Švietimas Lietuvoje

[abruo]

Racionalūs argumentai išsakyti yra ne vieną kartą ir ne vieno žmogaus. Tereikia pasidomėti debatais šia tema ir kodėl ta pati Suomija tokias mokyklas draudžia. Esminiai argumentai yra šie:

- Pagrindinis išsilavinimas nėra eilinė paslauga, jis yra nemokamas. Tai yra principo reikalas. Žmogaus mokslo kokybė negali priklausyti nuo jo tėvų pajamų - ir taškas.
- Tokios mokyklos, turėdamos daugiau pinigų, išsiurbia iš likusių mokyklų ir geriausius mokytojus, nes gali jiems daugiau mokėti, ir (dažnai) daug gerų vaikų, o tai sukuria dviejų lygių švietimo sistemą bei tiesiogiai kenkia likusiai visuomenei. Girdėjau istoriją kaip Britanijoje privačios mokyklos vaikai futbolo mače prieš valstybinės mokyklos vaikus skandavo ‘your dad works for my dad’ ir pan. dalykus. Tokios mokyklos kuria toksišką nelygybės atmosferą tarp žmonių, kurie dar neseniai kakojo į kelnes, ir kurios Lietuvoje dar nesame matę.
- Didelė dalis vidurinio mokslo yra knygų skaitymas ir mokytojo klausymas, o tai nesunkiai padengia valstybė. Tokių mokyklų tikslas yra sukurti tam tikrą mitą apie save, lyg mokymasis ten atneša kažką ypatingo. Dažnai yra pasivadinama vardais istorinių žmonių ar vietų, su kuriais tos mokyklos neturi nieko bendro (Karalienė Morta? Whut? ) Ten viskas yra apie įvaizdį, pinigai leidžiami jam (labai brangus NT, baseinai ir pan. dalykai). Pridėtinė vertė moksle (be geriausių mokytojų išpirkimo) yra gana neaiški. Tačiau, padidėjus tokių mokyklų procentui šalyje ir iškreipus vietinę švietimo sistemą, turtingesni tėvai praktiškai privalo ten siųsti vaikus, nes niekas nebenori siųsti vaikų į mokyklas su prastesniais mokytojais ir mažiau turtingais vaikais. Taip daug tėvų tampa mažiau turtingi, o tokie ‘prestižininkai’ turtėja, iš esmės, nepridėdami jokios vertės ekonomikai (t.y. parazituodami).
- Tokios mokyklos dažnai įsivelia į skandalus, kur yra bandoma bet kokia kaina pasiekti gerų rezultatų savo mokiniams nesąžiningai, norint pateisinti savo dideles kainas (mokymasis egzaminams, o ne mokslui, yra labai įprastas, neaiškūs ryšiai su valstybiniais egzaminų pareigūnais ir pan. dalykai - taip pat)

Žodžiu meskite šitą toksiška mėšlą lauk iš čia, kol jis nepridėjo kiaušinių

Labai gerai parašyta, pasirašau po kiekvienu žodžiu. Čia gal yra ir principinis pasaulėžiūros, politinės ideologijos klausimas. Sprendžiant privačių mokyklų klausimą tuo pačiu sprendžiama, kas aukščiau – individo laisvė gyventi kaip norisi ar bendrasis valstybės gėris. Spėju, kad tuoj pakomentos tie, kuriems individo laisvė svarbesnė, nes argumentų galima atrasti ir už priešingą pusę. Bet aš, kaip dirbdamas mokykloje ir matydamas dabartinę švietimo būklę, bijau net pagalvoti, kas bus, kai iš valstybinių mokyklų išeis geresni mokytojai (ir geresni mokiniai). Jau dabar dėl integruoto ugdymo įvedimo mokymo kokybė dar labiau krito (bent jau tokie pastebėjimai iš šių metų pokalbių su kolegomis mokykloje). Kas bus toliau einant mokymo diferenciacijos keliu – bijau net pagalvoti.

[TIME]

Suomijoje, kiek žinau, ne tik draudžiamos mokyklos-UABai, bet ir draudžiama imti atskirą ugdymo mokestį, jei gaunamas valstybės finansavimas. Tokiomis sąlygomis nėra daug norinčių teikti paslaugas, ir labai gerai.

Lietuva nuėjo blogiausiu įmanomu keliu, komercializuodama švietimą ir sparčiai didindama nelygybę nuo pat darželio/mokyklos suolo. Bet nieko keisto, turint galvoje, kad didžiausi naudos gavėjai ne šiaip užsiima lobizmu, bet tiesiogiai veikia politikoje.

