dėstytojų, mokymo programų ir universitetų administracijos

    Komentuoti:


  • VNS
    replied
    Jablynkšt...

    Žigymantas Mauricas facebook
    Click image for larger version

Name:	FB_IMG_1579948149584.jpg
Views:	429
Size:	46,9 kB
ID:	1777913

    Komentuoti:


  • R.D.
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą
    https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...gKl-6034P87LmQ

    Nežinau kaip R.Petrauskui pavyks susitvarkyti su administracine darbo dalimi, bet kaip dėstytojas tai jis buvo vienas iš geriausių/įdomiausių.
    Kaip dekanas susitvarkė ir fakultetas žydėjo, bet, žinoma, visas universitetas jau kitas reikalas.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...gKl-6034P87LmQ

    Nežinau kaip R.Petrauskui pavyks susitvarkyti su administracine darbo dalimi, bet kaip dėstytojas tai jis buvo vienas iš geriausių/įdomiausių.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Puikių rezultatų švietime Estija pasiekė priėmusi drastišką sprendimą – mažas mokyklas tiesiog uždaro

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Nelabai suprantu, neseniai buvo teigta, kad Lietuvoje yra ~10000 mokytojų per daug.
    Kai reikia uždaryti Edukologijos universitetą, tai pamanipuliuojama informacija, kad geriau atrodytų. Provincijos miestuose, kur vaikų mažėja, gal tų mokytojų ir per daug. Tačiau dirba daug priešpensinio amžiaus mokytojų, kuriems pradėjus masiškai eiti į pensiją, nebus jų kuo pakeisti dėl specialybės "prestižo ir patrauklumo".

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Nelabai suprantu, neseniai buvo teigta, kad Lietuvoje yra ~10000 mokytojų per daug. Tikriausiai jie visi ne Vilniuje?
    Kita nesena žinia ta, kad edukologijos, ypač tiksliųjų mokslų, jau beveik niekas nesinori mokytis. Įstojo vos keliasdešimt studentų.
    Tai su švietimu situacija yra prasta, o laukia tragiška?

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Švietimo sistema jau suoptimizuota

    Skambina pavojaus varpais: Vilniuje grėsmingai trūksta mokytojų, vaikai netelpa į mokyklas

    Mokytojai yra išviliojami pasiūlant didesnį darbo užmokestį. Žinau, kad bent jau šiandien jos siūlo 1000 eurų „į rankas“, praktiškai, pradedančiam mokytojui. Pateiksiu pavyzdį – turintis darbo stažą mokytojas valstybinėje mokykloje gauna 700 eurų atlygį „į rankas“.
    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/educ..._Ky3Fe354AFIPo

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė 10.000 Rodyti pranešimą

    Kokios čia išvis sąsajos, tarp pažymių rašymo/nerašymo ir dalykų kalimo ?
    Galbūt tokios, kad kai vienintelis orientyras ir sugebėjimų įvertinimas yra pažimys už kontrolinį, tada moksleiviai tiesiog sausai iškala reikalingus dalykus kontroliniui.

    Komentuoti:

Working...
X