Ne tik "veikia politikoje", bet valdo siuo metu itakingiausia partija

[Kecal]

Tarptautinė Amerikos mokykla yra VŠĮ, t.y. ne pelno siekianti. Manau Suomijoje irgi panašios veikia, tik nėra UAB'ų kaip pvz. Mortos mokykla.

Suomijoje, kiek žinau, ne tik draudžiamos mokyklos-UABai, bet ir draudžiama imti atskirą ugdymo mokestį, jei gaunamas valstybės finansavimas. Tokiomis sąlygomis nėra daug norinčių teikti paslaugas, ir labai gerai.

Lietuva nuėjo blogiausiu įmanomu keliu, komercializuodama švietimą ir sparčiai didindama nelygybę nuo pat darželio/mokyklos suolo. Bet nieko keisto, turint galvoje, kad didžiausi naudos gavėjai ne šiaip užsiima lobizmu, bet tiesiogiai veikia politikoje.

[Obi-Wan Kenobi]

Racionalūs argumentai išsakyti yra ne vieną kartą ir ne vieno žmogaus. Tereikia pasidomėti debatais šia tema ir kodėl ta pati Suomija tokias mokyklas draudžia. Esminiai argumentai yra šie:

- Pagrindinis išsilavinimas nėra eilinė paslauga, jis yra nemokamas. Tai yra principo reikalas. Žmogaus mokslo kokybė negali priklausyti nuo jo tėvų pajamų - ir taškas.
- Tokios mokyklos, turėdamos daugiau pinigų, išsiurbia iš likusių mokyklų ir geriausius mokytojus, nes gali jiems daugiau mokėti, ir (dažnai) daug gerų vaikų, o tai sukuria dviejų lygių švietimo sistemą bei tiesiogiai kenkia likusiai visuomenei. Girdėjau istoriją kaip Britanijoje privačios mokyklos vaikai futbolo mače prieš valstybinės mokyklos vaikus skandavo ‘your dad works for my dad’ ir pan. dalykus. Tokios mokyklos kuria toksišką nelygybės atmosferą tarp žmonių, kurie dar neseniai kakojo į kelnes, ir kurios Lietuvoje dar nesame matę.
- Didelė dalis vidurinio mokslo yra knygų skaitymas ir mokytojo klausymas, o tai nesunkiai padengia valstybė. Tokių mokyklų tikslas yra sukurti tam tikrą mitą apie save, lyg mokymasis ten atneša kažką ypatingo. Dažnai yra pasivadinama vardais istorinių žmonių ar vietų, su kuriais tos mokyklos neturi nieko bendro (Karalienė Morta? Whut? ) Ten viskas yra apie įvaizdį, pinigai leidžiami jam (labai brangus NT, baseinai ir pan. dalykai). Pridėtinė vertė moksle (be geriausių mokytojų išpirkimo) yra gana neaiški. Tačiau, padidėjus tokių mokyklų procentui šalyje ir iškreipus vietinę švietimo sistemą, turtingesni tėvai praktiškai privalo ten siųsti vaikus, nes niekas nebenori siųsti vaikų į mokyklas su prastesniais mokytojais ir mažiau turtingais vaikais. Taip daug tėvų tampa mažiau turtingi, o tokie ‘prestižininkai’ turtėja, iš esmės, nepridėdami jokios vertės ekonomikai (t.y. parazituodami).
- Tokios mokyklos dažnai įsivelia į skandalus, kur yra bandoma bet kokia kaina pasiekti gerų rezultatų savo mokiniams nesąžiningai, norint pateisinti savo dideles kainas (mokymasis egzaminams, o ne mokslui, yra labai įprastas, neaiškūs ryšiai su valstybiniais egzaminų pareigūnais ir pan. dalykai - taip pat)

Žodžiu meskite šitą toksiška mėšlą lauk iš čia, kol jis nepridėjo kiaušinių

Labai gerai argumentai, bet pabūsiu velnio (t.y. postsovietinių turčių) advokatų. Jų argumentai (kalba netaisyta), "Klausyk, tu bičas, man neaiškinsi, kad valdže negali leist mokyklų. Mes dabar gyvenam laisvoj šaly, kas turi babkių, tas ir daro. Če pryvatūs viarslas, ponial. Napatynka, valink iš Letuvos. Mums isterikų nereikia. Dar niekad taip gerai negyvenom, o jis blt prie mokyklų prisikniso. Urodas, negaliu."

[Sula]

Bet čia forume kažkas rašė, kad privačios mokyklos tik rytų Europoje egzistuoja.

Na kur gi jau, yra ir Vakarų Europoje ir Amerikoje. Nebent Lietuvoje egzistuoja fenomenas, kad privačios mokyklos dar gauna ir valstybės finansavimą.

[VLR]

Racionalūs argumentai išsakyti yra ne vieną kartą ir ne vieno žmogaus. Tereikia pasidomėti debatais šia tema ir kodėl ta pati Suomija tokias mokyklas draudžia. Esminiai argumentai yra šie:

- Pagrindinis išsilavinimas nėra eilinė paslauga, jis yra nemokamas. Tai yra principo reikalas. Žmogaus mokslo kokybė negali priklausyti nuo jo tėvų pajamų - ir taškas.
- Tokios mokyklos, turėdamos daugiau pinigų, išsiurbia iš likusių mokyklų ir geriausius mokytojus, nes gali jiems daugiau mokėti, ir (dažnai) daug gerų vaikų, o tai sukuria dviejų lygių švietimo sistemą bei tiesiogiai kenkia likusiai visuomenei. Girdėjau istoriją kaip Britanijoje privačios mokyklos vaikai futbolo mače prieš valstybinės mokyklos vaikus skandavo ‘your dad works for my dad’ ir pan. dalykus. Tokios mokyklos kuria toksišką nelygybės atmosferą tarp žmonių, kurie dar neseniai kakojo į kelnes, ir kurios Lietuvoje dar nesame matę.
- Didelė dalis vidurinio mokslo yra knygų skaitymas ir mokytojo klausymas, o tai nesunkiai padengia valstybė. Tokių mokyklų tikslas yra sukurti tam tikrą mitą apie save, lyg mokymasis ten atneša kažką ypatingo. Dažnai yra pasivadinama vardais istorinių žmonių ar vietų, su kuriais tos mokyklos neturi nieko bendro (Karalienė Morta? Whut? ) Ten viskas yra apie įvaizdį, pinigai leidžiami jam (labai brangus NT, baseinai ir pan. dalykai). Pridėtinė vertė moksle (be geriausių mokytojų išpirkimo) yra gana neaiški. Tačiau, padidėjus tokių mokyklų procentui šalyje ir iškreipus vietinę švietimo sistemą, turtingesni tėvai praktiškai privalo ten siųsti vaikus, nes niekas nebenori siųsti vaikų į mokyklas su prastesniais mokytojais ir mažiau turtingais vaikais. Taip daug tėvų tampa mažiau turtingi, o tokie ‘prestižininkai’ turtėja, iš esmės, nepridėdami jokios vertės ekonomikai (t.y. parazituodami).
- Tokios mokyklos dažnai įsivelia į skandalus, kur yra bandoma bet kokia kaina pasiekti gerų rezultatų savo mokiniams nesąžiningai, norint pateisinti savo dideles kainas (mokymasis egzaminams, o ne mokslui, yra labai įprastas, neaiškūs ryšiai su valstybiniais egzaminų pareigūnais ir pan. dalykai - taip pat)

Žodžiu meskite šitą toksiška mėšlą lauk iš čia, kol jis nepridėjo kiaušinių

[Stadionas]

Čia matosi iš kart lenda toks lietuviškas pavydas ir pyktis, racionalių argumentų ieškoti neverta.
Dabar visos pagrindinės privačios mokyklos yra tolokai nuo centro, tai manau bent viena centre kažkiek sumažintų auto kelionių skaičių, bent dalis moksleivių galėtų ateiti pėsčiomis, nes juk ir centre gyvena nemažai turtingų tėvų, ne tik priemiesčiuose.

galiu lažintis kad gyvenantys Žvėryne vežiotu savo vaikus su mašina (jau nekalbant apie visokias Turniškės). tad galvot kad sumažėtų mašinų kiekis yra naivų. tokiam post TSRS miestui kaip Vilnius natūraliausia privačioms mokyklom būti prie Nemenčines plento arba Batoro gatvės, t.y. kurios ir dabar yra.

[Lettered]

Pasaulyje vis didėja turtingų žmonių skaičius ir jiems vis didėja noras, kad besimokydami jų vaikai irgi mokytųsi jiems įprastomis patogiomis sąlygomis. Ar bendrai tai gerai tendencija? Nežinau, labai sunkus klausimus su daugybe už ir prieš.

Ar besipiktindami ir nelesdami ką nors pakeisime? Tikrai ne, tiesiog išvažiuos šitie dalykai į Rygą, Vieną ar Kiprą ir tiek. Tai geriau tikrai tegu būna tos turčių mokyklos pas mus ir nors kokios ekonominės naudos gausime. Vilniaus centrui gausus turtingų mokyklinukų sambūris tikrai prie geresnių variantų. Tuo pačių ir mūsų turčiams bus paprasčiau pasiekti patogų išsilavinimą

Čia matosi iš kart lenda toks lietuviškas pavydas ir pyktis, racionalių argumentų ieškoti neverta.
Dabar visos pagrindinės privačios mokyklos yra tolokai nuo centro, tai manau bent viena centre kažkiek sumažintų auto kelionių skaičių, bent dalis moksleivių galėtų ateiti pėsčiomis, nes juk ir centre gyvena nemažai turtingų tėvų, ne tik priemiesčiuose.

[tajus2]

Pasaulyje vis didėja turtingų žmonių skaičius ir jiems vis didėja noras, kad besimokydami jų vaikai irgi mokytųsi jiems įprastomis patogiomis sąlygomis. Ar bendrai tai gerai tendencija? Nežinau, labai sunkus klausimus su daugybe už ir prieš.

Ar besipiktindami ir nelesdami ką nors pakeisime? Tikrai ne, tiesiog išvažiuos šitie dalykai į Rygą, Vieną ar Kiprą ir tiek. Tai geriau tikrai tegu būna tos turčių mokyklos pas mus ir nors kokios ekonominės naudos gausime. Vilniaus centrui gausus turtingų mokyklinukų sambūris tikrai prie geresnių variantų. Tuo pačių ir mūsų turčiams bus paprasčiau pasiekti patogų išsilavinimą

[Lettered]

O Suomija, kuri uždraudė pelną nešančiais privačias mokyklas kaip ši, ir kuri turi švietimo sistemą, neretai įvardijamą kaip geriausia pasaulyje, irgi blogai daro?

Tarptautinė Amerikos mokykla yra VŠĮ, t.y. ne pelno siekianti. Manau Suomijoje irgi panašios veikia, tik nėra UAB'ų kaip pvz. Mortos mokykla.

[Lettered]

Pagyvintų nuo rugsėjo pradžios iki gegužės pabaigos darbo dienom 8-9 val. ir 14-15 val. tuo, kad prabangios mašinos nelegaliai parkuotųsi aplinkinėse gatvėse

Jums centre trūksta kebabus ėdančių ar alų geriančių marozų? Man asmeniškai geriau mokykla nei eilinis šlamštas.

Royal Russel Vilniuje iš pat pradžių buvo abejotina idėja. Kam turtingiems žmonėms iš Kazachstano ar Ukrainos siųsti savo vaikus į tokią skylę kaip Vilnius, kai už beveik tokią pačią kainą gali rasti mokyklą Londone ar Vienoje.

Bet čia forume kažkas rašė, kad privačios mokyklos tik rytų Europoje egzistuoja.

[B.S.]

O Suomija, kuri uždraudė pelną nešančiais privačias mokyklas kaip ši, ir kuri turi švietimo sistemą, neretai įvardijamą kaip geriausia pasaulyje, irgi blogai daro?

Čia priklauso ką lyginsi.
Kokį procentą pajamų mokesčiams palieka vidutinis suomis palyginus su lietuviu? Kokį procentą biudžeto skiria mokslui Suomija ir Lietuva?
Kokiais mokslo pasiekimais gali pasigirti Suomija? Kažkaip negirdėjau kad labai jau visi veržtųsi ten mokintis. Kiek dar tokių ekstremalių pavydžių turite?
Aš nesakau kad tokios mokyklos yra absoliutus gėris, bet augančiai ir besivejančiai ekonomikai nėra ir didelis blogis. Pavyzdžiui, galėtų būti proga pritraukti gerų akademikų. Juk jie dalyvautų ir vietiniame gyvenime. O jei dar pagrindinai mokintųsi užsieniečiai, tai čia išvis vien pliusai. Koks jums skirtumas ar tokia mokykla Vienoje ar Vilniuje? Nuo ko bandote mus visus apsaugoti? Nuo daugiau darbo vietų, mokesčių, ir turtingų tėvelių kelionių/išlaidų Lietuvoje?

[rmss]

Kam turtingiems žmonėms iš Kazachstano ar Ukrainos siųsti savo vaikus į tokią skylę kaip Vilnius

Kad neužmirštų savo šaknų.

[Obi-Wan Kenobi]

Royal Russel Vilniuje iš pat pradžių buvo abejotina idėja. Kam turtingiems žmonėms iš Kazachstano ar Ukrainos siųsti savo vaikus į tokią skylę kaip Vilnius, kai už beveik tokią pačią kainą gali rasti mokyklą Londone ar Vienoje.

[VLR]

O Suomija, kuri uždraudė pelną nešančiais privačias mokyklas kaip ši, ir kuri turi švietimo sistemą, neretai įvardijamą kaip geriausia pasaulyje, irgi blogai daro?

[DeSadas]

Kuom tau trukdo pagrinde užsieniečių turčių vaikai?
Tegu. Turės daugiau ryšių su Lietuva. Dažniau čia keliaus ir tėvai ir užaugę vaikai, čia pinigus leis. Mokytojai turbūt irgi ne vien vietiniai bus. Žiū, koks dar ir kokioj kitoj mokykloj ar universitete mokins. Ne komunizmas, negalvok kaip koks proletaras.

kuo kuo nes jis pats negali ir negales savo vaiku leist ten.

[B.S.]

Šiaip bet kokioje kitoje vietoje irgi. Geriausia, kad jie visiškai atsisakytų savo planų ir pilnai išeitų.

Kuom tau trukdo pagrinde užsieniečių turčių vaikai?
Tegu. Turės daugiau ryšių su Lietuva. Dažniau čia keliaus ir tėvai ir užaugę vaikai, čia pinigus leis. Mokytojai turbūt irgi ne vien vietiniai bus. Žiū, koks dar ir kokioj kitoj mokykloj ar universitete mokins. Ne komunizmas, negalvok kaip koks proletaras.

[Globalus]

Puikios naujienos, šiaip. Turčių mokykla yra turbūt blogiausias įmanomas variantas tokioje vietoje.

Šiaip bet kokioje kitoje vietoje irgi. Geriausia, kad jie visiškai atsisakytų savo planų ir pilnai išeitų.

[abruo]

Nelaukčiau Nobelio premijos iš Lietuvoje gyvenančių lietuvių kol mūsų aukštojo mokslo sistema atrodys kaip šiandien.

• Skatinama kiekybė virš kokybės (alga priklauso nuo publikuotų straipsnių skaičiaus)
• PhD algų/stipendijų neužtenka pragyvenimui
• nemažai aukštus mokslinius laipsnius turinčių autoritetingų asmenų kurie stokoja kompetencijos ir tiesiog stabdo kitus
• nėra ilgalaikių prioritetų
• +10 kitų

Pratęsiu.

• Visokios intrigos, asmeninės simpatijos/antipatijos tarp aukščiausių administracinių pozicijų universitetuose
• Pozicijos, valandų skaičius paskiriama pagal asmenines draugystes
• Akivaizdžiai nekompetentingi žmonės laikomi darbe nepaisant daugybės skundų iš studentų ir kolegų
• LMT (užtenka tik šitų trijų raidžių)
• Į užsienį išvykę kompetentingi mokslininkai laikomi „išdavikais“ ir atvirai sakoma, kad Lietuvoje jiems darbo neduos (ir neduoda)
• Vidurinis ugdymas sabotuojamas taip, kad mokyklos iki šiol negali pilnai taikyti kartelės mokinio perkėlimui į 11-ą klasę. Dėl to egzaminus laiko ir visiški lūzeriai
• Kartelė stojimui į mažiau populiarias specialybes beveik neegzistuoja, tereikia išlaikyti egzaminą minimaliais balais
• Integruotas ugdymas be papildomų etatų ir mokymo medžiagos reiškia, kad vis labiau orientuojamasi ne į gabesnius, o į prasčiausius rezultatus demonstruojančius mokinius. Gabieji, norėdami gauti adekvatų išsilavinimą, turės arba visais būdais stengtis patekti į prestižines mokyklas, arba emigruoti.
• Egzaminų ir vertinimo reformos daromos neparašius naujų vadovėlių ir kitos mokymo medžiagos, neapmokant mokytojų
• Daugiau nei +10 kitų

[mantasm]

Saliamonas sakiau ir sakysiu, kad Terbakrauskis daug geriau už Šimonytę vien dėl žiniasklaidos su influnkeriais priežiūros.

Malinauskas minėjo gerą pavyzdį kaip anuomet Šimonytė nešė picas protestuotojams. O dabar kalbos apsisuko 180 laipsnių.